- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2007-11-22
- Bylos Nr.
- 2-778/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė, Vincas Verseckas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos grupė“, uždarosios akcinės bendrovės „Koralita“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos grupė“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės, Donato Šerno ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos grupė“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 5 d. nutarties, kuria patenkintas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Koralita“ prašymas dėl piniginių lėšų arešto pakeitimo laidavimu civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos grupė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Koralita“, dalyvaujant tretiesiems asmenims: uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Barklita“, dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Baltijos grupė“ kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Koralita“ 412 557,35 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pareikšto ieškinio įvykdymui užtikrinti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. lapkričio 28 d. ir 2007 m. sausio 5 d. nutartimis atsakovo turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui nuosavybės teise priklausančių kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų, o jų nesant ar esant nepakankamai – piniginių lėšų, esančių įmonės sąskaitose, ir kito turto, neviršijant 338 683,84 Lt sumos, areštas. Atsakovui buvo uždrausta perleisti, įkeisti kitiems asmenims arba kitaip pakeisti ar apriboti nuosavybės teisę į areštuotą turtą bei sumažinti areštuoto turto vertę.
Atsakovas teismui pateikė prašymą dėl piniginėms lėšoms, esančioms atsakovo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB Vilniaus banke, taikyto arešto pakeitimo trečiojo asmens UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ laidavimu.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2004 m. spalio 5 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino, pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartimi taikytą areštą piniginėms lėšoms, esančioms UAB „Koralita“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB Vilniaus banke, banko kodas 70440, ir Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. sausio 5 d. nutartimi taikytą areštą piniginėms lėšoms, esančioms UAB „Koralita“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB Vilniaus banke, banko kodas 70440, UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ 228 683,84 Lt sumos laidavimu UAB „Baltijos grupė“ pareikštų ieškinio reikalavimų dalies įvykdymui užtikrinti. Nurodė, kad CPK 146 straipsnio 2 dalyje yra numatyta galimybė netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu už atsakovą yra laiduojama. Iš teismui pateikto trečiojo asmens UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ 2006 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų nustatė, kad ši įmonė turi turto, kurio vertė 8 401 959 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 2 217 646 Lt, todėl teismas priėjo prie išvados, kad laiduotojo turtinė padėtis vertintina kaip leidžianti tinkamai užtikrinti atsakovo UAB „Koralita“ prievolės ieškovui UAB „Baltijos grupė“ įvykdymą. Be to, piniginių lėšų arešto pakeitimas laidavimu atitinka CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą ekonomiškumo principą, nes piniginių lėšų, esančių atsakovo, kuris yra juridinis asmuo, atsiskaitomosiose sąkaitose, areštas apsunkina įmonės ūkinę-komercinę veiklą, riboja jos galimybę dalyvauti civilinėje apyvartoje, apsunkina įmonės atsiskaitymą su kreditoriais, neužtikrina tinkamo prievolių vykdymo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Baltijos grupė“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – atsakovo UAB „Koralita” prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmesti. Nurodo, kad:
1. Laidavimo teisiniai santykiai gali atsirasti tik rašytinės laidavimo sutarties, sudarytos tarp laiduotojo ir kreditoriaus, pagrindu, tačiau tokia sutartis sudaryta nebuvo. Be to, teismas neįpareigojo nei atsakovo UAB „Koralita“, nei trečiojo asmens UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ pateikti laidavimo sutartį, todėl, įsiteisėjus skundžiamai nutarčiai, laiduotojas neturėtų pareigos sudaryti šią sutartį.
2. Teismas nepagrįstai atsakovo piniginių lėšų areštą pakeitė trečiojo asmens laidavimu, nes iš atsakovo prašymo nėra aišku, ar dėl laidavimo pasirašęs UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas” laikinai einantis direktoriaus pareigas I. J. turėjo teisę vienašališkai trečiojo asmens vardu prisiimti įsipareigojimą, nes kartu su raštu nebuvo pateikti bendrovės įstatai, kuriuose tokia teisė būtų numatyta. Be to, įgaliojimus I. J. perdavė taip pat laikinai einantis direktoriaus pareigas E. S. , tačiau nėra aišku, ar jis turėjo teisę perduoti administracijos vadovo funkcijų vykdymą kitam asmeniui. Tuo atveju, jeigu laidavimo sandorį pasirašė neįgaliotas asmuo, tai būtų pagrindas pripažinti jį negaliojančiu, o ieškovas netektų savo reikalavimo užtikrinimo.
3. Teismas taip pat neteisingai nustatė trečiojo asmens UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ turtinę padėtį, nes balanse nurodytas turtas ir mokėtinos sumos neatskleidžia tikrosios įmonės turtinės padėties. Bendrovė nuo 2004 metų dirba nuostolingai, sumažėjo jos ilgalaikis turtas. Be to, iš įmonės 2006 metų balanso matyti, kad jos finansiniai įsipareigojimai viršija jos turimo turto vertę.
Atsiliepimas
4. Trečiojo asmens ilgalaikio turto sąraše nurodytas turtas yra visiškai nudėvėtas, visi įrenginiai yra naudojami daugiau nei 5 metus, nėra pateikta šių įrenginių vertės nustatymo ataskaita, trečiojo asmens naudojami įrenginiai yra specifiniai, todėl yra ribotos išieškojimo iš tokio turto galimybės, nebuvo taip pat pateikti įrodymai, kad turimi įrenginiai nėra nekilnojamojo turto (pastatų) priklausiniai, nes tokiu atveju išieškojimas iš jų būtų neįmanomas. Be to, iš pateikto papildomo turto sąrašo nėra aišku, ar jame nurodytos transporto priemonės trečiajam asmeniui priklauso nuosavybės teise ar yra lizingo įmonės nuosavybė.
5. Teismas nepagrįstai piniginių lėšų areštą pakeitė laidavimu, nes dalis trečiojo asmens turimo turto yra areštuota Klaipėdos apygardos teismo nutartimi. Atsakovas nepateikė teismui duomenų, koks konkrečiai atsakovo turtas yra areštuotas.
6. Dalis UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ kilnojamojo ir nekilnojamojo turto yra įkeista hipotekos ir įkeitimo lakštais, tačiau byloje nėra duomenų, koks būtent turtas yra įkeistas. Kadangi trečiojo asmens skolos sudaro 5 881 484 Lt, tai leidžia manyti, kad visas bendrovės turtas yra areštuotas.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą UAB „Koralita“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodo, kad pagal CK 6.79 straipsnį laidavimas yra vienašalis rašytinis laiduotojo įsipareigojimas atsiskaityti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Toks UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ įsipareigojimas teismui yra pateiktas. Be to, laidavimu yra užtikrinama tik 228 683,84 Lt ieškinio reikalavimo dalis, o kita dalis yra užtikrinta atsakovo turto areštu. Teismas, remdamasis oficialiais trečiojo asmens buhalterinės apskaitos dokumentais, pagrįstai nusprendė, kad bendrovės turtinė padėtis leidžia tinkamai užtikrinti ieškovo reikalavimo įvykdymą. Nepagrįstas ieškovo argumentas, kad trečiojo asmens administracijos vadovas neturėjo teisės priimti sprendimo dėl laidavimo, nes laidavimo suma neviršija 1/20 dalies įmonės įstatinio kapitalo. Laiduotojo įstatitinis kapitalas sudaro 485 720 Lt, o teismo nutartimi nustatyta laidavimo suma sudaro 228 683,84 Lt, tai yra ji nesudaro 1/20 laiduotojo įstatinio kapitalo sumos.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad priešingai nei teigia ieškovas, laidavimo teisiniai santykiai gali atsirasti ne tik sandorių, bet ir juridinių faktų (teismo sprendimo plačiąja prasme) pagrindu. Nagrinėjamu atveju laidavimo teisinius santykius nustatė teismas. Teismui pateiktas raštas dėl laidavimo civilinėje byloje laikytinas vienašaliu sandoriu, tai yra vienašaliu įsipareigojimu atsakyti ieškovui, jeigu atsakovas neįvykdys būsimo teismo sprendimo. Tuo atveju, jeigu yra būtina dvišalė ar trišalė laidavimo sutartis, trečiasis asmuo sutinka ją sudaryti. UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ įstatai ar kiti galiojantys aktai nenumato apribojimų administracijos vadovui sprendžiant dėl kitų asmenų prievolių. Be to, laidavimo suma – 228 683,84 Lt – nėra didesnė negu 1/20 dalis įmonės įstatinio kapitalo – 4 854 720 Lt. Įmonei šiuo metu vadovauja laikinai einantis pareigas I. J. , pagal kurio pasirašytus dokumentus įmonė pripažįsta laidavimu prisiimtus įsipareigojimus. Nėra pagrindo abejoti įmonės galimybėmis laiduoti, nes įmonė turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, kadangi tik nedidelė turto dalis yra įkeista.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 146 straipsnio pirmosios dalies nuostatą teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, o minėto straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu už atsakovą yra laiduojama.
Pirmosios instancijos teismas 2007 m. spalio 5 d. nutartimi pripažino, kad atsakovo UAB „Koralita“ prievolių įvykdymui užtikrinti trečiojo asmens UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ laidavimas yra pakankama priemonė, todėl atsakovo piniginių lėšų areštą pakeitė laidavimu.
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones turi parinkti vadovaudamasis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina būsimo (galimo) teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Teismas, parinkdamas laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis aukščiau minėtais principais, turi taikyti mažiausiai atsakovo veiklą varžančias laikinąsias apsaugos priemones.
Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo atskirajame skunde išdėstytus argumentus ir pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, priėjo prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai piniginių lėšų areštą pakeitė laidavimu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi ne tik siekti maksimaliai apsaugoti vienos šalies interesus, bet ir įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes kitai šaliai. Teisėjų kolegija minėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos laikantis teisingumo principo, kuris reikalauja išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai šaliai nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų kitos proceso šalies teisių daugiau nei būtina tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad pinigai yra labai svarbus kiekvienos įmonės normalios ūkinės-komercinės veikos pagrindas ir įmonei uždraudus disponuoti jai priklausančiomis lėšomis yra apsunkinama bei trikdoma bet kokios įmonės veikla, todėl kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs trečiojo asmens turtinę padėtį ir atsižvelgdamas į abiejų ginčo šalių interesus, piniginių lėšų areštą pagrįstai pakeitė trečiojo asmens laidavimu, nes tai yra pakankama priemonė užtikrinti atsakovo prievolių pagal būsimą teismo sprendimą, kuris gali būti palankus ieškovui, vykdymą.
Kolegija atmeta ieškovo argumentus, kad laidavimo raštą pasirašė neįgaliotas asmuo ir jis neatitinka įstatymo reikalavimų. Pareiškimo dėl laidavimo forma atitinka įstatymo reikalavimus, jį pasirašė įgaliotas asmuo, bendrovės įstatuose nėra numatyti jokie apribojimai administracijos vadovui ar laikinai jo pareigas einančiam asmeniui prisiimti atsakomybę už kito asmens prievoles. Kolegija taip pat atmeta ieškovo argumentus dėl laiduotojo turtinės padėties, kadangi iš UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ 2007 m. rugsėjo 30 d. balanso matyti, kad įmonė turi turto, kurio vertė 7 764 412 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 2 178 791 Lt, todėl nėra pagrindo teigti, kad šios bendrovės laidavimu užtikrintas sprendimo įvykdymas šiuo metu yra nepakankamas. Be to, kolegija pastebi, kad laidavimu yra užtikrinama tik dalis (228 683,84 Lt) ieškovo reikalavimo, o kita reikalavimo dalis yra užtikrinta paties atsakovo turto areštu.
Kiti ieškovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.
Remdamasi tuo, kas pasakyta, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.