- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-08
- Bylos Nr.
- e2-16587-600/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10879-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Ieškovas
- R. S.
- Advokatai
- Arūnas Bertulis
- Kategorijos
- 3.2.6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei 708 – ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka
1. Ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais 708 – osios daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – ir Bendrija) narių 2018 m. lapkričio 28 d. pakartotiniame visuotiniame susirinkime priimtus sprendimu dėl bendrijos pirmininko A. M. išrinkimo, bendrijos valdybos, susidedančios iš Z. B., D. I., B. K. ir V. B., išrinkimo, bendrijos revizijos komisijos, susidedančios iš D. Z., V. D. ir J. G. išrinkimo; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad 2016 m. kovo 31 d. 708 – osios daugiabučio namo savininkų bendrijos visuotinio susirinkimo metu buvo priimti sprendimai dėl bendrijos pirmininko ir valdybos išrinkimo. Bendrijos pirmininku tapo L. J., pakeitęs iki tol Bendrijos pirmininko pareigas ėjusį D. Z.. Valdybos nariais išrinkti J. Š., D. L. ir R. S.. Šis juridinis faktas 2016 m. rugpjūčio 17 d. buvo įregistruotas valstybinėje įmonėje „Registrų centras“. 2016 m. lapkričio 10 d. buvę Bendrijos valdybos nariai ir pirmininkas D. Z., siekdami išvengti dokumentacijos perdavimo ir informacijos apie galimus lėšų iššvaistymo Bendrijoje atvejus, paaiškėjimo, suorganizavo Bendrijos narių parašų rinkimą ir Bendrijos narių susirinkimą, kuriuo metu buvo išrinkti nauji Bendrijos valdymo organai – valdyba ir bendrijos pirmininkas. Pirmininku buvo išrinktas A. M.. Ieškovas, manydamas, kad buvusio pirmininko D. Z. 2016 m. lapkričio 10 d. organizuotas susirinkimas buvo neteisėtas ir jo metu neturėjo būti priimti sprendimai, susiję su Bendrijos valdymo klausimais, nes susirinkime nedalyvavo reikiamas Bendrijos narių skaičius ir nebuvo reikalingo kvorumo, pateikė teismui ieškinį dėl Bendrijos 2016 m. lapkričio 10 d. visuotinio susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais. 2017 m. birželio 25 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-469-854/2017, ieškovo ieškinys tenkintas, 2016 m. lapkričio 10 d. Bendrijos susirinkime priimti sprendimai pripažinti negaliojančiais.
3. Bendrijos pirmininkas A. M., žinodamas, kad pagal nurodytą teismo sprendimą jis veikai neteisėtai, 2017 m. spalio 18 d. suorganizavo naują Bendrijos visuotinį susirinkimą, kuris neįvyko dėl kvorumo nebuvimo. 2017 m. lapkričio 28 d. vyko pakartotinis Bendrijos visuotinis susirinkimas, kurio metu, be kita ko, bendrijos pirmininku išrinktas A. M., perrinkta tos pačios sudėties valdyba (Z. B., D. I., B. K. ir V. B.), išrinkta tos pačios sudėties revizijos komisija (D. Z., V. D. ir J. G.). Po visuotinio susirinkimo ieškovas ne kartą prašė pateikti susirinkimo protokolą ir jo priedus, tačiau šiuos dokumentus jis gavo tik 2018 m. vasario 26 d. Ieškovo manymu, 2017 m. lapkričio 28 d. vykusio pakartotinio Bendrijos visuotinio susirinkimo metu priimti sprendimai dėl valdymo organų išrikimo buvo priimti neteisėtai ir turi būti panaikinti.
4. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 11 straipsnio 5 dalį, pakartotinis visuotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių. DNSBĮ 11 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad bendrijos nariai sprendimus gali priimti balsuodami raštu, išskyrus sprendimus dėl DNSBĮ 11 straipsnio 7 dalyje nurodytų klausimų, t. y. dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo, dėl bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo. Be to, pagal DNSBĮ 11 straipsnio 7 dalį, visuotinio susirinkimo sprendimai dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo yra teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip du trečdaliai visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių.
5. Iš 2017 m. lapkričio 28 d. pakartotinio Bendrijos susirinkimo protokolo mastyti, kad jame iš 79 Bendrijos narių (nors Vilniaus miesto apylinkės 2017 m. birželio 25 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-469-854/2017 konstatuota, kad Bendrijoje yra 84 nariai) dalyvavo tik 14 narių, o dar 35 nariai savo nuomonę buvo išreiškę raštu. DNSBĮ 11 straipsnio 12 dalies nuostatos imperatyviai draudžia balsuoti raštu sprendžiant klausimus dėl bendrijos valdymo organo ar bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo, todėl pakartotinio Bendrijos susirinkimo metu Bendrijos nariai neturėjo teisės raštu reikšti nuomonės dėl pirmininko, valdybos ir revizijos komisijos narių išrinkimo, kas reiškia, kad nebuvo kvorumo, todėl nurodyti asmenys negalėjo būti perrinkti. Be to, už pirmininko A. M. ir valdymo ir revizijos komisijos narių kandidatūras balsavo mažiau nei du trečdaliai susirinkime dalyvavusių narių (už pirmininką – 7 dalyvavę asmenys, už valdybą – 6 nariai, už revizijos komisiją – 7 nariai).
Atsiliepimas
6. Atsakovė pateiktame atsiliepime prašo taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimams; atmesti ieškinį kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad 2018 m. lapkričio 28 d. joks Bendrijos narių visuotinis susirinkimas nevyko, todėl ieškovo reikalavimas objektyviai negali būti tenkintas, o reikalavimo dėl 2017 m. lapkričio 28 d. Bendrijos visuotiniame susirinkime priimtų sprendimų nuginčijimo ieškovas nereiškia.
7. Reikalavimas dėl 2017 m. lapkričio 28 d. visuotinio Bendrijos susirinkimo metu priimtų sprendimų taip pat negalėtų būti tenkinamas. Ieškovo argumentas dėl teismo sprendimu konstatuoto bendrijos narių skaičiaus (84) yra neaktualus sprendžiant klausimą dėl 2017 m. lapkričio 28 d. susirinkimo teisėtumo, nes teismo sprendimu konstatuotas narių skaičius, buvęs 2016 m. lapkričio 10 d. 2017 m. lapkričio 28 d. susirinkimo metu Bendrijos narių buvo 79, o ne 84.
8. Pagal DNSBĮ 11 straipsnio 4 dalį, visuotiniame susirinkime dalyvaujantys bendrijos nariai registruojami pasirašytinai susirinkimo dalyvių sąraše. Visuotinio susirinkimo dalyvių sąrašą pasirašo visuotinio susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Bendrijos nariai bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus. Pagal DNSBĮ 11 straipsnio 5 dalį, visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Pakartotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių. Vadovaujantis DNSBĮ 11 straipsnio 12 dalimi, bendrijos nariai sprendimus gali priimti balsuodami raštu, išskyrus sprendimus dėl DNSBĮ 11 straipsnio 7 dalyje nurodytų klausimų.
9. Priešingai, nei teigia ieškovas, 2017 m. lapkričio 28 d. vykusiame Bendrijos narių visuotiniame susirinkime buvo kvorumas, kadangi jame dalyvavo 49 Bendrijos nariai, iš kurių 35 buvo išreiškę savo nuomonę iš anksto. 49 Bendrijos nariai sudaro 62,02 proc. visų Bendrijos narių. Ieškovas nepagrįstai į 2017 m. lapkričio 28 d. dalyvavusių Bendrijos narių skaičių neįskaičiuoja 35 iš anksto nuomonę pareiškusių Bendrijos narių, kadangi pagal DNSBĮ 11 straipsnio 4 dalį, iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai yra įskaitomi į balsavimo rezultatus.
10. DNSBĮ 11 straipsnio 12 dalis, kuria remiasi ieškovas, reglamentuoja sprendimų priėmimą raštu. Nagrinėjamu atveju jokio sprendimų priėmimo raštu nebuvo. Šią aplinkybę patvirtina tiek tai, kad buvo šaukiamas visuotinis susirinkimas, tiek tai, kad nebuvo parengta jokių balsavimo raštu biuletenių ir /ar atlikta kitų procedūrų, kurios yra reglamentuojamos Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. D1-895 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas).
11. Ieškovo argumentai pagrįsti iš esmės ydingu DNSBĮ 11 straipsnio 12 d. nuostatų aiškinimu, sprendimo raštu procedūrą prilyginant iš anksto raštu pareikštai Bendrijos narių nuomonei. Pagal DNSBĮ 11 straipsnio 6 dalį, visuotinio susirinkimo sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių, išskyrus DNSBĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatytus atvejus, t. y. atvejus kai balsuojama dėl Bendrijos valdymo organų ir narių išrinkimo – šiuo atveju reikia, kad už sprendimą balsuotų du trečdaliai narių. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad ginčijamame Bendrijos visuotiniame susirinkime balsavusių pirmininką, valdybos narius, revizijos komisijos narius, asmenų buvo mažiau, nei reikia pagal įstatymą, kad sprendimas būtų priimtas, nepagrįstai neįskaitydamas 35 asmenų, išreiškusių savo valią raštu. Vykdant balsavimą raštu, visuotinis susirinkimas nėra šaukiamas, visi Bendrijos nariai savo nuomonę privalo išdėstyti raštu, užpildant butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenį, nėra rengiamas visuotinio narių susirinkimo protokolas, vietoje to yra rašomas butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas. Nagrinėjamu atveju balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas nebuvo rašomas.
12. Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Pagal DNSBĮ 4 straipsnio 7 punktą, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę apskųsti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ir kitus butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį, ieškiniams dėl juridinių asmenų sprendimų pripažinimo negaliojančiais taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškovas dalyvavo 2017 m. lapkričio 28 d. vykusiame Bendrijos narių susirinkime, todėl jau nuo tada jis žinojo ir turėjo žinoti apie susirinkime priimamus sprendimus, senaties terminas ieškiniu pareikšti suėjo 2018 m. vasario 28 d. Aplinkybė, kad ieškovas neturėjo susirinkimo protokolo kopijos nepaneigia fakto, kad apie priimtus susirinkime sprendimus jis žinojo.
13. Posėdžio metu šalių atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.
II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.
14. Byloje sprendžiama dėl Daugiabučio namo savininkų bendrijos narių visuotiniame susirinkime priimtų sprendimų teisėtumo, skirtumo tarp narių balsavimo raštu ir nuomonės išreiškimo raštu.
15. Ginčo šalys skirtingai aiškina DNSBĮ nuostatas, be kita ko, DNSBĮ 11 straipsnio 12 dalies nuostatas. Ieškovas teigia, kad 2017 m. lapkričio 28 d. vykusiame susirinkime 35 Bendrijos nariai balsavo raštu, nors pagal DNSBĮ 11 straipsnio 7 dalį negalėjo to daryti, o atsakovė nurodo, kad 35 nariai iš anksto išreiškė savo nuomonę raštu, balsavimas raštu nebuvo organizuojamas.
16. DNSBĮ 11 straipsnyje yra įtvirtinta daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų sprendimų priėmimo tvarka visuotiniame susirinkime. Pagal DNSBĮ 11 straipsnio 4 dalį, bendrijos nariai bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus.
17. DNSBĮ 11 straipsnio 12 dalis nustato, kad bendrijos nariai sprendimus gali priimti balsuodami raštu, išskyrus sprendimus dėl DNSBĮ 11 straipsnio 7 dalyje nurodytų klausimų. Balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu tvarka yra nustatyta Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos apraše. Pagal Tvarkos aprašo 6 punktą, organizatorius, vadovaudamasis jo veiklą reguliuojančių teisės aktų nuostatomis, priima sprendimą organizuoti balsavimą, parengia patalpų savininkams pranešimą apie rengiamą balsavimą ir ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki balsavimo pradžios skelbia jį savo interneto svetainėje (jeigu tokia yra) ir namo laiptinėse ar kitose patalpų savininkams gerai prieinamose bendrojo naudojimo patalpose įrengtose skelbimų lentose, patalpos savininko nurodytu pašto ar el. pašto adresu, ar kitu su patalpos savininku raštu sutartu būdu, parengia patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenį. Tvarkos apraše nustatomi reikalavimai balsavimo raštu biuletenio formai, jo turiniui, nustato įteikimo būdus (Tvarkos aprašo 6-7.5 punktai).
18. DNSBĮ 11 straipsnyje minimos sąvokos „iš anksto raštu išreikšti nuomonę“ ir „balsuoti raštu“, turi skirtingą prasmę. Organizuojant visuotinį bendrijos narių susirinkimą, jos nariai gali iš anksto raštu išreikšti savo nuomonę susirinkime sprendžiamais klausimais bendrijos įstatų nustatyta tvarka. Toks nuomonės išreiškimas nereiškia, kad yra atliekamas balsavimas raštu. Teisės aktų nuostatų analizė sąlygoja pagrįstą išvadą, kad organizuojant balsavimą raštu, savo nuomonę raštu išreiškia visi bendrijos nariai, tokiais atvejais visuotinis susirinkimas nešaukiamas. Balsuojant raštu negali būti priimami sprendimai DNSBĮ 11 straipsnio 7 dalyje nurodytais klausimais, t. y. sprendimai dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo ir atšaukimo, dėl bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo. Tai reiškia, kad DNSBĮ 11 straipsnyje iš esmės yra įtvirtinti du bendrijos narių balsavimo būdai – balsavimas raštu, organizuojamas laikantis Tvarkos apraše nustatytų reikalavimų, ir balsavimas visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu. Pastaruoju atveju atskiri bendrijos nariai, negalintys „fiziškai“ dalyvauti rengiamame susirinkime, gali iš anksto išreikšti savo nuomonę susirinkime svarstomais klausimai; tokie iš anksto balsavę bendrijos nariai yra laikomai dalyvavusiais visuotiniame bendrijos susirinkime (DNSBĮ 11 straipsnio 4 dalis). Visuotinio susirinkimo metu gali būti priimami sprendimai DNSBĮ 11 straipsnio 7 dalyje nurodytais klausimais, nepriklausomai nuo to, ar atskiri bendrijos nariai išreiškė iš anksto išreiškė savo nuomonę raštu. Jų balsai yra laikomai galiojančiais, jei šie bendrijos nariai savo nuomonę išreiškė bendrijos įstatuose nustatyta tvarka.
19. Atsakovės 708 – osios daugiabučio namo savininkų bendrijos 21 punkte nustatyta, kad Bendrijos narių susirinkimo darbotvarkės klausimais Bendrijos narys gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę. Tai galima atlikti pasirinktinai faksu, elektroniniu laišku persiunčiant pasirašytą nuskenuotą raštą arba pasirašytą raštą užklijuotame voke įteikiant (nusiunčiant) Bendrijos narių susirinkimo organizatoriui. Nuomonė pareiškiama raštu, aiškiai nurodant, kokiam sprendimui narys pritaria arba nepritaria.
20. Iš byloje esančio 708 – osios daugiabučio namo savininkų bendrijos dalyvių sąrašo matyti, kad 2017 m. lapkričio 28 d. Bendrija turėjo 79 narius. Iš pateikto Bendrijos pakartotinio visuotinio narių susirinkimo protokolo duomenų nustatyta, kad susirinkime dalyvavo 49 nariai, iš jų 35 išreiškė nuomonę iš anksto, raštu. Aplinkybės, kad 35 nariai balsavo raštu šalys neginčija, šį skaičių nurodo tiek ieškovas, tiek atsakovė. Ginčijame susirinkime, be kita ko, buvo sprendžiami klausimai dėl Bendrijos pirmininko, valdybos narių ir revizijos komisijos narių išrinkimo (darbotvarkės 3, 4, 5 punktai). Taigi, ieškovo ginčijamame susirinkime buvo sprendžiami DNSBĮ 11 straipsnio 7 dalyje išvardinti klausimai, kas reiškia, kad Bendrijos nariai negalėjo spręsti šių klausimų organizavę balsavimą raštu (DNSBĮ 11 straipsnio 12 dalis).
21. Pirmininku buvo išrinktas A. M. (33 balsai „Už“); valdybos nariais – Z. B., D. I., B. K., V. B. (33 balsai „Už“), revizijos komisijos nariais – D. Z., V. D., J. G. (32 balsai „Už“). Visais atvejais 29 bendrijos nariai savo balsą „Už“ atidavė raštu, iš anksto, dėl ko, ieškovo nuomone, susirinkime priimti sprendimai turi būti pripažinti negaliojančiais.
22. Su tokia atsakovo pozicija negalima sutikti. Kaip minėta (žiūrėti sprendimo 18 punktą), įstatymas leidžia bendrijos nariams iš anksto išreikšti savo nuomonę raštu ir tai nereiškia, kad konkrečiu atveju yra organizuojamas bendrijos narių balsavimas raštu. Tokia bendrijos narių teisė yra įtvirtinta ir atsakovės įstatuose. Esant šioms aplinkybėms, raštu savo nuomonę išreiškusių bendrijos narių balsai galėtų būti neįskaičiuojami tik tuo atveju, jei šie asmenys pareikštų savo nuomonę raštu ne įstatuose nustatyta tvarka. Įrodymų, kad ši tvarka buvo pažeista, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų, kadangi nenustatyta, kad ginčijamo Bendrijos visuotinio susirinkimo metu sprendimai buvo priimti pažeidžiant įstatymuose ir Bendrijos įstatuose nustatytą tvarką, dalyvaujančių asmenų balsų pakako, kad būtų priimti ieškovo nurodyti sprendimai.
Dėl ieškinio senaties.
Atsiliepimas
23. Atsakovė atsiliepime prašė taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimui. Nagrinėjamu atveju ieškinys reiškiamas dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos priimto sprendimo. Pagal DNSBĮ 21 straipsnio 4 dalį, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę apskųsti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ir kitus butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimus CK 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį, juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas yra 3 mėnesiai nuo to laiko, kai ieškovas turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
24. Ieškovas dalyvavo 2017 m. lapkričio 28 d. ginčijamame Bendrijos narių visuotiniame susirinkime (nurodytas 79 Nr., 4 iš 4 protokolo lapas), todėl apie jo tariamą teisių pažeidimą ieškovui turėjo tapti žinoma 2017 m. lapkričio 28 d. Tai reiškia, kad senaties terminas ieškiniui pareikšti suėjo 2018 m. vasario 28 d. Ieškinys gautas teisme 2018 m. balandžio 10 d., t. y. jau suėjus ieškinio senaties terminui. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju ieškovas praleido įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą, kas irgi sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinio reikalavimus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
25. Atsakovė patyrė 1 050,00 Eur išlaidų už advokato pagalbą byloje. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių, ir, teismo vertinimu, yra pagrįstos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsakovei iš ieškovo priteistina 1 050,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 straipsnio 1 dalis).
26. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi jos neviršija 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo R. S. ieškinį atsakovei 708 – ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai atmesti.
Priteisti atsakovei 708 – ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai, j. a. k. 125238117, iš ieškovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 050,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.