- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-12-20
- Bylos Nr.
- N1-343-569/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-00068-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Kaltinamasis
- M. D., M. M., P. Š., J. O., P. R.
- Nukentėjusysis
- J. S., L. K., G. K., A. K., G. M.
- Advokatai
- Algirdas Zakrasas, Vytautas Juozelaitis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
gynėjams – advokatams Vytautui Juozelaičiui, Sofijai Kručienei, Edmundui Jankaičiui, Irinai Petkienei, Lionei Musteikienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
M. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ salės darbuotoju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį,
M. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, besimokantis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį,
P. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ miško darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2011-03-30 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d. areštu 40 parų; 2) 2012-03-26 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. (2 nusikalstamos veikos) laisvės apribojimu 1 metams; 3) 2012-04-10 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d., 180 str. 1 d. areštu 77 paroms; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį,
P. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį,
J. O., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. D., M. M., P. Š., P. R. ir jų padėjėjas J. O., veikdami bendrininkų grupėje, 2011-01-15 apie 21.20 val. prie Talkšos ežero, netoli Ežero gatvės, Šiauliuose, įvykdė plėšimą, panaudodami fizinį smurtą ir specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, t. y. M. D. pargriovus nukentėjusįjį G. K. ant žemės, suduodant nukentėjusiajam G. K. ne mažiau vieno smūgio beisbolo lazda bei suduodant jam nenustatytą smūgių skaičių rankomis ir kojomis, M. M. suduodant nukentėjusiajam G. K. metaliniu raktu ne mažiau kaip vieną smūgį bei suduodant jam nenustatytą smūgių skaičių kojomis ir rankomis, P. R. suduodant nukentėjusiajam G. K. nenustatytą smūgių skaičių kojomis, P. Š. suduodant nukentėjusiajam G. K. nenustatytą smūgių skaičių kojomis, bendrininkų padėjėjui J. O. vežant M. M., M. D., P. R. ir P. Š. automobiliu „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į nusikaltimo padarymo vietą, žinant, kad jie darys nusikalstamą veiką, jam sutinkant, laukiant automobilyje, kol M. D., M. M., P. Š., P. R. įvykdys nusikaltimą, kad būtų galima greičiau pabėgti iš nusikaltimo padarymo vietos bei vežant M. D., M. M., P. Š., P. R. po nusikaltimo su pagrobtu svetimu turtu ir įsigyjant benzino už parduotą pagrobtą turtą, bendrais tyčiniais veiksmais, plėšimo būdu, pagrobė svetimą turtą – L. K. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5310i“ 100 Lt vertės su jame buvusia 5 Lt vertės SIM kortele „Labas“, padarydami 105 Lt dydžio turtinę žalą, po to, tęsdami nusikalstamą veiką, bendrininkų grupėje, 2011-01-15 apie 21.20 val. prie Talkšos ežero, netoli Ežero gatvės, Šiauliuose, M. D. suduodant nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis į įvairias nukentėjusiojo J. S. kūno vietas, beisbolo lazda suduodant ne mažiau vieno smūgio nukentėjusiajam J. S., M. M. suduodant metaliniu galvučių raktu ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajam J. S. į dešinį petį bei dešinį skruostą, P. R. suduodant nukentėjusiajam J. S. nenustatytą smūgių skaičių rankomis ir kojomis, P. Š. suduodant nukentėjusiajam J. S. nenustatytą smūgių skaičių rankomis ir kojomis, taip padarant nukentėjusiajam J. S. dešinės akies obuolio sumušimą su poodine kraujosruva vokuose, kraujosruva junginėse ir ragenos erozijomis, galvos smegenų sukrėtimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės akies obuolio sumušimo ir galvos smegenų sukrėtimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, bendrininkų padėjėjui J. O. vežant M. M., M. D., P. R. ir P. Š. automobiliu „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į nusikaltimo padarymo vietą, žinant, kad jie darys nusikalstamą veiką, jam sutinkant, laukiant automobilyje, kol M. D., M. M., P. Š., P. R. įvykdys nusikaltimą, kad būtų galima greičiau pabėgti iš nusikaltimo padarymo vietos bei vežant M. D., M. M., P. Š., P. R. po nusikaltimo su pagrobtu svetimu turtu ir įsigyjant benzino už parduotą pagrobtą turtą, bendrais tyčiniais veiksmais, plėšimo būdu, kėsinosi pagrobti J. S. 150 Lt vertės rankinę, reikalavo J. S. piniginės bei pinigų ir bendrais tyčiniais veiksmais, plėšimo būdu, pagrobė svetimą turtą – J. S. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT S5230“ 179 Lt vertės su jame buvusia 11 Lt vertės SIM kortele „Bitė Labas“ bei atminties kortele „Micro SD“ 30 Lt vertės, padarydami 220 Lt dydžio turtinę žalą.
M. D., M. M., P. Š., P. R. ir jų padėjėjas J. O., veikdami bendrininkų grupėje, 2011-01-15 apie 21.40 val., ties (duomenys neskelbtini) namu Nr. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pasikėsino įvykdyti plėšimą, panaudodami fizinį smurtą ir specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, t. y. M. D. pastumiant nukentėjusįjį A. K., suduodant nukentėjusiajam A. K. ne mažiau kaip tris smūgius beisbolo lazda į dešinę ranką ir į kitas kūno vietas, M. M. suduodant metaliniu raktu nukentėjusiajam A. K. ne mažiau kaip vieną smūgį į jo dešinę ranką, padarant nukentėjusiajam A. K. poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešiname žaste pereinant į dešinę alkūnę ir dilbį, kairiame žaste, dešinės alkūnės sąnario sumušimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, P. Š. ir P. R. vejantis G. M., bendrininkų padėjėjui J. O. vežant M. M., M. D., P. R. ir P. Š. automobiliu „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į nusikaltimo padarymo vietą, žinant, kad jie darys nusikalstamą veiką, jam sutinkant, laukiant automobilyje, kol M. D., M. M., P. Š., P. R. įvykdys nusikaltimą, kad būtų galima greičiau pabėgti iš nusikaltimo padarymo vietos bei vežant M. D., M. M., P. Š., P. R. po nusikaltimo, bendrais tyčiniais veiksmais, plėšimo būdu, pasikėsino pagrobti nukentėjusiesiems A. K. ir G. M. priklausantį turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusysis A. K. neturėjo jokio turto, o G. M. pabėgo.
M. M. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011-01-15 apie 21.20 val. su draugais – M. D., P. R., P. Š. ir J. O. atvažiavo prie Talkšos ežero. Automobilį vairavo J. O.. Galėjo būti, jog prieš atvykstant prie ežero M. D. buvo sakęs, kad jį kažkas užgaulioja, todėl reikia važiuoti ieškoti skriaudikų. Atvykus prie ežero, M. D., P. R. ir P. Š. nuėjo prie „Lapės“ skulptūros, o J. O. liko automobilyje. M. M. nurodė neprisimenantis, ar jam įsėdus į automobilį, prieš atvykstant prie Talkšos ežero, buvo kalbama apie tai, kad jie darys nusikaltimą. Išlipus iš automobilio ir einant prie skulptūros, kažkuris iš draugų pasakė: „Čia jie“, ir nubėgo prie dviejų jaunuolių. Jis (M. M.) su M. D. priėjo prie vieno nukentėjusiojo (G. K.), o P. R. ir P. Š. nuėjo prie J. S.. Abu nukentėjusiuosius jis pažinojo. Metalinį raktą jam padavė kažkuris iš kaltinamųjų, kuris būtent – neprisimena. Šis raktas buvo skirtas arba apsigynimui arba kitam žmogui sužaloti. Būtų juo smūgiavęs, jeigu prieš jį būtų panaudotas smurtas. M. D. sudavė nukentėjusiajam. Kiek smūgių sudavė, nematė, gali būti, kad vieną smūgį ranka į šoną. Lazdos, kiek pamena, M. D. nenaudojo. Nuo M. D. suduoto smūgio nukentėjusysis parkrito. Parkritusiam nukentėjusiajam M. M. sudavė vieną smūgį ranka į nugarą, kad jis nesikeltų nuo žemės. Ar sudavė nukentėjusiajam raktu, neprisimena. P. Š. ir P. R. buvo prie kito nukentėjusiojo. Jis nematė, kiek jie sudavė smūgių kitam nukentėjusiajam. Pats M. M. J. S. nieko nedarė ir prie jo nebuvo priėjęs. Kai ėjo prie nukentėjusiųjų, negalėjo suprasti, jog kiti paims iš nukentėjusiųjų daiktus. Jeigu prieš tai būtų buvęs koks nors susitarimas įvykdyti plėšimą, jis nebūtų jame dalyvavęs. Iš nukentėjusiųjų asmeniškai nieko nepaėmė, ar ką nors paėmė kiti, nematė. Kai jau sėdėjo automobilyje, pamatė, jog kažkuris išsitraukė telefoną. Kuris būtent – nematė. Iš nukentėjusiojo paimtą telefoną P. Š. nunešė į lombardą. Kiek gavo pinigų, neprisimena. Už tuos pinigus į J. O. automobilį buvo įpilta dujų. Gali būti, jog už kitus pinigus pirko ko nors atsigerti. Jis neprieštaravo, kad pinigai, gauti įkeitus telefoną, būtų išleisti. Po to važinėjosi po miestą ir pamatė einančius du vaikinus. Išlipo iš automobilio ir nubėgo prie tų jaunuolių. Vaikinų nepažinojo. Rankose turėjo metalinį raktą. Automobilyje liko J. O.. P. R. ir P. Š. nusivijo vieną vaikiną. M. M. ir M. D. paklausė antrojo vaikino, ar jie turi kokių nors vertingų daiktų. Šį klausimą uždavė prieš smūgių sudavimą. Nukentėjusiajam M. M. sudavė vieną smūgį į ranką. Smūgį sudavė, nes norėjo kažką paimti. Kad būtų sudavęs smūgį metaliniu raktu, neprisimena. M. D. buvo šalia, bet ar jis turėjo rankose lazdą, neprisimena. M. D. nukentėjusiajam sudavė kelis smūgius. Ką darė P. R. ir P. Š., nematė, nes jie, kaip minėjo, nusivijo kitą jaunuolį. P. R. ir P. Š. grįžo po 10 – 15 minučių. Rankose jie nieko neturėjo. Nusikaltimo padarymo metu buvo išgėręs, tačiau girtas nesijautė, tik šiek tiek apsvaigęs. Jo nuomone, girtumas įtakos jo veiksmams neturėjo. Darė tai, ką darė kiti kaltinamieji. Supranta, kad pasielgė blogai. Nukentėjusiųjų atsiprašo. Pažada, kad ateityje daugiau nusikaltimų nebedarys. Niekam iš nukentėjusiųjų žalos neatlygino. Su Ligonių kasų ieškiniu, su L. K. pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka. Su G. S. ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutinka, mano, jog prašoma atlyginti suma per didelė. Su G. S. reikalaujamos turtinės žalos suma sutinka.
J. O. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011 m. sausio 15 d. susitiko su draugais M. D., M. M., P. Š. ir P. R., J. O. motinai priklausančiu automobiliu važinėjosi po miestą. Važinėjosi, ieškodami atokiau vaikščiojančių žmonių, turėdami tikslą juos užpulti ir atimti daiktus. Tarėsi apie užpuolimą ir daiktų pagrobimą visi penki, t. y. jis (J. O.), M. D., M. M., P. Š. ir P. R.. Šiam susitarimui visi pritarė. Jis su kitais kaltinamaisiais tiesiogiai nusikaltimuose nedalyvaudavo, pasilikdavo automobilyje ir laukdavo kitų kaltinamųjų, kad būtų galima greitai pasišalinti iš įvykių vietos. Prie Talkšos ežero atvažiavo turėdami tikslą kažką surasti ir apiplėšti. Kai atvažiavo prie ežero, jis pasiliko automobilyje, o kiti kaltinamieji iš automobilio išlipo. J. O. žinojo, jog kiti kaltinamieji iš automobilio išlipo turėdami tikslą ką nors apiplėšti. Kas vyko prie Talkšos ežero, nematė. Kai M. D., M. M., P. Š., P. R. sugrįžo, jie visi įsėdo į automobilį. Kažkas turėjo telefoną, bet kuris iš kaltinamųjų – neprisimena. Jis suprato, kad tas telefonas yra vogtas. Iš įvykio vietos išvažiavo automobiliu ir nuvažiavo į lombardą, nes ketino parduoti telefoną. Kiek gavo pinigų už telefoną, neprisimena. Telefoną nešė parduoti arba P. Š., arba P. R.. Už gautus pinigus pirko kuro, o po to, kiek pamena, važiavo į parduotuvę. Važiuodami link „Saulės miesto“ pamatė du jaunuolius. Kaltinamieji pasakė, kad jis sustabdytų automobilį. Jam sustojus, kaltinamieji išlipo iš nubėgo prie tų jaunuolių. Ką jie ten darė, K. O. nematė, nes tuo metu apsuko automobilį. Kaltinamieji į automobilį sugrįžo maždaug už 10 minučių. Kiek pamena, jokių daiktų neparsinešė. Kaip atsidūrė automobilio raktas pas M. M., nežino. Raktas buvo laikomas automobilio bagažinėje. Beisbolo lazdos mašinoje nebuvo. Bagažinėje buvo paprasčiausias pagalys. Kam jis buvo skirtas, negali pasakyti, nes automobiliu naudojosi jo mama. Gali būti, kad medinę lazdą, kurią anksčiau buvo matęs pas P. Š., buvo pasidaręs per darbų pamoką P. Š.. Ligonių kasoms žalą atlygino kartu su M. D. ir P. Š.. L. K. ir G. S. atlygino dalį žalos. Gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė. Daugiau nusikaltimų nedarys.
P. Š. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011 m. sausio 15 d. susitarė susitikti su draugais J. O., M. D., M. M. ir P. R.. Buvo mieste, po to nuvažiavo pasivaikščioti prie „Lapės“ skulptūros. Susitarimo ką nors apiplėšti nebuvo. Iš automobilio, kai nuvažiavo prie Talkšos ežero, išlipo visi, išskyrus J. O.. Kodėl J. O. pasiliko automobilyje, nežino, gali būti, kad tiesiog niekur nenorėjo eiti. Prie Talkšos ežero pamatė du vaikinus. Kas buvo toliau, nelabai prisimena. Buvo šiek tiek išgėręs, bet apsvaigęs nesijautė. Pamena, kad tarp jų (P. Š., P. R., M. D. bei M. M.) ir tų vaikinų įvyko konfliktas. Jokių daiktų nereikalavo. Jis (P. Š.) buvo priėjęs prie J. S.. Sudavė J. S. du kartus ranka į veidą ir vieną kartą spyrė koja į nugarą. Taip pasielgė, nes prieš tai su J. S. buvo dėl kažko susikivirčiję. Kas paėmė J. S. telefoną, nežino. Šį telefoną P. Š. pamatė jau automobilyje ir padėjo jį parduoti. Kai pamatė telefoną, suprato, kad jis atimtas iš tų vaikinų. Tuo metu, kai jis sudavė J. S., šalia buvo P. R.. Kiek pamena, iš pradžių J. S. sudavė P. R., nes jis buvo arčiau J. S.. P. R. nukentėjusiajam sudavė smūgį į veidą, nuo kurio J. S. nugriuvo ant žemės. P. Š. smūgiavo gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam: sudavė į veidą, o pamatęs, kad J. S. ketina atsistoti, spyrė koja. M. M. su M. D. buvo prie kito nukentėjusiojo. M. D. sudavė G. K.. Ar M. M. sudavė G. K., nematė. P. Š. prie G. K. nebuvo priėjęs ir smūgių jam nesudavė. Kažkoks metalinis daiktas, skirtas automobilių ratams atsukti, kiek pamena, buvo pas M. M.. Kas turėjo medinę lazdą, nematė. Po to, kai sugrįžo į automobilį, visi nuvažiavo į lombardą. Telefoną į lombardą parduoti nunešė jis (P. Š.), už telefoną gavo 80 litų. Už gautus pinigus pirko kuro automobiliui, kitus išleido parduotuvėje. Po to važiavo pro prekybos centrą „Saulės miestas“ ir Dvaro gatve pamatė einančius du vaikinus. Automobilis stabtelėjo, visi išlipo, išskyrus J. O. ir jį (P. Š.). Jis iš automobilio nebuvo išlipęs, nes rašė SMS žinutę. Matė, kad M. D. su M. M. nuėjo prie vieno vaikino, o P. R. nusivijo kitą vaikiną. Kodėl automobilis sustojo, nežino. Prieš automobiliui sustojant jokio susitarimo užpulti tuos vaikinus nebuvo. Kas pasakė, kad automobilis sustotų, negirdėjo. Kai M. M., M. D. ir P. R. grįžo į automobilį, jokių daiktų jie neparsinešė. Nukentėjusiesiems ir Ligonių kasai jam tenkančią žalos dalį yra atlyginęs. Nukentėjusiųjų atsiprašė. Dėl to, ką padarė, gailisi. Pažada daugiau nebenusikalsti.
P. R. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011 m. sausio 15 d. susitiko su draugais J. O., P. Š., M. D. ir M. M.. Nuvažiavo prie Talkšos ežero. Važiavo ne tam, jog ką nors apiplėštų. Tokio susitarimo nebuvo. Prieš tai kalbėjo, jog reikia išsiaiškinti su M. D. skriaudiku, kuris jį užgaulioja. Važiuodami prie ežero, žinojo, jog M. D. skriaudikas toje vietoje gali būti. Prieš įvykį buvo išgėręs 3 butelius alaus, bet nemano, jog girtumas turėjo įtakos jo elgesiui. Tačiau jeigu būtų buvęs blaivus, mano, kad taip nebūtų pasielgęs. Prie ežero pamatė du vaikinus ir merginas. P. Š. laikė nukentėjusįjį J. S. ir sudavė jam smūgį. P. R. sudavė J. S. ranka 3-4 smūgius į žandikaulio sritį ir iš J. S. rankų paėmė telefoną. Prie G. K. nebuvo priėjęs ir jokių smūgių jam nesudavė. Ką darė kiti kaltinamieji, nematė. Telefoną parsinešė į automobilį ir kažkam atidavė. Po to telefoną nuvežė į lombardą ir P. Š. jį pardavė. Už gautus pinigus įpylė į automobilį kuro, o kitus išleido alui ir maistui. Bevažiuojant automobiliu, kažkuris iš kaltinamųjų pasakė, kad J. O. sustabdytų automobilį. Sustojus automobiliui, iš jo išlipo M. M., M. D. ir jis (P. R.). M. M. su M. D. nuėjo link vieno vaikino, o P. R. nusivijo antrąjį vaikiną. Kokių nors daiktų iš tų vaikinų nereikalavo. Ką darė M. M. su M. D., nematė. Kad M. D. būtų pasiėmęs lazdą, nematė. P. Š. kartu su P. R. antrojo vaikino nesivijo. Nukentėjusįjį P. R. vijosi vienas. Kai J. O. automobiliu atvažiavo paimti P. R., P. Š. sėdėjo automobilyje. Ar P. Š. buvo išlipęs iš automobilio, P. R. nežino. Iš automobilio bagažinės rakto neėmė ir niekam jo neperdavė. Gailisi dėl savo veiksmų, nukentėjusiųjų atsiprašo. Žalos dar nėra atlyginęs. Su nukentėjusiųjų ir Ligonių kasų ieškiniais sutinka.
M. D. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011 m. sausio 15 d. susitiko su J. O., M. M., P. Š. ir P. R.. Važinėjosi automobiliu ir sugalvojo ieškoti žmonių, kuriuos būtų galima apiplėšti. Jokių skriaudikų neieškojo, nes niekas jo nebuvo nuskriaudęs. Apie 21.30 val. nuvažiavo prie Talkšos ežero. J. O. pasiliko automobilyje, o jis (M. D.), M. M., P. R. ir P. Š. išlipo iš automobilio ir ėjo ieškoti, ką būtų galima apiplėšti. J. O. liko automobilyje tuo tikslu, kad būtų galima greitai pasišalinti iš įvykio vietos. M. D. žinojo, kad automobilio bagažinėje yra medinis pagalys. Jį pasiėmė iš bagažinės savo iniciatyva. Tai nebuvo beisbolo lazda. Priėjo prie dviejų jaunuolių ir pareikalavo atiduoti daiktus. Nukentėjusieji pasakė, kad nieko neturi. Tuomet jis sudavė G. K. medine lazda per kojas ir jis suklupo. Dar sudavė G. K. smūgį ranka į veidą. Visus smūgius sudavė G. K. stovint. Prie G. K. buvo kartu su M. M.. Į galvą lazda G. K. nesudavė. G. K. buvo ištraukęs piniginę ir parodė, kad joje nieko nėra. Piniginės nepaėmė, nes joje nebuvo pinigų. P. R. su P. Š. buvo prie J. S.. M. D. prie J. S. nebuvo priėjęs ir jokių smūgių jam nesudavė. Pripažįsta, kad tikrino J. S. piniginę. Galėjo paimti nukentėjusiojo telefoną. Kaip pas M. M. atsidūrė metalinis raktas, nežino. Negali pasakyti, kad tą metalinį raktą iš tiesų matė pas M. M.. Žino, kad raktas buvo, bet pas kurį būtent, negali pasakyti. Po to grįžo į automobilį ir išvažiavo. Telefoną nuvežė į lombardą ir jį pardavė už 80 litų. Antrąjį telefoną įdėjo į automobilio dėtuvę, o kitą dieną matė, kad jį turėjo P. Š.. Po to važiavo Vytauto gatve ir sustojo. Kas liepė J. O. sustoti, nežino, bet tai buvo ne jis. Iš automobilio išlipo M. M., P. R. ir M. D.. Ar išlipo P. Š., negali tiksliai pasakyti. Jis (M. D.) su M. M. nuėjo prie dviejų jaunuolių. Su savimi M. D. turėjo medinę lazdą, kuria norėjo pagąsdinti nukentėjusiuosius. Lazda į veidą nukentėjusiajam nesmūgiavo. Daiktų reikalavo M. M.. Nukentėjusysis buvo išsitraukęs piniginę, tačiau nei pinigų, nei kokių nors kitų vertingų daiktų, išskyrus mėnesinį važiavimo bilietą, neturėjo. Nukentėjusiajam sudavė ne daugiau trijų smūgių. Smūgius sudavė ne lazda. Kur sudavė smūgius, nepamena, bet visus juos sudavė ranka į viršutinę kūno dalį. M. M. sudavė nukentėjusiajam ne daugiau trijų smūgių. Visi smūgiai buvo suduoti iki parodant piniginę. Kai nukentėjusysis parodė piniginę, jo nebemušė. Ką veikė P. R., nematė, nes jis nubėgo į priešingą pusę. Po to visi nuėjo atgal į automobilį. Žalą Ligonių kasai ir nukentėjusiesiems yra atlyginęs. Gailisi, atsiprašo nukentėjusiųjų.
Nukentėjusysis J. S. parodė, kad 2011 m. sausio 15 d. apie 21.30 val. su D. M., G. K., D. G. ir B. V. buvo prie Talkšos ežero pakrantės. Pamatė ateinančius keturis jaunuolius. Vienas iš jų – M. D., kurį iš pateiktų nuotraukų atpažino ikiteisminio tyrimo metu, iš po striukės išsitraukė beisbolo lazdą. Yra įsitikinęs, kad tai buvo beisbolo lazda. Vieną iš užpuolikų – M. M., pažinojo iš matymo. Kažkuris iš užpuolikų pareikalavo, kad J. S. atiduotų, ką turi vertingo, taip pat paklausė, kur jo telefonas. J. S. pasakė, kad nieko neturi, bet telefoną rado kišenėje ir paėmė. To, kuris tą padarė, neįsidėmėjo. Prieš smūgių sudavimą J. S. mėgino bėgti, bet jį pasivijo ir sudavė smūgį, tada pasakė atiduoti telefoną. Kai J. S. atsakė, kad telefono neturi, jam sudavė. Kurie būtent iš kaltinamųjų kokius smūgius jam nesudavė, negali tiksliai pasakyti, nes jie buvo su kapišonais. Žino, kad jį mušė trys, o gal ir visi keturi užpuolikai. Veržliarakčiu smūgiavo į galvą, nuo smūgio jis nugriuvo. Metaliniu raktu jam buvo suduoti maždaug 3 smūgiai, kastetu – 7-8 smūgiai. Tuo metu, kai ištraukė telefoną, jautė, kad kažkuris iš kaltinamųjų laiko jį iš už nugaros, o kitas tuo metu iš kelnių kišenės ištraukė telefoną. Tas, kuris ištraukė telefoną, buvo ne M. D.. Po to, kai buvo paimtas telefonas, jam buvo suduoti 2 smūgiai metaliniu strypu per galvą, po ko jis prarado sąmonę. Prieš prarandant sąmonę iš jo mėgino išplėšti rankinę, bet rankinė buvo po pilvu ir jiems to nepavyko padaryti. Prieš tai matė, kaip M. D. beisbolo lazda sudavė vieną kartą G. K. į nugarą, 3 kartus – į petį ir liepė atsisėsti, kitaip grasino užmušti. Po tų žodžių G. K. atsisėdo. Girdėjo, kaip M. D. iš G. K. reikalavo telefono ir piniginės. Telefoną G. K. atidavė M. D.. Ar iš G. K. buvo paimta piniginė, J. S. nematė. Ar M. M. sudavė kastetu G. K., tiksliai neprisimena, bet jeigu ikiteisminio tyrimo metu tą aplinkybę nurodė, vadinasi ji teisinga. Kai atgavo sąmonę, pasigedo telefono „Samsung“. Žiedą, kurį prieš užpuolimą mūvėjo, rado ant žemės ir jį pasiėmė. Žiedas galėjo nukristi jam nuo piršto. Reiškia ieškinį dėl 845,67 Lt turtinės ir 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Turtinę žalą sudaro įvykio metu suplėšytų džinsų, striukės, suplėšytos rankinės vertė, taip pat pagrobto telefono vertė. Turtinę žalą iš dalies yra atlyginę keli kaltinamieji. Jam buvo padaryta ir neturtinė žala. Po įvykio jautėsi blogai, ilgą laiką nematė dešine akimi. Buvo pažeista akies tinklainė ir akių dugnas. Beveik du mėnesius negalėjo lankyti mokyklos. 13 dienų gydėsi ligoninėje, po to savaitę laiko gulėjo Kauno klinikose, dar mėnesį praleido sanatorijoje. Kauno klinikose gydėsi ir šiais metais. Šiuo metu liekamųjų reiškinių po sužalojimo nėra. Po įvykio bijojo išeiti į gatvę. Prie Talkšos ežero po nusikaltimo buvo tik vieną kartą ir daugiau ten nebesilankė, nes jaučia baimę. Tamsiu paros metu vienas ir dabar nevaikšto. Po įvykio pas psichologus ar psichiatrus nesikreipė. Vartojo vaistus nuo skausmo ir raminamuosius, nes naktimis nemiegojo. Šiuo metu miega gerai. Įvykis šiek tiek atsiliepė mokslo rezultatams, nes gulėdamas ligoninėje, nesimokė. Atėjus į mokyklą, buvo sunku pasivyti klasės draugus.
Nukentėjusi G. S. parodė, kad nuvažiavusi į ligoninę, sužinojo apie sūnaus užpuolimą. Sūnus pasakojo, kad jį sumušė, atėmė telefoną, suplėšė rūbus. Sūnus pasakė, kad jis atpažino tik M. D., kadangi šis yra labai aukštas, be to, pažinojo jį iš matymo, taip pat nurodė, kad atpažino Martyną (M.). Reiškia 845,67 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Striukės vertė – 150 litų, džinsų vertė – 110 litų, rankinės vertė – 100 litų, telefono vertė – 389 litai ir SIM kortelės vertė – 30 litų. Vaistams išleido 66,67 litus, nes buvo perkami lašeliai akims, tepalai, raminantys vaistai. Buvo sanatorijoje 18 dienų, taip pat teko gulėti Kauno klinikose. Po metų vėl reikės ten vykti. Striukė buvo sugadinta nepataisomai: sudraskyta, nuplėšta rankovė. Kelnių taip pat buvo neįmanoma sutvarkyti, kadangi jos buvo perplėštos ne per siūlę. Neturtinę žalą įvertina 10 000 Lt. Po įvykio sūnus bijojo išeiti į lauką. Šiuo metu sūnaus sveikata nėra gera, nes po metų vėl teks važiuoti į Kauno klinikas, teks gultis į ligoninę ir visi tyrimai bus atliekami iš naujo. Po įvykio yra likę liekamieji reiškiniai ir dabar sūnus stebimas okulistų. Į psichologą ir psichiatrą po įvykio nesikreipė, sūnaus būklę stebėjo šeimos gydytoja. Sūnus mokosi vidutiniškai, bet po įvykio mokymosi rezultatai labai suprastėjo. P. Š. atlygino 1 800 litų neturtinės žalos ir 229 litus turtinės žalos. J. O. taip pat yra atlyginęs 1 800 litų neturtinės žalos ir 229 litus turtinės žalos. Šiomis sumomis ieškinį mažina. Likusią žalą prašo priteisti iš kitų trijų kaltinamųjų, kurie jos nėra atlyginę. Žalos iš P. Š. ir J. O. prašo nebepriteisti. P. Š. ir J. O. bei J. O. mama jos atsiprašė, kaip suprato, šie kaltinamieji dėl nusikaltimo labai gailisi.
Nukentėjusysis G. K. parodė, kad 2011 m. sausio 15 d. apie 21.30 val. jis, J. S., D. G., B. V. ir D. M. buvo prie Talkšos ežero. Pastebėjo grupelę jaunuolių. Mėgino nuo jų pabėgti, bet kaltinamieji juos pasivijo. Du iš jų priėjo prie G. K., kiti du – prie J. S.. Prie G. K. priėjo aukštesnis jaunuolis ir jaunuolis šviesia striuke. Kažkuris iš jų sudavė jam per nugarą, kažkuris spyrė į kojas. Justas jam vėliau pasakė, kad į nugarą beisbolo lazda G. K. sudavė M. D.. Pareikalavo atiduoti telefoną. Jis telefoną atidavė, kad daugiau jo nebemuštų. Jam grasino, liepė atsisėsti prie tvoros ir į nieką nežiūrėti. Jis įvykdė paliepimą ir atsisėdo. Žino, kad prie jo buvo aukštas jaunuolis, t. y. M. D.. Kuris iš kaltinamųjų jam sudavė veržliarakčiu per galvą, negali pasakyti. To, kuris liepė atiduoti telefoną, neįsidėmėjo. Kai sėdėjo ant žemės, M. D. su dar vienu vaikinu pradėjo jį mušti. Kiek smūgių jam sudavė M. D., negali pasakyti. Šiuo metu neprisimena, ar M. D. mušė Justą, bet kai buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, įvykio aplinkybes prisiminė geriau ir davė teisingus parodymus. Kai gavo smūgį į pakaušio sritį, tai šis smūgis ranka tikrai negalėjo būti suduotas, tai buvo kietas daiktas. Kai kaltinamieji jo piniginėje nieko vertingo nerado, tada M. D. keliu trenkė jam į kairį smilkinį. Kažkuris vaikinas praeidamas pro šalį sudavė ranka. Matė, kaip J. S. gulėjo veidu į sniegą ir užpuolikai jam spyrė į šonkaulius ir į veido sritį. Matė, kaip krausto Justo kišenes, kaip iš jo kišenės ištraukė telefoną. Dar Justui buvo suduota į galvą, bet kuo – negali tiksliai pasakyti. Jį mušė mažiau, nei Justą. Visų įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena, nes praėjo daug laiko. Ikiteisminiame tyrime duoti parodymai yra teisingi. Po įvykio jam skaudėjo rankas, bet šiuo metu viskas praėjo. Į veido sritį smūgių jam nekliuvo, tik į pakaušį. Ligoninėje dėl sužalojimų nesigydė. Patyrė 120 litų turtinę žalą, nes atėmė telefoną. Telefonas jam nebuvo grąžintas. Telefonas pirktas už tėvų pinigus, tėvai buvo davę juo naudotis. Užpuolikai, paėmę telefoną, klausė, ką dar jis turi. Atsakymu, kad daugiau nieko neturi, nepatikėjo ir pareikalavo atiduoti viską. Padavė jiems piniginę. Piniginėje nieko nerado, todėl numetė ją G. K. po kojomis. Piniginę G. K. pasiėmė. Nei vienas iš kaltinamųjų po įvykio jo neatsiprašė. Mamai yra atlyginta 120 litų žala. Šią žalą atlygino J. O. mama. Civilinio ieškinio nebereiškia.
Nukentėjusi L. K. parodė, kad apie nusikaltimą sužinojo iš sūnaus. Sūnus jai pasakojo, kad sumušė jį ir Justą (S.). Kas juos sumušė, neminėjo. Telefoną, kurį iš sūnaus pagrobė, davė jam naudotis. Civilinio ieškinio dydį sudarė telefono ir SIM kortelės vertė. Piniginę sūnus atgavo. Telefonas grąžintas nebuvo. Visą žalą atlygino J. O. mama.
Nukentėjusysis A. K. parodė, kad 2011 m. sausio 15-osios vakare su G. M. ėjo iš prekybos centro „Saulės miestas“ į stotelę. Einant pro ginklų parduotuvę, kuri yra Vytauto ar Dvaro gatvėje, juos sustabdė M. D. su draugu. M. D. iki įvykio nepažinojo. Iš automobilio išlipo keturiese. Automobilis buvo „Audi“ ar „BMW“ markės, baltos spalvos. Kai iš automobilio išlipo 4 asmenys, automobilis nuvažiavo, bet kur, jis nematė. Du kaltinamieji priėjo prie A. K., kiti du – prie G. M.. Kad A. K. atiduotų vertingus daiktus, reikalavo M. D.. Kitas vaikinas stovėjo šalia ir neleido praeiti. Beisbolo lazdą ir veržliaraktį jie turėjo pasislėpę po rūbais. Prieš reikalaujant atiduoti vertingus daiktus rankose neturėjo nei beisbolo lazdos, nei veržliarakčio, juos išsitraukė tik po išsakyto reikalavimo. Kai jie išsitraukė tuos daiktus, A. K. išsigando. Gali būti, kad po jų reikalavimo padavė kaltinamiesiems mėnesinį bilietą ir mokinio pažymėjimą. Kai buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, davė teisingus parodymus. M. D. su veržliarakčiu sudavė jam 3 – 4 kartus. Kas buvo kitas, kuris buvo kartu su M. D., atpažinti negalėtų, bet jis taip pat sudavė kokius 3 – 4 smūgius. Visi smūgiai buvo suduoti jam stovinčiam, nugriuvęs nebuvo. Smūgiai buvo suduoti beisbolo lazda ir veržliarakčiu. M. D. turėjo veržliaraktį, o kitas turėjo beisbolo raktą. Gatvė toje vietoje buvo apšviesta, matomumas buvo neblogas. Kad tai buvo beisbolo lazda, jis matė. Po sumušimo jam buvo kraujosruvos ant rankos, ranka buvo ištinusi. Iš jo nieko neatėmė, bet sumušė. Kišenių nekraustė, nors dar kartą buvo pareikalavę atiduoti daiktus. Paskui M. D. su kitu savo draugu įlipo į automobilį ir nuvažiavo vytis G. M.. Kai G. M. ėjo per perėją, vienas iš kaltinamųjų trenkė jam per kojas. G. M. nepargriuvo ir pradėjo bėgti. Kaltinamieji šaukė, kad jis sustotų, bet G. M. nesustojo ir nubėgo į bulvaro pusę. Kai po įvykio susitiko su G. M., jis pasakojo, jog kaltinamieji buvo jį beveik pasiviję. Bet G. M. pamatė, jog parduotuvėje „Eurokos“ dega šviesos. Norėjo įbėgti į vidų, bet durys buvo užrakintos ir išdužo durų stiklas. Jį besivejantys asmenys ketino lipti iš automobilio, bet kai pamatė, kad išdužo stiklas, sėdo atgal į automobilį ir išvažiavo. Iš G. M. niekas nebuvo atimta. A. K. atpažino M. D. ikiteisminio tyrimo metu. Civilinio ieškinio nereiškia.
Nukentėjusysis G. M. parodė, kad 2011 m. sausio 15 d. su A. K. ėjo iš prekybos centro „Saulės miestas“ Dvaro gatve link sustojimo. Pamatė, jog kitoje gatvės pusėje sustojo baltos spalvos automobilis „Audi 80“. Iš automobilio išlipo vaikinai ir šaukdami atbėgo prie jų. Ką jie turėjo rankose, pasakyti negali, nes buvo tamsu, o praėjus tiek laiko, sunku prisiminti. Pribėgę, apsupo A. K. ir stvėrė už rankų. Vienas iš kaltinamųjų trenkė kumščiu G. M. į šoną ir spyrė į sėdmenis. Jis girdėjo, kaip kaltinamieji A. K. sakė: „Atiduok“. Ikiteisminio tyrimo metu pagal nuotraukas atpažino M. M. ir P. Š.. Jis (G. M.) puolė bėgti. Jį vijosi du vaikinai, bet kurie iš kaltinamųjų, negalėtų pasakyti. Jie kažką turėjo rankose. Bėgdamas pamatė, kad parduotuvėje „Eurokos“ dega šviesa. Pagalvojo, kad parduotuvė dirba ir mėgino atidaryti duris. Iškrito stiklas ir įsijungė signalizacija. Tuo metu privažiavo kaltinamųjų automobilis. Kadangi kaukė signalizacija, automobilis nuvažiavo, o jis laukė, kol atvažiuos policija. Civilinio ieškinio nereiškia. Kai buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, įvykio aplinkybes prisiminė geriau, nei dabar. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė teisingą suduotų smūgių skaičių. Nei vienas iš kaltinamųjų po įvykio jo neatsiprašė. Iš jo kaltinamieji jokių daiktų neprašė, nes jis suspėjo pabėgti.
Nukentėjusysis A. K. parodė, kad apie nusikaltimą sužinojo iš sūnaus. Sūnus pasakojo, kad ėjo iš prekybos centro „Saulės miestas“. Netoli ginklų parduotuvės jie buvo užpulti. Iš sūnaus norėjo atimti telefoną. Civilinio ieškinio nereiškia.
Liudytoja D. G. parodė, kad 2011-01-15, apie 21 val., ji, B. V., J. S., G. K. buvo prie Talkšos ežero. J. S. ir G. K. užpuolė. G. K. užpuolikai prirėmė prie tvoros ir atėmė iš jo telefoną, o Justą sumušė. Ar prieš užpuldami ką nors sakė, neprisimena. Prie G. K. buvo 2 ar 3 vaikinai. Justą pagavo M. D. ir pirmasis sudavė jam smūgį. Ar M. D. ką nors turėjo rankose, neprisimena. Po to prie M. D. prisidėjo kitas vaikinas, kuris taip pat mušė Justą. Matė, kad vaikinas rankose turėjo geležinį daiktą, bet ar su juo smūgiavo, nepamena. Nuo įvykio praėjo daug laiko, be to, įvykio metu išsigando, todėl tiksliai visų aplinkybių neprisimena. Prašo vadovautis jos ikiteisminiame tyrime duotais parodymais.
Liudytoja B. V. parodė, kad įvykio dieną ji, D. G., J. S. ir G. K. buvo prie Talkšos ežero. J. S. ir G. K. užpuolė. Ar užpuolikai ką nors sakė, neprisimena, kadangi praėjo daug laiko. Vienas iš užpuolikų, aukščiausias iš visų, turėjo beisbolo lazdą. Pribėgę, pradėjo mušti J. S. ir G. K.. Kiek vaikinų mušė J. S., kiek – G. K., nepamena. Ikiteisminiame tyrime duoti parodymai yra teisingi, nieko papildomai paaiškinti negali.
Liudytojas A. M. parodė, kad sūnus jam pasakojo, jog tik buvo įvykio vietoje ir prilaikė kažkurį iš nukentėjusiųjų, pats nei vieno nemušė. Šiai dienai sūnus su kaltinamaisiais nebendrauja. Sūnus beveik visada būna su juo (A. M.), padeda jam darbe. Sūnų auklėja taip, kad jeigu jam ko nors reikia, turi užsidirbti. Taip pat sūnus nemažai dirba kaime. Pinigų gauna tiek, kiek reikia, tik reikia pasakyti, kad tie pinigai reikalingi. Pinigų stygiaus šeimoje nėra. Kodėl sūnus taip pasielgė, jis pats negali paaiškinti. Vasarą sūnus dirbo AB „Šiaulių geležinkeliai“, o dabar mokosi. Jokių problemų dėl mokymosi nėra, su auklėtoja palaiko ryšį ir sūnus yra kontroliuojamas.
Liudytoja L. M. parodė, kad įvykio dieną sūnus išvažiuodamas pasakė, jog važiuoja į miestą. Sūnus išvažiavo su J. O. ir M. D. baltos spalvos automobiliu. Tas automobilis priklausė J. O.. M. D. yra jų kaimynas ir gyvena netoliese. Kambaryje pas sūnų nėra mačiusi nei beisbolo lazdos, nei veržliarakčio. Sūnus visada vakare grįždavo iki 22.00 val. Jis turi labai mažai laisvo laiko. Reikia dirbti kaime, ruošti pamokas. Sūnus lanko treniruotes, mokosi neblogai, pamokų lankomumas geras. Kai paklausė sūnaus apie įvykį, šis atsakė, jog nieko nemušė, tik buvo prispaudęs prie sienos ir liepė nekrutėti.
Liudytoja V. O. parodė, kad sužinojusi apie nusikaltimą labai išgyveno. Sūnų kontroliuoja, domisi, kaip jam sekasi mokykloje, kaip jis lanko pamokas. Iš jo draugų nepažįsta tik P. R.. Visi kiti, jos manymu, buvo neblogi vaikinai. Netikėjo, kad jie taip gali padaryti. Sūnus pats nežino, kodėl taip pasielgė. Dėl to labai išgyvena. Su vyru ji išsituokė, gyvena su sūnumi, kuris padeda jai buityje. Jos sveikatos būklė prasta, 3 kartus buvo ištikęs insultas, turi problemų su inkstais, serga hipertonine liga, nesveikas skrandis, kepenys, serga ginekologinėmis ligomis. Sūnus padeda nudirbti visus darbus. Ji atlygino žalą G. S., Ligonių kasoms sumokėjo 1 500 Lt. Kiti kaltinamieji pinigus jai atidavė. Sūnus atsiprašė nukentėjusiųjų. Apie patikslintą ieškinį žino. G. S. anksčiau yra sakiusi, kad jai pretenzijų nebereikš. Sūnui mokslas sekasi neblogai. Studijas finansuoja valstybė. Ji gauna invalidumo pensiją ir socialinę pašalpą. Sūnus gauna socialinę pašalpą. Automobilis „Audi 80“ yra registruotas sūnaus tėvo vardu. Šį automobilį vairuodavo ji. Automobiliu sūnui leisdavo naudotis. Automobilio salone laikydavo mobilųjį telefoną, po automobilio sėdyne – metalinį raktą automobilio ratui atsukti, taip pat peiliuką. Automobilyje beisbolo lazdos nebūdavo.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad buvo apžiūrėtos įvykių vietos, esančios prie Talkšos ežero, netoli Ežero gatvės, Šiauliuose (3 t., 20-23 b. l.), ir ties (duomenys neskelbtini) namu Nr. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (3 t., 172-176 b. l.).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką ir asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolų matyti, kad nukentėjusysis J. S. (3 t., 46-48 b. l.) ir nukentėjusysis G. K. (3 t., 94- 95 b. l.) atpažino M. D. kaip tą asmenį, kuris 2011-01-15 apie 21.30 val. juos užpuolė ir mušė beisbolo lazda; liudytoja B. V. (3 t., 127-128 b. l.) atpažino M. D., kaip asmenį, kuris sumušė beisbolo lazda G. K., o liudytoja D. G. (3 t., 133-137 b. l.) atpažino M. D., kaip asmenį, kuris užpuolė ir sumušė J. S.; nukentėjusysis J. S. (3 t., 64-68 b. l.) atpažino M. M. kaip jį sumušusį asmenį, G. M. (4 t., 20-24, 29-33 b. l.) atpažino M. M. kaip jam smūgius sudavusį asmenį ir P. Š. kaip užpuolime dalyvavusį asmenį.
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas metalinis įrankis su užlenktu galu (5 t., 93-116 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G135/11 (04) nurodyta, kad J. S. padaryti sužalojimai: dešinės akies obuolio sumušimas su poodine kraujosruva vokuose, kraujosruva junginėse ir ragenos erozijomis, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu paveikus dešinę veido pusę, nėra būdingi griuviminei traumai. Dėl dešinės akies obuolio sumušimo ir galvos smegenų sukrėtimo J. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (3 t., 30-31 b. l.).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G68/11 (04) nurodyta, kad A. K. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešiniame žaste, pereinanti į dešinę alkūnę ir dilbį, kairiame žaste, dešinės alkūnės sąnario sumušimas. Sužalojimai padaryti ne mažiau 3 trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais paveikus abi rankas. Dėl šių sužalojimų A. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (3 t., 191 b. l.).
Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2011 m. sausio 15 d. apie 21.20 val. prie Talkšos ežero kaltinamieji M. D., M. M., P. Š., P. R. J. O., veikdami bendrininkų grupe, panaudodami beisbolo lazdą ir metalinį raktą bei panaudodami fizinį smurtą, iš nukentėjusiųjų G. K. ir J. S. pagrobė mobiliųjų ryšių telefonus. Taip pat nustatyta, kad tą pačią dieną, t. y. 2011 m. sausio 15 d. apie 21.40 val., Vytauto gatvėje, kaltinamieji M. D., M. M., P. Š., P. R. J. O., veikdami bendrininkų grupe, panaudodami beisbolo lazdą ir metalinį raktą bei panaudodami fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti nukentėjusiesiems A. K. ir G. M. priklausantį turtą, tačiau šio sumanymo neįgyvendino, nes A. K. jokio turto neturėjo, o G. M. nuo kaltinamųjų pabėgo.
Faktai apie tai, jog kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami beisbolo lazdą ir metalinį raktą bei panaudodami fizinį smurtą, pagrobė telefonus iš nukentėjusiųjų G. K. ir J. S. bei pasikėsino pagrobti nukentėjusiųjų A. K. ir G. M. daiktus, grindžiami nukentėjusiųjų G. K., J. S., A. K. ir G. M. parodymais, iš dalies – pačių kaltinamųjų parodymais, liudytojų D. G. ir B. V. parodymais, kitais rašytiniais įrodymais, t. y. teismo medicinos specialistų išvadomis, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolais, daiktų apžiūros protokolu. J. O. ir M. D. pripažino, kad įvykio dieną susitikę kaltinamieji važinėjosi automobiliu po miestą ir sugalvojo apiplėšti nuošalesnėje vietoje sutiktus žmones. Realizuodami šį sumanymą, nuvažiavo prie Talkšos ežero. Iš automobilio išlipo M. D., M. M., P. Š. ir P. R.. J. O. pasiliko automobilyje laukti kitų kaltinamųjų, kad padėtų jiems iš nusikaltimo vietos skubiai pasišalinti. M. M., P. Š., P. R. teisme išsakyta versija, kad prie Talkšos ežero atvažiavo ieškoti M. D. užgauliojusį asmenį ir su juo išsiaiškinti, o ne įvykdyti plėšimą, paneigiama paties M. D. parodymais, kad niekas jo neužgauliojo ir su niekuo santykių aiškintis nereikėjo ir kad prie ežero visi atvažiavo ką nors apiplėšti. Remiantis to paties M. D. parodymais, iš automobilio su savimi pasiėmė lazdą. Nors M. D. teigė, kad tai nebuvo beisbolo lazda, o paprastas pagalys, kuris buvo laikomas J. O. vairuojamo automobilio bagažinėje, tačiau iš V. O. parodymų matyti, kad jai priklausančio automobilio bagažinėje jokio pagalio ar lazdos nebuvo. Kad M. D. turėjo su savimi beisbolo lazdą, patvirtina jo paties ikiteisminiame tyrime duoti parodymai (3 t., 145-147 b. l.), be to, nukentėjusiųjų G. K. ir J. S. parodymai, liudytojos B. V. parodymai, jog M. D. užpuolimo metu turėjo beisbolo lazdą ir ja sudavė smūgius. M. M. iš automobilio pasiėmė metalinį raktą, skirtą automobilio ratams atsukti, ką pats pripažino ir teisme, ir ikiteisminiame tyrime (3 t., 155-156 b. l.). Iš M. D., nukentėjusiųjų G. K., J. S. parodymų matyti, kad prie nukentėjusiųjų priėjo kaltinamieji M. D., M. M., P. Š. ir P. R.. M. D. pareikalavo jų atiduoti viską, ką turi vertingo. J. S. atsakius, kad nieko neturi, prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas. Smurtą prieš J. S., remiantis jo paties teisme ir ikiteisminiame tyrime duotais parodymais (3 t., 43-45 b. l.), naudojo ne tik P. Š. ir P. R., ką pripažino ir patys kaltinamieji P. Š. bei P. R. (P. R. pripažino sudavęs J. S. 3-4 smūgius į žandikaulio sritį, P. Š. pripažino sudavęs du kartus ranka į veidą ir vieną kartą spyręs koja į nugarą), bet ir M. D. su M. M.. Nors pastarieji neigė smurtavę prieš J. S., tačiau teisme J. S. parodė, jog prieš prarasdamas sąmonę jautė suduodamus jam smūgius metaliniu raktu, ikiteisminiame tyrime nurodė, jog metaliniu raktu smūgiai buvo suduodami į dešinį petį, dešinį skruostą ir kad M. D. sudavė jam beisbolo lazda. G. K., nors teisme nurodė neprisimenantis, ar J. S. sudavė M. D., tačiau ikiteisminiame tyrime (3 t., 91-92, 97-98 b. l.) nurodė matęs, kaip M. D. spardė J. S. ir pataikė jam 4-5 smūgius į krūtinės sritį, galvą bei veidą. Nukentėjusiųjų G. K. ir J. S. parodymai teisme ir ikiteisminiame tyrime dėl to, jog smurtą prieš J. S. naudojo ir M. D. su M. M., esminėse detalėse sutampa, todėl teismas šiais parodymais remiasi. Liudytojų D. G. ir B. V. parodymai nėra labai informatyvūs. Liudytoja D. G. teisme nurodė, jog įvykio metu buvo labai išsigandusi, todėl visų įvykio aplinkybių nestebėjo ir neprisimena, negalėjo nurodyti, kiek kaltinamųjų buvo prie G. K. – nurodė, kad vienas kaltinamasis, po to – jog 2 ar 3 kaltinamieji. Liudytoja B. V. nurodė, jog G. K. ir J. S. užpuolė kažkokie vaikinai, mušė bei atėmė telefonus. Ši liudytoja, be to, nurodė, jog aukščiausias vaikinas, kurį ji atpažino ikiteisminio tyrimo metu kaip M. D., turėjo beisbolo lazdą. Remdamasis nukentėjusiųjų parodymais, iš dalies – liudytojų D. G. ir B. V. parodymais, iš dalies – pačių kaltinamųjų parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, teismas laiko įrodyta, kad, be P. Š. ir P. R., kurie sudavė smūgius J. S. rankomis ir kojomis, smurtą prieš J. S. naudojo ir M. D. su M. M.: M. D. sudavė J. S. smūgius rankomis ir kojomis, taip pat sudavė ne mažiau vieno smūgio beisbolo lazda, o M. M. sudavė J. S. metaliniu galvučių raktu ne mažiau kaip vieną smūgį į dešinį petį bei dešinį skruostą. Dėl kaltinamųjų bendrai panaudoto smurto J. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Aplinkybė, jog M. D. pargriovė nukentėjusįjį J. S. ant žemės, iš kaltinimo pašalintina, nes nei teisme, nei ikiteisminiame tyrime tokios aplinkybės J. S. nenurodė. Kaltinamiesiems inkriminuotas tik beisbolo lazdos ir metalinio rakto panaudojimas, todėl aplinkybė, jog M. M. sudavė tyrimo metu nenustatytu daiktu (pagal nukentėjusiųjų parodymus galima manyti, jog kastetu) ne mažiau vieno smūgio nukentėjusiajam J. S. į dešinę veido pusę, iš kaltinimo pašalintina. Taip pat iš kaltinimo pašalintina aplinkybė, jog beisbolo lazda buvo suduota į dešinę J. S. veido pusę, nes J. S. nenurodė, į kurią būtent veido pusę ir ar iš viso į veido sritį buvo suduota beisbolo lazda.
M. D. teisme pripažino, jog lazda sudavė G. K. per kojas ir G. K. suklupo, pripažino sudavęs vieną smūgį ranka G. K. į veidą. Neigė sudavęs G. K. lazda į galvą. M. M. teisme parodė, jog M. D. sudavė vieną kartą G. K. ranka į šoną, nuo smūgio nukentėjusysis nugriuvo ir tada M. M. sudavė jam vieną smūgį ranka į nugarą. Ar sudavė G. K. raktu, nurodė neprisimenantis. Tačiau nukentėjusysis J. S. teisme nurodė matęs, kaip M. D. sudavė G. K. beisbolo lazda, šia aplinkybę ikiteisminiame tyrime nurodė pats nukentėjusysis G. K., kuris, be to, nurodė, jog M. D. jam spyrė kojomis, o antrasis jaunuolis, buvęs su M. D., sudavė jam per galvą metaliniu raktu, spardė kojomis. P. Š. ir P. R. teisme neigė naudoję smurtą prieš G. K., tačiau iš G. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jam spyrė ir kiti du, t. y. ne M. D. ir ne M. M., jaunuoliai, šių parodymų teisingumą patvirtino teisme, todėl teismas, remdamasis nukentėjusiųjų G. K. ir J. S. parodymais, iš dalies – kaltinamųjų M. D. ir M. M. parodymais, laiko įrodyta, kad M. D. pargriovė G. K. ant žemės, sudavė G. K. ne mažiau vieno smūgio beisbolo lazda, sudavė smūgius rankomis bei kojomis, M. M. sudavė G. K. metaliniu raktu ne mažiau kaip vieną smūgį ir sudavė smūgius jam rankomis bei kojomis, o P. R. ir P. Š. sudavė smūgius kojomis. Iš kaltinimo pašalintina aplinkybė, jog P. R. ir P. Š. sudavė smūgius G. K. rankomis, nes tokios aplinkybės nenurodė nei G. K., nei J. S..
Kaltinamieji M. D., M. M., P. Š. ir P. R., suduodami nukentėjusiesiems G. K. ir J. S. smūgius rankomis ir kojomis, M. D. ir M. M., smūgiuodami jiems beisbolo lazda ir metaliniu raktu, siekė užvaldyti svetimą turtą ir šį tikslą pasiekė, nes dėl panaudoto smurto nukentėjusiųjų pasipriešinimas buvo palaužtas ir G. K. pats atidavė M. D. mobilųjį telefoną, o iš J. S. telefoną paėmė P. R.. Byloje taip pat nustatyta, kad iš J. S. kaltinamieji kėsinosi pagrobti rankinę, M. D. tikrino J. S. piniginės turinį. Žiedas, kurį įvykio metu mūvėjo J. S. ir kurį jis rado vėliau ant žemės, kaip teigė teisme J. S., galėjo įvykio metu pats nukristi nuo piršto, kaltinamieji šios aplinkybės nepripažino, dėl to iš kaltinimo pašalintina aplinkybė, jog kaltinamieji kėsinosi nuo J. S. piršto numauti žiedą.
M. D., M. M., panaudodami prieš nukentėjusiuosius G. K. ir J. S. fizinį smurtą, t. y. suduodami jiems smūgius rankomis ir kojomis, taip pat tiesiogiai panaudodami specialiai žmogui sužaloti pritaikytus daiktus – M. D., smūgiuodamas nukentėjusiesiems beisbolo lazda, o M. M. – metaliniu raktu, o P. Š. ir P. R. – suduodami smūgius rankomis ir kojomis, atliko aktyvius plėšimo veiksmus, veikė sutartinai ir kartu siekė bendro rezultato – užvaldyti nukentėjusiųjų daiktus. Bendrais veiksmais užvaldytą J. S. telefoną P. Š., kaltinamiesiems J. O. vairuojamu automobiliu pasišalinus iš įvykio vietos, nunešė į lombardą, o gautus pinigus išleido visų kaltinamųjų bendroms reikmėms: nupirko automobiliui degalų, likusią dalį išleido maistui ir alui. Nusikalstamam sumanymui įgyvendinti buvo panaudoti specialiai žmogui sužaloti pritaikyti daiktai – beisbolo lazda ir metalinis raktas. P. Š. ir P. R. veikė toje pačioje, kaip ir M. D. su M. M., kurie tiesiogiai panaudojo beisbolo lazdą ir metalinį raktą, vietoje, prieš tuos pačius nukentėjusiuosius, todėl matė ir suprato, kad šie daiktai naudojami nukentėjusiųjų pasipriešinimui palaužti. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog M. D., M. M., P. Š. ir P. R. bendrame plėšimo nusikaltime atliko vykdytojų veiksmus, o jų kiekvieno padaryta veika, esant nustatytam kvalifikuojančiam požymiui – specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto panaudojimui darant plėšimą – kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.
J. O. inkriminuota veika pasireiškė tuo, kad jis pagal išankstinį susitarimą nuvežė vykdytojus M. D., M. M., P. Š. ir P. R. į nusikaltimo vietą, šalia nusikaltimo vietos laukė bendrininkų automobilyje ir padėjo jiems iš nusikaltimo vietos skubiai pasišalinti. J. O. veikė kaip padėjėjas, nes atlikęs savo, kaip padėjėjo funkcijas, sudarė sąlygas kitų bendrininkų nusikalstamiems veiksmams. Būtent šių veiksmų visuma nulėmė tai, kad vykdytojai įgijo realią galimybę realizuoti plėšimo objektyviąją pusę. Nors J. O. teisme teigė nežinojęs, kaip atsidūrė metalinis raktas pas M. M., taip pat tvirtino, kad pas M. D. buvo ne beisbolo lazda, bet medinis pagalys, teismas šiais jo parodymais nesivadovauja, laikydamas gynybine versija. Ikiteisminio tyrimo metu (3 t., 166-167 b. l.) J. O. nurodė matęs, kaip M. M. M. iš automobilio pasiėmė metalinį raktą, taip pat nurodė matęs, kad M. D. turi beisbolo lazdą, todėl neabejotinai suprato, kad šie daiktai bus panaudoti darant nusikaltimą. Pagal nustatytas aplinkybes J. O. padaryta veika dėl plėšimo iš G. K. ir J. S. kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį.
Prokuroras, dėstydamas kaltinime dėl plėšimo iš G. K. ir J. S. kaltinamiesiems inkriminuotos veikos aplinkybes, nurodė, jog M. D., M. M., P. Š., P. R. ir jų padėjėjas J. O., veikdami bendrininkų grupėje, įvykdė plėšimą, panaudodami specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą ir fiziniu smurtu atimdami nukentėjusiesiems galimybę priešintis. Fizinio smurto panaudojimas ir atėmimas galimybės nukentėjusiajam asmeniui priešintis yra du skirtingi plėšimo sudėties požymiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 13 punkte nurodyta, jog kitoks atėmimas galimybės priešintis, numatytas BK 180 straipsnyje, yra tada, kai nukentėjusiojo asmens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja tokius būdus, kurių neapima sąvokos „fizinio smurto panaudojimas“ ar „grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą“, tačiau jais atimama galimybė nukentėjusiajam pasipriešinti bei ginti nuosavybę nuo pagrobimo (pvz., kaltininkas panaudoja apgaulę ar prievartą, paprastai nesusijusią su sveikatos sutrikdymu ar fizinio skausmo sukėlimu). Byloje nenustatyta, kad nukentėjusiesiems G. K. ir J. S. būtų kitaip atimta galimybė priešintis. Kaltinamųjų nukentėjusiesiems suduoti smūgiai rankomis ir kojomis apima sąvoką „fizinio smurto panaudojimas“, todėl kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad M. D., M. M., P. Š., P. R. ir jų padėjėjas J. O., veikdami bendrininkų grupėje, įvykdė plėšimą, panaudodami fizinį smurtą ir specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą.
Remiantis kaltinamųjų parodymais, po įvykdyto plėšimo iš G. K. ir J. S. jie nuvažiavo į lombardą ir pardavė iš J. S. pagrobtą telefoną. Už gautus pinigus nusipirko automobiliui kuro, pirko maisto, alaus. Po to, važiuodami link laisvalaikio ir pramogų centro „Saulės miestas“, Vytauto gatve pamatė einančius nukentėjusiuosius A. K. ir G. M.. Prie nukentėjusiųjų priėjo M. D., M. M., P. Š. ir P. R., o J. O. pasiliko automobilyje laukti kitų kaltinamųjų. Nors P. Š. teisme neigė, kad buvo išlipęs iš automobilio ir priėjęs su kitais prie nukentėjusiųjų, tačiau šiuos jo teiginius paneigia ne tik nukentėjusiųjų A. K. ir G. M. parodymai apie tai, kad prie jų priėjo keturi jaunuoliai, iš kurių G. M. ikiteisminio tyrimo metu iš pateiktų nuotraukų atpažino M. M. ir P. Š., bet ir kaltinamųjų M. M., J. O. teisiamajame posėdyje duoti parodymai. Priėję prie A. K. ir G. M., pareikalavo atiduoti vertingus daiktus. Daiktų reikalavo M. M. ir M. D.. Šią aplinkybę patvirtina kaltinamojo M. M. ir nukentėjusiojo A. K. teisme duoti parodymai. Iš nukentėjusiojo A. K. parodymų matyti, kad po šio išsakyto reikalavimo kaltinamieji išsitraukė beisbolo lazdą ir veržliaraktį. G. M. ėmė bėgti, jį, remiantis P. R., M. D. ir M. M. parodymais, nusivijo P. R. ir P. Š.. Kadangi A. K. jokių vertingų daiktų neturėjo, todėl padavė kaltinamiesiems mėnesinį važiavimo bilietą ir mokinio pažymėjimą. M. D. ir M. M. iš A. K. nieko nepaėmė, bet jį sumušė. M. M. teisme pripažino, kad sudavė vieną smūgį A. K. į ranką. Metaliniu raktu, anot M. M., nesmūgiavo, nors raktą su savimi turėjo. M. D. pripažino, kad sudavė A. K. ne daugiau 3 smūgių ranka, lazdą su savimi turėjo, bet ja nesmūgiavo. Smūgius sudavė į viršutinę kūno dalį. Tačiau iš nukentėjusiojo A. K. parodymų teisme matyti, kad beisbolo lazda jam buvo suduoti 3-4 smūgiai, ir tiek pat smūgių – 3 ar 4 – suduota metaliniu raktu. Atsižvelgus į nukentėjusiojo A. K. ikiteisminiame tyrime iš karto po įvykio duotus parodymus (4 t., 63-64 b. l.), į teismo medicinos specialisto išvadą apie A. K. padarytų sužalojimų pobūdį ir jų išsidėstymą, daroma išvada, kad ne mažiau kaip 3 smūgius beisbolo lazda į dešinę ranką ir kitas kūno vietas A. K. sudavė M. D., o metaliniu raktu ne mažiau kaip vieną smūgį į dešinę ranką sudavė M. M.. Dėl to A. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Remiantis G. M. parodymais, jį vijosi du vaikinai. Ir teisme, ir ikiteisminiame tyrime (4 t., 15-16 b. l.) G. M. nurodė, kad į šoną ir į sėdmenis jam spyrė tik vienas iš jų. Kadangi P. R. teisme tvirtino, jog G. M. jis smūgių nesudavė, P. Š. teisme iš viso neigė dalyvavęs šiame nusikaltime, o G. M. jam spyrusio kaltinamojo neatpažino, todėl aplinkybė, jog P. Š. sudavė G. M. ne mažiau vieno smūgio rankos kumščiu į dešinį šoną bei koja spyrė į sėdmenis ir taip sukėlė G. M. fizinį skausmą bei P. R. sudavė G. M. ne mažiau vieno smūgio rankos kumščiu į dešinį šoną bei koja spyrė į sėdmenis ir taip sukėlė G. M. fizinį skausmą, iš kaltinimo pašalintina kaip neįrodyta. Kaltinimas tikslintinas, nurodant, jog P. Š. ir P. R. vijosi G. M..
Smūgių beisbolo lazda ir metaliniu raktu sudavimo A. K. priežastis ir tikslas, kaip ir vijimasis G. M., kuris iš įvykio vietos pabėgo, buvo kaltinamųjų siekis užvaldyti nukentėjusiųjų daiktus. Šio sumanymo jie neįgyvendino dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes A. K. vertingų daiktų neturėjo, o G. M. nuo P. Š. ir P. R. pabėgo. M. D., M. M., P. Š. ir P. R. tiesiogiai pradėjo daryti veiksmus, sudarančius plėšimo objektyviąją pusę, t. y. M. D. ir M. M., šalia būnant P. R. ir P. Š., išsakė reikalavimą nukentėjusiesiems atiduoti vertingus daiktus, išsitraukė beisbolo lazdą ir metalinį raktą, sudavė jais smūgius A. K., tačiau siekiami padariniai neatsirado ir nukentėjusiųjų daiktai nebuvo užvaldyti dėl nuo kaltinamųjų valios nepriklausančių aplinkybių, nes A. K. vertingų daiktų neturėjo, o G. M. nuo P. Š. ir P. R. pabėgo. M. D., M. M., P. Š. ir P. R. veika kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį. Kaltinamieji veikė sutartinai, kartu siekė bendro rezultato, todėl yra šio nusikaltimo bendravykdytojai. J. O. pats tiesiogiai jokių plėšimo objektyviąją pusę apibūdinančių veiksmų nepradėjo atlikti, buvo šalia nusikaltimo vietos ir laukė bendrininkų automobilyje, padėjo jiems iš nusikaltimo vietos skubiai pasišalinti. J. O. veiksmai, atsižvelgiant į tai, kad vykdytojų veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kvalifikuojama pagal BK 22 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 180 str. 2 d.
Kaltinimas šioje dalyje tikslintinas, nurodant, kad M. D., M. M., P. Š., P. R. ir jų padėjėjas J. O., veikdami bendrininkų grupėje, ne įvykdė plėšimą, kaip nurodyta kaltinamajame akte, o pasikėsino įvykdyti plėšimą, panaudodami fizinį smurtą ir specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Kadangi G. M. turtas nebuvo užvaldytas ne dėl to, kad jis neturėjo vertingų daiktų, o dėl to, kad jis nuo P. R. ir P. Š. pabėgo, kaltinimas atitinkamai patikslintinas, nurodant, kad G. M. iš įvykio vietos pabėgo.
Nors pirmąjį plėšimą nuo pasikėsinimo įvykdyti antrąjį plėšimą skiria nedidelis laiko tarpas, tačiau byloje nėra duomenų, jog kaltinamieji, darydami pirmąjį nusikaltimą, jau turėjo susiformavusį sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Sėkmingai įvykdžius pirmąjį plėšimą, kaltinamiesiems kilo sumanymas nusikalstamus veiksmus pakartoti, t. y. jie nebuvo iš anksto suplanavę savo nusikalstamus veiksmus tęsti ateityje, jų tyčia padaryti antrąjį nusikaltimą kilo jau po pirmosios veikos. Todėl plėšimas iš G. K. bei J. S. ir pasikėsinimas įvykdyti plėšimą iš A. K. ir G. M. sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamųjų asmenybes, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, o skirdamas bausmę M. M. ir P. R. – dar ir į BK 91 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę nepilnamečiui, t. y. į M. M. ir P. R. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.
M. D., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną sunkų ir pasikėsino įvykdyti vieną sunkų nusikaltimą, nusikalto būdamas neteistas (6 t., 71-72 b. l.). M. D. teisme savo kaltę dėl plėšimo iš G. K. ir J. S. bei pasikėsinimo įvykdyti plėšimą iš A. K. ir G. M. pripažino tik iš dalies: neneigė, jog G. K. ir J. S. bendrai su kitais kaltinamaisiais apiplėšė realizuodami išankstinį susitarimą, tačiau teisme neigė tam naudojęs beisbolo lazdą, nors ikiteisminiame tyrime (3 t., 145-147 b. l.) šią aplinkybę pripažino, be to, teisme neigė naudojęs smurtą prieš J. S.. Aiškindamas įvykio aplinkybes dėl pasikėsinimo įvykdyti plėšimą iš A. K. ir G. M., M. D. teisme tvirtino, jog beisbolo lazda A. K. nesmūgiavo, smūgius sudavė ranka, nors teisme nustatyta priešingai. Toks dalinis pripažinimas negali būti laikomas kaltininko prisipažinimu padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. M. D. iki bylos išnagrinėjimo teisme savo noru atlygino civiliniam ieškovui – Valstybinei ligonių kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos – dalį padarytos žalos (už J. S. ir A. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas), be to, savo noru iki bylos išnagrinėjimo teisme atlygino nukentėjusiajai G. S. dalį padarytos turtinės ir neturtinės žalos. Tai, remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, yra M. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl abiejų nusikaltimų. M. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl abiejų nusikaltimų teismas pripažįsta tai, kad šiuos nusikaltimus jis padarė bendrininkų grupėje, buvo vienas iš nusikaltimų vykdytojų (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). M. D. nusikalto neteistas, tačiau po nagrinėjamų nusikaltimų padarymo už 2011-08-04 įvykdytą analogiško pobūdžio veiką (plėšimą) teismo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), M. D. nusikaltimų padarymo metu buvo baustas administracine tvarka (6 t., 78-81 b. l.), mokosi (duomenys neskelbtini), mokymo įstaigos pedagogų charakterizuojamas teigiamai (6 t., 87 b. l.), dirba ( 8 t., 42-43 b. l.), į Pietinės policijos nuovados įskaitą neįrašytas, dėl jo elgesio skundų ir pareiškimų negauta (6 t., 76 b. l.). Įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad M. D. padarė sunkų savanaudišką smurtinio pobūdžio nusikaltimą ir pasikėsino įvykdyti tokio pat pobūdžio nusikaltimą, savo nusikalstamam sumanymui įgyvendinti panaudojo specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą – beisbolo lazdą ir ją panaudodamas užvaldė G. K. ir J. S. daiktus, padarė J. S. ir A. K. fizinius sužalojimus, kaltu prisipažino tik iš dalies ir siekė sumažinti savo nusikalstamų veiksmų apimtį, kad per gana trumpą laiką po nagrinėjamų nusikaltimų padarymo už analogišką nusikaltimą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas daro išvadą, kad pagrindo neskirti kaltinamajam M. D. laisvės atėmimo bausmės nėra, todėl už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų skiria M. D. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad M. D. nebuvo teistas, Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis jo atžvilgiu teismuose baudžiamųjų bylų nėra nagrinėjama, į tai, kad M. D. mokosi ir dirba, todėl už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų, esant po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir po vieną sunkinančią aplinkybę, M. D. nustato žymiai mažesnes bausmes, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, nes M. D. padaryti nusikaltimai sudaro realiąją sutaptį.
M. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną sunkų ir pasikėsino įvykdyti vieną sunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas (6 t., 100-101 b. l.), nusikalto būdamas nepilnametis (16 m.). M. M. ir teisiamajame posėdyje, ir ikiteisminiame tyrime (3 t., 155-156, 4 t., 125-126 b. l., 175-176 b. l.) dėl jam inkriminuotų nusikaltimų prisipažino iš dalies: neigė naudojęs smurtą prieš J. S., G. K. ir A. K. neigė sudavęs metaliniu raktu, teigė nematęs, kad M. D. būtų smūgiavęs nukentėjusiesiems beisbolo lazda. Toks dalinis pripažinimas negali būti laikomas kaltininko prisipažinimu padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, todėl teismas laiko, kad M. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl abiejų nusikaltimų nenustatyta. M. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl abiejų nusikaltimų teismas pripažįsta tai, kad šiuos nusikaltimus jis padarė bendrininkų grupėje, buvo vienas iš nusikaltimų vykdytojų (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). M. M. nusikaltimų padarymo metu mokėsi (duomenys neskelbtini), mokyklos pedagogų buvo charakterizuojamas patenkinamai (6 t., 115 b. l.), įrašytas į policijos profilaktinę įskaitą, tačiau policijos nuovadoje pagal gyvenamąją vietą dėl jo elgesio skundų ir pareiškimų negauta (6 t., 104 b. l.). Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikto šeimos aplankymo akto matyti, jog M. M. gyvena su tėvu ir motina, šeimoje gyvenimo ir buities sąlygos tinkamos (6 t., 113 b. l.), informacijos apie netinkamą auklėjimą ar sūnaus M. M. priežiūrą Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi, L. M. ir A. M. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (6 t., 112 b. l.), iš liudytojais teisme apklaustų L. M. ir A. M. parodymų matyti, kad tėvai rūpinosi sūnaus auklėjimu ir užimtumu. BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad M. M. padarė vieną sunkų tyčinį savanaudišką smurtinio pobūdžio nusikaltimą ir pasikėsino įvykdyti tokio paties pobūdžio veiką, savo nusikalstamam sumanymui įgyvendinti panaudojo specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą ir užvaldė 105 Lt vertės G. K. turtą, 220 Lt vertės J. S. turtą bei padarė J. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, A. K. – nežymų sveikatos sutrikdymą, teismas už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų skiria M. M. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į teigiamus socialinius kaltinamojo bruožus: nebuvo teistas, administracine tvarka nebaustas (6 t., 106 b. l.), Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis M. M. atžvilgiu teismuose baudžiamųjų bylų nėra nagrinėjama, todėl už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų M. M. nustato žymiai mažesnes bausmes, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, nes nusikaltimai, už kuriuos M. M. teisiamas, sudaro realiąją nusikaltimų sutaptį.
M. M. teisiamas pirmą kartą, yra jauno amžiaus (vos sulaukęs pilnametystės), mokosi, teisme tvirtino pakeitęs savo gyvenimo būdą. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai M. M. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl teismas, vadovaudamasis BK 92 straipsniu (2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1861 redakcija), atideda M. M. paskirtos bausmės vykdymą. Siekiant M. M. paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų, jam skiriamos dvi auklėjamojo poveikio priemonės – turtinės žalos atlyginimas (BK 84 str.) ir elgesio apribojimas (BK 87 str.).
P. R., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną sunkų ir pasikėsino įvykdyti vieną sunkų nusikaltimą, nusikalto būdamas nepilnametis (17 m.) ir neteistas (2 t., 37-39 b. l.). P. R. teisiamajame posėdyje, ir ikiteisminiame tyrime (1 t., 101-102 b. l.) dėl plėšimo iš G. K. ir J. S. kaltu prisipažino iš dalies: neigė susitarimą užpulti atokioje vietoje vaikščiojančius asmenis ir pagrobti jų daiktus, teisme, kaip ir ikiteisminiame tyrime, teigė, kad smurtą naudojo tik prieš J. S. ir paėmė iš jo telefoną „Samsung“, nors teisme nustatyta, kad P. R. smurtą naudojo ir prieš antrąjį nukentėjusįjį G. K.. Toks dalinis pripažinimas negali būti laikomas kaltininko prisipažinimu padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, todėl teismas laiko, kad P. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl plėšimo iš G. K. ir J. S. nenustatyta. Aiškindamas pasikėsinimo įvykdyti plėšimą iš A. K. ir G. M. aplinkybes, P. R. ir ikiteisminiame tyrime, ir teisme nurodė, kad G. M. vijosi vienas, teisme teigė, jog kai kurių įvykio aplinkybių iš viso neprisimena: teigė neprisimenantis, ar P. Š. vijosi nukentėjusįjį, ar M. D. buvo pasiėmęs lazdą, teigė, jog nesuprato, kodėl sustojo J. O. vairuojamas automobilis, ir kodėl iš jo išlipo kaltinamieji, kad daiktų iš nukentėjusiųjų nebuvo reikalaujama. Toks dalinis pripažinimas negali būti laikomas kaltininko prisipažinimu padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, todėl teismas laiko, kad P. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl plėšimo iš A. K. ir G. M. taip pat nenustatyta. P. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl abiejų nusikaltimų teismas pripažįsta tai, kad šiuos nusikaltimus jis padarė bendrininkų grupėje, buvo vienas iš nusikaltimų vykdytojų (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). P. R. baustas administracine tvarka (2 t., 55-56 b. l., teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), dirba, nusikaltimų padarymo metu mokėsi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, mokyklos pedagogų charakterizuojamas neigiamai, tėvai sūnaus mokymusi nesidomėjo, nelankė tėvų susirinkimų, nebendravo su pedagogais (2 t., 57 b. l.). P. R. nuo 2007 m. buvo įtrauktas į mokyklos rizikos vaikų sąrašą dėl pažeidinėjamų mokinio elgesio taisyklių (2 t., 67 b. l.). Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad nusikaltimų metu P. R. gyveno šeimoje su tėvais, šeima neįtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (2 t., 67, 68-69 b. l.). Įvertinęs visas šias aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad P. R. padarė vieną sunkų tyčinį savanaudišką smurtinio pobūdžio nusikaltimą ir pasikėsino įvykdyti tokio paties pobūdžio nusikalstamą veiką, kad savo veiksmais padarė nukentėjusiesiems fizinius sužalojimus, teismas už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų P. R. skiria sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Bausmių dydis už kiekvieną iš nusikaltimų, nenustačius P. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir esant nustatytai vienai jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, įvertinus jo veikimo pobūdį (pats tiesiogiai nei lazdos, nei metalinio rakto nukentėjusiesiems sužaloti nenaudojo, smūgius G. K. ir J. S. sudavė rankomis ir kojomis), nustatomi gerokai mažesni už sankcijos vidurkį. Už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Už realiąją nusikaltimų sutaptį paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies taisyklėmis, bendrintina su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d., 2012 m. kovo 26 d. ir 2012 m. balandžio 10 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, nes nusikaltimai, už kuriuos P. R. teisiamas, padaryti prieš minėtų nuosprendžių priėmimą. Nors P. R. nusikalto būdamas nepilnametis, tačiau bausmės vykdymo atidėjimas jam netaikytinas. P. R. teisiamas jau ketvirtą kartą, po nagrinėjamoje byloje įvykdytų nusikaltimų padarė dar penkias nusikalstamas veikas (svetimo turto vagystes, analogiško pobūdžio veiką – plėšimą, nesunkų kito asmens sveikatos sutrikdymą), po nusikaltimų įvykdymo buvo baustas administracine tvarka (LITEKO duomenys). Šios aplinkybės rodo didesnį P. R. asmenybės pavojingumą, todėl bausmės tikslai bus pasiekti jam tik realiai atliekant paskirtą bausmę.
P. Š., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną sunkų ir pasikėsino įvykdyti vieną sunkų nusikaltimą, nusikalto būdamas neteistas (6 t., 138-139 b. l.). P. Š. ir teisme, ir ikiteisminiame tyrime (3 t., 160-161 b. l., 4 t., 182-183 b. l.) dėl plėšimo iš G. K. ir J. S. kaltu prisipažino iš dalies: neigė susitarimą užpulti atokioje vietoje vaikščiojančius asmenis ir pagrobti jų daiktus, ikiteisminiame tyrime neigė atlikęs bet kokius smurtinius veiksmus prieš G. K. ir J. S., pripažino tik padėjęs parduoti pagrobtą telefoną, teisme pripažino sudavęs smūgius tik J. S. ir neigė smurtavęs prieš G. K.. Savo dalyvavimą pasikėsinime įvykdyti plėšimą iš A. K. ir G. M. P. Š. neigė, tvirtino, jog buvo automobilyje, nors teisme nustatyta, kad jis kartu su P. R. nusivijo G. M., siekdamas jį apiplėšti. Toks dalinis pripažinimas negali būti laikomas kaltininko prisipažinimu padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. P. Š. iki bylos išnagrinėjimo teisme savo noru atlygino civiliniam ieškovui – Valstybinei ligonių kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos – dalį padarytos žalos (už J. S. ir A. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas), kas pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą pripažintina P. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl abiejų nusikaltimų. P. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl abiejų nusikaltimų teismas pripažįsta tai, kad šiuos nusikaltimus jis padarė bendrininkų grupėje, buvo vienas iš nusikaltimų vykdytojų (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). P. Š. administracine tvarka nebaustas (6 t., 143 b. l.), mokosi (duomenys neskelbtini) (6 t., 149 b. l.), mokymo įstaigos pedagogų charakterizuojamas teigiamai, gyvena kartu su tėvais, Centro policijos nuovadoje dėl jo elgesio skundų negauta (6 t., 142 b. l.). Įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad P. Š. padarė sunkų savanaudišką smurtinio pobūdžio nusikaltimą ir pasikėsino įvykdyti tokio pat pobūdžio nusikaltimą, savo veiksmais padarė nukentėjusiesiems fizinius sužalojimus, kaltu prisipažino tik iš dalies ir siekė sumažinti savo nusikalstamų veiksmų apimtį, teismas daro išvadą, kad pagrindo neskirti kaltinamajam P. Š. laisvės atėmimo bausmės nėra, todėl už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų skiria P. Š. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į teigiamus socialinius kaltinamojo bruožus: nebuvo teistas, administracine tvarka nebaustas, mokosi, Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis P. Š. atžvilgiu teismuose baudžiamųjų bylų nėra nagrinėjama, todėl už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų, esant po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir po vieną sunkinančią aplinkybę, P. Š. nustato žymiai mažesnes bausmes, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, nes nusikaltimai, už kuriuos P. Š. teisiamas, sudaro realiąją nusikaltimų sutaptį.
J. O., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną sunkų ir pasikėsino įvykdyti vieną sunkų nusikaltimą, nusikalto būdamas neteistas (6 t., 155-156 b. l.). J. O. teisme pripažino susitarimą įvykdyti plėšimą iš G. K. ir J. S., detaliai apibūdino savo vaidmenį bendruose nusikaltimuose, atsiprašė nukentėjusiųjų ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, todėl teismas pripažįsta, kad byloje dėl abiejų nusikaltimų yra nustatyta J. O. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iki bylos išnagrinėjimo teisme J. O. (jo motina V. O.) atlygino nukentėjusiajai L. K., civiliniam ieškovui – Valstybinei ligonių kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos – dalį padarytos žalos (už J. S. ir A. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas), be to, savo noru iki bylos išnagrinėjimo teisme atlygino nukentėjusiajai G. S. dalį padarytos turtinės ir neturtinės žalos. Tai, remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, yra dar viena J. O. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl abiejų nusikaltimų. J. O. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl abiejų nusikaltimų teismas pripažįsta tai, kad šiuos nusikaltimus jis padarė bendrininkų grupėje, kurioje atliko padėjėjo veiksmus (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). J. O. Pietinės policijos nuovados pareigūnų charakterizuojamas teigiamai (6 t., 157 b. l.), baustas administracine tvarka, tačiau paskutinį kartą – 2011-11-10 už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (6 t., 158-159 b. l., LITEKO duomenys), Lietuvos teismuose, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, J. O. atžvilgiu nėra nagrinėjama baudžiamųjų bylų. Kaltinamasis mokosi (duomenys neskelbtini) (8 t., 40 b. l.), gyvena su motina. J. O. yra jauno amžiaus, neteistas, jo vaidmuo nusikaltimuose buvo mažiau pavojingas nei vykdytojų M. D., M. M., P. Š. ir P. R., nes jis pats tiesiogiai jokių kvalifikuoto plėšimo objektyviąją pusę apibūdinančių veiksmų neatliko ir fizinių sužalojimų nukentėjusiesiems nepadarė. Šios aplinkybės nepašalina J. O. padarytų veikų pavojingumo, nesumažina jo kaltės, tačiau, teismo nuomone, visgi sudaro pagrindą švelninti jo atsakomybę. Baudžiamojo įstatymo, pagal kurį teisiamas J. O., sankcijoje yra numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Kaltinamojo teigiami socialiniai bruožai, jo antraeilis vaidmuo bendruose nusikaltimuose leidžia manyti, kad šioje byloje J. O. paskirta sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė aiškiai neatitiktų BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimo – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo manymu, bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti ir neskiriant J. O. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės. Tokiu būdu, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes bei vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, mano, jog kaltinamajam J. O. už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų gali būti paskirta su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas. Bausmės dydis, esant dviem atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms ir vienai sunkinančiai aplinkybei, nustatytinas kaip artimas BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam šios bausmės vidurkiui. Už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies taisyklėmis, subendrintinos dalinio sudėjimo būdu dėl realiosios nusikaltimų sutapties.
Dėl civilinių ieškinių
Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji G. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 845,67 Lt turtinės ir, nukentėjusiojo nepilnamečio (veikų padarymo metu) sūnaus J. S. interesais, dėl 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimo (3 t., 76-78 b. l.). Patikslintu civiliniu ieškiniu nukentėjusioji G. S. pareiškė reikalavimą dėl papildomos 966,43 Lt turtinės žalos atlyginimo (8 t., 24-26 b. l.).
Nukentėjusioji L. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 105 Lt turtinės žalos atlyginimo (3 t., 123, 124 b. l.)
Civilinis ieškovas – Valstybinė ligonių kasa prie sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 2035,13 Lt civilinį ieškinį dėl J. S. (3 t., 34-36,37 b. l.) ir 86,87 Lt civilinį ieškinį dėl A. K. (4 t., 4-6, 7 b. l.) asmens sveikatos priežiūros išlaidų atlyginimo.
Kaip matyti iš G. S. patikslinto ieškinio, dėl nusikaltimo G. S. sūnus J. S. buvo sužalotas, gydėsi Kauno klinikose, po gydymo buvo nukreiptas sanatoriniam gydymui į Abromiškių reabilitacijos ligoninės vaikų skyrių. G. S., kaip J. S. motina, dėl to patyrė kelionės išlaidų, kurios, kaip G. S. ieškinį 669,31 Lt. Kitą nukentėjusiosios G. S. ieškinio dalį sudaro reikalavimas dėl nusikaltimo metu nepataisomai sugadintų J. S. rūbų vertės (260 Lt), suplėšytos odinės rankinės (100 Lt) vertės, pagrobto ir negrąžinto telefono su kortele vertės (419 Lt), sūnaus apžiūros Šiaulių „Senojo bokšto klinikoje“ (100 Lt) ir vaistų įsigijimo išlaidų (197,12 Lt) atlyginimo, iš viso – 1076,12 Lt. Iš bylos matyti, kad telefono aparato „Samsung“, kuris buvo pagrobtas iš J. S., vertė yra 389 Lt (3 t., 87 b. l.). Tačiau įvertinus telefono aparato pardavimo su paslaugų teikimo sutartimi ir be jos kainų skirtumą, kuris, kaip nurodyta 2010-09-30 telefono ryšio paslaugų teikimo sutartyje yra 210 Lt, matyti, kad dėl nusikaltimo metu pagrobto telefono G. S. patyrė 179 Lt žalą, nes būtent tokia suma buvo sumokėta įsigyjant šį telefoną kartu su mobiliojo telefono ryšio paslaugų sutartimi. Todėl realiai G. S. dėl telefono kartu su Micro CD kortele vagystės patyrė 209 Lt žalą. Iš viso bendras turtinės žalos dydis yra ne 1812,10 Lt, o 1535,43 Lt.
Dalis turtinės žalos nukentėjusiajai G. S. atlyginta iki bylos išnagrinėjimo teisme: kaip nurodė teisiamajame posėdyje G. S., P. Š. atlygino jai 229 Lt dydžio turtinę žalą, J. O. – 229 Lt dydžio turtinę žalą (8 t., 13 b. l.), dar 550 Lt, skirtų turtinei žalai atlyginti, jai sumokėjo M. D. (8 t., 41 b. l.). Vadinasi, likusi neatlyginta turtinės žalos dalis sudaro 637,43 Lt (1535,43 Lt -1008 Lt = 527,43 Lt).
Nukentėjusioji G. S. teisme nurodė, kad pretenzijų P. Š., J. O. ir M. D., šiems atlyginus dalį turtinės žalos, nebeturi ir atsisakė teisės reikalauti iš šių kaltinamųjų turtinės žalos atlyginimo. Ši aplinkybė, remiantis CK 6.23 straipsniu, reiškia, jog civilinė ieškovė G. S. atsisakė reikalavimo teisės solidariesiems skolininkams P. Š., J. O. ir M. D.. Vadinasi, likusi neatlyginta turtinės žalos dalis – 527,43 Lt priteisiama nukentėjusiosios G. S. naudai solidariai iš M. M. ir P. R.. M. M. ir P. R. nusikalto būdami nepilnamečiai, tačiau nuosprendžio priėmimo metu yra sulaukę pilnametystės, todėl už padarytą žalą, remiantis CK 6.276 straipsnio 3 dalimi, atsako bendrais pagrindais.
Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Bylos duomenimis, nukentėjusysis J. S. buvo užpultas ir sumuštas keturių asmenų, teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad J. S. padarytas dešinės akies obuolio sumušimas su poodine kraujosruva vokuose, kraujosruva junginėse ir ragenos erozijomis, galvos smegenų sukrėtimas. Teismo medicinos specialisto kaip nesunkus sveikatos sužalojimas įvertintas dešinės akies obuolio sumušimas ir galvos smegenų sukrėtimas. Dėl padarytų sužalojimų J. S. jautė fizinį skausmą, buvo gydomas. Dėl gydymosi metu praleistų pamokų pablogėjo J. S. mokymosi rezultatai, atsirado baimė vaikščioti vakarais. Įvertinęs visas šias aplinkybes, atsižvelgęs tai, kad nukentėjusįjį nuošalioje vietoje mušė keturi asmenys, kad fiziniams sužalojimams padaryti buvo naudojami specialiai žmogui sužaloti pritaikyti daiktai, kad dėl užpuolimo ir sumušimo nukentėjusysis patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų – baimę, pažeminimą ir sukrėtimą, jautė fizinį skausmą, kad nusikalstami veiksmai, kuriais J. S. buvo sukelti neigiami padariniai, buvo tyčiniai, kad ateityje dėl akies obuolio sužalojimo nukentėjusiajam dar teks lankytis pas gydytojus, kas neabejotinai sukels nukentėjusiajam papildomų organizacinių ir materialinių pasekmių (nepatogumus, laiko eikvojimą, važinėjimą tyrimams bei turtines pasekmes – išlaidas), teismas pripažįsta, kad G. S. nukentėjusiojo J. S. interesais prašoma atlyginti 10 000 litų neturtinė žala yra protinga ir teisinga. Kadangi dalį neturtinės žalos – po 1 800 litų – yra atlyginę P. Š., J. O. (8 t., 13 b. l.) ir M. D. (8 t., 41 b. l.), šia suma reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydis mažinamas, laikant, kad J. S. turi būti atlyginta 4 600 Lt neturtinė žala (10 000 Lt – 5 400 Lt = 4 600 Lt). Nukentėjusioji G. S. teisme nurodė, kad pretenzijų P. Š., J. O. ir M. D., šiems atlyginus dalį neturtinės žalos, nebeturi ir atsisakė teisės reikalauti iš šių kaltinamųjų turtinės žalos atlyginimo. Ši aplinkybė, remiantis CK 6.23 straipsniu, reiškia reikalavimo teisės solidariesiems skolininkams P. Š., J. O. ir M. D. atsisakymą. Vadinasi, likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis – 4 600 Lt priteisiama nukentėjusiojo J. S. naudai solidariai iš M. M. ir P. R..
Nukentėjusiajai L. K. padarytą 105 Lt turtinę žalą dėl plėšimo metu iš sūnaus G. K. pagrobto telefono „Nokia 5310i“ visiškai atlygino J. O. motina V. O. (8 t., 14 b. l.), todėl civilinio ieškinio procesas nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).
Kaip matyti iš bylos duomenų, A. K. dėl plėšimo metu patirtų sužalojimų buvo gydomas VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje ir Valstybinė ligonių kasa už A. K. gydymą šiai ligoninei sumokėjo 86,87 Lt iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (4 t., 4-6, 7 b. l.), o už J. S. gydymą dėl plėšimo metu patirtų sužalojimų Valstybinė ligonių kasa sumokėjo Respublikinei Šiaulių ligoninei 2 035,13 Lt iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (3 t., 34-36 b. l., 37 b. l.). Kaltinamieji J. O., M. D., P. Š. Valstybinei ligonių kasai sumokėjo 1 591,50 Lt už A. K. ir J. S. gydymą (8 t., 3839 b. l.). Pripažintina, kad civiliniam ieškovui padaryta 86,87 Lt žala dėl A. K. gydymo visiškai atlyginta, todėl civilinio ieškinio procesas nutraukiamas (BPK 107 straipsnis). Civiliniam ieškovui – Valstybinei ligonių kasai – neatlyginta žalos dalis dėl J. S. gydymo išlaidų, įskaičius žalą, kurią atlygino P. Š., M. D. ir J. O., sudaro 530,50 Lt (2035,13 Lt – (1591,50 Lt – 86,87 Lt) = 530,50 Lt). Ši žala civilinio ieškovo naudai priteistina solidariai iš visų kaltinamųjų, t. y. M. D., M. M., P. Š., P. R. ir J. O., nes už šią žalą yra atsakingi visi kaltinamieji.
Kaip matyti iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos Nr. VI-1580(7.1002), nukentėjusiajam J. S. baudžiamojoje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba pagal tarnybos 2012-04-10 sprendimą Nr. SP-1457(7.1002). Nukentėjusiajam J. S. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (advokato užmokestis) sudaro 900 Lt. Ši suma pripažintina proceso išlaidomis (Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 1 d. 6 p., 105 str. 1 d.) ir priteistina valstybės naudai lygiomis dalimis iš M. D., M. M., P. Š., P. R. ir J. O. (iš kiekvieno – po 180 Lt).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendė:
- už plėšimą iš G. K. ir J. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
- už pasikėsinimą įvykdyti plėšimą iš A. K. ir G. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, M. D. skiriamas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, M. D. laikinajame sulaikyme nuo 2011-01-20 iki 2011-01-21 išbūtą laiką prilyginti vienai laisvės atėmimo dienai ir įskaityti į paskirtą bausmę.
Laisvės atėmimo bausmę M. D. paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. D. sulaikymo vykdant teismo nuosprendį dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. D. taikyti tą pačią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
- už plėšimą iš G. K. ir J. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
- už pasikėsinimą įvykdyti plėšimą iš A. K. ir G. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, M. M. skiriamas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1, 2 dalimis (2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1861 redakcija), bausmės vykdymą M. M. atidėti 2 (dvejiems) metams.
M. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 84 straipsniu, skirti auklėjamojo poveikio priemonę – įpareigoti M. M. per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai G. S. padarytą 527,43 Lt (penkių šimtų dvidešimt septynių litų 43 ct) turtinę žalą.
M. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktais, skirti elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant jį per visą elgesio apribojimo terminą būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., bei dalyvauti valstybinių ir nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo taikyti M. M. tą pačią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
- už plėšimą iš G. K. ir J. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;
- už pasikėsinimą įvykdyti plėšimą iš A. K. ir G. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, P. Š. skiriamas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Laisvės atėmimo bausmę P. Š. paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo P. Š. sulaikymo vykdant teismo nuosprendį dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo P. Š. taikyti tą pačią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
- už plėšimą iš G. K. ir J. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;
- už pasikėsinimą įvykdyti plėšimą iš A. K. ir G. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, P. R. skiriamas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6, 9 dalimis, P. R. skiriamą subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti apėmimo būdu su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta arešto 40 parų bausme, po to prie šiuo būdu subendrintos bausmės – laisvės atėmimo 1 metams – iš dalies pridėti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą laisvės apribojimo 1 metams bausmę, prieš tai šią laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, pakeitus į laisvės atėmimą 6 mėnesiams, taip pat iš dalies pridėti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą arešto 77 paroms bausmę, prieš tai ją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, pakeitus į laisvės atėmimą 77 dienoms, ir galutinę bausmę P. R. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trim) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į bausmę įskaityti P. R. laikinajame sulaikyme nuo 2012-08-29 iki 2012-08-31 išbūtą laiką, prilyginant jį 2 (dviem) laisvės atėmimo dienoms, taip pat pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. ir 2012 m. balandžio 10 d. nuosprendžius visiškai atliktas bausmes – 40 parų arešto bausmę, atliktą pagal 2011-03-30 nuosprendį, ir 77 parų arešto bausmę, atliktą pagal 2012-04-10 nuosprendį, taip pat pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendį nuo 2012-06-15 atliktą laisvės apribojimo bausmę.
Laisvės atėmimo bausmę P. R. paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo P. R. sulaikymo vykdant teismo nuosprendį dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo P. R. taikyti tą pačią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
J. O. pripažinti kaltu ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, nuteisti:
- už plėšimą iš G. K. ir J. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams;
- už pasikėsinimą įvykdyti plėšimą iš A. K. ir G. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, J. O. skiriamas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trim) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., tęsti mokslą, dirbti arba registruotis darbo biržoje, ir per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, J. O. laikinajame sulaikyme nuo 2011-01-20 iki 2011-01-21 išbūtą laiką prilyginti 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms ir įskaityti į paskirtą bausmę.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. O. taikyti tą pačią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Priteisti nukentėjusiajai G. S. solidariai iš M. M. ir P. R. 527,43 Lt (penkis šimtus dvidešimt septynis litus 43 ct) turtinės žalos atlyginimui.
Priteisti nukentėjusiajam J. S. solidariai iš M. M. ir P. R. 4 600 Lt (keturis tūkstančius šešis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimui.
Priteisti civiliniam ieškovui – Valstybinei ligonių kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos – solidariai iš M. D., M. M., P. Š., P. R. ir J. O. 530,50 Lt (penkis šimtus trisdešimt litų 50 ct) J. S. asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms atlyginti.
Procesą pagal civilinio ieškovo – Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos – pareikštą civilinį ieškinį dėl A. K. asmens sveikatos priežiūros paslaugoms skirtų išlaidų atlyginimo nutraukti.
Procesą pagal nukentėjusiosios L. K. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo nutraukti.
Priteisti valstybės naudai lygiomis dalimis iš M. D., M. M., P. Š., P. R. ir J. O. 900 Lt (devynis šimtus litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, Šiaulių apskrities VPK (5 t., 170 b. l.) saugomą metalinį raktą su užlenktu galu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikinti; automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su rakteliais palikti V. O.; Šiaulių apskrities VPK saugomą mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2220s“, pateiktą 2011-01-21 lombardo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo (5 t., 171 b. l.), grąžinti lombardui UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.