Tauragės apylinkės teismo įsakymas

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Stonkaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-07276-24 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini), (sutinka gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis), našlė, turtinti pagrindinį išsilavinimą, bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. R. 2024 m. vasario 24 d., apie 13 val. 35 min., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matavimo prietaisu nustatytas 2,53 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais V. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

3. Be V. R. prisipažinimo jos kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

4. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. vasario 24 d., važiuojant (duomenys neskelbtini), pastebėtas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pastebėta, kad iš automobilio priekio, vairuotojo vietos, išlipo moteris, kuri ėmė eiti šaligatviu tolyn nuo savo automobilio. Privažiavus prie moters ir ėmus ją kalbinti, moteris pasirodė akivaizdžiai neblaivi, jos kalba buvo nerišli, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Kaip paaiškėjo tai buvo V. R., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini). Paklausus moters, kur ji važiavo, ši teigė, kad važiavo į parduotuvę, o vėliau planavo grįžti namo. Jos teigimu, ji alkoholį vartojo prieš valandą laiko, tačiau vis tiek vairavo transporto priemonę. Automobilyje kitų asmenų nebuvo. Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARPK-0158, 13 val. 37 min. nustatytas 2,53 prom. neblaivumo laipsnis, 14 val. 00 min. nustatytas 2,53 prom. neblaivumo laipsnis. Automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę, adresu Paberžių g. 7, Tauragė. V. R. nesulaikyta.

5. Iš 2024 m. vasario 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kur stovi automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei kad po įvykio vietos apžiūros, minėtas automobilis paimtas.

6. Iš 2024 m. vasario 26 d. valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ informacijos matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra 2024 m. sausio 27 d. automatiškai išregistruotas, paskutinis savininkas D. V..

7. Iš 2024 m. vasario 13 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad 2024 m. vasario 13 d. automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už 400 eurų iš D. V. įsigijo V. R..

8. Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo ir 2024 m. vasario 24 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad pirmojo tikrinimo metu 2024 m. vasario 24 d. 13 val. 37 min. V. R. nustatytas 2,53 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu – 2024 m. vasario 24 d. 14 val. 00 min. nustatytas 2,53 promilių neblaivumas.

Teismas konstatuoja:

9. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET (taisyklių redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

10. Visuma šioje baudžiamojoje byloje esančių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendžia, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, V. R. 2024 m. vasario 24 d., apie 13 val. 35 min., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matavimo prietaisu nustatytas 2,53 promilių neblaivumas, todėl jos veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

11. Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, V. R. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamoji neprieštarauja, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

12. Prokuroras už padarytą nusikalstamą veiką siūlo paskirti 90 MGL, t. y. 4500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 60 MGL, t. y. 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą su transporto priemonės konfiskavimu ir uždraudimu naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.

13. V. R. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bausmės rūšimi, dydžiu ir baudžiamojo poveikio priemonėmis, tik prašo nustatyti kuo ilgesnį terminą baudai sumokėti, nurodo, kad šiuo metu nedirba, sunkiai pragyvena, tačiau tikisi artimiausiu metu susirasti darbą todėl ketina per ilgesnį laiką sutaupyti baudai.

14. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

15. V. R. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Jos baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. R. neteista, administracine tvarka nebausta, šiuo metu nedirbanti, našlė. Vertinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamosios atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nesunkų nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – 90 MGL, t. y. 4500 Eur dydžio baudą (BK 47 straipsnio 1, 2 dalys, 3 dalies 2 punktu).

16. Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji V. R. prisipažino kalta, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 60 MGL, t. y. 3000 Eur dydžio bauda.

17. V. R. prašo leisti sumokėti baudą per kuo ilgesnį laiką, kadangi šiuo metu nedirba, sunkiai pragyvena, tačiau tikisi artimiausiu metu susirasti darbą todėl ketina per ilgesnį laiką sutaupyti baudai.

18. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai. BVK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti du baudos bausmės įvykdymo būdai – savanoriškai arba priverstinai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį (teismo baudžiamąjį įsakymą) paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą per 2 mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Pažymėtina, kad nei BPK, nei BVK nenumato galimybės išdėstyti nuteistajam nuosprendžiu (teismo baudžiamuoju įsakymu) paskirtos baudos vykdymą dalimis pagal nuteistojo prašymą, tačiau atsižvelgus į tai, kad baudos bausmės vykdymas visų pirma yra savanoriškas veiksmas, pagal teisės aktų nuostatas bei teismų praktiką teismas gali spręsti klausimą dėl paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo, tai yra nustatyti ilgesnį terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda. Remiantis išdėstytomis aplinkybėms bei atsižvelgiant į V. R. prašymą, į tai, kad kaltinamoji pripažino kaltę dėl padaryto nusikaltimo, gailisi dėl savo poelgio, teismas nustato 18 mėnesių terminą paskirtos baudos sumokėjimui, skaičiuojamą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

19. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju V. R. nusikalstamą veiką padarė vairuodama transporto priemonę būdama neblaivi. Prokuroras, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo V. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metus. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti V. R. galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą, todėl teismas daro išvadą, kad yra pagrindas jam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones trejiems metams, vykdymo pradžią skaičiuoti nuo 2024 m. vasario 26 d., t. y. nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

20. Nustatyta, kad V. R. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tad minėta transporto priemonė pripažintina šios nusikalstamos veikos priemone.

21. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalies, taip pat BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, kaltininkui faktiškai priklausantis konfiskuotinas turtas, taigi ir nusikalstamos veikos priemonė, privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pagrindo spręsti, kad šiuo atveju šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo, teisingumo principams, nėra, todėl ji taikytina. Teismas, įvertinęs tai, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį neblaivi vairavo V. R., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė BK 72 straipsnio prasme ir nuosavybės teise priklauso kaltinamajai, nusprendžia, kad yra pagrindas iš V. R. konfiskuoti automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą IĮ „Jomamotors“ automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini).

22. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas, paliekamos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinamos.

23. Paimtas dokumentas – V. R. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduotinas dokumentą išdavusiai institucijai valstybės įmonei „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 90 MGL, t. y. 4500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu V. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jai galutinę 60 MGL, t. y. 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, nurodant įmokos kodą 6801, mokėjimo paskirtyje: „Bauda“ būtina nurodyti baudžiamosios bylos Nr. e1-233-1178/2024. Mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų raštinės darbuotojui. Išaiškinti, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti V. R. baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejiems) metams uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 26 d., t. y. nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, V. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti iš V. R. jai nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą IĮ „Jomamotors“ automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini).

V. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Paimtą dokumentą – V. R. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduoti dokumentą išdavusiai institucijai valstybės įmonei „Regitra“.

Išaiškinti V. R. kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.