Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014-02-26 nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas dėl 2014-01-30 Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro nutarimo atmesti skundą bei 2013-12-23 Utenos apskrities VPK tyrėjo nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-12-23 Utenos apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo skyriaus Ekonominių nusikaltimų tyrimo poskyrio tyrėjo nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ savavaldžiavimo BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu.

2013-01-30 Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens skundas dėl 2013-12-23 tyrėjo nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo netenkintas.

Skundžiama 2014-02-26 Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas dėl 2014-01-30 Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro nutarimo atmesti skundą panaikinimo bei ikiteisminio tyrimo pradėjimo tenkintas.

Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė skundžia Utenos rajono apylinkės teismo 2014-02-26 nutartį ir prašo ją panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą - pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2014-01-30 nutarimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus Ekonominių nusikaltimų tyrimo poskyrio tyrėjo 2013-12-23 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo, bei Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus Ekonominių nusikaltimų tyrimo poskyrio tyrėjo 2013-12-23 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, atmesti.

Prokurorė nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl turėtų būti panaikinta.

Apibendrinant skunde nurodoma, kad tokia teismų praktika būtina vadovautis ir gavus asmenų pareiškimus bei BPK 168, 169 str. tvarka sprendžiant ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą klausimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Apygardos teismas, įvertinęs skundo argumentus, pareiškimo patikslinimo medžiagą, tyrėjo ir prokurorės nutarimus dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą bei skundžiamą ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, konstatuoja, kad skundžiama nutartis, kuria tenkintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas, yra nepagrįsta.

BPK 168 str. 1 d. numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

Skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą įvertintas kaip nepagrįstas. Teismas padarė išvadą, kad pareiškimo patikslinimo metu surinkta medžiaga neleidžia konstatuoti, jog nebuvo padarytos veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 294 str. 1 d. požymių, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ sulaikė transporto priemones, kurios nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė, be to, apie šią aplinkybę žinodama savo veiksmus toliau tęsė ir turto UAB „(duomenys neskelbtini) “ negrąžino.

Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo išvados yra neteisingos, nes pareiškimo patikslinimo medžiaga neabejotinai patvirtina, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, iš kurių kilę ginčai taip pat vertintini kaip civiliniai.

Iš surinktos pareiškimo nagrinėjimo medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ reiškė pretenzijas UAB „(duomenys neskelbtini) “ dėl nuostolių, padarytų gabenant krovinius, atlyginimo bei teikė pranešimą apie vienarūšių reikalavimų įskaitymą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 696089,21 Lt sumos priteisimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 672005,43 Lt skolos, kuri susidarė už suteiktas krovinių vežimo paslaugas, bei 24083,78 Lt palūkanų priteisimo.

Vilniaus apygardos teismo 2013-10-16 nutartimi tenkintas UAB “ (duomenys neskelbtini) “ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės ir ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai nutarta areštuoti atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini) “ nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis bendrai 700000 Lt sumai. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“, įgyvendindama savigynos teisę, sulaikė UAB „(duomenys neskelbtini) “ valdomas transporto priemones. UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2013-11-21 raštu pareikalavo grąžinti transporto priemones nurodydama, kad transporto priemonės valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priklauso SIA „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsižvelgdama į tai, kad SIA „(duomenys neskelbtini) “ sutartimi perdavė puspriekabių valdymo ir naudojimo teises, nurodė, kad lizingo bendrovės teisės nepažeidžiamos ir puspriekabių UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino.

Vien ta aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ sulaikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomas transporto priemones, kurios nuosavybės teise priklauso SIA „(duomenys neskelbtini) “ ir apie šią aplinkybę sužinojo informuota raštu, po ko transporto priemonių UAB „(duomenys neskelbtini) “ negrąžino, dar neleidžia konstatuoti esant savavaldžiavimo nusikalstamos veikos požymių.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai - UAB „(duomenys neskelbtini) “ valdomų transporto priemonių sulaikymas, dėl to tarp bendrovių kilęs ginčas - UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvirtina, kad daiktų sulaikymas yra neteisėtas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra teisėtas puspriekabių valdytojas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra puspriekabių savininkas ir dėl daiktų sulaikymo patiria turtinę žalą, vertintinas kaip kilęs civilinis ginčas.

CK 4.229 str. 1 d. nuostatos patvirtina, kad daikto sulaikymo teisę turi kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas. Surinktoje medžiagoje nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki puspriekabių sulaikymo jas valdė neteisėtai.

Nors kreditoriaus teisė sulaikyti daiktą neatskiriama būtent nuo skolininko prievolės kreditoriui, o surinkta medžiaga patvirtina, kad sulaikytos puspriekabės yra SIA „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė, duomenų, kad lizingo bendrovę ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sietų civiliniai teisiniai santykiai taip pat nėra, vis gi daikto sulaikymo teisėtumo klausimas nagrinėjamu atveju spręstinas civilinio proceso tvarka.

Sulaikant daiktą turi būti laikomasi CK 1.139 straipsnyje numatytų reikalavimų. Siekdamas apginti savo teises asmuo negali imtis tokių teisių gynimo būdų ir priemonių, kurių pagal įstatymą neleidžiama naudoti savigynai. Pagal CK 1.139 straipsnį savigyna galima tik CK numatytais atvejais, ėmusis savigynos įstatymo nenumatytais atvejais, taip pat peržengus savigynos leistinas ribas, padaryta žala atlyginama bendraisiais pagrindais. Be to, žala taip pat turi būti atlyginama, jeigu savigyna buvo nesąžininga ar neprotinga arba teisė galėjo būti įgyvendinta kitais būdais, kreipiantis į teismą ir pan. Todėl „(duomenys neskelbtini)“, manydama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdo puspriekabes neteisėtai ir dėl to patiria žalą, gali įstatymo nustatyta tvarka reikalauti žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinė nutartis 2K-P-183/2012).

Be to, apygardos teismas pažymi, kad savavaldžiavimo nusikalstama veika padaroma tyčia. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad 2013-06-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) raštu informavo Utenos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą apie tai, kad sulaiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomas transporto priemones, nurodant, kad transporto priemonės nėra pavogtos, taip pat nurodant, kad yra saugomos bendrovės, nėra pagrindo išvadai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų veiksmuose konstatuoti nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 str., požymius.

Atkreiptinas dėmesys, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo matyti, kad nusikalstamos veikos požymiai įžvelgiami būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmuose, tačiau juridiniam asmeniui pagal BK 294 str. baudžiamoji atsakomybė nekyla ( BK 20 str. 1 d.).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis yra naikintina ir dėl pareiškėjo skundo priimtinas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) G. B. skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2014 m. sausio 30 d. nutarimo, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus Ekonominių nusikaltimų tyrimo poskyrio tyrėjo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo atmesti.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.