Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. L. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria R. L. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2010 m. rugsėjo 7 d.

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. L. kaltinamas tuo, kad jis veikdamas su K. Č. ir D. B. iki XXXX m. rugsėjo mėn. Alytaus mieste organizavo šaunamaisiais ginklais ginkluotą nusikalstamą susivienijimą turėdamas tikslą daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus – neteisėtai disponuoti šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ir vykdyti jų kontrabandą iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę bei neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, kas pasireiškė nusikalstamos veiklos planų rengimu, vaidmenų skirstymu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų bei transporto ir ryšio priemonių įgijimu, bendrininkų parinkimu ir jų verbavimu: įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą A. E. ir kitus, bei bendrininkus S. K., D. K. ir kitus, nenustatytus, vadovavo nusikalstamo susivienijimo veiklai, duodamas nurodymus asmeniškai arba per kitus ir vaidmenų paskirstymu darant nusikaltimus, renkant ir paskirstant iš nusikalstamos veiklos gautas pinigines lėšas bei įvairiomis sudėtimis dalyvavo darant konkrečius nusikaltimus.

R. L. kaltinamas ir tuo, kad nuo XXXX m. rugsėjo mėn. iki XXXX m. rugsėjo X d., veikdamas su K. Č. ir D. B., iš anksto sutaręs su R. D. ir M. B., kad pastarieji nupirks į Jungtinę Karalystę kontrabandos būdu atvežtus perdirbtus dujinius pistoletus, o su A. E. – kad suras vairuotoją kontrabandos būdu nugabenti akumuliatorių su jame esančiais šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, sutarę su D. K. – kad paruoš slėptuves ir paslėps ginklus ir šaudmenis, iš nenustatytų asmenų ir įgijo ne mažiau kaip dvylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų ir paslėpė juos garažuose. Vykdant R. L. nurodymus, A. E. įkalbėjo S. K. kontrabandos būdu nugabenti akumuliatorių su jame paslėptais uždraustais apyvartoje daiktais į Jungtinę Karalystę, kur M. B. juos paėmė ir laikė bei realizavo nenustatytiems asmenims.

Be to, R. L. kaltinamas ir tuo, kad vadovaudamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veiklai, veikdamas organizuota grupe su K. Č., D. B. ir kitais bei susivienijimui nepriklausančiais S. K., D. K. ir kitais, nenustatytais, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus ir didelį kiekį šaudmenų XXXX m. lapkričio XX d. kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

R. L. kaltinamas ir tuo, kad su K. Č. XXXX m. sausio XX d. iš nenustatyto asmens nesustatytomis aplinkybėmis neturėdamas leidimo įgijo Rusijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistoletą (XX), Nr. XXXXX, ir ne mažiau kaip vieną šimtą 9 mm kalibro šovinių, kuriuos gabeno ir laikė miške (duomenys neskelbtini), o XXXX m. vasario XX d. išgabeno į nenustatytą vietą, kur laikė iki sulaikymo XXXX m. kovo X d.

R. L. kaltinamas ir tuo, kad vadovaudamas minėto susivienijimo veiklai, veikdamas su K. Č., XXXX m. sausio XX d. neteisėtai įgijo pistoletą PM ir ne mažiau kaip 100 9 mm kalibro šovinių, kuriuos gabeno ir laikė miške iki sulaikymo XXXX m. kovo X d.

Be to, R. L. kaltinamas ir tuo, kad vadovaudamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veiklai, veikdamas su D. B., nuo XXXX m. vasario XX d. iki XXXX m. kovo X d. neteisėtai gabeno ir laikė ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus: nenustatytose vietose neturėdamas leidimo laikė ne mažiau kaip keturis savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus II XX-X „XXXXX“, pritaikytus šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, kuriuos XXXX m. vasario XX d. išgabeno iš garažų, esančių (duomenys neskelbtini).

R. L. kaltinamas dar ir tuo, kad iki XXXX m. kovo X d. iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo savadarbiu būdu pagamintus aštuonis 9 mm kalibro šaudmenis, kurios iki XXXX m. kovo X d. laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

R. L. kaltinamas ir tuo, kad veikdamas su K. Č. XXXX m. vasario XX d. iš nenustatyto asmens nesustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį – 939, 15 g kanapių ir jų dalių, bei 492, 44 g metamfetamino, kurias iki XXXX m. vasario XX d. neteisėtai gabeno ir laikė nenustatytose vietose bei bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur R. L. nurodymu K. Č. neteisėtai perdavė M. S. turėdamas tikslą jas neteisėtai nugabenti į Šalčininkus, tačiau M. S. buvo sulaikytas.

Be to, R. L. kaltinamas ir tuo, kad veikdamas su K. Č. ir D. B., turėdamas tikslą platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, ne vėliau kaip XXXX m. kovo X d. iš nenustatyto asmens nesustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį – 925, 74 g kanapių ir jų dalių ir 486, 542g metamfetamino, kurias XXXX m. kovo X d. jo nurodymu K. Č. ir D. B. automobiliu „XXXX“, valst. Nr. XXX XXX, neteisėtai gabeno ir iki XXXX m. kovo X d. neteisėtai laikė nenustatytose vietose ir name, esančiame (duomenys neskelbtini).

Be to, R. L. kaltinamas ir tuo, kad veikdamas su K. Č., ne vėliau kaip XXXX m. kovo X d. iš nenustatyto asmens nesustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo labai didelį narkotinių medžiagų kiekį – 87, 885 g heroino, kurias iki XXXX m. kovo X d. laikė nenustatytose vietose, o po to jo nurodymu K. Č. automobiliu neteisėtai gabeno ir iki XXXX m. kovo X d. neteisėtai laikė garaže, esančiame (duomenys neskelbtini).

R. L. kaltinamas dar ir tuo, kad veikdamas su K. Č., iki XXXX m. kovo X d. iš nenustatyto asmens nesustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo narkotinių ir psichotropinių medžiagų – 4, 208 g. metamfetamino ir 2, 880 g. kokaino, kurias iki XXXX m. kovo X d. su K. Č. automobiliu „XXXX“, valst. Nr. XXX XXX, gabeno ir laikė tyrimo nenustatytose vietose ir bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą 4, 208 g. metamfetamino ir 2, 880 g. kokaino, kontrabandos būdu išvežti iš Lietuvos į Baltarusiją ir taip jas platinti, nuo XXXX m. kovo X d. automobiliu „XXXXX“, valst Nr. XXX XXX, nugabeno iki Šalčininkų pasienio kontrolės punkto, esančio (duomenys neskelbtini), kur laikė su savimi, bet nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas.

Tokie R. L. veiksmai atitinka BK 249 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje ir 253 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje ir 253 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje ir 253 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 2 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų požymius.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. L. skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi kaltinamajam R. L. kardomosios priemonės suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės suėmimo terminą, BPK 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, jog į kaltinamojo skunde nurodytus argumentus iš dalies buvo atsakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartyje. Kaltinamasis iš esmės naujų argumentų nenurodo ir šiame skunde, kaltinamojo prašymas motyvuotas tais pačiais argumentais, kuriais buvo grįsti ankstesni skundai dėl ankstesnių Vilniaus apygardos teismo nutarčių, kuriomis R. L. buvo pratęsiami suėmimo terminai. Kadangi į šiuos argumentus pakankamai išsamiai atsakyta ankstesnėse aukštesniojo teismo nutartyse dėl pateiktų skundų, todėl netikslinga dar kartą analizuoti šių argumentų ir kartoti ankstesniuose nutartyse išdėstytus motyvus.

Lietuvos apeliacinis teismas dar kartą akcentuoja, kad suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti kaltinamojo R. L. dalyvavimą procese, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, todėl yra visos sąlygos taikyti kaltinamajam suėmimą. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Vilniaus apygardos teismas R. L. suėmimą pratęsė dėl to, kad yra neišnykę šios kardomosios priemonės taikymo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo teismo, bei BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.“ Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Lietuvos apeliacinis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais remiantis konstatuota, jog nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. Kadangi R. L. kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, jam inkriminuoti nusikaltimai galimai padaryti nusikalstamo susivienijimo, turint ryšių su užsienio valstybėse, už šių nusikaltimų padarymą įstatymas numato labai griežtas laisvės atėmimo bausmes. Vilniaus apygardos teismas įvertinęs visas šias aplinkybes padarė pagrįstą išvadą, kad R. L. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Apeliacinis teismas konstatuoja, jog R. L. teisės suvaržytos, laikantis BPK nustatytų reikalavimų, ir toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas. Tai, kad kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, iki suėmimo dirbo, darbdavys vėl sutinka jį priimti į darbą, turi šeimą ir nori ja rūpintis bei padėti materialiai nėra pakankamas pagrindas kardomąją priemonę – suėmimą keisti į švelnesnę.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. R. L. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), už kurias baudžiamasis įstatymas numato ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. L. kaltinamas nusikalstamas veikas padaręs nusikalstamame susivienijime, buvo organizatorius, veikos buvo vykdomos ilgą laiką (nuo 2006 m. iki 2008 m.). Nusikalstamų veiksmų darymo sistemingumas, jų kartotinumas ir pobūdis leidžia pagrįstai manyti, kad R. L. būdamas laisvėje, gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus.

Kaltinamasis skunde nurodo (kartoja ankstesnių skundų argumentą), kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikymo sąlygos yra nežmoniškos. Apeliacinis teismas dar kartą atkreipia dėmesį į tai, jog suimtųjų laikymo (šiuo atveju Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime) sąlygas nustato ne teismas, o kitos valstybinės institucijos. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kaltinamojo skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, negali spręsti apie Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime suimtųjų laikymo sąlygas, kadangi tai nėra ir negali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliacinio proceso metu suimtasis pateikė teismui pažymą, kad dėl abiejų ausų mišraus uždegimo jam reikalingas stacionarus gydymas. Tačiau teismui pateiktoje medžiagoje ir minėtoje pažymoje nėra jokių duomenų, kad R. L. dėl pablogėjusios sveikatos negali būti laikomas suimtas.

Apeliacinis teismas sutinka su skundo argumentais, kad suimtajam kardomojo kalinimo terminas taikomas ilgą laiką. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių, nes šiuo metu yra paskirta fonoskopinė ekspertizė, o bylos nagrinėjime paskelbta pertrauka. Apeliacinis teismas dar karta pabrėžia, jog kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, pakeisti bylos nagrinėjimo tvarką pirmosios instancijos teisme ar jai daryti įtaką negali. Kaip jau buvo minėta ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, baudžiamoji byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, todėl teismas nėra saistomas BPK 127 straipsnyje nustatytų kardomosios priemonės – suėmimo taikymo trukmės terminų. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas kaltinamajam R. L. suėmimo terminą pratęsė pagrįstai, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Kaltinamojo R. L. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.