Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2025-07-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2624-1225/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-07-21
Bylos Nr.
1-2624-1225/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18003-2025-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Pupšytė
Kaltinamasis
D. M.
Advokatai
Antanas Danielius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2624-1225/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18003-2025-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.2; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.6; 2.1.8; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.8 (S)
Kauno apyLINKĖS teismasNuOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 21 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Pupšytė,sekretoriaujant Alvitai Babuškinaitei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Baltrūnienei,kaltinamajai D. M., jos gynėjui advokatui Antanui Danieliui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, auginanti du nepilnamečius vaikus, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

D. M. 2025 m. gegužės 23 d. apie 21.30 val. Kaune, ties adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai nustatytas daugiau negu 1,5 promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0067, patikros sertifikato, Nr. 2359365, nustatytas 2,07 promilių neblaivumas).

Šiais veiksmais D. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamoji D. M. teisiamajame posėdyje kaltę pripažino ir paaiškino, kad tikslios dienos nepamena, tačiau kaltinime nurodyta data teisinga, ji išvažiavo iš baro, kurio tikslaus adreso negali pasakyti, išgėrusi 2 stiklines alaus. Priklausomybės alkoholiui neturi. Mano, kad sprogo automobilio padanga ir ji nesuvaldė automobilio. Taip nutiko pirmą kartą, dėl to labai gailisi. Buvo sunki diena, tačiau dėl kokių aplinkybių, nenurodys. Kol dar nebuvo atvažiavę pareigūnai, išgėrė stipresnį gėrimą, „fleškutę“, todėl įpūtė tiek promilių, kiek nurodyta. Pareigūnams situaciją aiškino. Tuo metu buvo šokas, medikai matavo kraujo spaudimą, šis buvo labai žema, gal dėl to kalbėjo kitaip, nei buvo iš tikrųjų. Nuvykus į policijos komisariatą, sakė tiesą ir nemelavo. Pripažįsta, kad priešinosi pareigūnams, elgėsi netinkamai ir labai dėl to gailis. Nežino, kodėl su pareigūnais elgėsi nepagarbiai. Blaivumas buvo tikrinamas vieną kartą. Antrą kartą nedavė pūsti, bet gali būti, kad atsisakė tikrintis antrą kartą. Pirmą kartą taip nutiko, tuo metu suprato, kad vairuoja išgėrusi. Įvykio aplinkybes atsimena, buvo nuėjusi iki tualeto bare, ten ją pasiėmė pareigūnai. Vairuoja 5 metus, nuo 18 metų, automobilis būtinas vežti vaiką į darželį. Teisę vairuoti turi nuo 2021 m. kovo 12 d. Yra bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudas sumokėjo. Anksčiau nebuvo teista, šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, iki jų gaudavo minimalų atlyginimą – 600 Eur. Padarys teigiamas išvadas, supranta, kad negalima vairuoti išgėrus. Jeigu nebūtų išgėrusi, gal būtų suvaldžiusi automobilį. Galėjo nueiti pėsčiomis, nežino, kodėl važiavo automobiliu.

Be kaltinamosios parodymų, jos kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas E. B. nurodė, kad 2025 m. kovo 23 d. apie 21.30 val. kartu su žmona ir vaikais atvažiavo automobiliu ir pasistatė jį šalia kavinės ,„(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Išlipo iš keleivio vietos ir jo žvilgsnis buvo teisiai į (duomenys neskelbtini). Išlipęs pamatė, kad dideliu greičiu atvažiuoja automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš karto į tai atkreipė dėmesį ir matė, kad nesuvaldytas automobilis atsitrenkė į stulpą, esantį priešais minėtą adresą. Automobilis iš įvykio vietos pasišalino. Spėjo pamatyti tik tiek, kad už vairo sėdi moteris: jauna, surištais plaukais. Daugiau požymių nespėjo įsidėmėti. Iš karto išėjo į gatvę ir pradėjo žiūrėti, kur nuvažiavo minėtas automobilis. Matė, kad automobilis stovi stovėjimo aikštelėje, artimiausias adresas (duomenys neskelbtini). Iš karto pradėjo eiti link automobilio. Iš paskos kartu ėjo ir žmona. Priėję prie automobilio matė, kad iš automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės išlipo jauna moteris surištais plaukais. Ta pati, kurią ir matė atsitrenkiant į minėtą stulpą. Su moterimi nieko nekalbėjo, tik stebėjo ją, nes šiai prasidėjo isterija: ji rėkavo, šūkavo, kalbėjo su kažkuo telefonu ir lygtais kvietėsi kažkokius vyrus atvažiuoti. Jis (liudytojas) stovėjo maždaug per automobilio atstumą ir suprato, kad moteris gali būti girta. Iš karto paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Po kelių akimirkų atvažiavo automobilis „FORD S-MAX“, valstybinių numerių nežino, išlipo iš automobilio du vyrai. Jie tarpusavyje su mergina pradėjo rėkauti, šūkauti, todėl liudytojas dar šiek tiek toliau atsitraukė stebėti visus įvykius ir sulaukė policijos. Visą laiką nuo moters bei vyrų neatitraukė akių, stebėjo visą vykstantį veiksmą. Kartu buvo ir viską matė žmona (1 t., b. l. 86–89).

Iš 2025 m. gegužės 24 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėjo D. R. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių matyti, kad 2025 m. gegužės 23 d. patruliuojant nustatytame maršrute, apie 21.33 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), automobilis BMW nuvažiavo nuo kelio į pievą, iš automobilio išlipo moteris, šaukia, moteris galimai neblaivi. Atvykus nurodytu adresu, ten buvo policijos pareigūnai ir vyrai viduryje gatvės. Šie asmenys dėl pareigūnų reikalavimų nevykdymo buvo uždaryti į laikino sulaikymo patalpas. Aiškinantis įvykio aplinkybes, paaiškėjo, kad automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi žvyrkeliu grįstoje stovėjimo aikštelėje, šalia adreso (duomenys neskelbtini). Išsiaiškinta, kad automobilį vairavo D. M.. Priėjo įvykį matęs E. B., kuris nurodė, jog minėto automobilio vairuotoja nuėjo kažkur link prekybos centro ,,MAXIMA“. Stovint ir bendraujant su minėtu asmeniu, buvo pastebėta asmens nurodyta automobilio vairuotoja, einanti link pareigūnų. Priėjus prie šios ir paklausus, kas čia nutiko, ši pradėjo garsiai, būdama viešoje vietoje, plūsti policijos pareigūnus keiksmažodžiais. Vis teigė, kad automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nevairavo ir nėra niekaip susijusi. Stovint prie minėtos moters, buvo juntamas stiprus alkoholio kvapas, sklindantis jai iš burnos, kalbėjo neadekvačiai, kalba buvo nerišli. Patikrinus asmenį alkotesteriu, 21.49 val. nustatytas 2,07 promilių neblaivumas. Antro tikrinimo atsisakė, tačiau buvo nustatyti visi neblaivumo požymiai – alkoholio kvapas, sklindantis iš burnos, neadekvati bei nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. D. M. buvo nurodyta palaukti prie tarnybinio automobilio, kol bus apžiūrėtas šalimais stovintis automobilis BMW, tačiau ši pradėjo eiti link šalia esančios kavinės ,,(duomenys neskelbtini)“. D. M., pamačiusi, kad už jos eina pareigūnas, pradėjo bėgti, įbėgo į kavinės vidų. Užėjus į kavinės vidų ir priėjus prie tualeto durų, šios buvo užrakintos. Priėjus baro darbuotojai ir paprašius atrakinti bei atidaryti duris, D. M. tą ir padarė. Vedant D. M. iki tarnybinio automobilio, jai prasidėjo agresija, bandė smogti vieną kartą į veido sritį, todėl buvo uždėti antrankiai ir nuvesta iki tarnybinio automobilio. Tiek vedant iki tarnybinio automobilio, tiek moteriai esant laikino sulaikymo patalpoje, ji vis įžeidinėjo uniformuotus policijos pareigūnus, vadindamas necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais, grasino, tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpoje trankė sienas (1 t., b. l. 47–49).

Iš 2025 m. gegužės 24 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentelėmis ir eismo įvykio schemos matyti, kad priešais adresą (duomenys neskelbtini), yra nulinkęs kelio stulpas, stovint priešais pastatą (duomenys neskelbtini), yra žvyrkeliu grįsta stovėjimo aikštelė, joje, priešais minėtą pastatą, yra automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Už automobilio (žiūrint nuo automobilio priekio į jo galinę dalį), matosi ant žvyrkelio esančios provėžos ( 1 t., b. l. 15–25).

2025 m. gegužės 24 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis nufotografuotas. Ant automobilio užfiksuoti sugadinimai: priekinis dešinės pusės stiklas, dešinės pusės veidrodėlis, dešinės pusės galiniai ir priekiniai ratai, dešinės pusės priekinės ir galinės durys, galinis bamperis (1 t., b. l. 26–42).

Iš 2025 m. gegužės 23 d. neblaivumo nustatymo akte nurodytų aplinkybių matyti, kad D. M. 2025 m. gegužės 23 d. 21.49 val. nustatytas 2,07 promilių girtumas, antrojo tikrinimo D. M. atsisakė (1 t., b. l. 54, 55).

2025 m. gegužės 26 d. AB „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilio ,,BMW 120D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja-savininkė nuo 2024 m. lapkričio 19 d. yra D. M.. Automobilio kaina arba vertė – 1 900 Eur (1 t., b. l. 57–59).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad automobilio „BMW 120D“, pasirinkti metai 2004, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 2 700 Eur (1 t., b. l. 64).

Iš 2025 m. gegužės 28 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota garso įrašo Bendrajam pagalbos centrui (toliau – ir BPC) apžiūra. Skambučio įraše (ID 95502929872, skambučio pradžia_ 2025-05-23 21_31_33) užfiksuotas BPC operatorės ir skambinančiosios (toliau – pranešėja) pokalbis:

-BPC operatorė: Vienas vienas du.

-Pranešėja: Labas vakaras.

-BPC operatorė: Labas

-Pranešėja: Čia, žinokit, (duomenys neskelbtini), tiksliau šalimais yra toksai kaip apleistas namas, ir tokia laukas, toksai tuščias, čia ką tik, kaip sudaužyta įskrido mašina į tą lauką ir išlipo moteris. Panašu, kad girta ir čia rėkauja.

-BPC operatorė: Kokio miesto čia adresas?

-Pranešėja: Kaunas.

-BPC operatorė: Kaunas, o gatvė kokia?

-Pranešėja: (duomenys neskelbtini) ir čia dabar žmonės sustojo ...

-BPC operatorė: Kokiu namo numeriu?

-Pranešėja: Šalia (duomenys neskelbtini), čia šalia sušiai yra.

-BPC operatorė: Automobilio markė, valstybinis numeris?

-Pranešėja: Kokia markė matai? Ne bemvas? Bemvas.

-BPC operatorė: Valstybinis?

-Pranešėja: Nematau valstybinių, žinokit čia uždengia tvora.

-BPC operatorė: Įvažiavo į kur?

Pranešėja: Įvažiavo į ... nu tiesiog nuo gatvės, atrodė kaip padangos sprogtų, tokį įsuko greitai į tuščią lauką ir išlipo siūbuodama moteriškė tokia rėkdama.

-BPC operatorė: Ir dabar?

-Pranešėja: Ir dabar žmonės čia aplinkui stoja, klausia ar viskas gerai?

-BPC operatorė: Medikų nereikia, niekas neaišku?-Pranešėja: Ko tokio?-BPC operatorė: Medikų nereikia?

-Pranešėja: Lygtais ne, lygtais viena jinai.

-BPC operatorė: Sakėt galimai neblaivi?

-Pranešėja: Nu toks atrodo, nežinau tokia siūbuojanti, rėkauja ir taip vairuoti, nu nežinau blaivas taip nevairuotum.

-BPC operatorė: Supratau. Jūsų vardas, pavardė?

-Pranešėja: K. K..

-BPC operatorė: Gerai, informuojam pareigūnus.

-Pranešėja: Mhm, ačiū.

-BPC operatorė: Viso gero (1 t., b. l. 71–73).

Iš 2025 m. birželio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuoti vaizdo/garso įrašai įvykio vietoje. Vaizdo įraše „PSS-20250523-213906UTC+0300“ matyti, kaip pareigūnas išlipa iš automobilio, šalia stovi kitas policijos tarnybinis automobilis ir policijos pareigūnas veda sulaikytą vyrą (pav. Nr. 1). Pareigūnas sako, kad už reikalavimų nevykdymą ir įžeidinėjimus šis vyras bus sulaikytas. Jam uždedama antrankiai, vyras patalpinamas į laikino sulaikymo patalpą automobilyje. Prie policijos tarnybinio automobilio atvedamas kitas vyras, kuris taip pat pasodinamas į laikino sulaikymo patalpą. Girdisi moteriškas policijos pareigūnės balsas, kuri sako: „moteris vairavo... paskambinsiu pranešėjai“. Pareigūnė telefonu kalbasi su moterimi, į kurią kreipėsi K. vardu. Iš pokalbio aišku, kad moteris pranešė apie BMW automobilį. Gaunama informacija, kad pranešėja matė, jog automobilį vairavo moteris. Paaiškėja, kad automobilį BMW vairavo moteris, o vyrai, kurie yra patalpinti į policijos tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą, atvažiavo su kitu automobiliu. Šalia policijos pareigūnų stovi vyras ir moteris, kurių veidų nematyti. Jie aiškina, kad moteris buvo tamsiai apsirengusi, susirišusi plaukus. Tuo metu link tarnybinio automobilio ateina moteris. Policijos pareigūnė prašo žmonių pažiūrėti, ar tai ta pati moteris, kuri vairavo automobilį. Girdisi balsas, kuris sako: „šita, jo“. Policijos pareigūnas prieina pro moters, kuri eina kelio važiuojamąja dalimi (pav. Nr. 2) ir ją atsiveda iki tarnybinio automobilio (pav. Nr. 3). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai – D. M.. Mergina pasako, kad neturi su savimi jokio asmens dokumentu, nurodo savo anketinius duomenis. Mergina elgiasi agresyviai, vartoja necenzūrinius žodžius, tikrinamas jos blaivumas (pav. Nr. 4). Atvyksta medikai, tačiau mergina atsisako medikų pagalbos sakydama, kad ji sveika, gyva. Girdisi vyriškas policijos pareigūno balsas, kuris sako: „du nulis septyni. Po penkiolikos minučių reikės pasitikrinti“. D. M. sako: „galėsiu“. Medikai pasiūlo pamatuoti kraujospūdį merginai. Ji sako: „aš nevairavau“. Medikai nusiveda merginą į Greitosios medicinos pagalbos automobilį. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos vaizdo įraše nėra.

Vaizdo įraše „PSS-20250523-220725UTC+0300“ užfiksuota, kaip policijos pareigūnas prieina prie tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpos, kurioje sėdi D. M.. Paaiškinama, kad reikės antrą kartą pūsti. Vyksta pokalbis, kuriame policijos pareigūnas - PP, automobilio vairuotoja - AV:

AV - gali paleisti mane? Negali ... Tu „žertva“, gaidy, (necenzūrinis žodis) (pakyla iš sėdimos vietos).

PP - atgal!

AV - gerai, leisk.

PP - sėsk!

AV - leeeeeisk, (necenzūrinis žodis), gaidy (necenzūrinis žodis)!

Policijos pareigūnė pasiteirauja merginos, ar ji pūs antrą kartą. D. M. atsako „nepūsiu“. Apžiūrimas eismo įvykyje dalyvavęs automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (pav. Nr. 6). Pareigūnas sugrįžta prie tarnybinio automobilio. Girdisi, kaip laikino sulaikymo patalpoje esanti mergina šūkauja, daužo duris. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos vaizdo įraše nėra.

Vaizdo ir garso įrašuose „PSS-20250523-222152UTC+0300“ ir „PSS-20250523-223410UTC+0300“ užfiksuotas policijos pareigūno bendravimas su eismo įvykio liudininku, kuris patvirtina, kad matė, kaip automobilį vairavo moteris, atsitrenkė į kelio ženklą, atsitrenkė automobilio šonu. Priėjęs prie automobilio matė išlipusią moterį, kurią atpažino kaip tą pačią, kurią matė vairuojančią automobilį.

Vaizdo ir garso įrašuose „PSS-20250523-215628UTC+0300“, „PSS-20250523-215820UTC+0300“, „PSS-20250523-215907UTC+0300“, „PSS-20250523-220255UTC+0300“ užfiksuotos D. M. bendravimo su policijos pareigūnais aplinkybės (1 t., b. l. 74–77, 79–83).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

Ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį buvo pradėtas dėl to, kad 2025 m. gegužės 23 d. apie 21.30 val., D. M., vairuodama automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama pagrindine gatve, nesuvaldė automobilio, kliudė kelio ženklą ir nuvažiavo nuo kelio ties pastatu (duomenys neskelbtini). Vairuotojai alkotesteriu 21.49 val. nustatytas 2,07 promilių neblaivumas, antrą kartą tikrintis atsisakė. Vairuotojai nustatyti išoriniai neblaivumo požymiai.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. D. M. kaltinimai pareikšti dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviai, kai nustatytas 1,51 promilės ir daugiau, šiuo atveju – 2.07 promilės – neblaivumas.

Kaltinamoji savo kaltę pagal pareikštą kaltinimą pripažino, patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku vairavo jai priklausantį automobilį, neneigė, kad prieš vairuodamas buvo išgėrusi alkoholio (kaltinamosios teigimu – 2 stiklines alaus), sutiko su jai nustatytu neblaivumu taip pat nurodė, kad neatsimena, tačiau gali būti, kad antro tikrinimo alkotesteriu ji atsisakė. Aplinkybę, kad būtent D. M. vairavo automobilį, nurodė ir liudytojas E. B., kuris į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams patvirtino, kad matė dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už vairo sėdėjo jauna moteris surištais plaukais, matė, kaip automobilis šonu kliudė kelio ženklą ir pasišalino iš įvykio vietos, o po kurio laiko priėjęs prie to automobilio, matė išlipusią tą pačią vairavusią moterį. Liudytojo nurodytos aplinkybės dėl kliudyto kelio ženklo bei automobilio kontakto su juo ir važiavimo krypties aplinkybių, atitinka duomenis dėl automobilio apgadinimų pobūdžio ir lokalizacijos, kelio ženklo apgadinimų, automobilio paliktų pėdsakų, užfiksuotus 2025 m. gegužės 24 d. kelių eismo įvykio vietos bei transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose.

Liudytojas E. B. nurodė ir tai, kad jam kilo abejonių dėl vairuotojos blaivumo, kadangi ši rėkavo, šūkavo, jai prasidėjo isterija. Dėl vairuotojos blaivumo abejonių kilo ir asmeniui, pranešusiam apie įvykį. Kaip matyti iš BPC skambučio garso įrašo apžiūros protokole užfiksuoto BPC operatorės ir pranešėjos pokalbio turinio, pranešėja, be kita ko, nurodė, kad iš automobilio išlipusi moteris, panašu, kad girta, rėkauja, išlipo siūbuodama. Patikrinus D. M. blaivumą alkotesteriu, 21.49 val. jai buvo nustatytas 2,07 promilių neblaivumas. Tikrintis antrą kartą, kaip minėta, D. M. atsisakė. 2025 m. gegužės 23 d. neblaivumo nustatymo akte D. M. nustatyti ir išoriniai neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Neadekvatus elgesys, rėkavimas, gausi necenzūrinė leksika, agresyvumas pareigūnų atžvilgiu, nekoordinuoti judesiai užfiksuoti ir pareigūnų kūno kameromis, kurių vaizdo įrašų apžiūra užfiksuota 2025 m. birželio 3 d. kitų objektų apžiūros protokole.

Įvertinus kaltinamosios teisme duotus paaiškinimus, kad ji prieš vairuodama automobilį, vartojo alkoholinius gėrimus, taip pat atsižvelgus į nustatytus išorinius neblaivumo požymius, elgesį po sukelto eismo įvykio bei nustatytą neblaivumo laipsnį, daroma išvada, jog D. M. turėjo ir galėjo suprasti tai, kad dėl savo neblaivumo negalėjo vairuoti padidinto pavojaus šaltinio. Nesant jokios objektyvios būtinybės pasirinkusi tokį elgesio variantą, kuris pavojingas ne tik jai pačiai, bet ir kitiems eismo dalyviams ir (ar) jų turtui, D. M. veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgus į kaltinamajai nustatytą neblaivumo laipsnį, akivaizdžius išorinius neblaivumo požymius, kurie buvo pastebėti ir pašalinių asmenų, kaltinamosios versija, kad prieš vairuodama ji buvo išgėrusi 2 stiklines alaus, teismas netiki ir ją atmeta, kaip prieštaraujančią kitiems byloje esantiems įrodymams.

Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad D. M. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, yra įrodyta, jos padaryta veika kvalifikuota teisingai ir atitinka visus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

III. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji D. M. prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant tėvą M. M.. Paaiškino, kad su tėvu palaiko puikius santykius, nors po tėvų skyrybų gyveno su mama, santykiai su tėvu nenutrūko, dažnai susitinka, tėvas pasiima anūką. Į jį visada gali kreiptis pagalbos, yra prie jo labai prisirišusi. Apie įvykį tėčiui pasakė, jis supyko, ne kartą yra sakę, kad negalima daryti draudžiamų dalykų. Tėčio požiūrį į tokį elgesį neigiamas. Jis padeda būdamas šalia, pasikalbėdamas, dažnai susiskambina.

Galimas laiduotojas M. M. pateikė rašytini prašymą atleisti D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, kuriame nurodė, kad sutinka už ją laiduoti ir mano, kad turės teigiamą įtaką, dės pastangas, kad toks elgesys nesikartotų (2 t., b. l. 2). Teisiamajame posėdyje M. M. savo prašymą palaikė, nurodė, kad su dukra yra puikūs santykiai, su dukra bendrauja dažnai, kartą ar du per savaitę, paima anūką. Pats alkoholio nevartoja visiškai, buvo teistas Anglijoje, tačiau po 2014 m. daugiau jokių problemų neturėjo, dirba. Požiūris į vairavimą išgėrus yra neigiamas. Dukra skambino naktį, neblaivi, tuomet nereagavo, o po to jau sužinojo, kad prisidirbo. Sužinojo gal po kelių parų. Negalėjo patikėti tuo, kas įvyko. Negali sakyti, kad dukra turi problemų dėl alkoholio vartojimo, bet jeigu įvyko toks dalykas, tai jau yra bėda ir dėl to pasiūlė visai nevartoti alkoholio. Išbarė dukrą ir dėl bendravimo su pareigūnais.

BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytos formaliosios bei materialiosios sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra, galimybė taikyti šį institutą numatyta tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą. Be to, laidavimui taikyti būtina nustatyti tai, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi nusikaltęs ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamoji D. M. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas laikomas nesunkiu. Teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino, o civilinis ieškinys byloje nepareikštas, tačiau vis dėlto, sprendžiant dėl galimybės taikyti jai laidavimo institutą, pažymėtina, kad nors kaltinamoji savo kaltę pripažino ir teisiamajame posėdyje nurodė, kad labai gailisi dėl savo elgesio, duodama parodymus buvo linkusi savo kaltę minimizuoti, nurodydama, kad prieš vairuodama buvo išgėrusi tik 2 stiklines alaus, kad jos elgesiui įvykio vietoje įtakos turėjo ne suvartotas alkoholis, o patirtas šokas ir žemas kraujo spaudimas, nors pirmiau aptarti įrodymai tokius kaltinamosios paaiškinimus paneigia.

Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išraše apie fizinį asmenį esančios informacijos matyti, kad D. M. praeityje nebuvo teista (1 t., b. l. 123), vis tik darant išvadą apie tai, ar yra pagrindas ateityje tikėtis įstatymus atitinkančio nusikalstamą veiką padariusio asmens elgesio, atsižvelgiama ne į selektyviai atrinktus duomenis, o į jų visumą.

D. M., nors ir būdama jauno amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), jau ne vieną kartą bausta už administracinius nusižengimus, kurie didžiąja dalimi atvejų yra susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Iš Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus esančios informacijos matyti, kad D. M. administracine tvarka 2021-2025 metų laikotarpyje bausta 22 kartus, bausta už nustatyto greičio viršijimą, vietinės rinkliavos už automobilių stovėjimą nesumokėjimą, vairavimą transporto priemonės, kuri neįregistruota nustatyta tvarka ir be privalomosios techninės apžiūros, transporto priemonių valdytojo pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu nevykdymą, sustojimą ir palikimą transporto priemonės ten, kur sustojusi transporto priemonė trukdė kitų automobilių ir pėsčiųjų eismui, perdavimą vairuoti transporto priemonės neturinčiam teisės ją vairuoti asmeniui. Nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų. Be to, D. M. 2024 m. balandžio 24 d. nutarimu buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnį už tai, kad būdama akivaizdžiai neblaivi, sunkiai laikė pusiausvyrą, kritinėjo, pareigūnams pabandžius ją pakelti nuo žemės, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, į reikalavimą nutraukti neteisėtus veiksmus nekreipė dėmesio ir toliau įžeidinėjo, sulaikant bandė pasišalinti, stangrino rankas, spardėsi ir toliau įžeidinėjo (1 t., b. l. 104–121).

Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, moraliu, pagarbiu, socialiu elgesiu D. M. nepasižymėjo ir bendraudama su į įvykio vietą atvykusiais bei jos blaivumą tikrinusiais pareigūnais. Pareigūnų kūno kameromis fiksuota gausi necenzūrinė, įžeidžiančio, žeminančio turinio leksika pareigūnų atžvilgiu, neadekvatus, iššaukiantis elgesys. Šios aplinkybės suponuoja pagrindą vertinimui, kad alkoholis neigiamai įtakoja kaltinamosios elgesį, didina jos socialinį pavojingumą, tačiau kaip matyti iš pačios kaltinamosios paaiškinimų, alkoholio vartojimo problemų ji neįžvelgia, o tai rodo nekritišką kaltinamosios požiūrį į savo neteisėtus veiksmus ir galimas tokių veiksmų pasekmes. Išvadą, kad kaltinamoji kritiškai savo elgesio nevertina, leidžia daryti ir tai, kad D. M. po to, kai kliudė kelio ženklą ir nuvažiavo nuo kelio, iš įvykio vietos pasišalino, grįžusi į įvykio vietą, neigė vairavusi transporto priemonę, vėliau ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltę pripažino, tačiau vis tik nebuvo nuoširdi duodama parodymus apie įvykio aplinkybes, nurodydama, kaip minėta, kad buvo išgėrusi tik dvi stiklines alaus, nors jai nustatytas 2 promiles viršijantis neblaivumas, kad jos neadekvačiam elgesiui įtakos turėjo ne suvartotas alkoholis, o patirtas šokas bei žemas kraujo spaudimas.

Duomenys apie asmenį iš Sodros duomenų bazės išrašo patvirtina, kad D. M. darbinę patirtį turi nuo 2019 m., nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamoji faktiškai nedirbo, kadangi buvo vaiko priežiūros atostogose (1 t., b. l. 102), teisiamajame posėdyje patvirtino, kad yra sukūrusi šeiminius santykius, augina du vaikus. Šios aplinkybės yra palankios kaltinamajai, tačiau jų buvimas, kaip matyti iš pirmiau aptartų duomenų, nesulaikė kaltinamosios nuo neatsakingo, pavojingo ir įstatymams prieštaraujančio elgesio. Kaltinamoji automobilį vairavo būdama stipriai apsvaigusi, nesuvaldžiusi automobilio kliudė kelio ženklą, nuvažiavo nuo kelio ir iš įvykio vietos pasišalino. Šios aplinkybės, kaltinamosios elgesys iš karto po įvykio ir vėliau sugrįžus į įvykio vietą, alkoholio įtakos socialiai nepriimtinam ir pavojingam elgesiui nepripažinimas, neigiamai D. M., kaip vairuotoją, charakterizuojantys duomenys apie baustumus administracine tvarka, be kita ko ir už nusižengimus, padarytus apsvaigimo būsenoje, paneigia galimybę šioje byloje taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiau atartos aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamas elgesys, kaltinamąją atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. jai iš esmės nepatiriant jokių teisinių tokio elgesio pasekmių (atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui nėra skiriama bausmė, jis neturi teistumo), gali kartotis. Konstatavus, kad nėra pagrindo manyti, kad D. M. ateityje laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys, t. y. nenustačius vienos iš BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, nebėra aktualus ir asmens, sutinkančio būti laiduotoju, atitikimo BK 40 straipsnio 4 dalyje vertinimas.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui. Kaltinamoji D. M. anksčiau nebuvo teista, jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės byloje nenustatytos, turi sukūrusi šeiminius, socialinius ryšius, veikdamas tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą.

Remiantis argumentais, kurie išdėstyti sprendžiant klausimą dėl galimybės atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nepaisant to, kad ji savo kaltę teisiamojo posėdžio metu pripažino visiškai ir nurodė, kad labai gailisi, nėra pagrindo jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaip jau aptarta pirmiau, D. M. eilę kartų bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat už nusižengimą, padarytą jai esant apsvaigus, paskirtas baudas yra sumokėjusi, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų. Nors nusikalstama veika buvo padaryta kaltinamajai apsvaigus nuo alkoholio, į Respublikinį priklausomybės ligų centrą per 5 metus dėl konsultacijų ir gydymo ji nesikreipė (1 t., b. l. 98), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 100), alkoholio neigiamos įtakos elgesiui kaltinamoji nepripažįsta, būdama bausta administracine tvarka už apsvaigus padarytus nusižengimus, būdama neblaivi padarė pavojingesnę veiką – tyčinį nusikaltimą, atsakomybės iš karto neprisiėmė, bandė jos išvengti.

Kaltinamoji ilgą laiką dirbo ir darbinę veiklą planuoja tęsti. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio metu pačios kaltinamosios bei jos tėvo nurodytų aplinkybių, jų santykiai yra geri, kaltinamosios tėvas nurodė alkoholio iš viso nevartojantis ir manantis, kad dukra alkoholio vartojimo taip pat turėtų visiškai atsisakyti, yra pasiryžęs jai padėti ir šios aplinkybės vertinamos kaip galimas apsauginis veiksnys nuo tolesnio nusikalstamumo. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai kaltinamajai gali būti įgyvendinti už nusikalstamos veikos padarymą jai paskyrus bausmę, kuri būtų nesusijusi su terminuotu laisvės atėmimu, bei jos neizoliavus nuo visuomenės.

BK 281¹ straipsnyje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, tai yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, kaltinamajai už jai inkriminuoto nusikaltimo padarymą skirtina švelniausios rūšies – baudos bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam baudos, galimos skirti už nesunkų nusikaltimą, dydžiui. Taikyti BK 54 ar 62 straipsnio nuostatas ir kaltinamajai skirti bausmę, kuri būtų mažesnė, nei įstatyme numatytas minimalus baudos dydis, įvertinus, be kita ko, ir kaltinamajai nustatytą apsvaigimo laipsnį, nėra teisinio pagrindo.

Kadangi kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, jos byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajai skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė vairuodama kelių transporto priemonę, įvertinus jau aptartas kaltinamąją bei jos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, tai, kad jai nustatytas neblaivumo laipsnis pakankamai reikšmingai viršijo ribą, nuo kurios asmenims taikoma baudžiamoji atsakomybė, atsižvelgus į ją, kaip vairuotoją, charakterizuojančią informaciją apie baustumus už administracinius nusižengimus, padarytus vairuojant transporto priemonę, vadovaujantis BK 67, 68 straipsniais, jai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones ilgesniam, nei minimalus, 2 metų terminui. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. gegužės 27 d. (1 t., b. l. 161–163). Pagrindo netaikyti šios poveikio priemonės byloje nėra, kadangi nenustatyta, kad tokios poveikio priemonės taikymas būtų neproporcingas ir neadekvatus kaltinamosios asmenybę bei jos veiką apibūdinančioms aplinkybėms, kurios nustatytos šioje baudžiamojoje byloje. Kaltinamoji teigė, kad jai teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga vežti vaiką į darželį, vis tik nenurodė jokių aplinkybių, kodėl vaiko į darželį negali vežti vaikų tėvas ar kodėl ugdymo įstaigos ji negali pasiekti naudodamasi viešuoju transportu.

V. Dėl kitų klausimų.

Kaltinamoji D. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikyta 2025 m. gegužės 23 d. 22.30 val. (1 t., b. l. 130, 131). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gegužės 24 d. nutarimu paleista 2025 m. gegužės 24 d. 14.49 val. (1 t., b. l. 135, 136). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

D. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, kurios, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Kauno apygardos prokuratūros, Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. gegužės 27 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „BMW 120D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 65–67). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilio „BMW 120D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelis, perduotas saugoti UAB „Augenas“ (1 t., b. l. 62, 63) nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas turto konfiskavimą vykdysiančiai institucijai;

- kompaktinis diskas su pareigūnų kūno kamerų garso ir vaizdo įrašais, esantis baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 78), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

BPK 94 straipsnyje nurodyta, kad BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas. BK 72 straipsnyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė naudodamasi transporto priemone, be transporto priemonės objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai (automobilio vairavimas) negalėtų būti realizuojami, automobilis „BMW 120D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo atveju pripažįstamas nusikaltimo darymo priemone.

BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju, transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė kaltinamajai, ji pati teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad automobilis yra jos nuosavybė. Šią aplinkybę patvirtina ir 2025 m. gegužės 26 d. AB „Regitra“ išrašas, kuriame nurodyta, jog automobilio „BMW 120D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra D. M.. Transporto priemonės valdytojo/savininko keitimas atliktas 2024 m. lapkričio 19 d. (1 t., b. l. 57–59). Atsižvelgus į šias aplinkybes, taip pat į VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodytą vidutinę transporto priemonės kainą – 2 700 Eur (1 t., b. l. 64) bei AB „Regitra“ išraše nurodytą kainą – 1 900 Eur (1 t., b. l. 57), automobilio konfiskavimas nelaikytinas akivaizdžiai neproporcinga priemone, todėl jis konfiskuojamas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2025 m. birželio 3 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą D. M., kurias sudaro 79,17 Eur (1 t., b. l. 180). Antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl kaltinamosios gynėjo dalyvavimo baudžiamajame procese, atsižvelgiant į kaltinamosios turtinę padėtį, jai paskirtą finansinio pobūdžio bausmę, taip pat tai, kad kaltinamajai gynėjas paskirtas esant būtiniems gynėjo dalyvavimo pagrindams, iš jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais,

nusprendžia:

D. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 60 MGL (3 000 Eur) baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 40 MGL (1 200 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. gegužės 23 d. 22.30 val. iki 2025 m. gegužės 24 d. 14.49 val. (1 parą), prilyginant ją 6 MGL (300 Eur) baudai.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas teismo raštinės tarnautojui. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti D. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2025 m. gegužės 27 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalies 3 punktu, transporto priemonę – lengvąjį automobilį „BMW 120D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos darymo priemonę ir perduoti turto konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. gegužės 27 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „BMW 120D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

D. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilio „BMW 120D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelį, perduotą saugoti UAB „Augenas“ (1 t., b. l. 62, 63) nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti turto konfiskavimą vykdysiančiai institucijai;

- kompaktinį diską su pareigūnų kūno kamerų garso ir vaizdo įrašais, esantį byloje (1 t., b. l. 78), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš D. M. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vaida Pupšytė