Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Gražys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Š. R. ir Z. R. apeliacinius skundus dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nutarimo Š. R. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Š. R., kuriam 2010 m. rugpjūčio 2 d. buvo paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnį, t.y. pakartotinai, neturėdamas teisės vairuoti, 2011 m. vasario 16 d. apie 08.20 val. (duomenys neskelbtini), J. B. gatvėje vairavo automobilį „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus –jam nustatytas vidutinis 1,92 promilės neblaivumo laipsnis, taip pat su savimi neturėjo ir nepateikė įgaliotam tikrinti pareigūnui šio automobilio valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso. Tokiais savo veiksmais Š. R. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų reikalavimus bei padarė administracinius teisės pažeidimus numatytus ATPK 130² straipsnyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Š. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Z. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Š. R. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 130² straipsnyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. Ginčo dėl šių pažeidimų nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus. Š. R. ir Z. R. apeliaciniuose skunduose keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad skiriant nuobaudą teismas neturėjo nuobaudos skyrimo spręsti pagal įstatymo analogiją ir taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytą administracinį areštą pakeisti bauda, taip pat teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad transporto priemonės savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą administracinio teisės pažeidimo padarymo metu, turėjo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir netaikyti transporto priemonės konfiskavimo.

Remiantis ATPK 21¹ straipsniu, už administracinių teisės pažeidimų padarymą nepilnamečiams gali būti skiriamos visos administracinės nuobaudos, numatytos šio kodekso 21 straipsnyje, išskyrus administracinį areštą. Pagal ATPK 24 straipsnio 4 dalį už administracinius teisės pažeidimus nepilnamečiui gali būti skiriama ne daugiau kaip pusė baudos, numatytos šiame kodekse.

Administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusios ATPK redakcijos 130² straipsnis nustatė, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Pirmosios instancijos teismas Š. R. už ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą (nepilnamečiui pakeitus administracinį areštą į baudą pagal ATPK 249 str. ir BK 65 str. 1 d. 2 p.) su transporto priemonės – automobilio konfiskavimu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ATPK 249 str., kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, keisdamas areštą bauda pagal BK 65 str. 1 d. nuostatas, nenumato galimybės pagal analogiją taikyti BK normų. Jame numatyta tik galimybė pagal analogiją taikyti procesines teisės normas, tai yra Baudžiamojo proceso kodekso normas, kurios taikomos baudžiamųjų bylų nusižengimo procesui. Todėl šioje situacijoje negalima vadovautis įstatymo analogija. Ši norma yra suformuluota imperatyviai, ji nepalieka teismui jokios diskrecijos, t. y. teismas neturi teisės, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principus, kitas reikšmingas aplinkybes, nustatyti administracinio arešto pakeitimo kitomis nuobaudos rūšimis ar pagal analogiją taikyti BK. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pagal įstatymo analogiją taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 d. nuostatas ir įstatymo sankcijoje numatytą areštą pakeitė bauda. Atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam nepilnamečiui administracinė nuobauda – administracinis areštas negali būti skiriama (ATPK 29 str. 2 d.), o įstatymo analogija dėl administracinio arešto keitimo į baudą taip pat netaikoma, todėl Š. R., kaip nepilnamečiui, ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas, neskiriama ir į kitą nuobaudą nekeičiama.

Z. R. apeliaciniu skundu prašo nustatyti, kad jis, kaip transporto priemonės savininkas, nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą administracinio teisės pažeidimo padarymo metu ir taikyti ATPK 30¹ straipsnį, numatantį mažesnės nei įstatymo nustatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo taisykles.

Remiantis ATPK 26 straipsnio 1 dalimi, daiktai, buvę ATPK 130² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įrankiu, konfiskuojami nepriklausomai nuo to, kam jie nuosavybės teise priklauso. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostata „nuosavybė neliečiama“ neduoda pagrindo teigti, kad Konstitucijoje yra nustatytas absoliutus nuosavybės gynimas; kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, jog kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Todėl nepagrįstas ir skundo teiginys, jog šioje byloje būtina kreiptis į Konstitucinį teismą.

Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo išvada, kad transporto priemonės savininkas Z. R., būdamas automobilio – padidinto pavojaus šaltinio, savininku ir faktiniu valdytoju, nustatytoje bylos faktinėje situacijoje nebuvo reikiamai ir pakankamai rūpestingas ir pareigingas, kad šiuo daiktu nebūtų keliamas pavojus kitų žmonių sveikatai ir gyvybei.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Z. R. pripažino (b. l. 25), jog automobilio užvedimo raktelius ir dokumentus laikė atvirai kambaryje, dėl ko nepilnametis sūnus galėjo nekliudomai užvaldyti automobilį, kurį teisme teigė laikantis bendru visos šeimos (ir nepilnamečio sūnaus, kuriam pretenzijų dėl savavališko paėmimo neturi (b.l. 25)) turtu, taip aplaidžiai ir neatsakingai elgėsi po to, kai nepilnametis sūnus tik ką jau buvo padaręs analogišką teisės pažeidimą. Dar daugiau, ir pamatęs, kad sūnus paėmė automobilį be jo sutikimo, Z. R. nesiėmė reikiamų priemonių užkirsti kelią neteisėtam naudojimuisi jo nuosavybe, apie automobilio paėmimą nepranešė policijai dar iki tol, kol Š. R. neblaivus buvo sulaikytas policijos pareigūnų, todėl jis taip pat yra, nors ir netiesiogiai, atsakingas už nustatyto teisės pažeidimo padarymą.

Aptartų įrodymų pagrindu darytina išvada, jog yra nustatyta, kad automobilio „F. M.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas Z. R. yra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, konstatuotina, jog automobilio konfiskavimas kaip administracinė nuobauda byloje paskirtas pagrįstai.

ATPK 30¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą šio kodekso 130² straipsnyje, negali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda. Atsižvelgiant į tai Z. R. apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad automobilio vairavimas, esant neblaiviam, yra vienas iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai. Š. R. jau buvo paskirta administracinė nuobauda už vairavimą transporto priemonės esant neblaiviam, tačiau pareiškėjas pakartotinai, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, neblaivus sėdo už automobilio vairo, kas labai neigiamai apibūdina pareiškėjo asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, išvadų, jog būtina laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir nedaryti naujų teisės pažeidimų, nedaro.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog nėra pagrindo Z. R. skunde nurodytais motyvais patenkinti jo skundą, todėl jis atmetamas. Š. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėjas

n utaria:

Z. R. apeliacinį skundą atmesti.

Š. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nutarimą pakeisti – panaikinti nutarimo dalį, kuria Š. R. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymą skirta 3000 Lt (trijų tūkstančių) litų bauda (pakeitus administracinį areštą į baudą pagal ATPK 249 str. ir BK 65 str. 1 d. 2 p.).

Taip pat panaikinti nutarimo dalį, kuria Š. R. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.