Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant prokurorams Jonui Valauskui ir Vitalijai Lukšienei, gynėjui advokatui Anatolijui Šichovcovui, nepilnamečio kaltinamojo A. G. atstovei pagal įstatymą ir civilinei atsakovei R. G., civiliniam atsakovui I. G., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. V., Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laimutei Malinauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Nepilnametis A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, (duomenys neskelbtini) moksleivis, 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, neteistas,

T. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas darbo biržoje bedarbiu, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas 2010-04-27 Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 178 str. 1 d. laisvės apribojimu vieneriems metams, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji A. G., būdamas nepilnametis, gimęs (duomenys neskelbtini), T. K. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, veikdami bendrininkų grupėje, 2011 m. lapkričio 26 d., apie 23 val., Pakruojo rajone, G. kaime, prie kultūros namų pastato – viešoje vietoje, matant aplinkiniams, įžūliu elgesiu, tyčia, suduodami rankomis ir spirdami kojomis nukentėjusiajam T. V. į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 10 smūgių, padarė jam muštines žaizdas kaktoje ir viršutinėje lūpos gleivinėje, poodines kraujosruvas akių vokuose ir skruostuose, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimus kaktoje, skruostuose, krūtinėje, nugaroje, keliuose ir dešiniame dilbyje, nosies minkštųjų audinių sumušimą, dėl ko nukentėjusiojo T. V. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimt dienų, taip nesunkiai sužalojo T. V. ir savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamasis A. G. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino ir parodė, kad 2011 metų lapkričio mėnesį su draugu A. R. atvyko į G. kaimo kultūros namuose vykstančią diskoteką. Atvyko apie kokią 20 val. Pabuvę šokiuose, išėjo į lauką ir kažko pradėjo rėkauti bei prisikabino H.. A. R. pradėjo H. stumdyti, jis A. atitraukė, kalbėjosi su dvyniais, su K. ar su kitu, nebepamena. Po to atsitraukęs, pamatė su peiliu rankose T. V., kuris stovėjo nugara į jį, o atsisukęs ant laiptų pamatė gulintį A. Ž. ir ištaikęs progą, kol T. V., buvo nusisukęs, trenkė jam koja į ranką, bet po smūgio T. nenukrito, tik atsisuko ir toliau blaškėsi su peiliu. Iš kur T. išsitraukė peilį, jis nematė, kur po to peilis dingo, taip pat nematė. Kaip Ž. buvo perdurta koja jis nematė. Iki kol Ž. buvo perdurta koja, jis jokių muštynių nematė, girdėjo, kad buvo kažkoks incidentas, bet nekreipė dėmesio, kas vyksta aplinkui. Kas mušė H. taip pat nematė. Kas turėjo pagalį jis taip pat nematė. Kaltę pripažįsta, viską pripažįsta, pripažįsta, kad T. V. mušė trise, tik mano, jog su savo fizine jėga jam tiek sužalojimų nepadarė. Jis buvo blaivus, o ar buvo blaivūs K. ir R. nežino, žino, kad jie negeria. Po to jie su R. ir S. išvažiavo į namus ir nematė, kada atvažiavo greitoji, nematė, kokie sužalojimai buvo padaryti V. Už savo veiksmus labai apgailestauja, atsiprašo nukentėjusiojo, pasižada atlyginti jam moralinę žalą, kokią priteis teismas. Pažada teismui, kad daugiau nieko panašaus nepasikartos, nes tai bus pamoka ateičiai.

Kaltinamasis T. K. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011 metų lapkričio mėnesį, dienos nebeatsimena, vienas atvyko į šokius G. kaimo kultūros namuose, sutiko draugų, pažįstamų. Pasišokęs, po kokios valandėlės išėjo iš salės į lauką parūkyti ir matė, kaip T. V. su peiliu dūrė A. Ž. į koją. Po to A. Ž. prisėdo ant suoliuko, o T. V. ėjo link jo ir tada jis trenkė smūgį su ranka į veidą ir nuo to smūgio T. nugriuvo ant žemės ir peilį išmetė iš rankų. Tada jis priėjo prie A. Ž., padėjo sutvarstyti sužeistą koją, iškvietė greitąją, palaukė, kol atvažiavo policija. Atvažiavusi greitoji išsivežė T. V. ir A. Ž.. Tada jis išvažiavo į namus. Jis kaltinimo nepripažįsta, nes kartu su R. ir G. T. V. nemušė. Kodėl liudytojai sako, kad jis turėjo pagalį ir su pagaliu sudavė T., nežino. Jokio pagalio jis neturėjo. Su liudytojais nesipyksta. T. V. iki to įvykio nepažinojo. Pažinojo tik A. B.. Iš kaltinimo pripažįsta tai, kad pažeidė viešąją tvarką. Ar po jo suduoto smūgio, V. atsirado koks nors sužalojimas, jis nematė, nes tuojau nuėjo prie A. Ž. padėti sutvarkyti koją. Jam būnant prie Ž., už nugaros buvo šurmulys, buvo laiptai, o T. gulėjo ant laiptų, šurmulys buvo tenai, kur buvo T. Šokiuose jis matė H., A., B., V., G., R. ir kitus. Jam T. V. su peiliu negrasino. G. V., jis nespardė ir nemušė. Tardamas apsigynimo ir paskutinį žodžius, kaltinamasis nurodė, jog labai gailisi taip padaręs, atsiprašė nukentėjusiojo, kad daugiau taip nepasikartos ir prašė švelnesnės bausmės.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. V. parodė, kad įvykio vakarą jis, H. B. ir H. mergina atvažiavo į šokius G. kaimo kultūros namuose, nes V., kur jis gyvena, šokių nebūna. Juos atvežė E., kuris išvažiavo atgal į namus. Į šokius atvažiavo apie 22 val. o pavardės nežino. H. nuėjo į salę, o jis liko lauke, kur sutiko pažįstamą vaikiną B. ir nuėjo su juo pasikalbėti. Buvo blaivus. Tuo metu lauke, prie salės buvo daugiau žmonių. Jam besikalbant su B., pamatė, kad kad prie durų, ant laiptų aikštelės jaunuoliai stumdo H. Jis nuėjo prie H. ir bandė juos išskirti, tada pajuto smūgį su basliu į galvą iš nugaros pusės ir ties laiptais suklupo. Kas sudavė nematė, bet suprato, kad smūgis buvo suduotas ne su ranka, o su basliu. Jis nesuprato, dėl ko vaikinai mušė H., gal buvo per daug išgėrę, o H. buvo blaivus. Jam suklupus ties laiptais, vaikinai pradėjo jį iš visų pusių mušti, gulintį spardė kojomis, kojomis sudavė gal 10 smūgių, jis buvo kelis kartus praradęs sąmonę. Kas jį mušė, jis nematė, tai matė liudytojai. Vaikinų veidus maždaug atsimena. Jį mušė keliese, gal kokie septyni, mušdami nieko nesakė, jis irgi nieko nesakė. Jo niekas negynė, o H. matomai nenorėjo kištis. Kai jį gulintį mušė, ant žemės pamatė numestą peilį, kurį paėmęs gindamasis dūrė, nežiūrėdamas nei kam, nei kur. Su peiliu dūrė vieną kartą ir nežino kam. Kur po dūrio paliko peilis, nežino. Po to vėl buvo mušamas ir spardomas. Jaunimas dar nebuvo išsiskirstęs. Jaunimas išsiskirstė tiktai tada, kai atvažiavo greitoji pagalba, policija. Greitoji pagalba buvo iškviesta dėl jo ir dar dėl kito žmogaus. Vėliau sužinojo, kad buvo sužalotas A. Ž. Greitoji jį išvežė į Pasvalio ligoninę, kur gydytojas apžiūrėjo, susiuvo žaizdas prie lūpos, antakio ir po to gydėsi namuose. Jis mano, kad konfliktas kilo dėl to, kadangi stumdė H., o jis norėjo apginti ir gavo smūgį į galvą iš nugaros pusės. Jis nepamena, kad būtų švaistęsis su peiliu ir kitiems būtų reikėję nuo jo gintis. Ekspertizė nustatė jam nesunkų kūno sužalojimą. Reiškia 5260 litų civilinį ieškinį, tai yra, 260 litų turtinei žalai (advokato pagalbai, nes surašė ieškinį) atlyginti ir 5000 litų neturtinei žalai atlyginti. Neturtinė žala tai patirtas fizinis skausmas, išgyvenimai, patirti nepatogumai, sumažėjo artimų draugų ratas. Randai ant veido ryškiai matėsi gal kokį pusmetį, todėl patyrė įvairius nepatogumus, nenorėjo bendrauti, išeiti iš namų, bijojo rodytis viešose vietose. Kaltinamieji jo dabar atsiprašė, todėl jis jiems jokių pretenzijų neturi, tik nori, kad atlygintų žalą. Jam G. atlygino 200 litų žalos, prieš kokias tris savaites iš užsienio buvo grįžęs R. ir atlygino 1000 litų žalos, todėl jam liko iš viso neatlyginta 3800 litų neturtinės žalos. Jis mano, kad konfliktas kilo dėl to, kadangi stumdė H., o jis norėjo apginti ir gavo smūgį į galvą iš nugaros pusės. Jis nepamena, kad būtų švaistęsis su peiliu ir kitiems būtų reikėję nuo jo gintis.

Atstovė pagal įstatymą ir civilinė atsakovė R. G. parodė, kad apie įvykį iš pradžių nieko nežinojo, nes sūnus nieko nepasakojo, gal bijojo. Sūnumi jie pasitiki, pasako, kad eina į kaimą, o kad išvyksta toliau nežino, negi lakstysi po kaimą ir ieškosi. Sūnus gailisi, jie kalbėjosi dėl to įvykio, kad daugiau šitaip nebedarytų. Dėl žalos atlyginimo negali įvertinti, nes pirmą kartą susiduria su tokiu dalyku, todėl mokės tiek, kiek priteis teismas.

Civilinis atsakovas I. G. parodė, kad jis irgi buvo jaunas, visko būdavo ir susimušdavo, bet kad tąsytis po teismus, to nebūdavo. Mano, kad pareikštas 5000 litų civilinis ieškinys yra per didelis. Tačiau sutiks atlyginti tiek, kiek priteis teismas. Sūnui patarė ateityje niekur nebesikišti ir nieko nedaryti.

Liudytojas H. B. parodė, kad jis kartu su T. V., A. M., M. L. nuvyko į Pakruojo rajono, G. kaimo kultūros centrą, kur vyko šokiai. Į šokius atvežė E. M. ir paliko, o pats išvažiavo. Būnant šokiuose buvo didelė jaunuolių kompanija, iš kurių jis pažino tik A. B., kuris buvo T. dabartinės panelės A. M. buvęs draugas. Atvažiavus į šokius, T. iš pradžių nuėjo pasišnekėti su A. B., o jis nuėjo į šokių salę. Pašokęs ėjo iš salės lauk ir jį užkabino nepažįstamas jaunuolis. Jis pastūmė, pasakė, kad ramintųsi ir vėl įėjo į salę šokti. Pašokęs vėl išėjo į lauką, kur stovėjo jaunuolių kompanija, iš kurios kažkas pasakė, kad šitas „šustriakas, naglas“ ir tada jį apstumdė, daugiausia gavo smūgių į galvą, buvo gerai sukrėstas, bet sužalojimų nebuvo. Atsisėdęs ant laiptų, išgirdo, kad kažkas šaukia, ir pamatė ant žemės gulintį T., o kaltinamasis T. K. jį daužė su basliu, o kiti, gal koks 10 žmonių (spardė ne visi) mušė ir spardė kojomis. Girdėjo, kaip A. šaukė, rėkė „ką darote“. Kažkuris iš vaikinų suriko, kad bėgam ir visi išsilakstė. Atvažiavusi greitoji T. išvežė. Jis mano, kad prie T. prisikabino dėl incidento, įvykusio tarp jo ir kitų jaunuolių. Po to jis kalbėjosi su T. ir T. jam sakė, jog pamatęs, kaip jį apstojo vaikinai, puolė artyn skirti, bet buvo pats užpultas ir primuštas. Įvykio metu kaltinamųjų jis nepažino, o dabar pažįsta ir atpažino. T. gulintį ant žemės spardė kokie 5 ar 6 žmonės. Jam įvykio metu atrodė aukštesnis K., o kiti buvo mažesni. Jis T. nepadėjo, nes iš pradžių buvo pats gerai „sukrėstas“, o po to visi išsilakstė. Jis nematė, kad T. turėtų peilį. Jam T. pats pasakė, prieš išvežant su greitąja, kad kažkam įdūrė su peiliu. Jis paklausė T., ar į šokius vežiojasi peilį, T. atsakė, kad nesivežioja, kad peilis ne jo. T. mušė abu kaltinamieji, . su pagaliu, o abu spardė kojomis į galvą, kaklą, per šonus. Po įvykio kitą dieną jis buvo nuvažiavęs pas T. ir pamatęs, pagalvojo, kaip jam nesutrupėjo kaukolė, nes buvo ištinęs visas veidas, sumušta lūpa, prakirstas ar prapjautas antakis, mėlynės po akimis, užtinę akys, mėlynės ant šonų, nubrozdintos rankos, susiūtas antakis, atrodė baisiai. Pagrindiniai sužalojimai buvo galvoje.

Liudytoja A. M. parodė, kad ji kartu su G. N., V. S., A. B., Donatu, kurio pavardės nežino apie 19 ar 20 valandą atvažiavo į G. kaimo kultūros namus, kur vyko šokiai. Kai jie atvažiavo, G., K. ir T. V. atrodo dar nebuvo. Jai šokant salėje, paskambino T. ir pasakė, kad atvažiavo. T. atvažiavo su H. Apie 23 valandą A. B. išsikvietė T. pasišnekėti, gal dėl jos ir jie nuėjo už pastato pasišnekėti. Ėjo ir ji, tačiau A. pasakė nesikišti. T. su B. kalbėjosi normaliai, nesipyko. A. B. buvo išgėręs, nes ji matė, kad šokiuose gėrė alų. T. V. buvo blaivus. Atbėgusi M. pasakė T., kad muša jo draugą H. ir T. nubėgo. T. nubėgo arčiau prie kultūros namų, o kai ji nubėgo prie T., jis jau gulėjo ant žolės visas kruvinas, jį spard. T. spardė A. G., T. K. ir A. R., jų buvo daugiau, bet kitų gerai neįsižiūrėjo. Ji bandė apginti T., stūmė juos, šaukė, kad nespardytų. Ji matė, kaip su pagaliu buvo suduotas smūgis T. į galvą. Koks buvo pagalys gerai neįsižiūrėjo. Jai atrodo, kad su pagaliu T. sudavė A. R. Po muštynių girdėjo, kaip kažkas sakė, jog „nuspirk tą baslį“. Girdėjo, jog kažkas sakė, kad yra peilis, o kad būtų dūrę nematė. Kitą dieną T. jai sakė, kad gindamasis vaikinui perdūrė koją. Mano, kad muštynės prasidėjo dėl to, nes pirmas buvo užpultas H., o T. nubėgo jo ginti.

Liudytojas A. B. parodė, kad tą vakarą buvo kartu G. N., D. A., A. M. ir V., kurios pavardės nežino, atvažiavę į G. kaimo kultūros centrą, kur vyko šokiai. Jis buvo blaivus, šokiuose negėrė. Atvykęs į šokius susitiko T. V. ir nuėjo su juo už kultūros namų pastato kampo pasikalbėti. Atbėgusi A. ir dar viena mergaitė pasakė, kad kažkoks H. mušasi prie salės ir T. tuojau nubėgo tenai. Jis ėjo link salės ir priėjęs arčiau pamatė, kad T. turi išsitraukęs peilį. Jis apsisuko ir atrodo, kad su D. A. nubėgo į aikštelę prie mašinų. Jiems nubėgus šurmulys tebevyko toliau. Kai visi išsiskirstė, praėjo šurmulys, tada priėjęs pamatė sumuštą ir gulintį ant pievutės, ar ant asfalto T., matėsi kraujo, buvo sumuštas veidas. A. Ž. buvo perdurta koja, jis dar padavė bintą. Jis nematė, kokiu metu T. dūrė su peiliu. Kur šurmulio metu buvo G. ir K. nežino, nes jis buvo ne su jais. Muštynių jis nematė. Padėti neėjo dėl to, nes tai ne jo reikalas ir nesivelia, kur jam nereikia. Iš kur T. gavo peilį, jis nežino. Nematė, ar šalia T. kas nors stovėjo su pagaliu. Po muštynių buvo atvykusi greitoji ir policija. Greitoji išvežė sužalotus, o policija išsivežė T. draugą H.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad įvykio vakarą, apie 19 valandą kartu su broliu M. Ž. atvažiavo į G. kaimo kultūros namus, į šokius. Į šokius atvežė pažįstama draugė. Šokių salėje šoko. Pašokęs iš salės išėjo į lauką ir tik išėjus laiptų aikštelėje, prie lauko durų prasilenkė su vaikinais ir merginomis, iš kurių vieni ėjo į šokių salę, o kiti iš šokių salės. Pajuto šilumą kairėje kojos šlaunyje, palietęs su ranka pamatė, kad kruvina ranka, kad bėga kraujas, suprato, kad kažkas perdūrė, bet kas nematė. Jis jokiose muštynėse nedalyvavo. Prie jo priėjo panelės, T. K. ir A. B., kurie padavė bintą apsivynioti koją. Muštynės lygtai buvo, bet jis tenai nedalyvavo. Sėdėdamas ant laiptų laukė, kol atvažiuos greitoji pagalba. Greitoji atvažiavo iš P. ir išvežė jį ir T. V. į P. ligoninę, nes T. buvo sumuštas.

Liudytojas R. G. parodė, kad jis gyvena G. kaime ir šokiuose muštynių nematė, nes tuo metu buvo išėjęs į namus, o kai grįžo atgal į šokius, viskas jau buvo įvykę. Pamatė sėdintį kruvina koja Ž. Matė ant žolės gulintį sumuštą vaikiną, kurį vadino T. Ten buvę jaunuoliai kalbėjo, kad T. perdūrė Ž. koją ir kažkas jį sumušė, o kas, nesakė. Jis nematė, kad kuris nors iš vaikinų turėtų peilį.

Liudytojas K. G. parodė, kad jam tą vakarą būnant šokiuose, šokių vedėja pasakė, kad diskoteka baigta, nes vyksta muštynės. Tada jis išėjęs į lauką prie įėjimo pamatė H., kurį stumdė neaukšto ūgio jaunuolis. H. gynėsi. Tada atbėgo T., nustūmė tą jaunuolį nuo H. Tada kiti jaunuoliai nustūmė T. T. buvo pargriuvęs, o stodamasis išsitraukė peilį. Pamatę peilį, jaunuoliai pradėjo bėgti, liko tik keli. Vienas iš jaunuolių bandė T. iš rankos išspirti peilį, tačiau jam nepavyko. Vėliau T. perdūrė vienam jaunuoliui koją, o kiti jaunuoliai užpuolė ir sumušė T., o dar kiti bandė T. ginti. T. jaunuoliai parvertė, o po to spardė. T. prarado sąmonę ir jį nustojo mušti. Jis nepažino nei vieno jaunuolio, nei kas mušė T., nei kas jį gynė.

Liudytojas D. A. parodė, kad įvykio vakarą buvo šokiuose G. kultūros namuose. Į šokius buvo atvažiavęs su A. B. ir dviem merginomis. Atvažiavo išgėręs, B. taip pat buvo išgėręs. Atvažiavo gal apie 21 ar 22 valandą, šokiai jau buvo prasidėję. Atvykę į šokius su A. B. dar gėrė alaus. Šokiuose matė A. G. ir T. K., kurie atvažiavo vėliaus. Nukentėjusiojo V. jis nepažįsta ir jo šokių salėje nematė, o matė tik lauke. Konfliktas prasidėjo dar šokių salėje, o tarp ko jis prasidėjo nematė. Vėliau konfliktas persikėlė į lauką. Kai jis išėjo į lauką, B. suriko kad „traukis, peilis, peilį išsitraukė“ ir jie abu su B. pasitraukė prie pastato kampo, nematė, kas tenai vyko. Kai išlindo, pamatė, kad nukentėjusysis gulėjo sužalotas, kruvina galva. Vienas iš vaikinų, kuriam buvo perdurta koja, sėdėjo ant laiptų, to vaikino jis nepažįsta. Kas ką mušė, kas kam dūrė, kas turėjo peilį nieko nematė. Kažkas iškvietė greitąją ir policiją. Kas perdūrė vaikinui koją, sužinojo iš karto, kai atėjo, nes jaunimas kalbėjo, jog tas vaikinas, kuris gulėjo sumuštas, perdūrė peiliu koją. A. B. prie muštynių nebuvo, nes jie buvo nuošaliau, gal 30-40 metrų atstumu. Kai B. pasakė, kad peilis, jis peilio nematė, tačiau iš karto pasitraukė į šoną. Pasitraukus į nuošalę, B. jam nepasakė, kas išsitraukė peilį. Atvažiavusi greitoji išvežė abu sužeistus vaikinus. Prie sužalotų vaikinų, tuojau po muštynių jis matė G. ir K., tačiau kai atvažiavo policija, jų jau nebebuvo.

Liudytoja M. L. parodė, kad ji tą vakarą buvo G. kaimo kultūros centre, kur vyko šokiai. Ji su H., kurio pavardės nežino, išėjo iš salės į lauką. Prie įėjimo į kultūros centrą H. su jai nepažįstamu vaikinu apsižodžiavo. Ji negirdėjo ką jie kalbėjo. H. pastūmė tą jaunuolį. Tas jaunuolis ir kiti keli jaunuoliai puolė H. Ji nubėgo į salę ir pakvietė T., kurio pavardės nežino. T. išėjo į lauką. Ji išėjusi pamatė, kad H. muša jaunuoliai, kurių ji nepažino. T. pradėjo ginti H. Tada jaunuoliai, kurių ji nepažino, sumušė T., tai yra pargriovė jį ant žemės ir spardė. Kai nustojo mušti, T. atsistojo, išsitraukė peilį ir dūrė vienam jaunuoliui į koją. Tas jaunuolis, kuriam T. dūrė, T. nemušė. Jaunuoliai vėl užpuolė T. ir jį sumušė. Kaip mušė T., ji nematė, nes prieš ją buvo daug žmonių ir užstojo vaizdą. Jaunuolių, kurie mušė T., ji nepažįsta. Ji nematė, iš kur T. išsitraukė peilį. Kaip peilis atrodė nematė, nes buvo tamsu. Ji skambino greitajai. Atvažiavusi greitoji išvežė vaikiną, kuriam buvo perdurta koja ir T. Ar muštynėse buvo kaltinamieji, ji neprisimena.

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2011-11-26, apie 23.40 val., Pakruojo rajone, G. kaime, prie kultūros centro tarp jaunuolių vyko muštynės, kurių metu buvo sužaloti A. Ž. ir T. V., ir taip buvo sutrikdyta viešoji tvarka bei padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (4 b. l., 1 t.).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentelėmis matyti, kad įvykio vieta yra Pakruojo rajone, G. kaime, prie Pakruojo rajono savivaldybės administracijos G. seniūnijos pastato įėjimo. Apžiūros metu fotografuota, paimtas peilis, žiedas, vienas juodos spalvos medinis pagalys ir vienas juodos spalvos nulaužtas medinis pagalys (5-11 b. l., 1 t.).

Iš daiktų apžiūros protokolo su foto lentele matyti, kad buvo apžiūrėti du pagaliai, peilis ir žiedas (12-13 b. l., 1 t.).

Iš nutarimo dėl daiktų perdavimo saugojimui ir kvito matyti, kad du pagaliai, peilis ir žiedas perduoti saugoti Šiaulių AVPK Pakruojo rajono PK (14, 15 b. l., 1 t.).

Iš pakvitavimo matyti, kad nukentėjusiajam T. V. buvo grąžintas jam priklausantis žiedas (17 b. l., 1 t.).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusiajam T. V. muštinės žaizdos kaktoje ir viršutinėje lūpos gleivinėje, poodinės kraujosruvos akių vokuose ir skruostuose, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimai kaktoje, skruostuose, krūtinėje, nugaroje, keliuose ir dešiniame dilbyje, nosies minkštųjų audinių sumušimas padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, tai yra 2011-11-26. T. V. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl muštinių žaizdų veide, jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (19 b. l., 1 t.).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusiajam T. V. muštinės žaizdos kaktoje ir viršutinėje lūpos gleivinėje, poodinės kraujosruvos akių vokuose ir skruostuose, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimai kaktoje, skruostuose, krūtinėje, nugaroje, keliuose ir dešiniame dilbyje, nosies minkštųjų audinių sumušimas padaryti ne mažiau dvylikos smūgių pasekoje, tai nurodo sužalojimų kiekis ir jų lokalizacija. Odos nubrozdinimai keliuose T. V. galėjo gautis griūnant ant kieto pagrindo. (22 b. l., 1 t.).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad liudytoja A. M. atpažino T. K., A. G. ir A. R., kaip asmenis, sumušusius nukentėjusįjį T. V. (65-66, 67-68, 69-70 b. l., 1 t.).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas i r veikos kvalifikavimas

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų A. G. ir T. K. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo bei nesunkaus žmogaus sveikatos sutrikdymo yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d., kadangi jie viešoje vietoje – Pakruojo rajone, G. kaime, prie kultūros namų pastato, veikdami bendrininkų grupėje, matant aplinkiniams, įžūliu elgesiu, tyčia, suduodami rankomis ir spirdami kojomis ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam T. V., taip nesunkiai nukentėjusįjį sužalojo ir tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Šių nusikalstamų veikų objektas yra viešoji tvarka ir žmogaus sveikata. Kaltinamųjų A. G. ir T. K. padaryta veika atitinka visus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. numatytus nusikalstamų veikų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Viešąja tvarka yra laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius. Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje, nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Be jokios abejonės, kad vieta prie kultūros namų pastato, kuriame vyko šokiai, yra viešoji vieta. Kaltinamieji A. G. ir T. K. prie kultūros namų pastato, veikdami bendrininkų grupėje, įžūliu elgesiu, tyčia, matant aplinkiniams, sumušdami nukentėjusįjį T. V., smurtavo prieš jį, padarydami jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Jie numatė, kad dėl tokio jų elgesio gali būti sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka bei sužalotas žmogus, ir šių padarinių norėjo. Toks kaltinamųjų elgesys vertintinas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas. Savo elgesiu kaltinamieji pamynė žmonių tarpusavio bendravimo normas, demonstravo jėgą, panaudojo beprasmį smurtą. Jie šiurkščiai pažeidė ne tik nukentėjusiojo teises, bet ir sukūrė žmonių tarpusavio bendravimo normų nesilaikymo atmosferą, sugriovė žmonių saugumo jausmą. Kaltinamieji, veikdami be aiškios motyvacijos, nukentėjusįjį mušę rankomis ir spardę kojomis, veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamieji A. G. ir T. K. tiek nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. V. sveikatą, tiek ir pažeidė viešąją tvarką, veikdami vieninga tyčia, todėl jų veiksmai sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, kadangi pagal suformuotą teismų praktiką, idealia nusikaltimų sutaptimi pripažįstami ir skirtingi veiksmai, jeigu jie padaromi toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu, yra bendro sumanymo dalis ir nukreipti į vieną tikslą. Nesunkų sveikatos sutrikdymą T. V. padarę ir įvykdę viešosios tvarkos pažeidimą, kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje, nes bendrininkavimas yra tyčinis bendras, dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių, pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Susitarimo požymis bendrininkaujant reiškia tiek išankstinį, tiek ir spontanišką staiga kilusį susitarimą, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales. Bendrininkavimo atveju nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius realizuoja ne visi bendrininkai, o tik vykdytojas (arba bendravykdytojai). Iš šioje byloje nustatytų kaltinamųjų veiksmų, akivaizdu, kad jie veikė sutartinai, kaip bendrininkai.

Kaltinamojo T. K. parodymai, kad jis nukentėjusiojo kartu su R. ir G. nemušė, su pagaliu nukentėjusiajam nesudavė, gulinčio nukentėjusiojo nespardė ir nemušė, o tik pamatęs einantį link jo su peiliu rankoje nukentėjusįjį, kad apsiginti, trenkė vieną smūgį su ranka į veidą, nuo kurio nukentėjusysis nugriuvo ant žemės ir išmetė iš rankų peilį, vertintini kritiškai, kaip jo pasirinkta gynybos taktika, kad išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kadangi tokie jo parodymai yra paneigti visumos kitų byloje esančių įrodymų. Visų pirma, tokius jo parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo T. V. parodymai, kad jis buvo sumuštas prie G. kultūros namų, kad jokio peilio jis neturėjo, ir tik būdamas sumuštas, norėdamas apsiginti, pamatęs ant žemės peilį, paėmęs dūrė juo, nežiūrėdamas kam. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina nuoseklūs liudytojų H. B. ir A. M. parodymai. Liudytojas H. B. parodė, kad nukentėjusiajam su pagaliu sudavė kaltinamasis T. K., o smūgius rankomis ir kojomis sudavė abu kaltinamieji į įvairias kūno vietas. Liudytoja A. M. taip pat matė kaltinamojo T. K. suduotą smūgį nukentėjusiajam, nuo kurio šis nugriuvo, bei kad nukentėjusįjį spardė kojomis abu kaltinamieji ir dar A. R.. Liudytojai A. B., A. Ž., R ir K. G., D. A. ir M. L. pačių muštynių nematė, tačiau tuojau po muštynių matė sumuštą nukentėjusįjį T. V. Taip pat nukentėjusiojo parodymus dėl jam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo įvykio aplinkybėse nurodytu laiku patvirtina ir byloje pateiktos specialisto išvados. Kaltinamasis T. K. liudytojų parodymų nenuginčijo, nurodydamas, jog su jais nesipyksta ir nežino, kodėl jie duoda tokius parodymus.

Kaltinamiesiems A. G. ir T. K. yra tikslintinos jų padarytų nusikalstamų veikų nustatomojoje dalyje aplinkybės, kadangi jų padaryme jie dalyvavo dar su vienu asmeniu, tačiau tas asmuo šioje byloje yra neteisiamas, nes jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas į atskirą tyrimą, todėl nenurodoma kaltinime ir šio asmens vardas bei pavardė, nes teismas negali pasisakyti dėl konkretaus asmens kaltės, kai šis nėra teisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos, taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.3. punktas).

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo T. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.).

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, bausmių skyrimo ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 56 bei 58 straipsniuose, ir bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 80-93 straipsniuose.

Kaltinamasis A. G. yra teisiamas pirmą kartą (112 b. l., 1 t.), nebaustas administracine tvarka (113 b. l., 1 t.), b.l. 18, II t.), gyvena su mama, gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (117, 118 b. l., 1 t.), mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, mokymo įstaigos charakterizuojamas patenkinamai (120 b. l., 1 t.), padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimus padarė, būdamas nepilnametis (111 b. l. 16, 1 t.), jo mama atlygino dalį žalos Valstybinei ligonių kasai ir dalį žalos nukentėjusiajam (36, 72 b. l., 2 t.), yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, atsiprašė nukentėjusiojo, pasižada ateityje nebenusikalsti, nukentėjusysis jam pretenzijų neturi, tik prašo atlyginti žalą, todėl teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų ir nuo baudžiamosios atsakomybės jis atleistinas, kaip nepilnametis, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą bei baudžiamoji byla jam nutrauktina (BK 93 str., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p., BPK 254 str. 5 d., 303 str. 4 d.).

Kaltinamasis T. K. teisiamas antrą kartą, nusikalstamas veikas padarė, neišnykus teistumui (125-126, 127-128 b. l., 1 t.), baustas administracine tvarka (129-131 b. l., 1 t.), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (133 b. l., 1 t.), gyvena motinai priklausančiame name, gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (135 b. l., 1 t.), yra bedarbis (137 b. l., 1 t.), padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, neatlygino nei ligonių kasai, nei nukentėjusiajam pareikštų civilinių ieškinių, nukentėjusiojo atsiprašė, kuris jam pretenzijų neturi, tik prašo atlyginti padarytą žalą, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį, nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį ir kad pasiekti bausmės tikslus, jis yra baustinas arešto bausme (BK 41 str., 49 str.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam T. K. paliktina galioti nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo T. V. 260,00 litų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo advokato padėjėjos išlaidoms, ruošiant civilinį ieškinį, yra pagrįstas, įrodytas dokumentais ir tenkintinas, priteisiant jį solidariai iš kaltinamųjų A. G. ir T. K., kadangi žala nukentėjusiajam buvo padaryta jų nusikalstamais veiksmais, o kol A. G. nepilnametis bei savo lėšų ar turto neturi, žalos atlyginimo išieškojimas nukreiptinas į jo tėvų - civilinių atsakovų R. G. ir I. G. pajamas (43, 45, 46-50 b. l., 1 t., CK 6.249 str., 6.263 str., BPK 106 str.).

Procesas dėl nukentėjusiojo T. V. 200,00 litų civilinio ieškinio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo nutrauktinas, kadangi kaltinamojo A. G. mama R. G. šią žalos dalį jam atlygino (BPK 107 str.).

Nukentėjusiojo T. V. 1000,00 litų civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina, kadangi nukentėjusysis šios ieškinio dalies atsisakė, nurodydamas, jog jam šią dalį atlygino A. R. (BPK 112 str., 115 str.).

Nukentėjusiojo T. V. likusi neatlyginta 3800,00 Lt civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįsta ir tenkintina iš dalies, priteisiant ją solidariai iš kaltinamųjų A. G. ir T. K., kadangi žala nukentėjusiajam buvo padaryta kaltinamųjų neteisėtais veiksmais (CK 6.263 str., 6.250 str.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad T. V. dėl kaltinamųjų A. G. ir T. K. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą – jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, po padarytų sužalojimų jis buvo išvežtas į ligoninę, kur jam siuvo žaizdas, po to gydėsi ambulatoriškai, jam buvo sukeltas skausmas, dėl randų ant veido jautė nepatogumus: nenorėjo bendrauti, išeiti iš namų, bijojo rodytis viešose vietose. Be to, byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. G. yra nepilnametis, moksleivis, savo pajamų neturintis, kaltinamasis T. K. registruotas darbo biržoje bedarbiu, pajamų negaunantis. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, tai yra, nusikalstamų veikų pasekmes, kaltinamųjų kaltę – padarė tyčines nusikalstamas veikas, bei jų turtinę padėtį, daro išvadą, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis 3800,00 litų yra per didelis, ir mažina jį iki 2000,00 litų, kuris yra priteistinas solidariai iš kaltinamųjų A. G. ir T. K., kadangi žala buvo padaryta jų neteisėtais veiksmais, o kol A. G. yra nepilnametis bei savo lėšų ar turto neturi, išieškojimas nukreiptinas į jo tėvų - civilinių atsakovų R. G. ir I. G. pajamas (BPK 112 str., 113 str., 115 str. CK 6.263 str., 6.276 str., 6.279 str., 6.280 str.).

Valstybinės ligonių kasos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, 111,44 Lt civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo T. V. gydymą yra įrodytas, kadangi nukentėjusysis buvo gydomas po jo sužalojimo dėl kaltinamųjų kaltės, ir todėl tenkintinas visiškai, priteisiant jį solidariai iš kaltinamųjų A. G. ir T. K., o kol A. G. nepilnametis bei savo lėšų ar turto neturi, išieškojimas nukreiptinas į jo tėvų - civilinių atsakovų R. G. ir I. G. pajamas (27-29 b. l., 1 t., CK 6.263 str., 6.276 str., 6.279 str., 6.280 str.).

Nukentėjusiajam T. V. ir Valstybinei ligonių kasai padaryta žala priteistina solidariai iš kaltinamųjų A. G. ir T. K., vadovaujantis suformuota teismų praktika dėl teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose. Suformuota praktika reglamentuoja, kad bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai, nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai, ir kad kai žala padaryta bendrais kaltinamųjų ir dar kito asmens, dėl kurio byla išskirta į atskirą procesą, veiksmais, visa žala priteisiama iš nuteistų asmenų (Teismų praktika. Nr. 29, 440-506 psl.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du pagaliai, saugomi prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos įrankiai, konfiskuotini ir nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą jam nutraukti, kaip nepilnamečiui, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p., paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant tuo laiku būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, ir tęsti mokslą (duomenys neskelbtini) mokykloje.

T. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d., ir jį nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. – 20 (dvidešimties) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. taisyklėmis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę bausmę – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuteistajam T. K. palikti galioti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti 2000,00 (dviejų tūkstančių) litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir 260,00 (dviejų šimtų šešiasdešimties) litų civilinį ieškinį advokato padėjėjos pagalbai atlyginti nukentėjusiajam T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), solidariai iš nuteistojo T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės nepilnamečio A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), o kol jis nepilnametis ir savo lėšų ar turto neturi, išieškojimą nukreipti į jo tėvų – civilinių atsakovų R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), pajamas.

Priteisti 111,44 Lt (vieno šimto vienuolikos litų 44 centų) civilinį ieškinį už nukentėjusiojo T. V. gydymą Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buveinė Europos a. 1, 03505 Vilniuje, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, solidariai iš nuteistojo T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės nepilnamečio A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), o kol jis nepilnametis ir savo lėšų ar turto neturi, išieškojimą nukreipti į jo tėvų – civilinių atsakovų R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), pajamas.

Procesą dėl nukentėjusiojo T. V. 200,00 litų civilinio ieškinio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Nukentėjusiojo T. V. 2800,00 litų civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du pagalius, saugomus prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos įrankius, konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.