Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Gedimino Sagačio,

susipažinusi su 2022 m. rugpjūčio 11 d. paduotu pareiškėjų J. P. ir D. P. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 14 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai J. P. ir D. P. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims antstolei Vilmai Leskevičienei, uždarajai akcinei bendrovei „Medicinos bankas“, uždarajai akcinei bendrovei „EDS Invest“. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi, be kita ko, palikta nepakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjų skundas. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pareiškėjai kasaciniame skunde nurodo, kad: 1) teismai nesivadovavo CPK 594 straipsnio nuostatomis, įpareigojančiomis teismo kontrolės metu patikrinti antstolės surašytų vykdymo procese dokumentų teisėtumą; 2) teismai nesivadovavo CPK 586 straipsnio ir 587 straipsnio reikalavimais, nustatančiais, kad vykdymo veiksmų pagrindas yra tik vykdomasis dokumentas, išduotas teismo sprendimo pagrindu, negali būti vykdomi kiti reikalavimai viršijantys teismo sprendimą; 3) teismai nesivadovavo CPK 675 straipsnio 2 dalyje nustatytais reikalavimais nustatančiais, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti; 4) vertindami kreditoriaus reikalavimų, keliamų antstoliui dėl skolos išieškojimo dydžio pagrįstumą, teismai nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.87 straipsnio 1 dalies, 6.101 straipsnio 1 dalies, 6.102 straipsnio, 6.109 straipsnio 1 dalies, 6.128 straipsnio 3 dalies, 6.157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose; anot pareiškėjų, teismai neįvertino, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar ši jo teisė buvo galiojanti cesijos sutarties sudarymo metu; 5) teismai pažeidė CPK 12, 177 ir 178 straipsnių nuostatas, nes teismų procesinių sprendimų išvados nepagrįstos, prieštaringos, be pakankamų motyvų, neatsižvelgta į pareiškėjų pateiktus argumentus, neatsakyta į visus pareiškėjų skunduose pateiktus teisinius argumentus.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl teismų nesivadovavimo CK 6.87 straipsnio 1 dalies, 6.101 straipsnio 1 dalies, 6.102 straipsnio, 6.109 straipsnio 1 dalies, 6.128 straipsnio 3 dalies, 6.157 straipsnio 1 dalies, CPK 586 straipsnio, 587 straipsnio, 594 straipsnio, 675 straipsnio 2 dalies nuostatomis, dėl CPK 12, 177 ir 178 straipsnių nuostatų pažeidimo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su faktinių aplinkybių nustatymu, atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas įrodymų netiria ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, t. y. jos kasaciniame teisme iš naujo nenustatomos (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnyje ir 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais bei 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.