Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Eridana Paltanavičienė, sekretoriaujant Jolitai Šilinskienei, dalyvaujant ieškovui R. S., ieškovų atstovui adv. R.Bradūnui, atsakovui Ž. V., jo atstovui adv. padėjėjui K.Žiemiui, viešame teismo posėdyje iš esmės išnagrinėjusi civilinę pagal ieškovų R. S., V. A. ir A. Š. ieškinį atsakovams Ž. V. ir B. M., dėl rangos sutarties įsipareigojimų nevykdymo ir atsakovų Ž. V. bei B. M. priešieškinį byloje ieškovams R. S., V. A., A. Š., dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai ieškiniu, kurį įvardija kaip patikslintą, nors tai pirmas procesinis dokumentas teismo priimtas pašalinus trūkumus, prašo priteisti daline atsakomybe jų naudai iš atsakovų nesumokėtą atlygį, kiekvienam po 2317,33 Lt, priteisti kiekvienam po 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo praleisto termino 2008-08-01 iki ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. po 18,09 Lt, o taip pat kiekvienam 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei jų turėtas bylinėjimosi išlaidas (T.1,b.l.27-31).

Atsakovė B. M. į teismo posėdį neatvyko. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Atsakovės interesus byloje atstovavo advokato padėjėjas ir įgaliotas atstovas, t.y. bendraatsakovas (T.1, b.l.93,100, LR CPK 56 str. 1 d. 2 p. ir 2d.), jos dalyvavimas teismo posėdyje nepripažintas būtinu (LR CPK 118 str. 1 d. ir 51 str. 2 d.), todėl dalyvaujantiems asmenims sutinkant byla nagrinėta B. M. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Iš šalių paaiškinimų, į bylą pateiktų rašytinių įrodymų spręstina, kad tarp šalių susiklostė faktiniai statybos rangos teisiniai santykiai dėl gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbų atlikimo. Pagal byloje esančią projektinę dokumentaciją statytoju yra B. M., kuri yra ir pastatų savininkė. Atsakovas Ž. V. B. M. priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis naudojasi panaudos teise – jose gyvena kartu su B. M. dukra (atsakovas nurodo, kad jų santuoka nesudaryta) ir jo bei sugyventinės bendru vaiku. Iš šalių paaiškinimų taip pat nustatyta, kad faktiškai projektinės dokumentacijos rengimu ir statybos darbų organizavimu, rekonstrukcijai reikalingų medžiagų pirkimu bei atsiskaitymu rūpinosi vienas Ž. V.. Lėšas tam skyrė B. M. (T.1,b.l.90-92,105T.2,b.l.84). Kadangi viena iš šalių, t.y. ieškovai/rangovai yra asmenys besiverčiantys tam tikru verslu (T.1, b.l.9,10,11, ieškovų parodymai), o kita šalis, t.y. atsakovai/užsakovai yra fiziniai asmenys, užsakę atlikti darbus, skirtus tenkinti asmeninius užsakovų ir jų šeimos poreikius (rekonstrukcija atlikta gyvenamajame name, kurio paskirtis ne komercinė, o gyvenamoji, T.1, b.l.94; atsakovo paaiškinimai), t.y. vartotojai, tarp šalių susiklostę faktiniai santykiai kvalifikuotini kaip vartojimo ranga (LR CK 6.681 str. 1d., 2 d., 4 d., 6.672str. 1 d.; LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-66/2007; LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-207/2005). Šalys rašytinės sutarties nesudarė, tačiau faktinių statybos rangos santykių nei viena neneigė (LR CPK 182 str. 1 d. 5p.).

Bylos pasirengimo nagrinėti teisme metu ginčo dėl rangos dalyko tarp šalių nekilo. Abi šalys nurodė, kad jie sutarė ir buvo atlikti kai kurie pastato – gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbai, nurodyti ieškovų pateiktuose skaičiavimuose (T.1 b.l.12-13). Atsakovas Ž. V. neneigė, kad ieškovai prašė jo sumokėti ieškinyje nurodomą sumą už atliktus darbus, tačiau nurodo, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, darbų rezultatas nebuvo priimtas, nes ieškovai, nors ir žadėjo, tačiau darbų trūkumų neištaisė, todėl padarė atsakovams žalos. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovas Ž. V., šiomis aplinkybėmis nesirėmęs rengiantis bylą nagrinėti teisme, ėmė teigti, jog šalys buvo susitarę, kad visų darbų kaina bus 15000 Lt. Ieškovas R. S. šios aplinkybės nepripažino. Teismui jis nurodė, kad 15000 Lt kaina buvo sutarta tik už stogo dengimą, dėl kitų darbų jie tarėsi atskirai. Nurodė, kad baigus šiuos darbus, jie turėjo atlikti ir kitus, kurių nebespėjo padaryti, nes atsakovas nebeleido jiems dirbti. Atsakovas Ž. V., negalėjo teismui paaiškinti, kodėl, jei šalys buvo susitarę, kad darbų bendra vertė 15000 Lt, jis ieškovams sumokėjo, kaip pats nurodo priešieškinyje, 20546 Lt. Visgi pripažino, kad buvo tartasi, jog vėliau ieškovai atliks kitus darbus, jie taip pat turėjo atlikti sienų šiltinimo darbus, OSB plokščių tvirtinimo ir kitus iš šio sekančius darbus, dėl kurių šalys tarėsi rekonstrukcijos darbų vykdymo eigoje, už atskirai šalių aptartą apmokėjimą. Paskutiniame teismo posėdyje Ž. V. teismui taip pat nurodė, kad ieškovų pateikti atliktų darbų paskaičiavimai blogi, kadangi įkainiai per dideli, todėl nors darbai ir atlikti jis ieškovams neskolingas. Tuo tarpu parengiamuosiuose dokumentuose skolos jis neginčijo, tačiau abejojo dėl jos dydžio, jo nuomone skola turėtų būti 5500 Lt, nes tokia buvo nurodyta jiems atsiųstame rašytiniame reikalavime (T.1, b.l.60-62,77-79). Iš nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, jog ieškovai nereikalauja apmokėti už darbus, dėl kurių šalys nebuvo susitarę (LR CK 6.673 str. 1 d.). Teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad darbų atlikimo terminas atsakovams nebuvo labai aktualus, dėl jo konkrečiai nebuvo tartasi, be to atsakovas ne visuomet turėjo pinigų, todėl ieškovai darbus atlikdavo (tęsdavo) etapais, kai atsakovas turėdavo galimybę su jais atsiskaityti. Ieškovai nurodo, kad darbus atliko daugmaž kokybiškai ir paskutinę dieną perdavė jų rezultatą atsakovui, teigia, kad darbų priėmimas – perdavimas aktu apiformintas nebuvo juos perdavė ieškovas R. S. atsakovui Ž. V., perdavimas vyko apeinant ir apžiūrint atliktus darbus. Atsakovas šia aplinkybę neigia, nurodo, kad joks faktinis darbų priėmimas perdavimas neįvyko. Teismui nurodo, kad paskutinę ieškovų darbo dieną jie tikrai apžiūrėjo atliktą darbą, o jis nurodė, kad darbų nepriims ir nemokės likusios sumos, kol nebus pataisyti darbų trūkumai. Teismas sprendžia, jog ieškovai neįrodė, kad šalys įstatymų nustatyta tvarka būtų perdavę - priėmę darbus. Remiantis LR CK 6.662 str. 1 d., 6.694 str. 4 d., atliktų darbų priėmimas perdavimas įforminamas aktu. Teismas nesutinka su ieškovų atstovo motyvais, kad darbų perdavimą ir priėmimą turi organizuoti ir atlikti užsakovas, todėl atstovo nuomone atsakovas pats kaltas, kad nebuvo pasirašytas aktas, kurį sudaryti, ieškovų nuomone, buvo atsakovo pareiga. Pareiga užsakovui organizuoti darbų priėmimą – perdavimą numatyta LR CK 6.694 str. 1 d., tuo tarpu, minėta – dėl konkrečios statybos rangos sutarties šalių ypatybių, šiuo atveju yra taikytinos vartojimo rangos nuostatos, numatančios didesnes pareigas verslininkui, tame tarpe ir pareigą perduoti darbų rezultatą užsakovui (LR CK 6.676 str. 2 d.). Ieškovai būdami savo srities specialistai ir statybos paslaugų teikimo veikla savarankiškai besiversdami ne vienerius metus, turėjo ne tik teisę ir galimybę, tačiau pareigą/būtinybę nuosekliai vykdyti įstatymo jiems nustatytas pareigas. Darbų priėmimo perdavimo akto paskirtis yra keleriopa. Statybos darbams įstatymai nustato darbų kokybės garantiją. Ji reiškia, kad per visą garantinį laiką statybos objektas turi atitikti normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. LR CK 6.698 str. 1 d. 1 p. numato, kad rangovas atsako už objekto defektus, kurie nustatomi per penkerius metus, jei jie nėra paslėptuose statinio elementuose ar paslėpti tyčia. Penkerių metų terminas skaičiuojamas nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos. Be kita ko, nuo darbų priėmimo pardavimo akto pasirašymo prasideda senaties terminai (LR CK 6.667 str.) ir kt. Teismas sprendžia, jog nustatytos aplinkybės yra pakankamos išvadai daryti, kad darbų rezultatas nebuvo priimtas perduotas įstatymo nustatyta tvarka, kadangi šalys buvo numatę tęsti rekonstravimo darbus, o objekto apžiūrėjimas atsakovui Ž. V. jį apeinant darbų priėmimo perdavimo aktui prilyginamas negali būti. Kartu teismo buvo nustatytos aplinkybės, jog nepaisant to, kad šalys buvo susitarę dėl kitų rangos darbų, jie tęsiami nebuvo (T.2, b.l.83 antra pusė), tokiu būdu sutartinius santykius šalys nutraukė, todėl atsakovai privalo sumokėti ieškovams kainą, proporcingą atliktam darbui. Teismas nustatė, jog ieškovų nurodomi darbai atsakovams faktiškai buvo padaryti (T.2,b.l.65-67, šalių paaiškinimai), darbų kaina, skirtingai nei nurodo atsakovas Ž. V., nėra per didelė (T.,b.l.80-81; LR CK 6.198 str.). Minėta, jog rekonstruojamo statinio savininkė – B. M., byloje bendraatsakovių patrauktas Ž. V. patvirtino, kad lėšas tam skyrė ji viena, jis atlikto tik organizacinio pobūdžio veiksmus, todėl statytojo/užsakovo teisės pareigos tenka B. M., kurios pavedimu veikė Ž. V.. Atsakovei neatlyginus už ieškovų atliktus darbus, jų nesumokėti viso 6952Lt ieškovams, kiekvienam po 2317,33 Lt, iš atsakovės priteistini. Ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovų 5 proc. metines palūkanas netenkintinas, kadangi atsakovai, nustatę ieškovų atliktų darbų trūkumus, turėjo teisę sulaikyti nesumokėtų sumų galutinį atsiskaitymą su ieškovais (LAT nutartys civ. bylose: 2005-03-30 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-207/2005; 2010-03-25 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-138/2010; 2011-07-01 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-302/2011).

Atsakovai gindamiesi nuo ieškinio nurodo, kad nesumokėjo už atliktus darbus, kadangi šie padaryti nekokybiškai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad aplinkybė, jog rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti (LAT 2011-07-01 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-302/2011). Kaip atsikirtimų pagrindu atsakovai remiasi UAB ,,Pereza“, kuriai suteikta teisė atlikti statinio statybos darbus, Statinio statybos tech. prižiūrėtojo surašytu aktu, jame nurodyta išvada bei ekspertizės aktu. Ieškovai su ekspertizės aktu iš dalies sutinka, t.y. sutinka, kad jų atliktame darbe yra trūkumų, tačiau mano, kad dėl to jų kaltė nedidelė, nes atsakovai nepateikė reikalingų dokumentų, neturėjo statybų darbų prižiūrėtojo, nestabdė laiku nekokybiško darbo ir norėjo darbus padaryti kuo pigiau. Teismas sprendžia, kad dalis nurodomų aplinkybių yra reikšmingos nustatant atsakovų patirtos žalos atlygio dydį (LR CK 6.253str.). visgi, antra vertus, LR CK 6.256str. 4 d. nustato, kad tais atvejais, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai jis atsako visais atvejais, jeigu neįrodo esant šioje įstatymo normoje numatytiems pagrindams. Taigi tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės. Tai pagrindžiama visų pirma tuo, kad rangovas, užsiimdamas ūkine – komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, gerai žino (arba privalo žinoti) savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika (LAT 2009-03-17 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1218/2009). Be to, teismas nesutinka su ieškovų motyvais, kad jie darbą atliko iš tokių medžiagų, kokias jiems davė atsakovas ir kaip gavosi. Minėta, jog ieškovai yra savo srities specialistai, todėl jų atliekamų rangos darbų kokybė turi atitikti įprastai tokios rūšies darbams įstatymų keliamus reikalavimus, kuriuos rangovai privalo žinoti. Jie privalo reikalauti, kad tuo atveju kai medžiagas jam perduoda užsakovas, jis kartu pateiktų rangovams ir šių medžiagų atitikties dokumentus. Rangovas turi teisę nepradėti darbų, sustabdyti pradėtus darbus ir netgi atsisakyti sutarties, jeigu užsakovas neperduoda reikiamų dokumentų ir pan. (LR CK 6.661 str.) Jei užsakovo rangovui perduotos medžiagos turi trūkumų arba yra netinkamos naudojimui, rangovas privalo apie tai informuoti užsakovą ir sustabdyti darbą (LR CK 6.648 str. 1 d. ir 2 d.; 6.659 str. 1 d. 1 p.). Darbą jis privalo sustabdyti ir tais atvejais, kai užsakovas duoda nurodymus, kurių laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui. Teismas sprendžia, kad ieškovai neįrodė, jog jie tinkamai įvykdė jiems įstatymo nustatytas pareigas. Teismo posėdžio metu apklaustas teismo ekspertas K.Berteška nurodė, kad padaryti trūkumai gali būti pataisomi, tačiau iš esmės tinkamam jų ištaisymui reikalinga išardyti stogą. Pagal eksperto pateiktą lokalinę sąmatą nekokybišku darbu atliktiems trūkumams taisyti viso reiktų 55067 Lt (T.3, b.l.36-37). Ekspertas nurodo, kad šie įkainiai, nors ir paskaičiuoti 2008 metų kainomis, visgi šiai dienai bemaž nepakitę, nes kainos stabilizavosi (LR CK 6.249 str. 5 d.). Jis taip pat nurodo, kad atliekant skaičiavimus dalis medžiagų (maždaug apie 20 proc.) numatytos panaudoti tos pačios, tad skaičiuotė yra sumažinta nurodytu dydžiu, todėl, teismo nuomone, tokia skaičiuotė iš esmės atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus (LR CK 1.5 str.). Įvertinus tą aplinkybę, jog bemaž pusė sąmatos sumos sudaro įvairūs kiti mokėjimai (T.3, b.l.37), kuriuos (ar jų dalį) atsakovė patirtų, tik tuo atveju, jeigu trukumų ištaisymui samdytų juridinį asmenį, tuo tarpu fiz. asmenų, besiverčiančių pagal verslo liudijimą darbo įkainiai yra ženkliai mažesni, nes nurodytų mokesčių užsakovas jiems nemoka (šitai seka ir byloje nustatytų aplinkybių, jog ieškovams už analogiškų darbų atlikimą atsakovas mokėjo keletą, ar net keliolika kartų mažiau), įvertinus tą aplinkybę, jog nors atsakovas Ž. V. ir nurodo, kad tokiems darbams atlikti jis ketina samdyti įmonę, tačiau jokių šias aplinkybes tvirtinančių įrodymų (pvz., ketinimų sutarties, preliminarios numatomų atlikti trūkumų ištaisymo darbų sąmatos ar kt.) teismui neteikia, kartu vertinant tai, kad nesamdydami statybų techninio prižiūrėtojo, kuris pagal įstatymą yra privalomas, atsakovai veikė savo rizika ir taip prisidėjo prie nuostolių atsiradimo bei jų padidėjimo (LR CK 6.253 str. 5 d.; 6.282 str.), nes tai, kad atsakovai yra vartotojai, neatleidžia jų nuo pareigos būti rūpestingam ir apdairiam, aktyviai bendradarbiauti bei kooperuotis, domėtis atliekamais darbais (LAT 2009-03-24 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-146/2009), teismas sprendžia, kad atsakovei B. M. priteistina nuostolių suma turi būti sumažinta. Dėl nurodyto atsakovei B. M. iš ieškovų priteistinas 38547 Lt nuostolių atlyginimas. Kadangi ieškovams, atsižvelgiant į atliktų darbų kainą ir sumokėtą atlygį, priteistina iš atsakovės viso 6952 Lt, įvertinus trūkumų šalinimo išlaidų dydį, išskaičiuojant atsakovei tenkančią skolos dalį už atliktus darbus, ieškovai turi atlyginti atsakovei 31595 Lt trūkumų šalinimo išlaidas. Skatinant greitesnį prievolės įvykdymą tenkintinas atsakovų reikalavimas ir atsakovei B. M. iš ieškovų taip priteistinos jos prašomos 5 proc. metinės palūkanos (LR CK 6.37 str. ir 6.210 str. 1 d.).

Ieškovų atsakomybė atsakovei solidari (LR CK 6.6 str. 3 d.; 6.279 str. 1 d.).

Ieškovai turėjo 5310 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš kurių: 210 Lt žyminis mokestis (T.1, b.l.6,32), 2100 Lt sudaro išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (T.1,b.l.7,8, T.2,b.l.75), 2400 Lt ekspertizės išlaidos (T.3, b.l.5,12,13) ir 600 Lt užstatas dėl eksperto iškvietimo ir apklausos (T.3, b.l.46). Teismo ekspertas K.Berteška pateikė sąskaitą – faktūra apmokėjimui, pagal kurią už atvykimą (ekspertas savo pareigas atlieka Kauno mieste) ir dalyvavimą teismo posėdyje paskaičiuotos išlaidos 600 Lt. Ekspertui atlikus savo pareigas, ieškovų įnešta į teismo depozitinę sąskaita suma, t.y. 600 Lt, išmokėtina teismo ekspertui K.Berteškai (LR CPK 91 str. 1 – 3 dalys). Ieškinį iš esmės (t.y. didžiąją reikalavimo dalį) tenkinus ir nenustačius pagrindų dėl ko ieškovų patirtos išlaidos turėtų būti mažinamos, bylinėjimosi išlaidos ieškovams priteistinos iš atsakovų (LR CPK 93 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 90 str., 91 str., 2004-03-26 rekomendacijos dėl priteistino užmokesčio už advokato paslaugas maksimalaus dydžio).

Atsakovai turėjo 10867 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš kurių: 2987 Lt (žyminis mokestis (T.1, b.l.64), 4300 Lt sudaro išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (T1, b.l.56,57,58,93; T.2, b.l.73-74), 1180 Lt už atliktų darbų kokybės įvertinimą (T.1, b.l.67-74) ir 2400 Lt ekspertizės išlaidos (T.3, b.l.5,12,14). Priešieškinį tenkinus iš dalies, atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovų priteistinos proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, t.y. 7836 Lt (iš kurių: 1156 Lt žyminis mokestis, 3100 Lt advokato pagalbai byloje apmokėti, 1180 Lt už atliktų darbų kokybės įvertinimą ir 2400 Lt ekspertizės išlaidų, nes šioms sumoms ieškinio tenkinimas iš dalies jokios įtakos neturi, LR CPK 3 str. 6 ir 7 d.). Kadangi bylą nagrinėjant iš esmės, atsižvelgdamas į ekspertizės išvadas, atsakovas priešieškinio reikalavimus sumažino, todėl jam grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis, t.y. 1335 Lt. Įvertinus šalių priešpriešines prievoles dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atliktinas ieškovų ir atsakovų mokėtinų sumų priešpriešinis įskaitymas ir atsakovams iš ieškovų priteistina 2526 Lt bylinėjimosi išlaidų (7836 Lt – 5310Lt =1470Lt).

Kadangi abiejų šalių reikalavimai tenkinti iš dalies 58,30 Lt bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš abiejų šalių pusiau (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1 d., pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, T.1, b.l.1).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi virš išdėstytu bei Lietuvos Respublikos CPK 265 str. 1 d., 270str., 275 str. 1 d.,

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovei B. M. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) solidariai iš ieškovų R. S. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), V. A. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir A. Š. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 31595 Lt (trisdešimt vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt penkis litus) nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2008-12-31, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2526 Lt (du tūkstančius penkis šimtus dvidešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalių šalių reikalavimus atmesti.

Priteisti iš šalių, t.y. ieškovų ir atsakovų viso 58,30 Lt (penkiasdešimt aštuonis litus, 30 ct) iš kiekvienos šalies lygiomis dalimis, t.y. iš ieškovų 29,15 Lt (dvidešimt devynis litus, 15 ct) ir atsakovų 29,15 Lt (dvidešimt devynis litus, 15 ct), bylinėjimosi išlaidas valstybei jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k.188659752, sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Išmokėti iš teismo depozitinės sąskaitos už eksperto pareigų atlikimą 600 Lt (šešis šimtus litų) teismo ekspertui Kęstučiui Berteškai, pagal jo pateiktą į bylą 2011-07-04 sąskaitą faktūrą serija TE Nr. 014/11. Sprendimą šioje dalyje pavesti vykdyti teismo buhalterei.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos grąžinti Ž. V. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 2009-02-20 mokėjimo nurodymu Nr. 59296 sumokėto žyminio mokesčio dalį - 1335 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt penkis litus).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.