Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, ūkininkas, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, 2019 m. spalio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (4 veikos) ir 145 straipsnio 1 dalį nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytais pagrindais,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N.Ž., 2020 m. vasario 29 d. apie 11.30 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia rankomis sugriebė maišą, kurį rankose laikė jo šeimos narė - sutuoktinė R.N. ir jį staigiai patempė, dėl ko buvo patempta dešinė nukentėjusiosios ranka, po to, dar kartą patempė maišą, dėl ko pastaroji suklupo ant kelių, klupančiai R. Ž. ranka sugriebė už sprando ir lenkė prie žemės, du kartus spyrė jai į dešinę koją, po to, su namo lauko durimis prispaudė jos dešinę ranką, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai R. Ž. fizinį skausmą ir padarė odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje ir poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje.

Be to jis, 2020 m. balandžio 29 d. apie 19.30 val., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini)., tarpusavio konflikto metu, tyčia įrėmė kumštį į savo šeimos narės - sutuoktinės R. Ž. kaklą ir taip ją stumdė, dėl ko pastaroji parkrito ant žemės, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai R. Ž. fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas pasmakrėje, kairėje krūtinės pusėje bei dešiniame dilbyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, N. Ž., 2016 m. per laikotarpį nuo kovo 1 d. iki balandžio 30 d., apie 10.00 - 11.00 val., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., asmeninio konflikto metu, tyčia ranka sugriebė savo šeimos narei – sutuoktinei R.Ž. už plaukų ir tempė juos, dėl ko pastaroji nugriuvo nuo kėdės ant grindų, po to gulinčiai spyrė du kartus į dešinį šoną, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai R. Ž. fizinį skausmą.

Be to, jis, 2016 m. per laikotarpį nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 30 d., apie 12.00 val., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., asmeninio konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą savo šeimos narei – sutuoktinei R.Ž. į galvą, dėl ko pastaroji nugriuvo ant grindų, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai R. Ž. fizinį skausmą.

Be to, jis, 2017 m. per laikotarpį nuo sausio 1 d. iki sausio 31 d., apie 22.00 val., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, savo namuose, (duomenys neskelbtini)., asmeninio konflikto metu, tyčia abiem rankomis sugriebęs savo šeimos narei– sutuoktinei R.Ž. už drabužių, išmetė ją iš lovos, dėl ko pastaroji nugriuvo ant grindų, po to gulinčiai spyrė vieną kartą į kairį šoną, vieną kartą į nugarą ir vieną kartą į kairę šlaunį, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai R. Ž. fizinį skausmą.

Be to, jis, 2019 m. rugpjūčio 3 d., apie 8.35 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., asmeninio konflikto metu, tyčia pirštu dūrė šeimos narei – sutuoktinei R.Ž. į dešinę akį bei žodžiu pagrasino ją nužudyti, tuo sukurdamas jai bauginančią aplinką, dėl ko nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas bus įvykdytas, po to rankomis tris kartus stūmė pastarajai į pečius, dėl ko ji nugriuvo ant grindų bei kumščiu keturis kartus sudavė R. Ž. į galvą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai R. Ž. fizinį skausmą.

N.Ž., padaręs nusikalstamas veikas, numatytas 140 straipsnio 2 dalyje (2016 m. per laikotarpį nuo kovo 1 d. iki balandžio 30 d. veika), 140 straipsnio 2 dalyje (2016 m. per laikotarpį nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 30 d. veika), 140 straipsnio 2 dalyje (2017 m. per laikotarpį nuo sausio 1 d. iki sausio 31 d. veika), 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje (2019 m. rugpjūčio 3 d. veikos) 2019 m. spalio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2661-836/2019 nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytais pagrindais. Kadangi asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus kaltinamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustojo galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. N.Ž. nuo atsakomybės buvo atleistas nuosprendžiu, tai yra teismui ištyrus įrodymus ir konstatavus jo kaltę, todėl šiuo nuosprendžiu įrodymai bylos dalyje dėl fizinio skausmo sukėlimo (2016 m. per laikotarpį nuo kovo 1 d. iki balandžio 30 d., 2016 m. per laikotarpį nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 30 d., 2017 m. per laikotarpį nuo sausio 1 d. iki sausio 31 d. ir 2019 m. rugpjūčio 3 d.) R. Ž. ir grasinimo nužudyti netiriami.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai.

Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.

Kaltinamojo kaltė yra įrodyta nukentėjusiosios R.Ž. parodymais, kuri parodė, kad apie 11 val. nuvažiavo į savo namus (duomenys neskelbtini). kartu su Ž.N., nes viena ten bijo važiuoti. Kai nuvažiavo, N. Ž. jau laukė prie durų ir įleido tik ją. Ji susidėjo į maišą daiktus, norėjo daugiau daiktų pasiimti, bet N. Ž. neleido. Išeinant iš kambario N. Ž. jai iš už nugaros patempė maišą žemyn ir taip patempė ranką. Po to, jis dar kartą jai patempė už maišo, pargriovė ant žemės, spaudė galvą žemyn ir du kartus įspyrė į dešinę pusę. Ž. buvo prie lango, viską matė. Tada pats N. Ž. iškvietė policiją, atrakino namo duris. Ji ėjo pro duris, N. Ž. ją pastūmė į lauko pusę, uždarė duris ir jas užrakino. Ji liko lauke be viršutinių drabužių, be batų. Paskui jis pravėrė duris, kad išmestų striukę. Tada ji atsirėmė į durų staktą, kad jis neuždarytų durų. N. Ž. uždarė duris ir durimis jai privėrė pirštus. Šaukė, kad atidarytų, abi su Ž. stūmė duris ir jai pavyko ištraukti pirštus. Duris metalinės, po privėrimo liko ant pirštų įpjovimas. Teismas netikėti nukentėjusios parodymais neturi pagrindo, jos parodymai buvo nuoseklūs viso ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, ji viso proceso metu davė nuoseklius, tarpusavyje neprieštaraujančius ir bylos faktines aplinkybes atitinkančius parodymus. Jos nurodytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes patvirtino apklausta liudytoja Ž.N., kuri patvirtino, jog važiavo su R.Ž. į jos namus (duomenys neskelbtini)., pasiimti daiktų, bet N.Ž. jos neįleido. Maždaug po 25 minučių į telefoną paskambino R.Ž. ir pasakė, kad ateitų prie verandos durų paimti daiktų, nes N.Ž. jos neišleidžia. Ji nuėjo link verandos, priėjusi pro langą pamatė N. Ž. atliekantį judesį, panašų į traukimo. Netoli stovėjo R.Ž.. Pamatė, kad ji parklupo, o N. Ž. du kartus jai įspyrė ir laikė viena ranka sprandą, o kita ranka nugarą. N.Ž. laikė R., kad ji neatsistotų. Po to, N. Ž. išstūmė R. Ž. iš namo ir uždarė duris. R. liko stovėti lauke be batų. Matė, kad R. Ž. ranka yra tarp durų. Užbėgo laiptais į viršų ir pradėjo traukti duris į save, kad jas atluptų ir R. ištrauktų ranką. N. Ž. matė R. ranką tarp durų. Matė sužalojimą – R. ranka buvo kruvina. Nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes patvirtino ir apklausta liudytoja A.V., kuri parodė, jog iš nukentėjusiosios R. Ž. priėmė pareiškimą. Ji bendravo su R.Ž., kuri jai nurodė, kad 2020-02-29 d., apie 11.00 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini)., jos vyras N. Ž., tempė ją už krepšio, dėl to ji pargriuvo ant grindų ir jai gulinčiai jis du kartus spyrė į šlaunį, sakė, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Apklausinėdama R.Ž. pastebėjo ant jos vienos rankos (nepamena kurios) nubrozdinimą, paklausus jos, kas čia nutiko, ši paaiškino, kad N.Ž. šį sužalojimą jai padarė prispausdamas jos ranką su durimis, kai neįleido jos į namo vidų. Nukentėjusiosios ir liudytojų nurodytas aplinkybes, padarytus nukentėjusiajai sužalojimus ir sveikatos sutrikdymą patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad R.Ž. padaryti odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje ir poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. R. Ž. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (3 t., b. l. 87). Byloje apklausti liudytojai A.U. ir D.B. parodė, jog įvykio nematė, tačiau reagavo į įvykį ir buvo atvykę į įvykio vietą. Be to, nukentėjusiosios ir liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina byloje surinkta medžiaga: kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame filmuojama R.Ž. atsako į pareigūno klausimus, jog buvo jos atžvilgiu vartojamas smurtas, jog kaltinamasis ją griebė už maišo, už rankinės ir pervertė ant žemės ir porą kartų spyrė į šlaunį (3 t., b. l. 43).

Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo 2020 m. balandžio 29 d.

Asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta nukentėjusioji R. Ž., ant kaklo matosi raudonos spalvos paraudimai, ant rūbų matosi purvo dėmės (4 t., b. l. 1-7).

2020-04-29 R.Ž. ir N.Ž. nustatyta 0,00 prom. blaivumas (3 t., b. l. 146-147).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-16580-20 paimtas ir pridėtas vaizdo įrašas iš įvykio vietos, paimtas iš N.Ž., kur matyti kaip jie abu stumdosi (4 t., b. l. 21-27).

Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas iš įvykio vietos, paimtas iš N.Ž., kur matyti, jog įvykio vieta buvo filmuojama (4 t., b. l. 25-32).

Kaltinamasis N. Ž. kaltės nepripažino, apklaustas teisme parodė, kad R. atvažiavo prie sandėlio su autobusiuku, jis padėjo jai pakrauti daržoves ir pasakė R., kad jam reikia kiekvieną dieną vežioti žmonės ir reikalingas tas „busas“, kuriuo ji atvažiavo. Pasakė jai paimti kitą autobusiuką. Tada ištraukė autobusiuko raktelį ir norėjo pabėgti, bet R. greitai iššoko iš autobusiuko, griebė už megztinio, suleido nagus į gerklę ir tempė. Jis norėjo išsilaisvinti, tada ji nukrito. R. į jį įsikabino dėl to, kad norėjo raktus pasiimti. Viso įvykio metu nukentėjusioji abiem rankom buvo įsikabinusi į jį, o jis laikė vieną ranką kišenėje, nes ten buvo raktas. Tuo autobusiuku daugiausiai naudojosi žmona. Tokie kaltinamojo parodymai laikytini jo pasirinktas gynybos būdas ir bandymas išvengti atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikaltimą. Be to, vertinant kaltinamojo parodymus matyti, jog jis neneigia, jog prie sandėlio, atvykus nukentėjusiajai paimti daržovių, jis iš jos transporto priemonės ištraukė raktelį, o nukentėjusioji siekė tą raktą iš jo atsiimti. Kaltinamojo kaltė yra įrodyta nukentėjusiosios R.Ž. parodymais, kuri parodė, kad atvažiavo prie sandėlių pasiimti bulvių. Atvažiavus kaltinamasis jai parodė kur privažiuoti, pats sukrovė bulves į mašiną. Tada prasidėjo priekaištai, žeminimas. Ji norėjo išvažiuoti, bet jis neleido, šaukė ant jos ir ištraukė mašinos raktelius. Ji prašė, maldavo, kad jis atiduotų raktelius. Norėjo pati raktelius paimti, pabandė įkišti ranką į kišenę, bet nepavyko, trakštelėjo siūlė. Tada N. Ž. įrėmė jai kumštį į kaklą ir stūmė ją nuo savęs. Ji įsikabino jam į megztinį, kad nepargriūtų. Jam ją stumiant, ji parkrito. Paskui jis ją nutempė į kitą autobusiuko pusę ir vėl stūmė. Nuo N. Ž. stūmimo ant krūtinės liko mėlynės.

Teismas netikėti nukentėjusios R.Ž. parodymais neturi pagrindo, jos parodymai buvo nuoseklūs viso ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, ji viso proceso metu davė nuoseklius, tarpusavyje neprieštaraujančius ir bylos faktines aplinkybes atitinkančius parodymus. Jos nurodytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, padarytus nukentėjusiajai sužalojimus ir sveikatos sutrikdymą, patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad R.Ž. padarytos poodinės kraujosruvos pasmakrėje, kairėje krūtinės pusėje bei dešiniame dilbyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti spaudžiant ar smūgiuojant rankomis pasmakrę, krūtinę ir dilbį. R. Ž. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (4 t., b. l. 20). Be to, nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina byloje surinkta medžiaga, tai yra vaizdo įrašas, kuris buvo peržiūrėtas ir teisiamojo posėdžio metu, iš vaizdo įrašo matyti, kaip l9:30:47 nuo autobusiuko vairuotojo pusės ateina R.Ž. ir atidaro galines autobusiuko duris, prie jos prieina N.Ž. ir jie kalbasi. Paskui N. pradeda krauti į autobusiuką iš galo. Paskui R. uždaro VW galines duris, abu stovi ir kalbasi. R. nueina į kairę pusę, už kameros stebėjimo lauko, jos nesimato. Paskui vėl ateina ir nueina už autobusiuko, link vairuotojo pusės - nesimato, nes užstoja autobusiukas. N. nueina paskui ją ir jų abiejų nesimato. 19:43:08 nuo automobilio VW pusės tolyn nueina N. su R., kuri eina jam iš dešinės pusės su rankomis įsikibusi į jo dešinę ranką, abu eina link palečių. Eidami apsisuka, R. stovi nugara į kamerą ir matyti, kad jie abu ima tampytis, paskui jie atsisuka šonu į kamerą ir matosi, kad N. su kaire ištiesta ranka laiko suėmęs R. už kaklo, ją laiko, o dešinę ranką įsikišęs į kelnių kišenę, taip stumia R. nuo savęs, bet jos kaklo nepaleidžia, N. ją stumia nuo savęs, nepaleisdamas jos kaklo. Stumiama jo, R. eina atbulomis ir pargriūna ant žemės ant užpakalio. N. jos nepaleidžia, laikydamas už kaklo, ją pakelia, R. atsistoja, ji rankomis įsikabinusi jam už rankos, kurią jis laiko jai už kaklo. N. su dešine ranka mosikuojasi. l9:44:16 N. vis dar laiko R. už kaklo, eidamas aplink ją. R. su kaire ranka jam įsikimba už megztinio priekinėje dalyje, žemiau kaklo ir laiko, R. nuleidžia vieną ranką ir bando ją įkišti į jo kelnių dešinę kišenę, bet N. traukiasi, neleisdamas su dešine ranka laikydamas R. ranką, o su kaire laikydamas R. už kaklo. Jie taip prieina prie a/m VW, užeina už jo ir vaizdo pilnai nesimato, bet iš dalies matyti, kad jie stumdosi. 19:46:02 NN.ikolaj greitu žingsniu nueina nuo autobusiuko VW link palečių, R. eina paskui jį, bet apsisuka ir grįžta atgal prie autobusiuko, matyti, kad eidama kažkam skambina (4 t., b. l. 32).

Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Nukentėjusioji konflikto neprovokavo, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiajai sukelto fizinio skausmo, padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – sutuoktinę (BPK 38 straipsnis), panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, padarė sužalojimus ką patvirtina nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada, vaizdo įrašas bei kita byloje esanti rašytinė bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimo pagrindai ir motyvai.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo N. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis N.Ž. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, kuriomis kėsinamasi į itin svarbią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę – žmogaus sveikatą, jo padarytos nusikalstamos veikos sunkių pasekmių nesukėlė. Veikos padarytos tiesioginės tyčios kaltės forma. Jis neteistas, tačiau 2019 m. spalio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (4 veikos) ir 145 straipsnio 1 dalį nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytais pagrindais, padarius naują tyčinį nusikaltimą bylą atnaujinta, administracine tvarka baustas (4 t., b. l. 88-100, 107-109), dirba, vykdo individualią žemės ūkio veiklą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą (4 t., b. l. 110, 86), VšĮ Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų priežiūros grupėje, Psichikos sveikatos grupėje nėra (4 t., b. l. 113). Kėdainių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija charakteristikoje nurodė, jog N.Ž. yra ūkininkas. Bendruomeninėje veikloje nedalyvauja. Dėl jo elgesio seniūnija nusiskundimų nėra gavusi ir jam pretenzijų neturi (4 t., b. l. 116). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytą bausmę - laisvės apribojimą. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, kaltinamajam intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis neskirtina, kadangi BK 48 straipsnio, reglamentuojančio laisvės apribojimo bausmę, redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, intensyvios priežiūros skyrimo nenumatė – atitinkamai, jos skyrimas pasunkintų kaltinamojo padėtį. Kaltinamajam skirtini įpareigojimai: dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 4 (keturių) mėnesių terminą, kas mėnesį išdirbant po 10 valandų, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį (2019 m. rugpjūčio 3 d.) subendrinti apėmimo būdu, kadangi nusikalstamos veikos padarytos iš idealios sutapties.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis. Parinkdamas dalinio sudėjimo būdą ir pridėtiną bausmių dalį teismas atsižvelgia į padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes.

Nukentėjusioji R.Ž. teismo posėdyje prašė kaltinamajam skirti įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios namų ir darbo vietos, motyvuodama, jog kaltinamasis jai nuolat grasina. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo padarytų veikų pobūdį, nustatytas bylos aplinkybes, siekiant užtikrinti nukentėjusiosios interesų apsaugą, bei baudžiamojo proceso tikslams pasiekti mano, jog teisinga ir tikslinga yra kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios R.Ž. arčiau kaip 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) metrų atstumu, uždrausti lankytis nukentėjusiosios gyvenamojoje ir darbo vietose, taip pat tose vietose, kuriose būna nukentėjęs asmuo visą bausmės laikotarpį.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, kaltinamajam N. Ž. skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri yra būtina siekiant apsaugoti nukentėjusiosios teisėtus interesus į saugumą nuo sutuoktinio galimo agresyvaus elgesio ateityje.

Dėl civilinio ieškinio.

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Šioje byloje nukentėjusioji R.Ž. kaltinamajam N.Ž. pareiškė 5 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (4 t., b. l. 145-146). Ieškinyje nukentėjusioji R.Ž. nurodė, jog dėl kaltinamojo veiksmų patyrė fizinį skausmą, psichologinius išgyvenimus. Smurtas tęsiasi daugelį metų. Nuo 2016 m. jai skirtas medikamentinis gydymas, patiria nuolatinę emocijų kaitą, depresiją, nerimą, tai lemia bendravimo su draugais, bendradarbiais ir pažįstamais sumažėjimą. Tai ypatingai veikia jos darbingumą. Dėl tokio kaltinamojo elgesio buvo priversta išsikelti iš savo namų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su CK 6.250 str. 2 d.) atsiranda ją padariusiems asmenims. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Žmogaus gyvybė, sveikata yra absoliučios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šias asmeniui gyvybiškai svarbias vertybes, ypač dideli. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ar fizinį skausmą, praradimus, kt. ir teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Nukentėjusioji dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė sužalojimus, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, todėl spręstina, jog nukentėjusioji turi teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą, todėl civilinis ieškinys dėl žalos pagrįstas. Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama nuo 150 iki 2 000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-141-696/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-639/2019 ir kt.) suma neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamasis dirba, yra ūkininkas, turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra atsiradusios pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-511/2004). Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą ( dvasinius išgyvenimus ). Turtinė žala nukentėjusiai nepadaryta.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi ir teisingumo bei protingumo kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiųjų ir kaltininko ar už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens – pusiausvyrą, kadangi negalima vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti, įvertinant ir tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnymo šaltiniu. Nustatant neturtinės žalos dydį pažymėtina, jog dėl nukentėjusios sužalojimų dvasiniai sukrėtimai šiuo atveju nėra progresuojantys, t. y., byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusiai patirti sužalojimai, dvasiniai išgyvenimai būtų sukėlę kokias nors ilgalaikes neigiamas pasekmes, dėl kurių nukentėjusioji ateityje nebegalėtų gyventi pilnaverčio gyvenimo. Nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, jai nustatytas padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įvertinant tai, kad nukentėjusiai buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos negali tapti pasipelnijimo šaltiniu, neturtinės žalos dydį nukentėjusiai priteisia iš kaltinamojo – 1 000 Eur, likusioje dalyje civ. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl kitų procesinių klausimų

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurie saugomi prie bylos: skaitmenines laikmenas, su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos. (1 t., b. l. 25, 36, 3 t., b. l. 45, 59, 66, 138, 4 t., b. l. 32)

Kaltinamasis N.Ž. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugpjūčio 3 d. 9.10 val. iki 2019 m. rugpjūčio 4 d. 17.38 val. (2 paros), ir nuo 2020 m. balandžio 29 d. 19.55 val. iki 2020 m. balandžio 30 d. 15.21 val. (1 para), vadovaujantis BK 66 straipsniu laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką (1 t., b. l. 104, 109, 4 t., b. l. 38, 45).

Kaltinamajam N.Ž. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinius pasižadėjimus neišvykti su įpareigojimais, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti (1 t., b. l. 134-135, 4 t., b. l. 77-78, 80-81).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Vadovaujantis BPK 103 straipsniu, 105 straipsnio 1, 2 dalimis iš kaltinamojo, priteistina proceso išlaidos – 16,11 eurų (pašto išlaidos), valstybės naudai.

Nagrinėjant bylą teisme, nukentėjusiosios R.Ž. atstovas advokatas Antanas Jarašius prašė priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiosios patirtas proceso išlaidas advokato paslaugoms apmokėti teisme. Iš teismui pateiktų 2020 m. birželio 15 d., 2020 m. liepos 15 d., 2021 m. kovo 22 d. pinigų priėmimo kvitų (5 t., b. l. 12-14), matyti, kad nukentėjusioji advokatui už atstovavimą teisme sumokėjo 1 500 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje baudžiamojoje byloje, nagrinėjant bylą teismo posėdyje dalyvavo nukentėjusiosios atstovas advokatas Antanas Jarašius, jis ruošė ir civilinį ieškinį, teismas sprendžia, kad prašoma priteisti 1 500 Eur suma yra protinga ir nėra aiškiai per didelė, todėl priteistina iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

N.Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. vasario 29 d. nusikalstama veika), 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. balandžio 29 d. nusikalstama veika), 140 straipsnio 2 dalyje (2016 m. per laikotarpį nuo kovo 1 d. iki balandžio 30 d. veika), 140 straipsnio 2 dalyje (2016 m. per laikotarpį nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 30 d. veika), 140 straipsnio 2 dalyje (2017 m. per laikotarpį nuo sausio 1 d. iki sausio 31 d. veika), 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje (2019 m. rugpjūčio 3 d. veikos) ir paskirti:

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. vasario 29 d. nusikalstama veika) - 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant N.Ž.: dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 4 (keturių) mėnesių terminą, kas mėnesį išdirbant po 10 valandų, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. balandžio 29 d. nusikalstama veika) - 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant N.Ž.: dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 4 (keturių) mėnesių terminą, kas mėnesį išdirbant po 10 valandų, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2016 m. laikotarpis nuo kovo 1 d. iki balandžio 30 d. nusikalstama veika) - 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant N.Ž.: dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2016 m. laikotarpis nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 30 d. nusikalstama veika) - 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant N.Ž.: dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2017 m. laikotarpis nuo sausio 1 d. iki sausio 31 d nusikalstama veika) - 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant N.Ž.: dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. rugpjūčio 3 d.) - 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant N.Ž.: dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (2019 m. rugpjūčio 3 d.) - 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant N.Ž.: dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 4 (keturių) mėnesių terminą, kas mėnesį išdirbant po 10 valandų, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį (2019 m. rugpjūčio 3 d.) subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti jam laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant: N.Ž.: dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 4 (keturių) mėnesių terminą, kas mėnesį išdirbant po 10 valandų, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios paskirtos bausmės, iš dalies pridedant švelnesnių bausmių dalis ir subendrintą bausmę paskirti 2 (du) metus laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant N.Ž.: dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 4 (keturių) mėnesių terminą, kas mėnesį išdirbant po 10 valandų, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 3 d. 9.10 val. iki 2019 m. rugpjūčio 4 d. 17.38 val. (2 paros), ir nuo 2020 m. balandžio 29 d. 19.55 val. iki 2020 m. balandžio 30 d. 15.21 val. (1 para), viso 3 (trys paros), vieną parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 72¹ straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę: per visą bausmės laikotarpį įpareigoti N.Ž. nesiartinti prie nukentėjusiosios R.Ž. arčiau kaip 150 ( vieną šimtą penkiasdešimt) metrų atstumu, bei uždrausti lankytis nukentėjusiosios R.Ž. gyvenamojoje ir darbo vietose, taip pat tose vietose, kuriose būna nukentėjusioji.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu N.Ž. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš kaltinamojo N.Ž. nukentėjusiajai R.Ž. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 1 500,00 eurų (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš N.Ž. proceso (pašto) išlaidų – 16,11 Eur (šešiolika eurų 11 centų) valstybės naudai.

Kardomąsias priemones - rašytinius pasižadėjimus neišvykti su įpareigojimais, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurie saugomi byloje: skaitmenines laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.