- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-02
- Bylos Nr.
- 2-662-779/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Ieškovas
- UAB ,,Kredo“
- Atsakovas
- Danske Bank A
- Trečiasis asmuo
- R. B., D. B.
- Advokatai
- Valdemaras Bužinskas, Tadas Blažys, Jurgita Petkutė
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Vasarei Žilinskienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Tadui Blažiui, atsakovo atstovei advokatei Jurgitai Petkutei, trečiųjų asmenų atstovui advokatui Valdemarui Bužinskui, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Kredo“ ieškinį atsakovui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S filialą Lietuvoje, dėl įpareigojimo perimti atsakovo naudai įkeistą turtą, tretieji asmenys R. B. ir D. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ieškovo pagrindinė veikla yra nuosavo nekilnojamojo turto pardavimas bei nuoma, taip pat nekilnojamojo turto projektų vystymas. Ieškovas, vykdydamas savo ūkinę-komercinę veiklą, be kitų sandorių, su atsakovu yra sudaręs 2005 m. lapkričio 25 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais) ir 2006 m. kovo 9 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais). Kredito sutartimis buvo finansuotas 8601/11100 dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), įsigijimas. Sklypų įsigijimo tikslas: investicijos į nekilnojamąjį turtą, su tikslu perparduoti arba, pakeitus žemės sklypų paskirtį, ir skaidant į atskirus sklypus pagal detalųjį planą - vėliau parduoti namų valdos sklypus. Nuo pat bendradarbiavimo pradžios 2004 m. iki 2008 m. pabaigos ieškovas tinkamai ir laiku vykdė savo įsipareigojimus atsakovui, atsakovas per tą laikotarpį nebuvo pateikęs ieškovui nei vienos pretenzijos ar pareiškimo dėl netinkamo vienos ar kitos tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos kredito sutarties vykdymo. 2008 m. pabaigoje Lietuvoje prasidėjo ūkio nuosmukis. Be to, buvo atlikti valdžios veiksmai (LR CK 6.253), kurių ieškovas, sudarydamas tam tikrus sandorius nenumatė ir negalėjo numatyti. 2008 m. gruodžio mėnesį buvo priimti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo bei papildymo įstatymai, kuriais buvo padidinti pelno ir pridėtinės vertės mokesčių tarifai, ir atlikta esminė gyventojų pajamų mokesčio reforma. Aukščiau išdėstyti veiksniai bei aplinkybės lėmė tai, kad ieškovas patyrė laikinų mokumo sunkumų ir nesugebėjo tinkamai vykdyti įsipareigojimų atsakovui. 2008 m. kovo 12 d. ieškovas gavo atsakovo raštą, kuriuo atsakovas informavo ieškovą apie kredito sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) 42 p. pažeidimą, 51 p. nurodytais pagrindais bei apie tai, kad ieškovas, atsakovo nuomone, atliko esminį sutarčių pažeidimą, todėl atsakovas pareikalavo ieškovo iki 2009 m. kovo 19 d. grąžinti atsakovui visas pagal sutartis mokėtinas sumas bei sumokėti netesybas. Ieškovas 2009 m. kovo 19 d. pateikė atsakovui atsakymą į aukščiau nurodytą atsakovo reikalavimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su atsakovo reikalavimais ir jame numatytos sutarčių nutraukimu, kartu pateikdamas atsakovui pasiūlymą nedelsiant pradėti derybas su ieškovu dėl kredito sutarčių su atsakovu sąlygų pakeitimo. Atsakovas 2009 m. kovo 19 d. raštu sutiko atidėti minėtų sutarčių nutraukimo terminą iki 2009 m. balandžio 5 d. Atsakovui atidėjus kredito sutarčių nutraukimo terminą iki 2009 m. balandžio 5 d., ieškovas raštu, pateiktu bankui 2009 m. balandžio 6 d., paprašė atsakovo nurodyti 2009 m. balandžio 6 dienai pradelstų mokėjimų sumas, nurodyti sąskaitą, į kurią jos turi būti sumokėtos bei pateikti informaciją apie galiojančias ar nutrauktas kredito sutartis. Atsakovas, ieškovo prašymu, 2009 m. balandžio 8 d. pateikė ieškovui raštą, kuriuo nurodė, kad 2009 m. balandžio 6 d. minėtos kredito sutartys nėra pradelstos, sutartys yra galiojančios ir nėra nutrauktos. 2009 m. balandžio 24 d. atsakovui buvo įteiktas pakartotinis ieškovo prašymas dėl įsiskolinimo apmokėjimo išdėstymo pagal vėluojamas grąžinti kredito įmokas bei kiti su kredito sutarčių tolesniu vykdymu susiję prašymai. Į šį pakartotinį prašymą atsakovas negavo jokio atsakymo.
Prieš suteikdamas ieškovui tikslinį kreditą, atsakovas vertino įsigyjamo turto vystymo perspektyvas ir ieškovo galimybes grąžinti suteikiamą kreditą. Sprendimas dėl kredito suteikimo buvo patvirtintas atsakovo paskolų komitete bei kituose atsakovo (ar jo atstovo) padaliniuose. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją ir į tai, kad suteiktas kreditas buvo tikslinis, taip pat į tai, kad kreditas buvo suteiktas įvertinus įsigyjamą turtą, atsakovo veikla suteikiant kreditą vertintina kaip verslo partnerio veikla. Todėl ieškovas turi teisę reikalauti, kad veiklos partneris (t.y. atsakovas) dalintųsi visą riziką, susijusią su negalimumu pasiekti kredito sutartyje išdėstytus tikslus, atsižvelgiant į kredito suteikimo aplinkybes. Bendradarbiavimo atveju atsakovas turėtų proporcingai prisiimti ir galimą verslo (verslo projekto) nesėkmingo vystymosi riziką. Šalių santykis negali būti subalansuotas tokiu būdu, kad vienai šaliai tektų vien atitinkamo sandorio rizika, o kitai šaliai pagal sandorio sąlygas išlaikant vien teises ir iki minimumo sumažinant (ar išvis eliminuojant) sandorio rizikingumą. Kadangi suteiktų kreditų tikslas buvo atitinkamo turto įsigijimas, t.y. būtent atitinkamo nekilnojamojo turto (ar daiktinių teisių) įsigijimą finansavo atsakovas, atsakovo interesų patenkinimą tikslinio kredito atveju turi ir privalo patenkinti atitinkamo turto pardavimas arba jo perdavimas kreditoriaus nuosavybėn. Pasirašydamas kredito sutartis, atsakovas, kaip kreditorius, įvertino kredito pagrindais įsigyjamo turto vertę.
CK 1.138 str. numatyta asmens teisė prašyti teismo pakeisti ar nutraukti tarp šalių susiklosčiusį teisinį santykį. Remiantis šia teisės norma bei ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis, ieškovo nuomone, atsakovui neperimant nuosavybės teisės į turtą bei vengiant prisiimti verslo riziką, ieškovas turi teisę prašyti teismą modifikuoti tarp šalių susiklosčiusius santykius.
Šalies argumentai
Ieškovas prašo teismo: 1) perleisti atsakovui nuosavybės teises į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (sklypo unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)); žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (sklypo unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)); žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (sklypo unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)); žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (sklypo unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), kartu nustatant, kad nuo nuosavybės teisių į aukščiau nurodytą turtą perėjimo momento visi ieškovo įsipareigojimai pagal 2006 m. kovo 9 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (įskaitant visus jos pakeitimus ir papildymus) laikytini įvykdytais tinkamai ir nustatant, kad nuosavybės teisės perduodamos bei kredito sutartis laikoma įvykdyta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 2) perleisti Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, nuosavybės teises į 8601/11100 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kartu nustatant, kad nuo nuosavybės teisių į aukščiau nurodytą turtą perėjimo momento visi ieškovo įsipareigojimai pagal 2005 m. lapkričio 25 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (įskaitant visus jos pakeitimus ir papildymus) laikytini įvykdytais tinkamai ir nustatant, kad nuosavybės teisės perduodamos bei kredito sutartis laikoma įvykdyta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S filialą Lietuvoje, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas iš esmės reikalauja priversti atsakovą įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus tam tikru, atsakovui nuostolingu būdu, nesant tam jokio pagrindo. Vienintelis ieškovo argumentas, jog atsakovas, sudarydamas kredito sutartį neva prisiėmė ieškovo verslo riziką įsigyjant žemės sklypą, dėl to, neva, atsakovo reikalavimai pagal sutartį turėtų būti patenkinami išimtinai iš įkeisto turto. Ieškovas be jokio teisinio pagrindo bando apiboti kreditoriaus teisių gynimo būdus, kuriuos jam suteikia įstatymas (CK 4.193 str., 6.221 str.). Kredito sutartys yra nutrauktos, pagal CK 6.221 str. atsakovas turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius atsiradusius dėl sutarties nutraukimo ir netesybas. Ieškovas, užtikrindamas prievolių pagal kredito sutartį įvykdymą, yra įkeitęs žemės sklypus atsakovo naudai. Ieškovui nevykdant kredito sutarčių sąlygų ir sutartį nutraukus, atsakovas CK 4.129 str. nustatyta tvarka kreipėsi į Vilniaus m. hipotekos skyrių. Pagal CK 4.193 str., jei pardavus įkeistą daiktą varžytinėse gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, jis turi teisę išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovas prašo kredito sutarties įvykdymą pakeisti žemės sklypo nuosavybės teisių perėmimu. Tačiau žemės sklypo vertė gali nepadengti viso įsiskolinimo pagal kredito sutartį, tokiu atveju, patenkinus ieškinį, būtų akivaizdžiai pažeista atsakovo teisė išieškoti likusią įsiskolinimo dalį iš kito skolininko turto. Visiškai nepagrįstas ieškovo teiginys, kad atsakovo veikla suteikiant kreditą vertintina kaip verslo partnerio veikla. Ieškovas ir atsakovas sudarė kredito suteikimo sutartį, o ne verslo partnerystės sutartį. Atsakovas nėra sudaręs jokio susitarimo kartu vykdyti ūkinę komercinę veiklą bei kartu prisiimti iš to kylančią riziką, pasidalini pelną ar nuostolius. Sutartys yra tikslinio kredito sutartys, tai kad sutartyse numatyta, kokiam tikslui yra suteikiamas kreditas, nereiškia, kad tokia sutartimi kreditorius prisiima kredito gavėjo verslo riziką. Teisiniai santykiai, susiklostę tarp šalių kredito sutarties pagrindu, yra pasibaigę po kredito sutarties nutraukimo ir šiuo metu šalis tesieja teisinis santykis, kilęs iš atskiros turtinės ieškovo prievolės atlyginti nuostolius atsakovui, o tai reiškia, kad neegzistuoja objektas būtinas modifikavimui, kurio siekia ieškovas, vadovaudamasis CK 1.138 str. 1 d. 5 p. norma. Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Tretieji asmenys R. B. ir D. B. atsiliepime nurodė, kad kredito sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo tikslinės paskirties, t.y. sutartys konkrečiam turtui įsigyti. Pagal CK 6.877 str. 1 d. paskolos davėjas turėjo galimybę kontroliuoti, kaip paskolos gavėjas naudoja lėšas. Pagal tikslinę paskolų prasmę faktinis įgyto už paskolas turto savininkas yra ieškovas, tačiau jis yra įgytas banko lėšomis pagal tarpusavio susitarimą. Tai reiškia, kad atsakovas yra ieškovo verslo partneris, kuris, kaip ir ieškovas, dėjo visas pastangas, kad turtas būtų įgytas maksimaliai naudingomis sąlygomis, o savo reikalavimus turėjo tenkinti tik iš operacijų su faktiškai bendrai įgytu turtu. Palūkanos ir kiti mokėjimai pagal sutartį turėjo būti mokami iš pelno, gauto eksploatuojant arba parduodant faktiškai kartu įgytą turtą. Tokia sutarčių analizė svarbi nustatant partnerių riziką, jos apimtį ir aplinkybes, kurios sutartyse nenurodytos, tačiau išplaukia iš sutarčių esmės. Atsakovas palūkanų prasme jau gavo pelno tuo metu, kai ieškovas jokio pelno neturėjo. Ieškovas pelną iš už jo lėšas įgytą turtą jau yra gavęs ir perimdamas įkeistą turtą jokių nuostolių nepatirs arba jo patirti nuostoliai bus gerokai mažesni, negu ieškovui netekus turto, o tuo pačiu ir teisėtų lūkesčių į būsimą turtą. Atsakovo veiksmai rodo, kad jis ne tik nesiekė ir nesiekia padėti atsakovui vykdyti savo įsipareigojimus, bet ir atlieka veiksmus bei pateikia sąlygas, kurie ekonomiškai žlugdo atsakovą ir visiškai atima iš jo galimybę atsiskaityti pagal nurodytas sutartis. Kredito sutartis ieškovas pasirašė prisijungimo būdu, todėl CK 6.187 str. tvarka šalims visada išlieka galimybė susitarti individualiai dėl sutarties vykdymo. Tai liečia ir situaciją, kai ne dėl šalių valios ir nesant kurios nors vienos kaltei pasikeičia aplinkybės, dėl kurių sutartį vykdyti vienai šaliai tampa sudėtingiau (CK 6.204 str. 1 d., 2 d.). Lietuvos ūkio krizė prasidėjo po minėtų sutarčių pasirašymo ir šios aplinkybės ieškovas nenumatė ir negalėjo numatyti. Tretieji asmenys nurodė, kad pilnai palaiko ieškovo prašymą modifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Tokią teisę teismui suteikia ir CK 6.204 str. Tretieji asmenys R. B. ir D. B. prašė ieškinį tenkinti pilnai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Nustatyta, kad tarp šalių buvo sudarytos tikslinio kredito sutartys - 2005 m. lapkričio 25 d. kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais (T2, b.l.25-34) ir 2006 m. kovo 9 d. kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais (T3, b.l.11-21), pagal kurias atsakovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S filialą Lietuvoje, finansavo konkrečių žemės sklypų įsigijimą, o ieškovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas. Ieškovas, užtikrindamas savo prievoles pagal kredito sutartis, atsakovui įkeitė minėtus žemės sklypus.
Ieškovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, kredito sutartys buvo nutrauktos. Pagal CK 6.221 str. 2 d. sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo bei netesybas. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo atsiskaitymo su ieškovu būdo modifikavimo pagal nutrauktas kredito sutartis. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad kredito sutartys buvo nutrauktos atsakovo vienašališku sprendimu, ieškovui iš esmės pažeidus kredito sutarčių sąlygas. Tokiu atveju, atsakovo teisę reikalauti grąžinti visą likusį įsiskolinimą prieš kredito galutinį grąžinimo terminą numato Kredito sutarčių 50 p., 51 p.
Ieškovas, savo reikalavimą modifikuoti atsiskaitymo pagal kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) tvarką, iš esmės grindė šiomis faktinėmis aplinkybėmis - 2008 m. IV ketvirtyje prasidėjusiu ekonominiu nuosmukiu; aplinkybe, kad atsakovas, suteikdamas ieškovui kreditą, įvertino jo finansines galimybes; atsakovo veikla suteikiant kreditus vertintina kaip verslo partnerio veikla. Ieškovas nurodė, kad teisinis pagrindas modifikuoti tarp šalių susiklosčiusius santykius įtvirtintas CK 1.138 str. 5 p., CK 6.204 str., CK 6.221 str.
CK 1.138 str. 5 d. numato pažeistų teisių gynimo būdą, nutraukiant arba pakeičiant teisinį santykį. Atsakovas remiasi CK 6.204 straipsniu, numatančiu, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėmis, ieškovas turi teisę reikalauti modifikuoti teisinį santykį. CK 6.204 straipsnyje įtvirtinta nuostata, numatanti sutarties šaliai teisę prašyti pakeisti sutarties vykdymą, taikoma tais atvejais, kai sutartis yra neįvykdyta, bet nenutraukta. Šiuo atveju ginčo sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra nutrauktos, todėl CK 6.204 str. įtvirtinta nuostata dėl sutarties sąlygų pakeitimo iš esmės pasikeitus sutartinių prievolių pusiausvyrai, šiuo atveju netaikytina.
Byloje nekilo ginčo, kad ieškovas yra įmonė, kuri iš atsakovo gautus kreditus panaudojo savo verslui. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai įvykdo įmonė, ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos (CK 6.256 str. 4 d.). Tai reiškia, kad ieškovas prisiėmė riziką dėl savo mokumo. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad dėl 2008 m. prasidėjusios ekonominės krizės, kurios ieškovas negalėjo numatyti, negali tinkamai vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, negali būti pripažinta aplinkybe, atleidžiančia ieškovą nuo sutarties vykdymo. Nenugalima jėga nelaikoma tai, kad sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles (CK 6.212 str. 1 d.). Kredito sutarčių 50.4 punktuose šalys numatė, kad iš esmės pablogėjusi kliento (ieškovo) finansinė padėtis, dėl ko kliento galimybės įvykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartis iš esmės sumažėjo, suteikia teisę bankui (atsakovui) pareikalauti, kad ieškovas prieš galutinį terminą grąžintų visą įsiskolinimą. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad šalių santykiai turėtų būti vertintini kaip verslo partnerių santykiai atmestina kaip nepagrįsta. Šalys neginčijo, kad minėtos kredito sutartys yra tikslinio kredito sutartys. Atsakovo pelną sudaro ieškovo mokamos palūkanos (CK 6.881 str.). Aplinkybė, kad kredito sutartimis atsakovas finansavo konkrečių žemės sklypų įsigijimą, nesudaro jokio pagrindo prielaidai, kad šalys buvo verslo partneriai, ir atsakovas įsipareigojo dalintis verslo rizika su ieškovu. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai turi teisę laisvai nuspręsti, sudaryti konkrečią sutartį, ar ne, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, savarankiškai nustatyti sudaromos sutarties sąlygas, turinį bei formą. Ieškovui, kaip verslo subjektui, buvo gerai žinoma jo įmonės turtinė ir finansinė padėtis, tuo pačiu galimybės vykdyti įsipareigojimus pagal ketinamą su atsakovu sudaryti kredito sutartį. Atsakovas savo teikiamų kreditų negrąžinimo riziką, tame tarpe ir galimą ekonominį nuosmukį, įvertino ir užtikrino kredito gavėjo turto įkeitimu. Ieškovui nevykdant sutarties sąlygų ir nutraukus sutartis, atsakovas turi teisę naudotis pažeistų teisių gynimo būdais, įtvirtintais CK 6.221 str. ir CK 4.193 str.
Atsakovas byloje pateikė detalius paskaičiavimus dėl ieškovo įsiskolinimo pagal kredito sutartis. Kaip matyti iš atsakovo pažymos (t.5, b.l. 99-101), ieškovas 2011 m. lapkričio 16 dienai pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra skolingas 982,103.29 EUR, t.y. 3,391,006.20 Lt, o pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 1,105,095.94 EUR, t.y. 3,815,675.10 Lt. Tuo tarpu ieškovas į bylą pateikė nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas, pagal kurias kredito sutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini) įkeisto turto vertė 2005 metais buvo 2,400,000 Lt (t.2, b.l. 127-140), o kredito sutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini) įkeisto turto vertė 2006 metais buvo 3,880,000 Lt (t.5, b.l. 31-41). Taigi, iš esmės ieškovas byloje prašo konstatuoti, kad atsakovui perėmus 2,400,000 Lt vertės turtą, bus patenkintas pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) esantis 3,391,006.20 Lt įsiskolinimas, o atsakovui perėmus 3,880,000 Lt vertės turtą, bus patenkintas pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) esantis 3,815,675.10 Lt įsiskolinimas. Toks reikalavimas prieštarauja ne tik subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principams, bet ir civilinio kodekso reikalavimams. CK 4.193 straipsnis nustato, jog jeigu pardavus įkeistą turtą varžytinėse gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovas gi prašo kredito sutarčių vykdymą pakeisti žemės sklypų nuosavybės teisės perėmimu, nepateikdamas jokių įrodymų, jog turto vertė padengia įsiskolinimą. CK 6.881 straipsnis nustato, kad pagal kreditavimo sutartį kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui kredito sutartyje nustatyto dydžio pinigines lėšas, o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti ir mokėti palūkanas. Tenkinus ieškovo reikalavimą, būtų paneigta tokia kredito sutarties samprata ir esmė, taip pat pažeista CK 6.221 straipsnyje nustatyta šalies teisė į nuostolių atlyginimą, šaliai nutraukus kredito sutartį. Ieškovo prašymas įpareigoti atsakovą perimti įkeistą turtą, nepagrįstai suvaržytų atsakovo teises, ieškovo verslo rizikos perkėlimas atsakovui būtų nesąžiningas ir neteisingas. Aplinkybė, kad atsakovui ginčo žemės sklypai yra įkeisti, nesudaro jokio pagrindo reikalauti perimti įkeistą daiktą.
Atsakovas taip pat remiasi CK 6.200 str. įtvirtintu šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi principu, aplinkybe, kad sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Šiuo atveju, kredito sutartys nuo 2009 metų yra nutrauktos, kaip patvirtino pats ieškovas, nuo 2008 m. jis neatliko atsakovui jokių mokėjimų. Nustatyta, kad atsakovas iki sutarčių nutraukimo bendradarbiavo su ieškovu, siuntė priminimus ieškovui apie pradelstus mokėjimus, priminimus dėl kredito sutarčių vykdymo. Šalių bendradarbiavimo pareiga nesuteikia teisės reikalauti, kad šalis veiktų prieš savo interesus, išimtinai kitos šalies interesais. Juo labiau, kad šiuo atveju sutartys yra nutrauktos, tai reiškia, kad pasibaigia šalių sutartinės teisės ir pareigos, išskyrus pareigą atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties nevykdymo ir netesybas (CK 6.221 str.).
Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog ieškovas siekia prioriteto išimtinai savo interesams. Konstatuotina, kad šiuo atveju nėra pagrindo modifikuoti šalių santykį.
Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas paskaičiavo 10203,21 Lt bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą. CPK 98 str. 2 d. numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl maksimalaus užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę ir t.t. Nustatyta, kad atsakovo prašomos priteisti išlaidos už advokato teisinę pagalbą, neatitinka Rekomendacijose nustatytų dydžių. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog byla sudėtinga, atsakovo atstovė ruošė kelis procesinius dokumentus, atsakovui priteistina 2400 Lt už atsiliepimo į ieškinį rengimą sujungtoje civilinėje byloje Nr. 2-3799-494/2010 (Rekomendacijų 8.3 p.); 96 Lt už prašymo dėl bylos sustabdymo rengimą (Rekomendacijų 8.16 p.); 96 Lt už atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl bylos sustabdymo rengimą, 96 Lt už prašymo dėl bylų sujungimo parengimą (Rekomendacijų 8.16 p.), 1929,36 Lt atsiliepimo į ieškinį rengimas sujungtoje civilinėje byloje Nr. 2-11849-779/2011(Rekomendacijų 8.3 p., t.5, b.l. 118). Kadangi atsakovo atstovė advokatė J. Petkutė iš viso dalyvavo dviejuose parengiamuosiuose ir trijuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 4 valandos, todėl už atstovavimą teismo posėdyje priteisiama 480 Lt (Rekomendacijų 8.18 p.). Iš viso atsakovui iš ieškovo priteisiama 5097,36 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Iš ieškovo priteisiamos 27 Lt pašto išlaidos valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB ,,Kredo“, kodas 120638399, 5097,36 Lt (penki tūkstančiai devyniasdešimt septyni Lt 36 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S filialą Lietuvoje, kodas 3016946949, naudai.
Priteisti iš ieškovo UAB ,,Kredo“, kodas 120638399, 27 Lt (dvidešimt septyni Lt) pašto išlaidų valstybės naudai (išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.