Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-05-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-73/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-05
Bylos Nr.
1S-73/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdimaras Bavėjanas
Advokatai
Aušra Ručienė
Kategorijos
Byla Nr. 1S-73/2010
Procesinio sprendimo kategorija
2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.3. (N)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 5 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
Teisėjas Valdimaras Bavėjanas,sekretoriaujant Agnei Aguonytei,dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,gynėjai advokatei Aušrai Ručienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria A. J. , kaltinamam padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalyje, 254 straipsnio 2 dalyje, kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į namų areštą ir dokumentų paėmimą.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs prokuroro skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. yra kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe kartu su G. J. , D. Č. , K. B. , K. J. , A. S. , M. P. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, vykdydamas išankstinį susitarimą ir būdami iš anksto pasiskirstę vaidmenimis, 2008 m. pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, kavinėje „Eglė" vykusių susitikimų su Š. V. metu, naudodamas psichinę prievartą - Š. V. aiškindamas, kad asmenys, kurie buvo Š. V. pagrobę, reikalavę perduoti pinigus ir sunkiai jį sužaloję, S. V. atžvilgiu tęs savo veiksmus, ir taip baugindamas nukentėjusįjį, neteisėtai, savo ir bendrai veikiančių asmenų naudai vertė perduoti 50 procentų pelno nuo Š. V. vykdomos prekybos nekilnojamuoju turtu, maskuodamas šį savo reikalavimą siūloma tariama apsauga nuo minėtų Š. V. nežinomų asmenų, o nukentėjusiajam S. V. sutikus perdavinėti pinigus, nurodė bendrininką K. B. , kaip asmenį per kurį turės būti perduodami pinigai, o vėliau ir bendrininką A. S. , tęsdamas bendrus veiksmus per K. B. ir A. S. vertė nukentėjusį vystyti savo verslą ir perduoti A. J. ir kartu veikiančių asmenų naudai dalį pelno, o 2009 m. sausio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, bendrininkui A. S. grasinant panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo Š. V. , jo artimųjų atžvilgiu ir neteisėtai reikalaujant perduoti didelės vertės turtą - 150 000 Lt, kaip mokestį už Š. V. draugės G. R. buto pardavimą, taip vykdant organizuotos grupės narių pateiktą reikalavimą - 2009 m. sausio mėn., tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiojo bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini) per bendrininką A. S. , A. J. ir kartu veikiančių asmenų naudai užvaldė nukentėjusiojo turtą - 150 000 Lt, vėliau 2009-02-06 per bendrininką A. S. tęsdamas nusikalstamus veiksmus, nukreiptus į didelės vertės turto užvaldymą, bendrininkui A. S. veikiant pagal iš anksto numatytą planą ir 2009-02-06, apie 10.00 val. apgaule atviliojus Š. V. prie degalinės "Punia", esančios Marijampolės pl. 20, Kaune, o kitiems bendrininkams: K. B. ir tyrimo metu nenustatytiems asmenims grasinant nukentėjusiajam Š. V. fiziniu smurtu, M. P. panaudojus tyrimo metu nenustatytą ginklą ir taip atėmus galimybę nukentėjusiajam priešintis, organizuotos grupės nariai: A. S. , K. B. , M. P. ir tyrimo metu nenustatyti asmenys pagrobė teisėtai laikomą šaunamąjį ginklą - pistoletą "IZH 71H" Nr. POM2351 su 13 vnt. šovinių, neteisėtai atėmė nukentėjusiajam laisvę, pareikalavo perduoti 10 000 eurų ir toliau vykdydami iš anksto numatytą planą automobiliu „Audi" gabeno nukentėjusįjį iki Rokų gyvenvietės, kur persodino nukentėjusįjį į automobilį "Mersedes Benz" valst. (duomenys neskelbtini), ir gabeno nukentėjusįjį Š. V. nenustatyta kryptimi iki 2009-02-06 dienos 11.30 val., kai nukentėjusiajam pavyko pabėgti, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 181 straipsnio 3 dalyje, 254 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnio tvarka A. J. buvo sulaikytas 2010-01-06. Kauno miesto apylinkės teismo 2010-01-07 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Kaltinamajam A. J. Kauno apygardos teismo 2010-04-07 nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas. 2010-04-15 teisiamojo posėdžio metu A. J. gynėja Aušra Ručienė pateikė prašymą pakeisti A. J. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą švelnesne kardomąją priemone, kadangi jam 2010-02-09 gimė duktė, o jo sugyventinei M. R. konstatuota pogimdyminė depresija, todėl reikalinga tėvo pagalba prižiūrint vaiką.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2010-04-15 nutartimi A. J. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pakeitė į namų areštą ir dokumentų paėmimą. Teismas nutartyje nurodė, jog paaiškėjus naujoms aplinkybėms, yra pagrindas manyti, kad pakeitus A. J. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą švelnesnėmis bus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Šalies argumentai

Prokuroras, nesutikdamas su Kauno apygardos teismo 2010-04-15 nutartimi, prašo ją panaikinti. Skunde nurodo A. J. , esant neišnykusiam teisėtumui, yra kaltinamas dviejų sunkių nusikaltimų padarymų, už kuriuos baudžiamajame įstatyme numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Be to, kaltinamasis anksčiau teistas už disponavimą suklastotu dokumentu, eilę kartų baustas administracine tvarka, jam buvo taikytas „Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme“ numatyti įpareigojimai, ikiteisminio tyrimo metu A. J. buvo paieškomas. Šios aplinkybės, prokuroro nuomone, patvirtina, kad būdamas laisvėje A. J. bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Prokuroras skunde pažymi, tai, kad A. J. buvo paieškomas patvirtina byloje surinkti duomenys: objektų apžiūros protokolas, kratos metu A. J. bute išimtas telefonas ir jame rasti duomenys. Be to, nepagrįsti A. J. gynėjos teismo posėdyje išsakyti teiginiai, jog A. J. dirbo, su sugyventine gyveno kartu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes juos paneigia bylos duomenys.

Prokuroras skunde nurodo, kad A. J. kaltinamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje, įvykdęs iš savanaudiškų paskatų, buvo vienas iš aktyvių nusikalstamą veiką įvykdžiusių asmenų, neturi legalių pajamų. Taigi, šios paminėtos aplinkybės, prokuroro nuomone, leidžia pagrįstai teigti, kad pagrindai taikyti suėmimą A. J. yra neišnykę.

Prokuroras skunde teigia, kad aplinkybė, jog A. J. turi sugyventinę M. R. ir ji laukiasi, teismui jau buvo žinoma 2010-01-07 vykusio teismo posėdžio metu, vėliau (2010-04-07) buvo pateiktas vaiko gimimo liudijimas, patvirtinantis, kad M. R. 2010-02-09 susilaukė dukters. 2010-04-07 teismo posėdyje buvo patiektas medicinos dokumentų išrašas iš kurio matyti, kad naujagimės ir gimdyvės kokių nors sveikatos sutrikimu nekonstatuota. 2010-04-04 teismo posėdyje buvo pateikta 2010-04-02 išduota Centro poliklinikos pažyma, kurioje nurodyta, kad M. R. serga pogimdymine depresija ir dėl blogos psichikinės būsenos motina pati negali prižiūrėti naujagimio. Prokuroro nuomone, minėta gydytojo pažyma negali būti pakankamu pagrindu konstatuoti, kad motinai nustatytas psichinės sveikatos sutrikimas yra tokio pobūdžio, dėl kurio M. R. nepajėgi tinkamai pasirūpinti naujagimiu. Be to, tokį psichinės sveikatos sutrikimą, turi konstatuoti tik gydytojų komisija. Pažymi ir tai, kad pažymoje gydytojo išsakyta nuomone išsakyta nuomonė, dėl tėvo pagalbos būtinumo prižiūrint vaiką, yra tik rekomendacinio pobūdžio.

Prokuroras skunde atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nustatyta, kad M. R. ir jos dukra A. J. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, šiuo adresu gyvena ir M. R. tėvai, kurie taip pat gali padėti prižiūrėti vaiką. Tuo tarpu A. J. gyvenamoji vieta –(duomenys neskelbtini), Kaunas, ir ji nesutampa su vaiko gyvenamąja vieta. Taigi, A. J. šeimyninė padėtis negali būti vertinama, kaip išimtinai prioritetinė, ir priešpastatoma viešajam interesui bei sąlygojanti kardomosios priemonės keitimą.

Teismo posėdyje prokurorė prašo jo skundą patenkinti, kaltinamųjų gynėjai prašo prokuroro skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro skundas atmetamas.

Apygardos teismas, kaltinamajam A. J. pakeisdamas kardomąją priemonę – suėmimą į namų areštą ir dokumentų paėmimą, BPK 121, 132, 134 ir 139 str. reikalavimų nepažeidė.

BPK 127 straipsnio 9 dalis numato, kad kai byla perduota teismui, suėmimo termino pratęsimo klausimą teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia nepaisydamas to, ar dėl to yra gautas prokuroro pareiškimas. Įstatymo prasme, teismas, turintis bylą savo žinioje, nuolat privalo tikrinti ar vis dar yra būtinybė ir reikalingos prielaidos taikyti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą. Teismas, kurio žinioje yra baudžiamoji byla, padarė išvadą, kad yra pagrindai ir sąlygos pakeisti A. J. paskirtą kardomąją priemonę į švelnesnę. Šis sprendimas yra tinkamai motyvuotas. Prokuroro skundo argumentai teismo paminėtos išvados nepaneigia.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 50 „ Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ nurodoma, kad teismas, skirdamas suėmimą, privalo tiksliai vykdyti LR Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, ir atsižvelgiant į BPK 122 straipsnio 7 d., nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Minėtas straipsnis numato, kad kardomosios priemonės parinkimo tikslas yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos bei teisiamojo posėdžio protokolo, byloje paaiškėjo naujos aplinkybės. A. J. gynėja pateikė teismui pažymą iš VšĮ Kauno Centro poliklinikos, kurioje nurodyta, kad M. R. , gim. 1984-03-01, serga pogimdymine depresija ir dėl blogos psichinės būsenos motina pati negali prižiūrėti naujagimio. Minėjoje pažymoje taip pat nurodyta, kad rekomenduotina tėvo pagalba prižiūrint vaiką. Apeliacinės instancijos teisme taip pat gauti nauji duomenys apie A. J. tėvų blogą sveikatos būklę.

Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme yra numatyta, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus; nė vienas vaikas negali būti paliktas be globos ar rūpybos; vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai, o ne vaiko seneliai, kurie tokiais atstovais įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažinti.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 165 straipsnis taip pat įtvirtina tėvų atsakomybę už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, bei numato pareigą rūpintis savo vaikų sveikata, kuri negali būti suprantama ir aiškinama susiaurintai (tik kaip vaiko maitinimas). Akivaizdu, kad naujagimio motinai susirgus pogimdymine depresija galimybė rūpintis vaiku jai yra apribota. Taigi, tėvo pagalba prižiūrint vaiką šiuo atveju yra būtina. Tokios išvados padarymui nereikalingos jokios specialios žinios medicinos srityje. Medicinos dokumentų išraše Nr. A-577936 (2010 m.) aprašoma naujagimio, o ne motinos būklė. Todėl, prokuroro skunde esantys teiginiai, apie atskirų medicininių dokumentų prieštaringumą, neatitinka tikrovės.

Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti Kauno centro poliklinikos gydytojos V. Kentrienės kompetencija diagnozuojant M. R. susirgimą, ar netikėti šia diagnoze.

Tai, kad M. R. ir A. J. yra deklaravę skirtingas gyvenamąsias vietas, nereiškia, kad po vaiko gimimo jie negali gyventi kartu A. J. deklaruotoje gyvenamojoje vietoje arba M. R. gyvenamojoje vietoje (jeigu teismas pakeistų namų arešto sąlygas).

Prokuroras savo skunde nenurodo jokių argumentų, kurie pagrįstų viešo intereso viršenybę prieš asmens teisę į laisvę, vaiko teisę sveikai vystytis ir gyventi kartu su tėvais. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad paminėtos teisės, A. J. šeimyninė padėtis, jo tėvų, vaiko, motinos sveikatos būklė yra tos prioritetinės aplinkybės, kurios, šiuo atveju, nusveria būtinumą laikyti jį suimtu.

Skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patvirtina ir tai, kad pakeitus kardomąją priemonę į švelnesnę, A. J. į teismo posėdžius visada atvykdavo. Iš to seka, kad BPK 119 straipsnyje numatyta kardomųjų priemonių paskirtis gali būti realizuota netaikant A. J. griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apygardos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes ir į vaiko interesus, pagrįstai A. J. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pakeitė švelnesnėmis – namų areštu ir dokumentų paėmimu. Apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 131 str.

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Valdimaras Bavėjanas