Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Nemuno būstas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 132.17 p. (toliau – Taisyklės) ir Įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodikos 7. 2 p., tiek suvartota elektros energija bendrabučio bendrojo naudojimo patalpose, tiek suvartota elektros energija bendrabučio patalpose (bute, kambaryje), kai kiekvienam daugiabučio gyvenamojo namo butui nėra įrengti atskiri teisės aktų reikalavimus atitinkantys operatoriui priklausantys elektros apskaitos prietaisai, priskiriama prie suvartotos elektros energijos bendroms reikmėms. Atsižvelgiant į tai, ieškovė Administratoriaus pateiktus bendrus duomenis apie suvartotą elektros energiją tiek bendrojo naudojimo patalpose, tiek suvartotą pačiose patalpose (objektuose) savo kompiuterinėje programoje pagrįstai priskiria prie bendroms reikmėms susidariusių skolų. Taigi, atsakovė privalo tinkamai atsiskaityti už visą Objekte suvartotą elektros energiją: tiek bute, tiek bendro naudojimo patalpose. Nors su atsakove nebuvo sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis, atsakovei kyla prievolė atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. Taisyklėse reglamentuojama, jog vartotojas privalo pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir (ar) galią (Taisyklių 56.5, 90, 97 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra įtvirtinęs nuostatą, kad Taisyklės yra privalomos tiek elektros energijos tiekėjams, tiek elektros energijos vartotojams nepriklausomai nuo jų pavaldumo ir valdomo turto nuosavybės formos, nes jos patvirtintos vykdant Energetikos įstatymą ir Vyriausybės pavedimą. Taisyklių 100 p. nustato, jog tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Kaip nurodyta aukščiau, rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties dėl elektros energijos tiekimo į Objektą su ieškove nebuvo sudaryta, todėl atsakomybė už susidariusias skolas tenka Objekto savininkui - atsakovei. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko, Objektą pagal paveldėjimo teisės liudijimą perėmė 2018 m. gegužės 25 d., tačiau palikimo priėmimo teisiniai padariniai, vadovaujantis CK 5.3 str. 1 d., jam kilo nuo palikimo atsiradimo dienos, tame tarpe ir pareiga tinkamai atsiskaityti už Objektui tiekiamą butui ir bendroms reikmėms elektros energiją. Nagrinėjamu atveju ieškovei yra neatsiskaityta už elektros energiją, tiektą Objektui, kuriame skola susidarė jau po buvusio Objekto savininko (palikėjo) mirties. Taigi, skolos susidarymo laikotarpiu Objekto savininke laikoma Lietuvos Respublika. Ieškovė jai teisės aktų numatytus įsipareigojimus vykdė tinkamai, o atsakovė jai nuosavybės teise priklausančiu Objektu nesirūpino, dėl ko už Objekte suvartotą elektros energiją susidarė įsiskolinimas. CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovės priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė. Nurodė, kad atsakovei sudarius taikos sutartį, sutinka atsisakyti procesinių palūkanų priteisimo, galėtų išdėstyti skolą trijų mėnesių laikotarpyje, atsisakytų 25 procentų žyminio mokesčio išlaidų.

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad sutiktų sumokėti skolą ir be taikos sutarties, gavus rašytinius duomenis apie skolos apmokėjimo.

2019 m. birželio 21 d. nutartimi byla sustabdyta iki VĮ Turto bankui bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas arba Butą paveldės kitas asmuo. 2023 m. spalio 9 d. nutartimi byla atnaujinta ir skirta bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje. 2024 m. gegužės 3 d. atsakovė informavo teismą, kad VĮ Turto bankui išduotas B. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimas, kurio pagrindu buto adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė Nekilnojamojo turto registre įregistruota Lietuvos Respublikos vardu, o patikėjimo teisė – VĮ Turto banko vardu. Pateikė tai patvirtinantį 2024 m. lapkričio 11 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr.RI-1479 ir išrašą iš Nekilnojamojo turto registro apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininką.

2024 m. birželio 10 d. parengiamojo teismo posėdžio metu bylą nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, tai, jog atsakovė su ieškiniu sutinka, teismas mano, jog protinga, efektyvu ir ekonomiška bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Juolab, kad šalys savo pozicijas yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose bei posėdyje, šalių lygiateisiškumo principai įgyvendinti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Nagrinėjamu atveju atsakovė skolos fakto neginčijo, todėl nagrinėjamoje byloje taikoma CPK 268 straipsnio 5 dalies norma, surašomi sutrumpinti motyvai dėl pripažintų aplinkybių.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė tiekia elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučio gyvenamajam namui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau - Namas). Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro (toliau - NTR) viešai skelbiamais duomenimis, butas Nr. (duomenys nskelbtini) (toliau – Objektas) priklausė (duomenys neskelbtini) mirusiai B. V., po B. V. mirties turtą paveldėjo Lietuvos Respublika (pagrindas – 2024 m. lapkričio 11 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr.RI-1479). Už Namo bendrosioms reikmėms Bendrovės patiektą ir Objektui Namo administratoriaus (toliau - Administratorius) per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. gegužės 1 d. priskaičiuotą elektros energiją nebuvo atsiskaitoma, todėl susidarė 900,35 Eur. Su ieškove rašytinė elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis dėl elektros energijos tiekimo į Objektą skolos susidarymo laikotarpiu nebuvo sudaryta. Prašoma priteisti įsiskolinimo suma 900,35 Eur susidarė laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. gegužės 1 d. Atsakovė, Lietuvos Respublika, Objektą pagal paveldėjimo teisės liudijimą perėmė 2018 m. gegužės 25 d., tačiau palikimo priėmimo teisiniai padariniai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.53 straipsnio 1 dalimi, jai kilo nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. nuo (duomenys neskelbtini) tame tarpe ir pareiga tinkamai atsiskaityti už Objektui tiekiamą elektros energiją. Prašomos priteisti iš atsakovės 900,35 Eur skolos susidarymą ir apskaičiavimą pagrindžia išrašas iš ieškovės vartotojų duomenų bazės „Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita nuo 2017-10-21 iki 2019-05-24“. Ieškovė 2019 m. kovo 15 d. raštu Nr. 3231-978 kreipėsi į atsakovės atstovą Valstybės įmonę Turto bankas dėl skolos, susidariusios Objekte, apmokėjimo. Atsakovės atstovas skolos neginčijo, tačiau geranoriškai jos neapmokėjo, duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).

Elektros energijos paslaugų teikėjų ir vartotojų santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (toliau – EEĮ), Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės) ir kiti teisės aktai. Minėtų teisės aktų pagrindu vartotojams kyla prievolė atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją. EEĮ 2 str. numatyta, jog elektros energija yra prekė, kuri pateikiama elektros energijos vartotojui bei numatyta vartotojo prievolė sumokėti už suvartotą elektros energiją arba jos persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas. Ta pati nuostata įtvirtinta Taisyklėse, kur reglamentuojama, jog vartotojas privalo pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir (ar) galią (Taisyklių 56.5, 90, 97 p.). Objektas, kuriame susidarė skola, yra bendrabučio tipo daugiabučio gyvenamojo namo patalpa - butas. Taisyklių 12 p. reglamentuojama, kad bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose elektros tinklo nuosavybės riba tarp operatoriaus ir vartotojo (-ų) nustatoma ant atvado prijungimo gnybtų namo įvadinėje elektros skirstomojoje (elektros apskaitos skirstomojoje) spintoje (skydelyje). Ieškovė pažymi, kad visam namui yra įrengtas vienas įvadinis elektros energijos apskaitos prietaisas, o esama viso namo vidaus elektros energijos tiekimo inžinerinė įranga nėra sumontuota taip, kad galima būtų kiekvienam patalpų savininkui ir/ar nuomininkui atskirai apskaičiuoti kiekį sunaudotos per ataskaitinį laikotarpį elektros energijos, tiekiamos namo bendroms reikmėms. Bendroms namo reikmėms tiekiama elektros energija yra apskaitoma vienu ieškovei priklausančiu komerciniu elektros apskaitos prietaisu, įrengtu namo įvadinėje elektros skirstomojoje spintoje, kurio rodmenų pagrindu su ieškove atsiskaitoma už patiektos visam namui elektros energijos kiekį. Taisyklių 107 p. ir 132.18.p. reglamentuojama, kad daugiabučio gyvenamojo namo teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas administratorius, sutartyje nustatytais terminais ir būdu, bet ne vėliau kaip iki paskutinės ataskaitinio laikotarpio kalendorinės dienos įskaitytinai, privalo pateikti operatoriui tikslius duomenis apie elektros apskaitos prietaisų rodmenis, apskaičiuoti namui ir atskirai kiekvienam vartotojui už elektros energiją paskirstytas sumas, informuoti kiekvieną vartotoją bei tiekėją ir (ar) operatorių apie paskirstytas mokėtinas sumas bei neatlygintinai teikti kitą tiekėjo ir (ar) operatoriaus pareikalautą informaciją. 2004 m. kovo 9 d. AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ sudarė Mokesčio už elektros energijos paskirstymą sutartį Nr. 2004/220 (kopija su priedu pridedama) su UAB „Būsto administravimo agentūra“ toliau – Administratorius arba Trečiasis asmuo), kurios 2.1 p. UAB „Būsto administravimo agentūra“, kaip teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas Namo administratorius, įsipareigojo paskirstyti vartotojams mokėtinas sumas už per ataskaitinį laikotarpį suvartotą elektros energiją pagal teisės aktais nustatytą metodiką bei informuoti kiekvieną savininką ir (ar) nuomininką apie tiekėjui mokėtiną sumą ir perduoti šiuos duomenis ieškovei. Atsižvelgiant į tai, namo butuose ir patalpose, įskaitant atsakovės Objekte, suvartotos elektros energijos kiekį kiekvieną mėnesį apskaičiuodavo namą administruojantis juridinis asmuo – Trečiasis asmuo, vadovaudamasis Įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodika. Įmokos kiekvienam objektui (namo butui/patalpai) už suvartotą elektros energiją namo bendroms reikmėms yra apskaičiuojamos remiantis daugiabučio gyvenamojo namo įvadiniais elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenimis ir kiekvieno objekto plotu. Remiantis Metodika, ieškovė kiekvieną mėnesį užfiksuoja ir Administratoriui pateikia sąskaitą už viso daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų suvartotą elektros energiją (pagal namo įvadinio skaitiklio parodymus). 10 proc. šios sumos išskirstoma visiems butams už elektros suvartojimą bendrojo naudojimo patalpose.

CK 4.76 str. nustato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Atitinkamai pagal CK 4.82 str. 3 d. butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Taisyklių 132.17 p. reglamentuoja, kad jeigu elektros energija tiekiama (persiunčiama) daugiabučio gyvenamojo namo bendroms reikmėms (vestibiuliams, laiptinėms ir rūsiams apšviesti, hidrauliniams siurbliams, šiluminiam punktui, liftui ir kitoms bendroms reikmėms) arba daugiabučiam gyvenamajam namui (butams, kambariams, virtuvėms, dušams, sanitariniams mazgams, skalbykloms, poilsio kambariams, vestibiuliams, laiptinėms ir rūsiams apšviesti, hidrauliniams siurbliams, liftui ir kitoms bendroms reikmėms), kai kiekvienam daugiabučio gyvenamojo namo butui nėra įrengti atskiri teisės aktų reikalavimus atitinkantys operatoriui priklausantys elektros apskaitos prietaisai, už atsiskaitymą su tiekėju ir (ar) operatoriumi už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas pagal įvadinių elektros apskaitos prietaisų rodmenis yra atsakingi daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai ir (ar) teisės aktų nustatytais atvejais – nuomininkai, panaudos gavėjai, laikinieji gyventojai, ir kiti teisėti objekto naudotojai. Gyventojai, kurie nedeklaruoja elektros apskaitos prietaiso rodmenų savo bute arba tokio elektros apskaitos prietaiso neturi, moka proporcingai pagal buto/patalpų plotą paskirstytą suvartotą elektros energiją bendrojo naudojimo patalpose bei už savo reikmėms suvartotą elektros energiją pagal Metodikos 7.2 p. Pagal Taisyklių 132.17 p. ir Metodikos 7. 2 p., tiek suvartota elektros energija bendrabučio bendrojo naudojimo patalpose, tiek suvartota elektros energija bendrabučio patalpose (bute, kambaryje), kai kiekvienam daugiabučio gyvenamojo namo butui nėra įrengti atskiri teisės aktų reikalavimus atitinkantys operatoriui priklausantys elektros apskaitos prietaisai, priskiriama prie suvartotos elektros energijos bendroms reikmėms. Atsižvelgiant į tai, ieškovė Administratoriaus pateiktus bendrus duomenis apie suvartotą elektros energiją tiek bendrojo naudojimo patalpose, tiek suvartotą pačiose patalpose (objektuose) savo kompiuterinėje programoje pagrįstai priskiria prie bendroms reikmėms susidariusių skolų. Taigi, atsakovė privalo tinkamai atsiskaityti už visą Objekte suvartotą elektros energiją: tiek bute, tiek bendro naudojimo patalpose. Nors su atsakove nebuvo sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis, atsakovei kyla prievolė atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją, vadovaujantis EEĮ 2 str., Taisyklių 56.5, 90, 97 p. Taisyklių 100 p. nustato, jog tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Kaip nurodyta aukščiau, rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties dėl elektros energijos tiekimo į Objektą su ieškove nebuvo sudaryta, todėl atsakomybė už susidariusias skolas tenka Objekto savininkui - atsakovei. Nagrinėjamu atveju ieškovei yra neatsiskaityta už elektros energiją, tiektą Objektui, kuriame skola susidarė jau po buvusio Objekto savininko (palikėjo) mirties. Taigi, skolos susidarymo laikotarpiu Objekto savininke laikoma Lietuvos Respublika (CK 4.47 str. 2 p., 5.3 str. 1 d.). Pagal CK 4.76 straipsnį, 4.82 straipsnio 3 dalį Namo patalpų bendrasavininkai kiekvienas proporcingai savo daliai atsako pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu) bei privalo apmokėti išlaidas mokesčiams.

Ieškovės pateikti įrodymai (priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitos) formaliai patvirtina, kad atsakovė įsipareigojimų tinkamai nevykdė, duomenų, jog atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove ar ginčijusi prievolę, jos dydį nėra (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 900,35 Eur įsiskolinimą tenkintinas (CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d., 4.83 str. 6 d., 4.84 str. 4 d., 6.38 str.).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 900,35 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė patyrė 20 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėjusi 20 Eur žyminį mokestį (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį patenkinus 20 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str., 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“, j.a.k. 303383884, iš atsakovės Lietuvos Respublikos, j.a.k.111105555, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto bankas, j.a.k.112021042, 900,35 Eur (devynis šimtus eurų 35 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (900,35 Eur), skaičiuojamą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20 Eur (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.