- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-12-09
- Bylos Nr.
- Iv-1236-428/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-000825-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- S. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno teritorinės muitinės
- Advokatai
- Juzefa Brinevičienė
dalyvaujant pareiškėjui S. K., jo atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei, atsakovo atstovui Mindaugui Šveiteriui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno teritorinės muitinės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam 8450 Lt nuostolių, atsiradusių dėl nepagrįsto ir neteisėto automobilio Mercedes Benz 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sulaikymo, ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą iš Kauno teritorinės muitinės.
Pareiškėjas skunde (b.l. 3-4) nurodė ir teismo posėdyje panašiai paaiškino, kad 2009 m. liepos 30 d. protokolu Nr. 9KK2002205 Kauno teritorinės muitinės pareigūnai, jam grįžtant iš Rusijos Federacijos, nepagrįstai pradėjo administracinės teisenos bylą ir taikė jos užtikrinimo priemonę - sulaikė jo valdomą automobilį Mersedes Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2010-01-05 Vilkaviškio raj. apylinkės teismas nutarė administracinę teiseną prieš jį dėl padarymo administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 210 str. 2 d., nutraukti nesant jo veiksmuose šio teisės pažeidimo sudėties ir grąžinti laikinai sulaikytą automobilį. 2010-01-18 Panevėžio teritorinė muitinė reikalavimu Nr. 685 grąžino jam nepagrįstai sulaikytą jo valdomą automobilį „Mercedes Benz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad jo darbingumo lygis tik 25%, kadangi yra diabetikas, jam nuolat reikalingas insulinas. 2009-07-30 Kauno teritorinei muitinei nepagrįstai sulaikius jo valdomą automobilį, jis protestuodamas paskelbė bado streiką, tačiau Kauno teritorinės muitinės Kybartų muitinės posto pareigūnai pradėjo iš jo tyčiotis. Tas tyčiojimasis tęsėsi beveik parą laiko tol, kol pareiškėjui sutriko sveikata. Todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Tačiau ir po greitosios medicinos pagalbos jam suteikimo, Kauno teritorinės muitinės Kybartų muitinės posto pareigūnai sulaikyto automobilio negrąžino. Be to, jį dar nepagrįstai apkaltino cigarečių kontrabanda. Nepagrįstai netekęs transporto priemonės, jis 2009-08-03 sudarė panaudos sutartį su J. G., dėl automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo. Už naudojimąsi automobiliu jis su automobilio savininke žodžiu susitarė, jog už kiekvieną automobilio naudojimo dieną jis duos jai po 20 litrų benzino. Minėtu automobiliu naudojosi nuo 2009-08-03 iki 2010-01-18 - viso 169 dienas, už kurias J. G. atidavė 3380 litrų benzino, kurio vidutinė kaina 2,5 Lt/l. Bendra nuostolių suma: 3380 1 x 2,5 Lt/l = 8450 Lt. Neturinė žala pasireiškė tuo, kad 2009-07-30 ir 2009-07-31 dienomis Kauno teritorinės muitinės Kybartų muitinės posto pareigūnai vietoje to, kad grąžintų jam nepagrįstai sulaikytą automobilį, nepagrįstai prieš jį pradėjo administracinę teiseną, o jam paskelbus bado streiką, tyčiojosi iš pareiškėjo tol, kol jo sveikatos būklė tapo kritiška. Dėl to jis patyrė didelius dvasinius ir fizinius skausmus, praktiškai pasijuto kankinamas, nors toks elgesys draudžiamas.
Pareiškėjo atstovė advokatė J.Brinevičienė prašė pareiškėjo skundą tenkinti, rašytiniame paaiškinime nurodė, kad pareigūnai, paaiškėjus, kad pareiškėjas nėra atsakingas už administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 2010 str. 2 d., privalėjo prieš jį pradėta administracinę teiseną nutraukti ir grąžinti automobilį pareiškėjui.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė pareiškėjo skundą atmesti, atsiliepime į skundą (b.l. 24-26) nurodė ir atsakovo atstovas teismo posėdyje panašiai paaiškino, kad 2009-07-30 S. K. Kybartų kelio poste buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už pažeidimą, numatytą ATPK 210 str. 2 d. bei vadovaujantis ATPK 269 str. 1 d. kaip pažeidimo padarymo įrankis buvo paimta kontrabandos gabenimo priemonė - lengvasis automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) surašant Daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolą. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas išnagrinėjęs šią administracinę bylą 2009-09-23 nutarimu administracinės bylos dalį dėl kontrabandos grąžino Kauno teritorinei muitinei papildomam aplinkybių tyrimui ir trūkumų pašalinimui, kadangi automobilio nuodugnaus tikrinimo metu ir jo dar nebaigus tiek tikrinamo automobilio vairuotojas, tiek keleivis M. K., pareiškė, jog nuslėptą kontrabandą automobilyje gabena ne jo vairuotojas, bet keleivis - M. K.. Teismo nurodytos aplinkybės dėl M. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn savaime nereiškia, kad automobilio sulaikymas buvo neteisėtas. Automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnų buvo sulaikytas teisėtai, kaip kontrabandos gabenimo įrankis, o jo grąžinimas S. K. nesusijęs su muitinės pareigūnų neteisėtais veiksmais, kaip skunde nurodo pareiškėjas. Automobilis grąžintas, atsižvelgiant į susiklosčiusias faktines aplinkybes (automobiliu gabentos cigaretės, priklausė M. K., kuris jau buvo nubaustas už tai, kad tuo automobiliu gabeno cigaretes (50 pakelių) ir antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą negalėjo būti baudžiamas). Skunde S. K. nepagrįstai neteisėtais veiksmais įvardina tai, jog muitinės pareigūnai sulaikė jo valdomą automobilį ir jo negrąžino. Muitinės pareigūnai, vadovaujantis ATPK 259 str. ir 259¹ str. turi ne tik teisę, bet ir pareigą dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o daiktus ir dokumentus, kurie yra teisės pažeidimo įrankis arba objektas turi teisę paimti. Muitinės pareigūnai, nustatę, jog per valstybės sieną automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabenamos kontrabandinės prekės, ir pradėję administracinę teiseną pagal ATPK 210 str. turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą paimti anksčiau minėtą transporto priemonę. Be to, transporto priemonės paėmimu užtikrinama administracinė teiseną, t. y. administracinės nuobaudos vykdymas, kadangi ATPK 210 str. sankcijoje numatyta galimybė konfiskuoti kontrabandos gabenimo priemonę. Be to, vadovaudamasis ATPK 271 str. S. K., nesutikdamas su transporto priemonės paėmimu, turėjo teisę tokį paėmimą apskųsti aukštesniajam organui ar teismui, tačiau to nepadarė, tuo sutikdamas su transporto priemonės sulaikymu. Pažymėtina, kad tai, jog S. K. nepasinaudojo teise apskųsti muitinės pareigūnų veiksmus, gali būti pagrindas atleisti nuo valstybės institucijos civilinės atsakomybės vadovaujantis CK 6.253 str. 5 p. Muitinio tikrinimo metu pareiškėjas trukdė muitinės pareigūnams atlikti savo pareigas, nevykdė teisėtų jų reikalavimų patraukti automobilį ir išvykti iš garažo, visą naktį praleido automobilyje, atsisakė atiduoti automobilio raktelius, buvo išsikvietęs greitąją medicininę pagalbą, tačiau medikams pasiūlius vykti į ligoninę, atsisakė. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjas pats savo veiksmais sudarė sąlygas žalai atsirasti. Teisenos nutraukimas S. K. atžvilgiu nėra pagrindas pripažinti muitinės pareigūnų veiksmus sulaikant automobilį neteisėtais CK 6.271 str. 4 d. atžvilgiu ir inter alia nesuteikia teisės reikalauti žalos atlyginimo. Teismo konstatuotas faktas, kad atsakomybėn už neteisėtai automobilyje gabentus 140 pakelių cigarečių turėjo atsakyti M. K., nenaikina muitinės pareigos, vadovaujantis ATPK 269 str. 1 d., sulaikyti automobilį, kaip teisės pažeidimo įrankį. Tai patvirtina ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2009-09-23 nutarime administracinėje byloje Nr. A2.11-769-633/2009.
Šalies argumentai
Būtina sąlyga atsirasti atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus yra priežastinis ryšys tarp priešingų teisei pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių. S. K. skunde nurodo, jog dėl neteisėto automobilio sulaikymo patyrė 8450 Lt žalą, nes netekęs transporto priemonės, 2009-08-03 sudarė panaudos sutartį su J. G., dėl automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo ir su jo savininke žodžiu sutarė, jog už kiekvieną automobilio naudojimo dieną, jai duos po 20 litrų benzino. Panaudos sutarties sąvoka pateikta CK 6.629 str., kur nurodoma, jog šia sutartimi panaudos davėjas perduoda panaudos gavėjui nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai naudotis. Taigi, skunde nurodytas teiginys, jog S. K., sudaręs automobilio panaudos sutartį patyrė materialinių nuostolių yra nepagrįstas ir neteisėtas. Žalos dėl muitinės pareigūnų veiksmų atsiradimo pagrindai, nurodyti skunde, yra nepagrįsti ir neteisėti, automobilis buvo sulaikytas teisėtai, kaip kontrabandos gabenimo įrankis, todėl pagrindo atsirasti turtinei ar neturtinei žalai nėra. Muitinės pareigūnai, sulaikydami S. K. automobilį veikė teisėtai, laikydamiesi galiojančių teisės aktų reikalavimų. Be to, pareiškėjas nenurodė teisės aktų, kurie, jo manymu, galėjo būti pažeisti sulaikant automobilį, neįrodė, kad žala galėjo atsirasti dėl muitinės pareigūnų veiksmų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo iš Kauno teritorinės muitinės priteisti dėl automobilio sulaikymo pareiškėjo neva patirtą turtinę ir neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Ginčo esmė yra dėl, pareiškėjo teigimu, nepagrįsto ir neteisėto pareiškėjo automobilio Mercedes Benz 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sulaikymo Kauno teritorinėje muitinėje ir dėl to atsiradusių nuostolių ir moralinės žalos priteisimo.
Žalos atlyginimą dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK). Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų jos institucijų aktų, pareigūnų veiksmų (neveikimo), numatyta CK 6.271 straipsnyje. Pagal CK 6.271 nuostatas žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį, neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų aktais laikoma šių subjektų neteisėta veika - jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, tačiau viešajai atsakomybei atsirasti būtina nustatyti tris sąlygas: neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšį. Viešajai atsakomybei atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniuose. CK 6. 249 straipsnio 1 dalyje turtinė žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.
Kaip jau buvo minėta, tam, kad atsirastų civilinė atsakomybė (turtinei ir neturtinei žalai atlyginti) įstatymai numato būtinų sąlygų visumą, būdingą tik viešajai atsakomybei: neteisėtą pareigūnų veiką, t.y. netinkamą pareigų atlikimą ar jų visišką neatlikimą, žalą (dėl neteisėtos pareigūnų veikos atsiradusias pasekmes), priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Nesant bent vieno iš nurodytų elementų civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 negalima. Pagal minėtas CK normas būtinoji tam tikrų išlaidų pripažinimo atlygintina žala sąlyga yra pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktas, taip pat sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nėra pakankama nustatyti, kad pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, taip pat - būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos turtinės žalos atsiradimą, ar tarp pareigūnų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšis.
Pareiškėjas jam padarytą žalą sieja su neteisėtai jo atžvilgiu taikytomis administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonėmis, t.y. veiksmais, kurie priskirtini administracinių teisės pažeidimų teisenai. Taigi šiuo atveju būtina nustatyti, ar pareigūnų veiksmai taikant vieną iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių – transporto priemonės, kuri buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, paėmimą yra teisėti ir pagrįsti.
Bylos duomenys patvirtina, kad 2009-07-30 S. K. Kybartų kelio poste buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 9KK2002205 už pažeidimą, numatytą ATPK 210 str. 2 d. (b.l. 33) bei vadovaujantis ATPK 269 str. 1 d. kaip pažeidimo padarymo įrankis buvo paimta kontrabandos gabenimo priemonė - lengvasis automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) surašant Daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolą Nr. 9KK2002205 (b.l. 35). S. K. tai pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 9KK2002207 pagal ATPK 208 str. 1 d. (b.l. 36). Vilkaviškio rajono apylinkės teismas išnagrinėjęs šią administracinio teisės pažeidimo bylą 2009-09-23 nutarimu administracinės bylos dalį dėl pažeidimo, numatyto ATPK 210 str. 2 d. (kontrabandos) grąžino Kauno teritorinei muitinei papildomam aplinkybių tyrimui ir trūkumų pašalinimui, nustatęs, kad administracinio teisės pažeidimo byloje surašytas faktinių aplinkybių ir įstatymo reikalavimų neatitinkantis administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 27-28). Teismas konstatavo, kad administracinėje byloje yra apkaltintas ne tas asmuo, kadangi tiek S. K., tiek keleivis M. K. pareiškė, kad kontrabandą gabena automobilio keleivis M. K.. 2010-01-05 Vilkaviškio rajono apylinkės teismas išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. A2.11-8-633/2010 priėmė nutarimą nutraukti administracinę teiseną S. K. atžvilgiu, motyvuodamas tuo, jog teisės pažeidimą - cigarečių kontrabandą, faktiškai padarė ir dejure šioje byloje turi atsakyti kitas asmuo (M. K.). Nutarimu teismas taip pat nusprendė grąžinti S. K. sulaikytą automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.6).
ATPK 269 straipsnis, reglamentuojantis daiktų ir dokumentų paėmimą, nustato, kad sulaikymo, asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo metu rasti daiktai ir dokumentai, kurie yra teisės pažeidimo įrankis arba tiesioginis objektas, paimami ATPK 266 ir 268 straipsniuose numatytų organų pareigūnų. Paimti daiktai ir dokumentai iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo saugomi organų (pareigūnų), kuriems suteikta teisė paimti daiktus ir dokumentus, nustatytose vietose, o išnagrinėjus bylą, remiantis priimtu nutarimu (sprendimu), jie nustatyta tvarka konfiskuojami arba grąžinami teisėtam valdytojui, arba sunaikinami.
Bylos duomenys taip pat neginčijamai patvirtina, kad 2009-07-30 iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Lietuvos Respubliką per Kybartų kelio postą tuo pačiu automobiliu kartu su S. K. vyko jo sūnus M. K. bei šio pusbrolis T. K., kuriems tą pačią dieną buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai už pažeidimus, numatytus ATPK 210 str. 3 d. (Vilkaviškio rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11-8-633/2010, b.l. 29, 32). Kauno teritorinės muitinės 2009-08-06 nutarimu Nr. 404/2009 už pažeidimą, numatytą ATPK 210 str. 3 d. M. K. buvo paskirta nuobauda. Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad 2009-07-30 automobiliu „Mercedes benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) per Lietuvos Respublikos sieną buvo gabenama kontrabanda, todėl minėtas automobilis šiuo atveju buvo teisės pažeidimo padarymo įrankis, nepriklausomai nuo to, kuris iš juo važiavusių asmenų padarė pažeidimą. Todėl Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio posto pareigūnai, paimdami iš S. K. automobilį „Mercedes benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elgėsi teisėtai ir pagrįstai, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus, vadovaudamiesi ATPK 269 str. nustatyta tvarka, suteikta teise nepiktnaudžiavo. Be to, ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009-09-23 nutarime administracinėje byloje Nr. A2.11-769-633/2009 konstatuota, kad muitinės pareigūnų veiksmai ir nurodymai buvo teisėti, muitinės pareigūnams pradėti administracinę teiseną dėl automobilyje rastos kontrabandos nustatytoje faktinėje situacijoje buvo tiek faktinio, tiek juridinio pagrindo, ir tai yra ne tik jų teisė bet ir tarnybinė pareiga, pradėję šią teiseną jie turėjo ne tik teisę, bet ir procesinę pareigą užtikrini ją, tame tarpe ir paimant kontrabandos dalyką, taip pat jos gabenimo priemonę, nepriklausomai nuo to, ar jos vairuotojas, ar keleivis už kontrabandą de jure turi atsakyti (b.l. 27-28). Nesant neteisėtų pareigūnų veiksmų, Lietuvos valstybės civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla.
Kaip neturtinės žalos atsiradimo priežastį pareiškėjas nurodo, tai jog nepagrįstai sulaikius jo automobilį, o jam paskelbus bado streiką, muitinės pareigūnai iš jo tyčiojosi, kol jo sveikatos būklė tapo kritiška, dėl to jis patyrė didelius dvasinius ir fizinius skausmus, pasijuto kankinamas.
Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (CK 6. 250 str. 1 d.). Kaip jau buvo minėta, bylos įrodymų visuma teismui leidžia daryti pagrįstą ir neginčijamą išvadą, kad Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio posto pareigūnai veikė tai, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, byloje nėra įrodymų, kad minėti pareigūnai būtų iš pareiškėjo tyčiojęsi ar kokie nors jų neteisėti veiksmai būtų turėję įtakos pareiškėjo sveikatos pablogėjimui. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nepakluso muitinės pareigūnų teisėtiems nurodymams pašalinti valdomą transporto priemonę, perduoti kartu su kitais paimamais daiktais ir dokumentais automobilio raktelius, paskelbė bado streiką. Taigi, pareiškėjo nurodyti dvasiniai ir fiziniai skausmai, sveikatos būklės pablogėjimas galėjo atsirasti tik dėl paties pareiškėjo pasirinkto elgesio modelio.
Atsiradusius nuostolius pareiškėjas grindžia tuo, kad muitinės pareigūnams sulaikius automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis 2009-08-03 sudarė panaudos sutartį su J. G., dėl automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo, susitarė su automobilio savininke, kad už kiekvieną automobilio naudojimo dieną, jai duos po 20 litrų benzino ir dėl to patyrė 8450 Lt turtinę žalą.
Pažymėtina, kad pagal CK 6.629 str., kuriame įtvirtinta panaudos sutarties samprata, nurodoma, jog neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Kaip matyti iš šios teisės normos, vienas iš panaudos sutarties požymių - neatlygintinumas. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad panaudos sutarties sudarymas negalėjo būti sąlyga nuostoliams, t.y. turtinei žalai atsirasti.
Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pareiškėjos S. K. skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu , teisėja
nusprendžia:
Pareiškėjo S. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.