- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-10-27
- Bylos Nr.
- 1-924-1083/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33513-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
- Nukentėjusysis
- L. M.
- Kaltinamasis
- M. P.
- Advokatai
- Lidija Blinkevičienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) apdailininku, teistas:
1) Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams;
2) Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu 4 mėnesiams ir bauda 38 MGL (1900 eurų) dydžio;
3) Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal BK 150 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 metams 1 mėnesiui ir bauda 20 MGL (1000 Eur) dydžio (laisvės atėmimo bausmę atliko 2022 m. balandžio 5 d.; neišieškota baudos dalis – 553,29 Eur)),
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. M. P. 2022 m. rugsėjo 1 d. apie 13 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai L. M. fizinį skausmą, grasino nužudyti nukentėjusiąją L. M. ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, t. y. priekaištaudamas nukentėjusiajai L. M. dėl jos elgesio, nulėmusio tarpusavio bendravimo sunkumus ir nutrūkusius santykius, ginčo metu sugriebė nukentėjusiąją L. M. už dešinės rankos, laikydamas suspaustą jos ranką sudavė delnu vieną smūgį nukentėjusiajai L. M. į veidą, sugriebęs spaudė jos kairę ausį ir sukėlė nukentėjusiajai L. M. fizinį skausmą; tęsdamas savo veiką, tyčia pabrėžiamai rodydamas į nukentėjusiąja L. M. nukreiptą peilį ir šaukdamas, kad „nužudys, paskers“ nukentėjusiąją L. M., grasino nužudyti nukentėjusiąją L. M., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas; tokiais savo smurtiniais veiksmais M. P. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios L. M. sveikatą (sukėlė nukentėjusiajai L. M. praeinantį psichikos sutrikimą (kitas reakcijas į stiprų stresą)).
Motyvuojamoji dalis
2. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
2.1. Kaltinamasis M. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad L. M. yra buvusi jo sugyventinė, anksčiau jiedu kartu gyveno pas L. M. bute. Kartu gyventi pradėjo jam grįžus iš įkalinimo įstaigos (2022 m. balandžio mėnesį), o iš L. M. buto jis išsikraustė 2022 m. rugpjūčio mėnesio viduryje. 2022 m. rugsėjo 1 d., apie 13 val., būdamas neblaivus nuėjo pas L. M., nes norėjo susitaikyti su ja. Tiksliai visų aplinkybių nepamena, bet pamena tai, jog L. M. pravėrus savo buto duris jis (kaltinamasis) įėjo į buto vidų. Būdamas bute pradėjo kaltinti L. M. neištikimybe, o ji pradėjo šaukti ant jo (ant kaltinamojo), todėl tarp jo ir L. M. kilo konfliktas. Konflikto metu, būdamas susijaudinęs, jis (kaltinamasis) galėjo suimti L. M. už rankos ir šią stipriau paspausti, ranka suduoti L. M. į veidą ir sugriebti jai už ausies, o taip pat virtuvėje surastą peilį nukreipti į L. M. ir pasakyti jai „nužudysiu, paskersiu“. Tokiu savo elgesiu galėjo L. M. sukelti fizinį skausmą ir baimę, o L. M. galėjo suprasti, kad jis gali ją nužudyti. Nužudyti L. M. neketino, norėjo tik pagąsdinti ją. Po to L. M. išbėgo į laiptinę, o jis (kaltinamasis) išėjo paskui ją į laiptinę ir išėjo iš namo. Nematė ką L. M. veikė namo laiptinėje. Dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi, po kiek laiko sutikęs L. M. atsiprašė jos, taip pat jos atsiprašė ir teisme, prieš teisiamąjį posėdį. Aptariamo įvykio metu buvo neblaivus, jeigu būtų buvęs blaivus, aptariamas įvykis nebūtų įvykęs. Po aptariamo įvykio padarė išvadas ir žymiai sumažino alkoholio vartojimą (paskutinį kartą alkoholį vartojo prieš du mėnesius). Taip pat šiuo metu jis gyvena pas savo mamą, sergančią onkologine liga, kuria rūpinasi jis vienintelis, nes jo sesuo gyvena užsienyje. Šiuo metu jo ir mamos bendros mėnesinės pajamos sudaro iš viso apie 1000 Eur, kuriuos išleidžia pragyvenimui, vaistams ir mokesčiams, sutaupyti nepavyksta, todėl jiems padeda užsienyje gyvenanti jo (kaltinamojo) sesuo. Sutinka atlyginti nukentėjusiosios L. M. patirtas proceso išlaidas už advokatės darbo apmokėjimą.
2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis M. P. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. P. sutiko, kad teisme būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (2 t., 168 b. l.). Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei kaltinamojo gynėja (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
2.3. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:
2.3.1. nukentėjusiosios L. M. pareiškimu ir parodymais apie tai, kad 2022 m. rugsėjo 1 d. apie 13 val. išeidama iš savo buto pamatė laiptinėje stovintį buvusį sugyventinį M. P., su kuriuo prieš kelias savaites buvo nutraukusi bet kokius artimus santykius. M. P. iškart užėjo į jos butą, užrakino duris ir užstojo kelią, kad ji neišeitų iš buto. Tarp jos ir M. P. kilo konfliktas dėl nutrūkusių santykių. Konflikto metu M. P. delnu sudavė jai į dešinę veido pusę, dėl to ji pajuto fizinį skausmą. Po to M. P. sugriebė jai už dešinės rankos, dėl ko jai skaudėjo. Tada M. P. ranka griebė jai už kairės ausies ir ją suspaudė, dėl ko ji taip pat juto skausmą. M. P. grasino, kad ją užmuš, kad ją sesuo laidos, kad žarnas paleis, virtuvėje iš stalčiaus ištraukė peilį ir laikydamas jį rankoje (pjaunamąją dalį atsukęs jai prieš akis) grasino jai, sakydamas „nužudysiu, paskersiu“. Matydama peilį ji labai išsigando. Mano, kad M. P. ketinimai nužudyti ją yra realūs, nes pastarasis jau anksčiau yra teistas už fizinį smurtą ir net išprievartavimą. Jai pasakius „ne, ne“, M. P. padėjo peilį ir vėl pradėjo kalbėti apie nutrūkusius santykius. Tada ji išbėgo į laiptinę ir ėmė belsti į kaimynų buto duris. Nepastebėjo, kada M. P. išėjo iš jos buto, bet girdėjo, kaip laiptinės apačioje burbėjo, sakydamas „tu nesveika“. Apie įvykį ji pranešė policijai bei paskambino draugei V. P., kuriai papasakojo apie įvykį. Taip pat apie įvykį ji papasakojo seseriai L. G.. Mano, jog aptariamo įvykio metu M. P. buvo neblaivus. Dėl tokio M. P. elgesio ant žando, dešinės rankos ir kairės ausies buvo paraudimai, ji gėrė vaistus „Ibuprom“ ir ranką tepė tepalu, o pradėjus stipriau skaudėti ranką kreipėsi į medikus. Taip pat ji juto didelę baimę, nerimą, stresą ir iki šiol jaučia psichologinę, moralinę traumą, po šio įvykio paūmėjo ankstesnis jos psichikos sutrikimas, ji vėl pradėjo vartoti vaistus (1 t., 20 b. l.; 2 t., 3–4, 30–33 b. l.);
2.3.2. liudytojos L. G. parodymais apie tai, kad 2022 m. rugsėjo 1 d., dienos metu, jai paskambinusi sesuo L. M. pradėjo verkti ir pasiprašė ateiti pas ją pasikalbėti. Atėjusi pas ją į namus sesuo buvo susijaudinusi, verkė, iš pradžių negalėjo normaliai kalbėti. Nurimusi L. M. pasakojo, kad pas ją buvo atėjęs M. P. (su kuriuo sesuo draugavo, o po to išsiskyrė) ir jiedu pykosi, kad jis buvo stipriai suėmęs seseriai už rankos, sudavė per veidą, buvo paėmęs peilį ir grasino seserį paskersti, sakė, kad liudytoja galės L. M. laidoti, kad seseriai (L. M.) išbėgus į laiptinę ir šaukiant pagalbos, beldžiantis į kaimynų duris, M. P. išėjo. Matė, kad L. M. buvo patyrusi šoką ir labai išgąsdinta, kad L. M. patyrė stresą. Matė ant L. M. rankos (aukščiau riešo) paraudimą, lyg ir ant veido buvo paraudimas. L. M. iki draugystės su M. P. buvo sveika, vėliau susirgo depresija. M. P. sugadino psichinę sveikatą L. M., jos (L. M.) sveikata ypač pablogėjo po aptariamo įvykio (2 t., 50–51 b. l.);
2.3.3. liudytojos V. P. parodymais apie tai, kad 2022 m. rugsėjo 1 d. apie pietus jai paskambino labai susijaudinusi L. M. ir papasakojo, kad ką tik išsikvietė policiją, nes buvęs draugas M. P. įsiveržė į butą, buvo suėmęs už ausies, suspaudęs rankos riešą ir sudavė per veidą. Taip pat L. M. sakė, kad virtuvėje M. P. su peiliu grasino ją (L. M.) paskersti ar paleisti jai žarnas. L. M. jai sakė, kad vakare eis miegoti pas savo seserį, nes bijo M. P.. Ji (liudytoja) M. P. mato beveik kiekvieną dieną girtą ir nedirbantį, jį charakterizuoja neigiamai (2 t., 55–56 b. l.);
2.3.4. liudytojos D. A. parodymais apie tai, kad tiksliai dienos nepamena, bet galimai 2022 m. rugsėjo 1 d., po pietų, išgirdo durų skambutį. Atidariusi duris ji pamatė kaimynę, kuri prašė pagalbos. Kaimynė verkė, buvo išsigandusi. Matė laiptais žemyn lipantį vyriškį. Gestais parodė kaimynei lipti aukštyn, nes vyriškis nulipo žemyn, kaimynė nubėgo laiptais į viršų (2 t., 60 b. l.);
2.3.5. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu virtuvėje rastas peilis su užrašu „Bachmayer“, kuris paimtas. Taip pat apžiūros metu viršutinėje buto durų spynoje rastas įkištas baltos spalvos susuktas popierius su užrašytu tekstu, kuris taip pat paimtas (1 t., 34–35, 37–41, 43 b. l.);
2.3.6. specialisto išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad aptariamo įvykio metu L. M. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (1 t., 66, 75 b. l.);
Žemesnės instancijos teismas
2.3.7. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad nukentėjusiajai L. M. aptariamo įvykio metu konstatuotas praeinantis psichikos sutrikimas (kitos reakcijos į stiprų stresą), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kaltinamojo M. P. veiksmais; nukentėjusiosios L. M. sveikatos sutrikdymo mastas yra nežymus (1 t., 162–168 b. l.);
2.3.8. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, fotonuotraukomis ir apžiūros protokolu, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji L. M. pateikė savo mobiliojo ryšio telefoną ir virtuvinį peilį. Apžiūros metu užfiksuotos nukentėjusiajai L. M. į telefoną asmens (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. 14.06 val. iki 2022 m. rugsėjo 19 d. 6.43 val. atsiųstos žinutės, kuriose rašoma apie norą susitikti su nukentėjusiąja L. M., apie nusižudymą, apie alkoholio vartojimą (gėrimą) ir pan. Taip pat apžiūrėtas juodos spalvos peilis su užrašu „Bachmayer“. Po apžiūros mobiliojo ryšio telefonas grąžintas nukentėjusiajai L. M. (1 t., 44–46, 48–57 b. l.);
2.3.9. medicinos dokumentų išrašais, iš kurių matyti, kad 2022 m. rugsėjo 12 d. nukentėjusioji L. M. kreipėsi į gydymo įstaigą, kur jai buvo kliniškai konstatuoti, be kita ko, dešinio dilbio skausmai ir raumenų tempimas, dešinio dilbio raumens sumušimas ir sužalojimas (1 t., 69, 70 b. l.).
2.4. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis M. P. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai L. M., grasino ją nužudyti ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.
3.1. Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, o taip pat tyčinius nusikaltimus padarė asmuo, turintis neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą, t. y. recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).
3.2. Skirdamas bausmes kaltinamajam M. P. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes, reikšmingas bausmių skyrimui ir individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis M. P. dirba. Tačiau jis padarė du nesunkius nusikaltimus, kuriais keliamas pavojus žmogaus sveikatai ir gyvybei. Kaltinamasis teisiamas 4 kartą, anksčiau jis buvo nuteistas už chuliganizmą (Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu), už nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinio skausmo sukėlimą (Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu), už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu (Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. baudžiamuoju įsakymu) ir seksualinį prievartavimą (Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nuosprendžiu). Taip pat Panevėžio apygardos prokuratūros 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas kaltinamajam M. P. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo buvo nutrauktas kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju. Anksčiau kaltinamajam M. P. buvo paskirtos švelnesnės bausmės – bauda ir laisvės apribojimas, o taip pat laisvės atėmimo bausmės. Naujus tyčinius nusikaltimus kaltinamasis M. P. padarė nepraėjus nė 5 mėnesiams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Taip pat kaltinamasis M. P. baustas administracine tvarka, paskirtos baudos savanoriškai nemoka. Šios aplinkybės kaltinamąjį M. P. charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai manyti, kad anksčiau jam taikytos poveikio priemonės (administracinė nuobauda, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, bauda, laisvės apribojimo bausmė ir realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas) nepadarė tinkamo poveikio jam ir nepasiekė savo tikslų, nesulaikė kaltinamojo nuo naujų tyčinių kito asmens sveikatai ir gyvybei pavojingų nusikaltimų padarymo ir nauji nusikaltimai yra ne atsitiktinio pobūdžio, o nulemti susiformavusių neigiamų vertybinių jo nuostatų. Tokiu būdu kaltinamajam M. P. skirti bausmes, švelnesnes už anksčiau jam paskirtas bausmes, taip pat ir už laisvės atėmimo bausmę, nėra jokio pagrindo, nes tokios bausmės nedarytų teigiamos įtakos kaltinamajam M. P.. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes teismas mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmių tikslus galima pasiekti kaltinamajam M. P. paskyrus sankcijose numatytas griežčiausias bausmes – laisvės atėmimo bausmes, artimas sankcijose numatytų tokių bausmių vidurkiams.
3.3. Kaltinamasis M. P. nusikalstamas veikas padarė tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, siekdamas tų pačių tikslų, t. y. esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Todėl už atskiras nusikalstamas veikas jam paskirtos bausmės tarpusavyje subendrinamos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę laisvės atėmimo bausmę (BK 63 straipsnio 1 dalyje, 5 dalies 1 punkte numatytais pagrindais).
3.4. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. P. paskirta subendrinta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
3.5. Naujas nusikalstamas veikas kaltinamasis M. P. padarė neatlikęs Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės – nesumokėjęs baudos. Šias nusikalstamas veikas jis padarė po Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nuosprendžio paskelbimo ir įsiteisėjimo. Tokiu būdu šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė su Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nuosprendžiu jam paskirta ir neatlikta bausme – bauda, subendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės (BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytais pagrindais).
3.6. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamasis M. P. dirba. Taip pat, pasak paties kaltinamojo, jis gyvena kartu su savo sergančia mama ir vienintelis ją prižiūri. Šios aplinkybės, o taip pat kaltinamojo M. P. asmenybė, jo nuoširdus gailestis dėl padarytų nusikalstamų veikų leidžia pagrįstai manyti, jog bausmių ir baudžiamosios atsakomybės tikslai gali būti pasiekti be realaus galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Teismo vertinimu, pirmiau aptartas įvykis kaltinamajam taps gera pamoka ir ateityje jis gerokai kritiškiau vertins savo veiksmus bei poelgius. Todėl kaltinamajam M. P. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas ir jam skiriamos įstatyme numatytos poveikio priemonės.
4.1. Nukentėjusiosios L. M. įgaliotoji atstovė teisiamojo posėdžio metu prašė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš kaltinamojo M. P. išlaidas už įgaliotosios atstovės suteiktas teisines paslaugas – iš viso 1300 Eur (iš jų 500 Eur už atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu ir 800 Eur už atstovavimą teisiamojo posėdžio metu) (3 t., 18 b. l.).
4.2. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiosios turėtas išlaidas advokatės, dalyvavusios byloje kaip įgaliotoji atstovė, paslaugoms apmokėti.
4.3. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios proceso išlaidų priežastis yra kaltinamojo M. P. nusikalstamos veikos. Jeigu ne kaltinamojo M. P. nusikalstamas elgesys, nukentėjusioji nebūtų patyrusi su procesu susijusių išlaidų, jos turtas šia dalimi nebūtų sumažėjęs. Nukentėjusiajai nukentėjus nuo nusikalstamų veikų, ji galėjo pasirinkti, kokiu būdu ji gins savo teises. Ji galėjo tai daryti per atstovę (advokatę), o atstovę ji galėjo pasirinkti tokią, kokia pasitiki, kokia jai yra tinkama. Bendras nukentėjusiosios patirtų išlaidų atlyginimo principas turi būti pilnas jų atlyginimas, su BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtimi, kad teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nebūtų teisinga, jeigu šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis M. P. visiškai išvengtų proceso išlaidų atlyginimo, o jas prisiimtų nukentėjusioji.
4.4. Šioje vietoje teismas pažymi, kad pirmiau paminėta pinigų suma nukentėjusiosios įgaliotajai atstovei buvo sumokėta už nukentėjusiosios atstovavimą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Tačiau įgaliotoji atstovė ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo tik vienoje nukentėjusiosios apklausoje (apklausa vyko pas ikiteisminio tyrimo teisėją, ji užtruko apie 1,5 valandos), baigus ikiteisminį tyrimą susipažino su bylos medžiaga, o taip pat įgaliotoji atstovė dalyvavo viename teisiamajame posėdyje (kuris taip pat užtruko apie 1,5 valandos). Bylos nagrinėjimas teisme nebuvo labai sudėtingas, nes kaltinamasis M. P. visiškai pripažino savo kaltę ir byla teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Įgaliotajai atstovei nereikėjo parengti civilinio ieškinio, pateikti jo ikiteisminio tyrimo tyrėjai ar teismui ir įrodinėti civilinio ieškinio pagrįstumo, o taip pat jai nereikėjo dalyvauti daugelyje šioje byloje atliktų kitų procesinių veiksmų.
4.5. Atsižvelgdamas į pirmiau paminėtas aplinkybes, į įgaliotosios atstovės atliktų darbų apimtį šioje byloje, o taip pat į kaltinamojo M. P. turtinę padėtį (kaltinamasis gyvena kartu su savo mama, jųdviejų bendros mėnesinės pajamos išleidžiamos pragyvenimui, vaistams ir mokesčiams, jiems sutaupyti nepavyksta, todėl jiems padeda užsienyje gyvenanti kaltinamojo sesuo), nepaisydamas to, kad nukentėjusiosios už įgaliotosios atstovės teisinę pagalbą sumokėta pinigų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo nustatytų maksimalių išlaidų dydžių, teismas nukentėjusiosios proceso išlaidas sumažina ir iš kaltinamojo M. P. nukentėjusiajai L. M. išieško bendras 800 Eur dydžio proceso išlaidas už įgaliotosios atstovės suteiktą teisinę pagalbą.
5. Kiti klausimai
5.1. Kaltinamajam M. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 154–156 b. l.), kuri paliekama galioti iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą – panaikinama.
5.2.1. mobiliojo ryšio telefonas „Samsung A4-1“, grąžintas nukentėjusiajai L. M. (1 t., 46 b. l.), paliekamas nukentėjusiajai L. M.;
5.2.2. 2 virtuviniai peiliai (vienas peilis paimtas įvykio vietos apžiūros metu, kitą peilį pateikė nukentėjusioji L. M.), saugomi Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate (PADIS kodas (duomenys neskelbtini)) (2 t., 60, 62 b. l.), nukentėjusiosios prašymu sunaikinami;
5.2.3. skaitmeninė laikmena (kompaktinis diskas) ir raštelis, saugomi byloje (1 t., 43 b. l.; 2 t., 35 b. l.), paliekami saugoti kartu su bylos medžiaga.
5.3. Kaltinamasis M. P. laikinai sulaikytas nebuvo, taip pat byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys ir nėra su procesinių dokumentų įteikimu susijusių proceso išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais teismas
nusprendžia:
M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:
- BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;
- BK 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 12 (dvylikai) mėnesių.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes tarpusavyje subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę laisvės atėmimo bausmę ir paskirti M. P. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 12 (dvylikai) mėnesių.
Taikyti BK 64¹ straipsnį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki laisvės atėmimo 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – bauda, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės – baudos ir paskirti M. P. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 mėnesiams ir baudą 9 MGL (450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų)) dydžio.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6 ir 9 punktais, M. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį: 1) per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti (tęsti darbą) arba būti registruotu Užimtumo tarnyboje; 2) per pirmus 6 (šešis) laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nesilankyti L. M. gyvenamojoje vietoje ir darbovietėje, bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su L. M..
M. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą – panaikinti.
- mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A4-1“, grąžintą L. M., palikti L. M.;
- 2 (du) virtuvinius peilius, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate (PADIS kodas (duomenys neskelbtini)), sunaikinti;
- skaitmeninę laikmeną (kompaktinį diską) ir raštelį, saugomus byloje, palikti saugoti kartu su bylos medžiaga.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš M. P. L. M. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) įgaliotojo atstovo teisinei pagalbai (už atstovavimą) apmokėti.
Išaiškinti M. P., jog paskirtą baudą jis turi sumokėti ne vėliau kaip per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: LT787290000000130151 (AB „Citadele“ bankas); LT057044060007887175 (AB SEB bankas); LT327180000000141038 (AB Šiaulių bankas); LT747400000008723870 (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); LT744010051001324763 (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); LT122140030002680220 (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); LT247300010112394300 („Swedbank“ AB); LT427230000000120025 (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas 6801).
Išaiškinti M. P., jog mokėjimo pavedimuose (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie baudos sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).
Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.