Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Mano Būstas Sostinė“ prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybe, nustatymo, suinteresuotieji asmenys T. Č., V. M., antstolis Robertas Vasiliauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas UAB „Mano Būstas Sostinė“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuriuo prašo nustatyti skolininkui T. Č. priklausančią dalį šiame turte: 1) sutuoktinės pajamose, t.y. sutuoktinės gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ar kituose darbo užmokesčiui prilygintose pajamose; 2) sutuoktinės banko sąskaitoje laikomose piniginėse lėšose, t.y. sutuoktinės banko sąskaitoje esančiose ar ateityje būsiančiose piniginėse lėšose.

Suinteresuoti asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos bei vykdomosios bylos Nr. 0179/18/01002 medžiagos nustatyta, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-8681-599/2018, išduotą 2018 m. gegužės 17 d., dėl 633,04 Eur skolos bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko T. Č., išieškotojo UAB „Mano Būstas Sostinė“ naudai. Vykdymo procese antstolis nustatė, kad skolininkas turi registruoto nekilnojamojo turto. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, skolininkas yra individualios įmonės savininkas arba tikrosios ūkinės bendrijos tikrasis narys. Vykdymo procese nustatyta, jog nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. skolininkas yra sudaręs santuoką su V. M.. Antstolis nustatė, kad skolininko sutuoktinė dirba (duomenys neskelbtini), gauna darbo užmokestį. 2019 m. gegužės 7 d. antstolis areštavo skolininko sutuoktinės V. M. darbo užmokestį, gaunamą iš (duomenys neskelbtini). Antstolis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalimi, 2019 m. gegužės 7 d. pasiūlė skolininkui per 20 dienų nuo antstolio patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Skolininkas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepateikė antstoliui minėto sutikimo, todėl antstolis, vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 2 dalimi, 2019 m. liepos 12 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojui per 30 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis su pareiškimu į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko turto dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe.

Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą bei pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenys patvirtina, kad vykdymo proceso metu antstolis areštavo skolininko turtą (skolininko sutuoktinės darbo užmokestį), kurio dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta. Taip pat antstolis įvykdė CPK 667 straipsnyje įtvirtintą įpareigojimą pasiūlyti skolininkui pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo. Skolininkui sutikimo nepateikus, išieškotojui buvo išsiųstas siūlymas kreiptis į teismą dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, kuriuo išieškotojas per antstolio nustatytą terminą pasinaudojo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pareiškėjo prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Pažymėtina, kad įstatymas įtvirtina prezumpciją, pagal kurią turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Vedybų sutarčių registro duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai (suinteresuoti asmenys) nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas. Nesant sudarytos vedybų sutarties, sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad pareiškėjo UAB „Mano Būstas Sostinė“ pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas – nustatytina, kad skolininkui T. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ skolininko sutuoktinės V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų iš darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų ir piniginių lėšų, esančių ir/ ar patenkančių į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis), į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 667 straipsniais,

nutaria:

patenkinti pareiškimą.

Nustatyti skolininko T. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) laikant, kad skolininkui T. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ skolininko sutuoktinės V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų iš darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų ir piniginių lėšų, esančių ir/ ar patenkančių į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.