- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-18
- Bylos Nr.
- I3-1928-386/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01784-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- H. L.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracija
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,
2020 m. spalio 21 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos H. L. patikslintą skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja H. L. (toliau – ir pareiškėja) patikslintu skundu (b. l. 40-42, 80-82) ) prašo:
1) panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) 2019 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. (8.6)-D3-L-820r-2136 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas);
2) įpareigoti Administraciją išduoti sąlygas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui (toliau – ir ŽSFPP) rengti ir tenkinti prašymą rengti ŽSFPP naujiems žemės sklypams formuoti buvusio savininko P. L. posesijoje;
3) įpareigoti Administraciją išduoti sąlygas žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ŽSFPP projektui rengti ir tenkinti prašymą rengti ŽSFPP tikslu sujungti suformuotus naujus ir esamus gretimus žemės sklypus į vieną.
Pareiškėja nurodo, kad ŽSFPP rengimu siekia suformuoti likusią laisvą neužstatytą žemę buvusio savininko P. L. posesijoje ir naujai suformuotus žemės sklypus sujungti į vieną žemės sklypą kartu su gretimybėje esančiais žemės sklypais (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo teritorija). Teigia, kad, įvertinus teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir viešai prieinamus teritorijų planavimo dokumentus, nustatyta, jog teisės aktai leidžia rengti pareiškėjos norimus ŽSFPP ir Administracija yra inicijavusi tokių ŽSFPP rengimą pagal Palangos miesto bendrąjį planą.
Teigia, jog 2019 m. gegužės 21 d. prašymu „Dėl informacijos pateikimo ir pakartotinio leidimo“ (registracijos Nr. BS1-46) (toliau – ir Prašymas) kreipėsi į Administraciją pakartotinai prašydama leisti rengti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ŽSFPP bei pateikti informaciją kokiais teisės aktais vadovaujantis ŽSFPP su tapačiais tikslais buvo rengti Palangos miesto administracinėse ribose, kuriose taip pat galioja Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas. Paaiškina, kad Sprendimu Prašymas atmestas, nurodant koreguoti Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinius rengiant Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano pakeitimo detalųjį planą.
Teigia, kad ginčo teritorijoje nebus nustatinėjami reglamentai, be to, šioje teritorijoje nėra galiojančio detalaus plano, kuris nustatytų reglamentus. Nurodo, kad Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano galiojimas apima didelę Palangos miesto dalį, tačiau tuo metu, kai jis buvo tvirtinamas, pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys sklypai nebuvo net suformuoti. Teigia, kad ginčo teritorijoje galioja (duomenys neskelbtini) teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės-urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialusis planas. Nurodo, kad šiuose Palangos miesto bendrajame ir architektūrinės-urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialiajame planuose yra perkelti Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendiniai.
Teigia, kad Sprendimas neišsamus, priimtas remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išaiškinimais, kurie yra minimi Sprendime, tačiau nepridėtos šių išaiškinimų kopijos. Nurodo, kad Sprendimas motyvuojamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punktu, tačiau tos pačios dalies 5 ir 6 punktai nevertinami, todėl teisės aktas įvertintas nevisapusiškai, be to, neįvertintos taisyklės, kurių nuostatomis vadovaujantis inicijuojamas ŽSFPP rengimas konkrečiu atveju. Mano, kad Sprendimas galimai yra priimtas viršijant Administracijai įstatymo suteiktus įgaliojimus teritorijų planavimo srityje, kadangi Administracija, kitaip nei detalaus planavimo proceso metu, neturi galimybės įtakoti ŽSFPP. Nurodo, kad tokiu būdu atsakovė veikia pažeisdama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas, lygiateisiškumo principą, sudarydama dirbtines kliūtis įgyvendinti sklandžius teritorijų planavimo ir atlyginimo piliečiams už nacionalizuotą nuosavybę procesus bei įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų suteiktas teises.
Atsiliepimas
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu (b. l. 85-86) į pareiškėjos patikslintą skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, jog Sprendimas yra aiškus, pagrįstas ir išsamus. Paaiškina, kad pareiškėja ŽSFPP rengimu siekia pirmiausia susiformuoti naujus žemės sklypus ir tada juos apjungti su esamais sklypais.
Nurodo, kad nėra ginčo, jog ginčo teritorijoje galioja Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas ir ginčas kyla tik dėl teisės aktų aiškinimo. Teigia, kad pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 punktą ŽSFPP sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, t. y. jokiu būdu negali jų keisti. Nurodo, kad Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad ŽSFPP laikytinas galiojančio detaliojo plano koregavimu Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkto nurodytu atveju, t. y. kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje.
Paaiškina, kad pareiškėja nesiekė nė vieno iš nurodytų veiksmų, bet siekė naujo žemės sklypo valstybinėje žemėje formavimo ir tik tada, suformavus naują žemės sklypą ar sklypus, juos apjungti su turimais sklypais. Teigia, jog pareiškėja siekė veiksmo, kuris nenumatytas Taisyklių 3 punkte ir Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte.
Pareiškėja ar jos atstovas ir atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Šalys prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja H. L. kelia ginčą iš esmės dėl atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. (8.6)-D3-L-820r-2136 „Dėl informacijos pateikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja taip pat prašo įpareigoti atsakovę išduoti sąlygas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti ir tenkinti jos prašymą rengti ŽSFPP naujiems žemės sklypams formuoti buvusio savininko P. L. posesijoje bei įpareigoti atsakovę išduoti sąlygas žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ŽSFPP projektui rengti ir tenkinti prašymą rengti ŽSFPP tikslu sujungti suformuotus naujus ir esamus gretimus žemės sklypus į vieną.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja prašymu „Dėl informacijos pateikimo ir pakartotinio leidimo“ (registracijos Nr. BS1-46) (b. l. 7) kreipėsi į Administraciją, prašydama paaiškinti kokiais įstatymais vadovaujantis buvo leista rengti ir buvo patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai – žemės sklypų (duomenys neskelbtini). Prašymu pareiškėja taip pat, kaip nurodyta, pakartotinai prašė leisti rengti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), kurio rengimas inicijuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (2018 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. 3D-870/D1-1041 redakcija, galiojanti nuo 2018 m. gruodžio 6 d.) patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2, 2.1, 2.2, 2.6, 4.1, 4.2, 4.2.3, 4.4. punktais.
Skundžiamu Sprendimu, kuriuo atsakyta į pareiškėjos Prašymą, nurodyta, kad išnagrinėjus prašymą organizuoti ŽSFPP, numatant prisijungti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini), pakartotinai informuojama, kad šioje teritorijoje galioja Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas, patvirtintas 2000 m. gegužės 25 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 32 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano patvirtinimo“. Paaiškinta, jog Taisyklių 3 punkto nuostatose nurodyta, kad ŽSFPP laikytinas galiojančio detaliojo plano koregavimu Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytu atveju, t. y. kai „žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje ir nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leistinas užstatymo tankis arba nekeičiamas faktinis užstatymo tankis <...>“. Teigiama, kad atsižvelgiant į šias nuostatas, ŽSFPP rengimas nenumatytas prijungiant įsiterpusius žemės plotus prie esamų žemės sklypų, kai teritorijoje galioja detalusis planas. Nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, prašymas organizuoti ŽSFPP, prijungiant įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą prie besiribojančių žemės sklypų (duomenys neskelbtini), nebus tenkinamas, kadangi ŽSFPP nerengiami prie esamų žemės sklypų prijungiant įsiterpusius žemės plotus, kai teritorijoje yra galiojantis detalusis planas. Informuota, kad detaliųjų planų sprendinių keitimo ir (ar) koregavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas bei Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“. Nurodyta, kad vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę ir gali Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybės administracijai pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo. Skundžiamu Sprendimu pareiškėjai pasiūlyta savivaldybės administracijos direktoriui teikti pasiūlymą dėl teritorijų planavimo dokumento proceso iniciavimo ir nagrinėti galimybę prisijungti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini).
Be to, Skundžiamu sprendimu nurodyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2017 metais kreipėsi tarnybinės pagalbos į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją su prašymu išaiškinti, kokiais atvejais yra rengiami ŽSFPP, kai teritorijoje yra parengti detalieji planai. Teigiama, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija pateikė išaiškinimus, kuriuose nurodė, kad, vadovaujantis Taisyklių 3 punkto nuostatomis, jei teritorijoje galioja pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą parengti detalieji planai, ŽSFPP gali būti rengiami teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytu atveju tik kai, „žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje ir nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leistinas užstatymo tankis arba nekeičiamas faktinis užstatymo tankis. Pertvarkant sodybų, vieno ar dviejų butų gyvenamųjų pastatų žemės sklypus, nustatomas teisės aktais leistinas užstatymo tankis, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose šis teritorijos naudojimo reglamentas nustatytas mažesnis“. Pažymėta, jog Prašyme nurodyti ŽSFPP buvo parengti iki 2017 metų ir jog teisės aktų išaiškinimą pateikusios institucijos nurodė, kad buvo klaidingai taikomi teisės aktai ir teritorijose, kuriose parengti detalieji planai turi būti rengiami nauji detalieji planai, jeigu ŽSFPP tikslai neatitinka Taisyklių 3 punkto nuostatų.
Viešai skelbiamais VĮ Registrų centro Regionų geoinformacinės aplinkos paslaugos (REGIA) duomenimis (www.regia.lt) nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), yra suformuoti žemės sklypai. Tarp šių žemės sklypų, taip pat tarp kelio ir šių žemės sklypų šiaurės-rytinių ribų yra žemė, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.
Viena vertus, pareiškėja skundu teismui prašo įpareigoti atsakovę išduoti sąlygas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti ir tenkinti prašymą rengti ŽSFPP naujiems žemės sklypams formuoti buvusio savininko P. L. posesijoje bei išduoti sąlygas žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ŽSFPP projektui rengti ir tenkinti prašymą rengti ŽSFPP tikslu sujungti suformuotus naujus ir esamus gretimus žemės sklypus į vieną. Kita vertus, pareiškėja 2020 m. kovo 24 d. raštu „Nuomonės pateikimas į atsakovo atsiliepimą“ (b. l. 110) nurodo, jog rengiamu ŽSFPP siekia prisijungti įsiterpusius valstybinės žemės plotus tarp privačios žemės sklypo ir kelio (gatvės) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiant su besiribojančiu žemės sklypu, kai laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.
Taisyklių (toliau vadovaujamasi ginčui aktualia 2018 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. 3D-870/D1-1041 redakcija, galiojusia nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2019 m. gegužės 22 d.) 2 punkte nurodyta, kad ŽSFPP yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams; projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką ŽSFPP sprendiniams. Projektas rengiamas kai: žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami (išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir atvejus, nustatytus šių Taisyklių 6 punkte) (Taisyklių 2.1 punktas); pagal detaliojo plano, kuriame numatomi tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principai, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos vadovaujantis detaliajame plane numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principais ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai) (Taisyklių 2.2 punktas); įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo (Taisyklių 2.6 punktas).
Rengiant Projektą formuojami nauji valstybinės žemės sklypai (Taisyklių 4.1 punktas), pertvarkomi žemės sklypai (Taisyklių 4.2 punktas) (sujungiant kelis bendras ribas turinčius tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypus į vieną (Taisyklių 4.2.3 punktas)), įsiterpęs valstybinės žemės plotas sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo (Taisyklių 4.4 punktas).
Atsižvelgiant į Prašymo turinį ir kitas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja ŽSFPP rengimu pirmiausia siekia suformuotų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), gretimybėje esančioje, pareiškėjos teigimu, laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje dar nesuformuoti žemės sklypai, suformuoti naujus žemės sklypus, be to, su suformuotais žemės sklypais (duomenys neskelbtini), sujungti įsiterpusius, pareiškėjos teigimu, laisvus valstybinės žemės plotus.
LITEKO – Lietuvos teismų informacinės sistemos – duomenimis nustatyta, jog Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-6971-583/2019, kurioje pareiškėja H. L. prašė panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. (8.6)D3-L-493r-1723 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 metų buvusio žemės savininko P. L. turėtoje žemėje“ bei įpareigoti atsakovę išbraukti schemoje „Laisvos neužstatytos žemės schema“ nurodytą žemės plotą iš valstybės išperkamos sąrašo ir pažymėti kaip laisvą neužstatytą, priimti naują įsakymą dėl nuosavybės į P. L. iki nacionalizacijos turėtą žemę atstatymo pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, kad buvusio žemės savininko P. L. turėtoje žemėje, ties pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais (duomenys neskelbtini), nėra laisvos žemės.
Teismas 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi sustabdė šią administracinę bylą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas minėtoje administracinėje byloje Nr. I-6971-583/2019 (b. l. 117-122). Teismo vertinimu, minėtu teismo sprendimu kitoje administracinėje byloje konstatuotos aplinkybės turi prejudicinį ryšį su šia administracine byla, kadangi aplinkybės, ar ginčo teritorijoje esanti valstybinė žemė yra laisva ar ne, turi esminę reikšmę sprendžiant klausimą ar apskritai nagrinėjamu atveju joje galimas naujų žemės sklypų formavimas bei įsiterpusių valstybinės žemės plotų sujungimas su privačios nuosavybės teise valdomais žemės sklypais. Minėtas teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, jis apskųstas apeliacinės instancijos teismui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. balandžio 29 d. nutartį dėl bylos sustabdymo (b .l. 135-141). Teismas 2020 m. birželio 10 d. nutartimi atnaujino šios administracinės bylos nagrinėjimą (b. l. 143-144).
Kaip jau nurodyta, ginčo teritorijoje galioja Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas, patvirtintas 2000 m. gegužės 25 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 32 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano patvirtinimo“. Pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 2 punktą ŽSFPP sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, t. y. jokiu būdu negali jų keisti. Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad ŽSFPP laikomas galiojančio detaliojo plano koregavimu Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkto nurodytu atveju, t. y. kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje. Iš pareiškėjos Prašymo šioje byloje nustatyta, kad ji siekė naujo žemės sklypo valstybinėje žemėje formavimo ir tik tada, suformavus naują žemės sklypą ar sklypus, juos apjungti su turimais sklypais. Taigi, pareiškėja siekė veiksmo, kuris nenumatytas Taisyklių 3 punkte ir Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte. Remiantis anksčiau nurodytu, daroma išvada, jog atsakovė teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos Prašymą.
Pareiškėja teigia, kad Sprendimas neišsamus, priimtas remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išaiškinimais, kurie yra minimi Sprendime, tačiau jai nepateiktos šių išaiškinimų kopijos. Pažymėtina, jog įstatymai nenumato Administracijai pareigos teikti pareiškėjai ar kitiems asmenims iš institucijų gautus atsakymus į Administracijos paklausimus (konsultacijas). Skundžiamas Sprendimas yra aiškus, motyvuotas ir atitinka Viešojo administravimo jam keliamus reikalavimus. Atsakovė, priimdama Sprendimą, neviršijo jai suteiktų įgaliojimų.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismas nenustatė ABTĮ 91 straipsnyje numatytų skundžiamų teisės aktų (jų dalių) panaikinimo pagrindų.
Įvertinus minėtų aplinkybių bei bylos rašytinių įrodymų visumą, konstatuojama, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 20 d. sprendimas Nr. (8.6)-D3-L-820r-2136 „Dėl informacijos pateikimo“ yra teisėtas bei pagrįstas, todėl pareiškėjos patikslintas skundas dalyje dėl reikalavimo panaikinti minėtą Sprendimą atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja išvestiniais patikslinto skundo reikalavimais prašo įpareigoti atsakovę išduoti sąlygas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui (minėta, toliau – ir ŽSFPP) rengti ir tenkinti prašymą rengti ŽSFPP naujiems žemės sklypams formuoti buvusio savininko P. L. posesijoje bei įpareigoti atsakovę išduoti sąlygas žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ŽSFPP projektui rengti ir tenkinti prašymą rengti ŽSFPP tikslu sujungti suformuotus naujus ir esamus gretimus žemės sklypus į vieną. Netenkinus pareiškėjos reikalavimo dėl skundžiamo Sprendimo panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinius patikslinto skundo reikalavimus. Taigi, pareiškėjos patikslintas skundas ir šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos H. L. patikslintą skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.