Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutarimo A. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė: I.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) pareigūnas surašė administracinių teisės pažeidimų protokolus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Jūsų Jurgasta“ direktorei A. J. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje ir 164 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo. Protokoluose nurodyta, kad 2009 m. lapkričio 4 d., apie 12 val., vykdant Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pavedimą, UAB „Jūsų Jurgasta“, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo atliekamas patikrinimas. Tikrinimo metu pasirinktinai paimtų prekių butelio brendžio „Torres 5“, butelio brendžio „Torres 10“ ir butelio likerio „Krupnikas“ įsigijimo dokumentai pateikti nebuvo. Gėrimų įsigijimą patvirtinantis dokumentas Operatyvios kontrolės skyriui pateiktas 2009 m. lapkričio 5 d., nurodoma, kad prekės pirktos reprezentacinėms reikmėms. Tuo A. J. pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 10 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių 8.9 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 660 patvirtintų Alkoholinių produktų apskaitos taisyklių 27 punkto reikalavimus.

Be to, operatyvaus patikrinimo metu kavinės virtuvėje dirbo L. P., kuri gamino maistą. L. P. nepateikė darbo pažymėjimo, tačiau pateikė darbo sutartį Nr. 05/2009, kurioje sutarties datą įrašė pati (2009-11-06). Sutartyje nenurodyta, nuo kada ji įsigalioja ir kada darbuotoja pradeda dirbti. Tuo A. J. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio reikalavimus.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija kons tatuoja: III.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

A. J. neneigia savo kaltės dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 164 straipsnio 3 dalyje, padarymo, tačiau savo kaltę dėl ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo neigia teigdama, kad prieš priimdama į darbą L. P., norėjo pažiūrėti, kaip ji dirba.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005 m., p. 230-235).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N12-1650/2004, 2005 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje N3-397/2005; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje N575-858/2010, 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje N575-1809/2010).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Nustatyta, kad Inspekcijos patikrinimo metu UAB „ Jūsų Jurgasta“ buvo rasta dirbanti L. P. (b. l. 5-9). Ji rašytiniame paaiškinime (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A-8587-456/2009, b. l. 10) nurodė, kad Inspekcijos patikrinimo metu rašytinė darbo sutartis dar nebuvo sudaryta, nors su UAB „Jūsų Jurgasta“ vadove A. J. jau buvo susitarta dėl visų darbo sąlygų ir ji realiai buvo pradėjusi dirbti, rašytinė darbo sutartis sudaryta vėliau, t. y. 2009 m. lapkričio 6 d. (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A-8587-456/2009, b. l. 11). Pažymėtina, jog A. J. pirmosios instancijos teismo posėdyje šias aplinkybes iš esmės pripažino, teigė, kad rašytinė darbo sutartis dar nebuvo sudaryta, nes pirma norėjo išbandyti, ar L. P. sugeba dirbti sulygtą darbą (b. l. 17). Šiuo aspektu pažymėtina, kad DK 105 straipsnio 1 dalis nedraudžia šalims, sudarant darbo sutartį, susitarti dėl išbandymo, tačiau pagal DK 105 straipsnio 2 dalį išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Šių nuostatų pagrindu darytina išvada, kad darbdaviui, norint išbandyti darbuotoją ar darbuotojui norint išbandyti darbą, prieš tai turi būti sudaryta darbo sutartis, kurioje turi būti nurodytas išbandymo laikotarpis. Šių sąlygų neįvykdžius ir leidus darbuotojui dirbti, toks darbas laikomas nelegaliu. A. J. argumentai, jog darbo sutartis su L. P. buvo sudaryta 2009 m. lapkričio 4 d., o 2009 m. lapkričio 6 d. datą darbuotoja įrašė savavališkai, nesuderinusi su direktore, yra nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl vertinami kritiškai, kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, jog DK 99 straipsnio 3 dalyje be kita ko įtvirtinta, jog darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, o už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad šių ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų visuma, patvirtina faktą, jog L. P. faktiškai dirbo UAB „Jūsų Jurgasta“, bet faktiniai darbo santykiai įstatymo nustatytu būdu nebuvo įforminti. A. J., būdama UAB „Jūsų Jurgasta“ direktore, nesiėmė jokių priemonių, kad darbo teisiniai santykiai būtų įforminti, nors tą privalėjo pagal galiojančius įstatymus. Ji leido dirbti L. P. nesudarius rašytinės darbo sutarties t. y. neveikimu padarė pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Apeliantė taip pat mano, kad jai paskirta sankcija yra per griežta, nes, atsižvelgus į susiklosčiusią ekonominę situaciją, gaunamas pajamas, patiriamas išlaidas, į tai, kad ji augina du nepilnamečius vaikus, turėjo būti paskirta mažesnė nei sankcijoje nustatyta minimali nuobauda - įspėjimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą A. J., atsižvelgė į tai, kad ji nepripažino padariusi pažeidimo, administracine tvarka baudžiama pirmą kartą. Siekdamas ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, t. y. auklėti nubaustą asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas paskyrė minimalią sankcijoje numatytą 3 000 litų. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1396/2007, 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje N17-103/2007, 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje N63-1567/2010). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kad 41³ straipsnio 1 dalies sankcijos ribose skiriama nuobauda būtų aiškiai neproporcinga padarytai veikai.

Be to, apeliantė pažymi, kad jai nebuvo išaiškintos ATPK 272 straipsnyje nustatytos asmens procesinės teisės. Šiuo aspektu pažymėtina, jog iš administracinių teisės pažeidimų protokolų turinio (b. l. 3-4, administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A-8587-456/2009, b. l. 3-4) bei pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo (b. l. 17) matyti, kad procesinės teisės ir pareigos, numatytos ATPK 272 straipsnyje, buvo išaiškintos, pažeidėja jas suprato. Atsižvelgiant į tai, A. J. argumentas, kad dėl jos procesinių teisių nežinojimo, teismo nutarimas priimtas neįvertinus visų reikšmingų bylai aplinkybių, atmetamas kaip nepagrįstas.

Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.