Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro O. M. ir nuteistojo V. B. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau - Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams.

Kardomoji priemonė neskirta, nes nuteistasis atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Tenkintas civilinis ieškinys. Priteista iš V. B. nukentėjusios G. L. naudai 400 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti, o pradėjus vykdyti bausmę ir nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Nuosprendžiui įsiteisėjus Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gruodžio 2 d. paskelbta V. B. paieška nutrauktina ir panaikintina kardomoji priemonė – kardomasis kalinimas (suėmimas).

Bausmės pradžia skaičiuotina, nuo V. B. faktinės sulaikymo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2020 m. spalio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą, įdėjo į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą internetinį skelbimų puslapį skelbimą apie tariamai parduodamą butą Kauno mieste ir 2020 m. spalio 27 d. jo skelbime nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) paskambinus nukentėjusiajai G. L., melagingai nurodė pervesti už tariamai parduodamą butą Kauno mieste 400 eurų avansą, kurį 2020 m. spalio 27 d., apie 15 val., nukentėjusioji G. L. pravedė į V. B. nurodytą O. G. vardu registruotą banko „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o O. G., vykdydama V. B. nurodymą, 2020 m. spalio 28 d. 100 eurų pervedė (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems: 40 eurų A. B., 15 eurų R. P., 45 eurai O. B., o 2020 m. spalio 29 d. vykdydama V. B. nurodymą 300 eurų pervedė į R. K. banko sąskaitą, tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo svetimą G. L. priklausantį turtą - 400 eurų. Šiais veiksmais V. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė prokuroro skundą tenkinti, nuteistojo skundą tenkinti iš dalies. Nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o jo netenkinus tenkinti prokuroro apeliacinį skundą.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro O. M. apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo V. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK 320) straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nuteistojo V. B. apeliacinio skundo turinio, jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl jo kaltės, padarius jam inkriminuojamą veiką, taip pat prašo sušvelninti bausmes, atsižvelgus į nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimu. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo V. B. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti 50 parų arešto bausmę.

6. Įrodymų vertinimo taisykles, baudžiamajame procese, reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Komentuojamo straipsnio 5 dalis numato, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste paminėtina, kad tiek apkaltinamasis, tiek išteisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys asmenį įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. nuosprendį ir apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų baudžiamojo proceso normų, ištyrė visas V. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai pripažino jį kaltu, tačiau netinkamai kvalifikavo V. B. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 182 straipsnio 1 dalį bei paskyrė netinkamą bausmę. Skundžiamame teismo nuosprendyje pakankamai aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados, todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija, remiantis nuteistojo apeliacinio skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, tai yra baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje leidžia daryti išvadą, jog sprendžiant V. B. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutikdama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams ir jų esmės iš naujo nekartoja, kadangi tiek liudytojų parodymai, tiek rašytinė bylos medžiaga yra detaliai aptarti ir išanalizuoti nuosprendyje.

12. Teisėjų kolegija įvertinusi visus aptartus duomenis, rašytinę bylos medžiagą, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, sugretinusi byloje esančius įrodymus, juos palyginusi tarpusavyje bei susiejusi į vieningą, logišką visumą, konstatuoja, jog Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagrįstai V. B. pripažintas kaltu apgaule savo naudai įgijęs svetimą G. L. priklausantį turtą - 400 eurų. Apibendrinant teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti bylos įrodymai, kurių vertinimo analizę atliko ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neabejotinai patvirtina nuteistojo V. B. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais pakankamais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių šioje dalyje reikėtų keisti priimtą procesinį sprendimą, neturi. Todėl tenkinti nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dalyje dėl kaltės ir naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

13. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo taikyti nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus ir sušvelninti apeliantui paskirtą bausmę. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo V. B. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti 50 parų arešto bausmę. Kaip matyti, V. B. Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 182 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIII-1233 redakcija) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dalyje dėl V. B. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei naujos bausmės paskyrimo. Pažymėtina, kad nuosprendžio priėmimo metu jau galiojo naujoji BK redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), pasikeitė ir BK 182 straipsnis, todėl pirmosios instancijos teismas kvalifikuodamas V. B. padarytą nusikalstamą veiką turėjo vadovautis naująja BK redakcija.

14. BPK 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. BPK 362¹ straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

15. BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

16. 2023 m. balandžio 27 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925 (toliau – Įstatymas). Šis Įstatymas įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d.

17. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujajai BK redakcijai (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), pasikeitė ir BK 182 straipsnis. BK 182 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. BK 182 straipsnio 2 dalis numato, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. BK 182 straipsnio 3 dalis numato, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. BK 182 straipsnio 4 dalis numato, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. BK 182 straipsnio 5 dalis numato, kad už šio straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. BK 182 straipsnio 6 dalis numato, kad už šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

18. Taip pat nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo ir naujoji BK 190 straipsnio, nustatančio turto vertės išaiškinimą, redakcija. Pagal šio straipsnio 1 dalį, turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.

19. V. B. Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIII-1233 redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d. iki 2023 m. birželio 1 d.) nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą G. L. priklausantį turtą - 400 eurų (pagal nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojantį MGL (50 Eur) – 8 MGL). Atsižvelgiant į tai, kad sukčiavimo būdu užvaldytas turtas, kurio vertė 400 eurų, pagal įstatymo pakeitimus, įsigaliojusius nuo 2023 m. birželio 1 d., laikomas nedidelės vertės turtu, laikytina, kad šiuo metu galiojanti BK 182 straipsnio (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) turi grįžtamąją galią ir nuteistojo V. B. nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIII-1233 redakcija), perkvalifikuotina į BK 182 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

20. Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. nuosprendžiu nuteistajam V. B. buvo paskirta lygi sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. nuosprendžiu nustatytas bausmės individualizavimui ir jos skyrimui aktualias aplinkybes, tai, jog nuteistojo padaryta nusikalstama veika priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis), bei tai, kad V. B. pirmosios instancijos teismas už aptariamą nusikalstamą veiką paskyrė griežčiausią sankcijoje numatyta bausmę – laisvės atėmimą, todėl nagrinėjamu atveju ir pagal BK 182 straipsnio 4 dalį jam nustatoma griežčiausia jos sankcijoje numatyta bausmės rūšis – 30 parų arešto. Pažymėtina, jog pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už baudžiamąjį nusižengimą gali būti skiriama nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė.

Motyvuojamoji dalis

Dėl proceso išlaidų

21. Byloje gauta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą nuteistajam V. B., kurias sudaro 101,67 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Tačiau išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas taip pat į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių išlaidų išieškojimo iš jo galimybę.

22. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal nuteistojo V. B. ir prokuroro apeliacinius skundus. Nuteistasis V. B. apie galimybę išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas buvo informuotas išsiunčiant jam Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 24 d. nutartį dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkto gynėjo paskyrimo. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nuteistajam V. B. ir buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, taip pat į nuteistojo turtinę padėtį, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo išieškojimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl jos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro O. M. apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo V. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš V. B. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. birželio 6 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, V. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIII-1233 redakcija), dėl kurios padarymo pripažintas kaltu ir nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. birželio 6 d. nuosprendžiu, perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir paskirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.