- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Papildoma nutartis
- Data
- 2023-05-16
- Bylos Nr.
- eB2-462-796/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. Š.
rašytino proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal bankrutavusios mažosios bendrijos „Statfiksa“ nemokumo administratorės R. Ž. pareiškimą dėl bankrutavusios mažosios bendrijos „Statfiksa“ bankroto pripažinimo tyčiniu, apribojimo teisės penkis metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ir būti kolegialaus valdymo organo nariu suinteresuotas asmuo V. Š.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė bankrutavusi mažoji bendrija (toliau – BMB) „Statfiksa“, atstovaujama nemokumo administratorės R. Ž., kreipėsi į teismą su prašymu dėl BMB „Statfiksa“ bankroto pripažinimo tyčiniu dėl V. Š. veiksmų. Taip pat prašė apriboti V. Š. penkis metus eiti viešojo ir {ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
2. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi iškėlė MB „Statfiksa“ bankroto bylą. Išanalizavus BMB „Statfiksa“ veiklą iki bankroto bylos iškėlimo, buvo nustatyta požymių, sąlygojančių tyčinį įmonės bankrotą:
1.1 Juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo, nes bendrovės vadovė V. Š., kuri ėjo vadovo pareigas nuo 2018 m. birželio 27 d. (bendrovės įkūrimo) iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, pasisavino įmonės lėšas ir dalį lėšų iššvaistė tretiesiems asmenims be tokius mokėjimus pateisinančių dokumentų. Bendrovės veikla buvo organizuojama taip, kad bendrovėje neliktų jokių lėšų atsiskaityti su kreditoriais. Šios nurodytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti MB „Statfiksa“ bankrotą tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 3 punktą.
1.2 Juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai. Buvusi įmonės vadovė painiojo savo asmeninius ir įmonės interesus, akivaizdžiai tenkino savo poreikius MB „Statfiksa“ lėšomis, niekada netvarkė buhalterinės apskaitos ir neteikė finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registrui, iškėlus bankroto bylą neperdavė įmonės buhalterinių dokumentų nemokumo administratorei, mokėjimus atlikdavo ne pagal išrašytus buhalterinės apskaitos dokumentus ar sutartis. Šios nurodytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti MB „Statfiksa“ bankrotą tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 4 punktą.
3. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gegužės 16 d. išnagrinėjęs bylą iš esmės priėmė nutartį, kuria ieškovės bankrutavusios mažosios bendrijos „Statfiksa“ pareiškimą tenkino. Pripažino bankrutavusios mažosios bendrijos „Statfiksa bankrotą tyčiniu. Nustatyti, kad už tyčinį bankrutavusios mažosios bendrijos „Statfiksa“ bankrotą atsakinga V. Š..
4. Civilinio proceso kodekso 277 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas.
5. Nustatyta, kad MB „Statfiksa“ nemokumo administratorė R. Ž. prašyme dėl MB „Statfiksa“ bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat pateikė prašymą apriboti V. Š. penkis metus penkis metus eiti viešojo ir {ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės nutartyje nepasisakė dėl pareiškėjos nemokumo administratorės prašymo apriboti V. Š. teisę penkis metus eiti viešojo ir {ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, todėl savo iniciatyva priima papildomą nutartį dėl pareikšto prašymo.
Motyvuojamoji dalis
6. JANĮ 13 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos.
7. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje (galiojusio iki 2019 m. gruodžio 31 d.) įtvirtinta teisės norma yra prevencinio pobūdžio, ja siekiama dvejopo tikslo: pirma, įspėti įmonės vadovą, kad jis tinkamai vykdytų ĮBĮ (nagrinėjamu atveju – JANĮ) jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iškėlimo laiku ir bankroto proceso metu; antra, pašalinti iš verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo ir dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų, t. y. šia norma siekiama apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningų vadovų, nevykdančių įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-690/2016). Minėtos sankcijos bankrutuojančios įmonės vadovui taikymas galimas tik tuomet, jeigu nustatomas akivaizdus įmonės vadovo aplaidumas (nerūpestingumas) einant savo pareigas ar sąmoningas jų netinkamas vykdymas, materializavęsis įmonės veikimu ne pagal įstatymus arba bona fide (liet. nuoširdžiai, sąžiningai) bei rūpestingumo reikalavimų nesilaikymu įmonės kreditorių atžvilgiu, ar (ir) vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi, kuris pasireiškia tiek tyčiniu įmonės turto ar (ir) dokumentų neperdavimu, tiek nurodytų veiksmų neatlikimu dėl to, kad jie buvo prarasti ar nesudaryti dėl netinkamo įmonės valdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartis byloje Nr. 2-974/2014; 2015 m. vasario 26 d. nutartis byloje Nr. e2-514-180/2015). Sprendžiant dėl nustatytos sankcijos taikymo klausimus privalu išlaikyti pusiausvyrą tarp poreikio užtikrinti atsakingo valdymo standartų laikymąsi ir verslo (ūkinės–komercinės veiklos) laisvės ribojimo, t. y. nepažeisti proporcingumo principo imperatyvų.
8. Vadovaujantis JANĮ 13 straipsnio 3 dalimi, nemokumo administratoriaus prašymas turi būti motyvuotas. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorės prašymas laikytinas formaliu. Prašyme tik rezoliucinėje dalyje nurodomas prašymas, tačiau nėra pateikiama jokių motyvų, kodėl toks apribojimas turėtų būti skiriamas ir ar tai nebus perteklinė priemonė įvertinus tai, jog buvo pateiktas prašymas ir dėl bankroto pripažinimo tyčiniu dėl V. Š. kaltės. Pažymėtina, kad teisės eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas taikymas įmonės vadovui gali daryti įtaką tiek jo profesiniam, tiek ir asmeniniam gyvenimui, todėl būtina kiekvienu atveju neformaliai, nuosekliai nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės vadovo neveikimu ir tokio elgesio priežastimis. Byloje nėra duomenų apie tai, jog V. Š. šiuo metu eitų kito viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būtų kolegialaus valdymo organo nare, taip pat, kad ji būtų pripažinta kalta dėl kitos bendrovės tyčinio bankroto.
9. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, tai, kad V. Š. pripažinta kalta dėl MB „Statfiksa“ tyčinio bankroto teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo taikyti nemokumo administratorės prašomos poveikio priemonės ir prašymas atmestinas.
10. Nutartys, kuriomis atsisakyta taikyti asmens teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimą, neskundžiamos (pvz., bylos Nr. 2-1007-157/2015, Nr. e2-920-823/2017, Nr. e3K-3-166-823/2020).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
nutaria:
prašymą apriboti mažosios bendrijos „Statfiksa“ buvusios vadovės V. Š. teisę penkis metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, atmesti.
Nutartis neskundžiama.