- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-26
- Bylos Nr.
- 2A-303-467/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Dalia Kačinskienė, Petras Jaržemskis
- Atsakovas
- K. M.
- Ieškovas
- V. M.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei K. M. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinės kaltei, išlaikymo vaikams išieškojimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bei pagal atsakovės K. M. priešieškinį ieškovui V. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir turto padalijimo, išvadą byloje duodanti institucija – Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. M. 2007-03-22 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinęs, prašė nutraukti santuoką, įregistruotą 2003-09-26 Zarasų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje tarp jo ir atsakovės K. M., dėl atsakovės kaltės; nepilnamečių vaikų – T. M., gim. 2004-02-15, ir G. M., gim. 2006-03-22, gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu; priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis po 130 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės su paskesniu kasmetiniu išlaikymo sumos indeksavimu Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes. Ieškovas nurodė, kad šeima iširo dėl atsakovės kaltės, nes ji piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, nuolatos daro psichologinį spaudimą ieškovui ir jo vaikams, nuolat konfliktuoja, savo netinkamu elgesiu daro blogą įtaką mažamečiams vaikams, jų tinkamai neprižiūri, yra neištikima. Atsakovė niekur nedirba ir lėšų vaikų išlaikymui neduoda nuo pat jų gimimo dienos, nes pati gyvena tik iš pajamų, gaunamų už vaikus. Ieškovas dirba ir gauna nuolatines pajamas, kurių užtenka minimaliems vaikų poreikiams patenkinti. Atsakovė negali tinkamai vaikų prižiūrėti ir dalyvauti jų auklėjime.
Atsakovė K. M. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės; nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, priteisti iš ieškovo išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Taip pat prašė padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovė kai kuriuos reikalavimus pakeitė: prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisti iš ieškovo išlaikymą vaikams po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, nes dėl santuokos iširimo kaltas pats ieškovas. Jis nuolat išgėrinėjo jau nuo santuokos pradžios, o paskutiniais bendro gyvenimo metais neblaivus būdavo kasdien. Kartais negrįždavo nakvoti. Atsakovei bandant perkalbėti ieškovą, jis išgėręs įžeidinėdavo bei mušdavo ją, šiurkščiai elgdavosi su vaikais. Nepakėlus stipraus mušimo ir bijodama dėl savo sveikatos, 2006 m. rugsėjį atsakovė buvo priversta išeiti su vaikais gyventi pas seserį. Ieškovas tuo tarpu atsivedė gyventi naują draugę. Ieškovas niekaip neprisidėjo prie vaikų išlaikymo. Dėl įžeidimų bei sumušimų, atsakovė nesikreipė į policiją ar ligoninę, tačiau šias aplinkybes patvirtina liudytojai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į priešieškinį ieškovas nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka visiškai, palaiko savo ieškinį jame išdėstytais motyvais. Kilnojamojo turto dalinti neprašo, nes sutinka visą jį palikti atsakovei. Teismo posėdžio metu pareiškė, kad sutiktų mokėti vaikams išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, tačiau nori, kad vaikai gyventų su juo.
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; K. M. po santuokos nutraukimo paliko pavardę M.; šalių nepilnamečių vaikų: sūnaus T. M., gimusio 2004-02-15, ir dukros G. M., gimusios 2006-03-22, gyvenamąją vietą nustatė su jų motina K. M.; priteisė iš V. M. išlaikymą nepilnamečiams vaikams T. ir G., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt kiekvienam vaikui; K. M. leido priteistą išlaikymą naudoti uzufrukto teise; priteisė iš V. M. vaikų išlaikymo įsiskolinimą 6000 Lt K. M. ir padalino šalių santuokoje įgytą turtą; kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad abu sutuoktiniai netinkamai vykdė savo pareigas, abiems trūko lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima. Teismas nustatė vaikų gyvenamąją vietą, vadovaudamasis vaikų interesais, atsižvelgdamas į Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos pateiktą išvadą. Nurodė, kad šalių gyvenimo sąlygos yra panašios (abu turi nuolatines gyvenamąsias vietas), tačiau ieškovo materialinė padėtis yra geresnė (dirba, gauna darbo užmokestį ir turi daugiau pajamų), atsakovė gyvena tik iš pašalpų vaikams, be to jai materialiai padeda giminaičiai. Abu tėvai neteisti, nelabai teigiamai charakterizuojami. Teismas laikė, jog ieškovo geresnė materialinė padėtis nesudaro pagrindo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su juo, kadangi ieškovas buvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam ir neturint vairuotojo pažymėjimo, yra duomenų, kad jis linkęs vartoti alkoholinius gėrimus, gydėsi Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, nelanko savo nepilnamečių vaikų, neremia jų materialiai, jiems nieko nenuperka, nepasiima jų pabūti savo namuose, vaikai nepažįsta jo sugyventinės, namų. Ieškovas taip pat nenoriai bendrauja su VTA tarnybos darbuotojais, nelinkęs kompromisams, užsispyręs, ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos kelia „iš principo“. Nors atsakovei trūksta socialinės brandos, ji stengiasi sudaryti vaikams kuo geresnes sąlygas, jais rūpinasi, metus laiko negauna jokios paramos iš ieškovo, tačiau vaikus išlaiko ir prižiūri, tarp atsakovės ir vaikų yra glaudesnis emocinis ir dvasinis ryšys. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, laikė, jog šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti kartu su jų motina (CK 3.174 str.). Nustatęs nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, teismas priteisė iš ieškovo vaikų išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės, nes tokio dydžio išlaikymas užtikrins būtinas vaikams vystytis sąlygas, o atsakovas turės galimybę tokį išlaikymą mokėti ir su tokiu išlaikymo dydžiu jis sutiko. Teismas taip pat, vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdamas į ieškinio dalyką bei pagrindą bei į bylos aplinkybes, nusprendė viršyti atsakovės pareikštus reikalavimus ir papildomai apginti šalių nepilnamečių vaikų teisėtus interesus. Byloje buvo nustatyta, kad atsakovė su vaikais negyvena su ieškovu nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio, ieškovas nuo šio laiko iki bylos išnagrinėjimo jokio išlaikymo vaikams neteikė – neskyrė nei piniginių lėšų, nei maisto produktų, nei drabužių. Todėl teismas, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, nusprendė priteisti iš ieškovo vaikų išlaikymo įsiskolinimą nuo 2006-09-01 iki 2007-11-30 po 200 Lt kiekvienam vaikui už kiekvieną mėnesį, t.y. 6000 Lt. Teismas atmetė reikalavimą priteisti ieškovui automobilį „Mazda 626“, nes atsakovė neįrodė, jog toks automobilis santuokos metu buvo įgytas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas V. M. prašo Zarasų rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti pilnai, o atsakovės priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodo, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas nepilnai ir netinkamai įvertinus byloje surinktus visus įrodymus, padarytos išvados prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir nustatytoms aplinkybėms, kurios ne visos yra įvertintos, nors ir ištirtos, be jokio teisėto pagrindo sprendimas grindžiamas pirmenybę atiduodant tik atsakovės parodymams, o ne byloje surinktiems ir ieškovo pateiktiems rašytiniams įrodymams. Ieškovas su sprendimo dalimi, kuria padalintas kilnojamasis turtas, sutinka visiškai. Tačiau, spręsdamas vaikų gyvenamosios vietos klausimą, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad yra skolų tretiesiems asmenims už atsakovės nuomojamą butą, nepagrįstai nebuvo atsižvelgta į ieškovo tėvų patvirtintas aplinkybes dėl atsakovės kaltės. Teismas, priteisdamas atsakovės naudai 6000 Lt įsiskolinimą vaikų išlaikymui, nepagrįstai teigia, kad ieškovas nesirūpino šeima ilgiau kaip vienerius metus, kadangi jis su atsakove negyvena ir nepalaiko jokių santuokinių ryšių tik nuo 2006 m. lapkričio 27 d. Įsiskolinimas vaikams padidintas ir priteistas nepagrįstai. Teisme, vilkinant bylos nagrinėjimą, įsiskolinimas buvo padidintas dėl nuo ieškovo valios nepriklausančių aplinkybių. Teismo išvada dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, nes pas atsakovę tikrai nėra tvarkos, vaikai su atsakove gyvena nepakenčiamose sąlygose.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė K. M. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi pilnai ištyręs įrodymus ir tinkamai nustatęs bei įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą. Ieškovas netinkamai vykdė savo kaip sutuoktinio ir tėvo pareigas. Sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tam tikra netvarka bei ieškovo turima erdvesnė gyvenamoji patalpa ar didesnis darbo užmokestis, neturi nieko bendro su tiesioginiu ir nuolatiniu rūpinimusi vaikais, užtikrinančiu jų saugumą bei būtiną nuolatinę priežiūrą. Teismas pagrįstai ir teisingai priteisė iš ieškovo įsiskolinimą už vaikų išlaikymą 6000 Lt. Ieškovo minima skola komunalinei įmonei susidarė už šeimai skirtą nuomojamą būstą, gyvenant santuokoje.
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovas su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo V. M. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, išklausiusi atvykusių į teismo posėdį asmenų kalbas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo teismo sprendimui panaikinti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.
Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje sprendimą priėmė, išnagrinėjęs tiek ieškovo V. M. ieškinį, tiek atsakovės K. M. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių, kuriuos patenkino iš dalies. Apeliantas tokį sprendimą skundžia pirmiausia dėl to, kad jo manymu, teismas negalėjo priimti atsakovės priešieškinio tais pačiais klausimais, kaip ir jo (ieškovo) pateiktas ieškinys. Tačiau toks apelianto argumentas yra nepagrįstas, nes pagal CPK 143 straipsnį atsakovas turi teisę pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Tam tikrose bylų kategorijose priešieškinio pareiškimas yra negalimas, tačiau šiuo atveju CK 3.61 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Atsakovė nagrinėjamoje byloje tokį priešieškinį ir pareiškė (b.l. 79-81). Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs atsakovės priešieškinį ir jį išnagrinėjęs kartu su ieškovo ieškiniu, nepažeidė nei materialinės, nei procesinės teisės normų.
Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovas V. M., gim. 1985-02-14, ir atsakovė K. M., gim. 1989-02-27, susituokė 2003-09-26 Zarasų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (b.l. 7). Jiems (sutuoktiniams) 2004-02-15 gimė sūnus T. M. ir 2006-03-22 – dukra G. M. (b.l. 8-9). Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Ieškovas nesutinka su teismo išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir teigia, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovo nurodytas ir jo tėvų patvirtintas aplinkybės, įrodančias atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi pirmosios instancijos teismas įvertino visas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, jog šalys turi skirtingus požiūrius į gyvenimą, charakterius, bendro ūkio neveda, šeimyninių santykių nepalaiko, turi kitus sugyventinius, taikytis atsisakė. Teismas pasisakė dėl visų liudytojų, taip pat ir dėl ieškovo tėvų, parodymų (b.l. 125). Pažymėtina, kad įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Taigi teismas pagrįstai nesuteikė pirmenybės nė vienam iš byloje esančių įrodymų, t.y. nesirėmė išskirtinai vien tik ieškovo ir jo pusėje liudijusių jo tėvų parodymais, o vertino byloje esančių įrodymų visetą pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos abiejų šalių proceso metu, vadovaudamasis įstatymu, protingumo bei teisingumo principais (CPK 185 str., CK 1.5 str.). Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas pripažino ir savo kaltę dėl santuokos iširimo (b.l. 118), o atsakovė prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės (b.l. 122). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pagrįstai pripažino, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).
Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove, kadangi, jo nuomone, atsakovė visiškai neprižiūri vaikų, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais ir netinkamai elgiasi šeimoje. Apelianto teigimu, teismo išvada dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, kurie tvirtina, jog pas atsakovę nėra tvarkos, tačiau teismas pasitenkino vien tuo, kad atsakovė stengiasi tvarkytis. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo argumentais, kad teismas vaikų gyvenamąją vietą pas atsakovę nustatė blogesnėmis sąlygomis. Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir argumentuotai motyvavo sprendimą nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su jų motina, todėl tie patys argumentai nekartojami. Tačiau teisėjų kolegija pasisako dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų, kurių esmė – geresnė ieškovo materialinė padėtis, dėl kurios vaikai turėtų gyventi būtent su juo.
Sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos klausimą, vadovaujamasi išskirtinai vaikų interesais (CK 3.174 str. 2 d.). Bylos faktinės aplinkybės tvirtina, kad tarp motinos (atsakovės) ir vaikų yra glaudesnis emocinis ir dvasinis ryšys, o tėvas (ieškovas) su vaikais visai nebendrauja. Todėl ieškovo materialinė padėtis, nustatant vaikų gyvenamąją vietą, nėra esminė. Ji labiau svarbi, sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą. Bylos duomenys tvirtina, kad šalių nepilnamečiai vaikai – sūnus T. ir dukra G. nuolatinai gyvena kartu su jų motina – atsakove K. M.. Pagal teismų praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-320/2006, kat. 77.4.2), sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui padaro tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs pastovus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių gyvenimo sąlygos yra panašios (b.l. 126). Nagrinėjamu atveju svarbiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai nuolat gyvena su motina (atsakove), tėvas (ieškovas) paskutiniu metu visai su vaikais nebendrauja, jų nelanko, vaikai nepažįsta jo sugyventinės. Dėl to, teisėjų kolegija daro išvadą, kad vaikų aplinkos pakeitimas, nustatant jų gyvenamąją vietą su ieškovu, būtų nepateisinamas. Teismų praktika rodo, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ištyrė faktines aplinkybes, abiejų tėvų santykius, materialinę padėtį, gebėjimą vykdyti tėvų pareigas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir pažymi, kad keisti vaikų gyvenamosios aplinkos šiuo momentu nėra būtina ir pateisinama. Todėl apelianto skundo argumentus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove netinkamumo atmeta.
Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu priteisti iš jo atsakovei 6000 Lt vaikų išlaikymo įsiskolinimą, motyvuodamas tuo, kad teismas nepagrįstai teigia, jog ieškovas nesirūpino šeima ilgiau kaip vienerius metus. Apelianto teigimu, jis su atsakove negyvena ir nepalaiko jokių santuokinių ryšių tik nuo 2006 m. lapkričio 27 d., o pirmosios instancijos teismas vaikų išlaikymo įsiskolinimą priteisė nuo 2006-09-01 iki 2007-11-30, konstatavęs, kad atsakovė ir vaikai su ieškovu negyvena nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio ir nuo šio laiko ieškovas išlaikymo vaikams neteikė. Teisėjų kolegija ieškovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus jau vien dėl to, kad pats ieškovas 2007-08-23 teismo posėdyje nurodė, jog jau pusę metų gyvena su drauge (b.l. 60). Vadinasi, maždaug nuo 2007 m. vasario mėnesio ieškovas su atsakove jau nebegyveno ir nepalaikė šeimyninių ryšių. Atsakovė nurodė, kad su vaikais buvo priversta išeiti iš namų 2006 m. rugsėjo mėnesį (b.l. 79). Ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neginčijo, kad nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio su šeima negyvena. Tik apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad su atsakove negyvena nuo 2007-11-27. Atsižvelgiant į tai, kad toks teiginys prieštarauja paties ieškovo paaiškinimams pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija nesiremia tokiais prieštaringais ieškovo argumentais. CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas nepateikė patikimų ir pakankamų įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog su atsakove negyvena ir nepalaiko jokių santuokinių ryšių tik nuo 2006 m. lapkričio 27 d. Dėl to pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados yra teisingos.
Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.
Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, iš jo valstybės naudai priteisiama 400 Lt už atsakovei K. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme pagal pateiktą 2008-03-14 pažymą Nr.(4.22.)-TPA-103-08 (CPK 99 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai 400 (keturis šimtus) litų bylinėjimosi išlaidų.