Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2008-10-03 · Byla Nr. N1-171-284/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2008-10-03
Bylos Nr.
N1-171-284/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
E. S.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr.N1-171-284/2008 m.

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3; 1.1.3.1; 1.1.3.2; 1.1.7;1.1.7.2;1.1.7.2.5;1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.6; 1.1.8.6.2;1.1.8.7;1.1.8.7.1;1.1.8.8; 1.1.11; 1.1.11.1; 1.1.11.2;1.1.11.4;1.1.11.11; 1.1.11.7; 1.2.14; 1.2.14.1; 1.2.14.1.1; 2.1.4.5; 2.1.4.5.5; 2.3; 2.3.6; 2.3.6.4; 2.3.6.4.5; (S)

PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. spalio 3 d.

Pakruojis

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja R. V., sekretoriaujant V. L., dalyvaujant prokurorui J. V., gynėjams advokatams J. A., A. Š., įstatyminei kaltinamojo E. S. atstovei L. G.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 178 str.1 d.,

A. M., (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) mechanizatoriumi, vedęs, teistas 2001-12-06 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 246str.1d.- atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 metams, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal LR BK 178 str.1 d.,

E. S., (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 178 str. 1 d.,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji A. M., būdamas nepilnametis, gimęs (duomenys neskelbtini), A. M. ir E. S., būdamas nepilnametis, gimęs (duomenys neskelbtini), 2006 m. rugpjūčio 31d., apie 8 val. Pakruojo rajone, Miciškių kaime, iš automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pavogė 1700Lt, priklausančių P. M., tuo padarydami nukentėjusiajam P. M. 1700 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis A. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2006 metais rugpjūčio mėnesio 30 d. vakare ji su savo sūnumi A. M., žmona ir kitais savo vaikais iš sodo prisirinko pardavimui obuolių. Obuolius rinko E. S. ir D. Č. . Obuolius rinkome į maišus ir Miciškių k. pasidėjo pakelėje prie kelių sankryžos, prie sandėlio, nes ten atvažiuodavo obuolių supirkėjas. Jam obuolius padėjo sunešti D. Č. Tą vakarą jie jokio krepšinio nežaidė. Krepšinį žaidė prieš tai, vakarą. Jokio pokalbio apie pinigus nebuvo. Jis tik išgirdo iš D. Č., kad E. S. žada prasukti kažkokį biznį. E. S. tą vakarą pas juos nemiegojo. Namuose nemiegojo ir jo sūnus A. Jie miegojo pas kaimyną, nes jų namuose buvo sugedęs televizorius. Jie išėjo žiūrėti televizoriaus pas kaimynus, ten ir užmigo. Ryte jis juos pasikėlė, nes jau reikėjo eiti priduoti obuolius. Atvažiavo obuolių supirkėjas P. M. su automobiliu A. P. mašinos susirinko kaimo gyventojai, kurie turėjo parduoti obuolius. Buvo ir jis su sūnumi A. E. S. nebuvo. D. Č. ir A. įlipo į automobilio priekabą išpylinėti obuolių maišų. Baigus išpilti obuolius, supirkėjas P. M. pasigedo pinigų, kurie pasak jo, buvo mašinos kabinoje, kurioje tiksliai vietoje buvo jo pinigai, nežino. Jis sakė, kad buvo 1700 litų. Jie visi pasakė, kad apie pinigų vagystę nieko nežino, nusivilko striukes, vairuotojui parodė, kad pas juos pinigų nėra, ir liepė jam juos apieškoti, kad nekiltų įtarimas, jog pinigus jie pavogė. Kadangi supirkėjas pinigų nebeturėjo, todėl išvažiavo, sakydamas, kad už obuolius atsiskaitys kitą kartą, kai atvažiuos supirkti obuolius. Jis su A., D. M. ir D. Č. atėjo į jo namų lauko virtuvę parūkyti. Netrukus atėjo E. S. Jam D. Č. pasakė, kad supirkėjui kažkas pavogė pinigus, kad už obuolius pinigus atveš vėliau. Kai į namus išėjo M. ir Č., E. S. priėjo prie staliuko ir tada jis pamatė, kad rankoje laiko pinigus. Pinigai buvo po 10 bei 20 litų kupiūromis, susukti į ritinėlį. Ant pinigų pluošto buvo užvyniota guma. E. S. paklausė, gal galėtų laikinai pinigus pasidėti pas juo. Jis paėmė tuo pinigus ir padėjo savo namuose, kiek jų buvo, neskaičiavo, nunešė ir padėjo kambarį. Vėliau pas jį atėjo E. S. pasiimti pinigų. Nuėję į A. kambarį, suskaičiavo, kiek yra pinigų, buvo 1100 litų. K. E. atėjo pasiimti pinigų, tada jis jo paprašė, kad paskolintų 300 litų, sūnus taip pat pasiskolino iš jo 250 litų. Jis suprato, kad tie pinigai yra vogti iš obuolių supirkėjo. Pinigų negrąžino nei Edgarui, nei nukentėjusiajam. Su E. S. sutarė gerai, buvo kaip giminės, jis pas juos ateidavo permiegoti ir pavalgyti.

Kaltinamasis A. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2006-08-30 prieš pietus rinko obuolius su savo šeima. A. D. Č., jis jiems padėjo sunešti obuolius į tą vietą, kur atvažiuoja supirkėjas. Sunešęs obuolius, jis grįžo namo, persirengė ir išėjo pas kaimynus žiūrėti TV, nes jų televizorius buvo sugedęs. Pas D. Č. ir pasiliko miegoti. Tą vakarą jis E. S. nematė. Ryte atėjo tėtis ir juos prikėlė, nes jau reikėjo eiti priduoti obuolius. Jis su D. Č. buvo įlipę į priekabą ir pylė obuolius. Supylus obuolius, vairuotojas nuėjo atsinešti pinigų, kad galėtų atsiskaityti, tačiau jis pasakė, kad nebėra pinigų. Jie vairuotojui parodė kišenes, kad tikrai pas juos nėra jo pinigų. Tą dieną vairuotojas su jais neatsiskaitė, jis pasakė, kad atsiskaitys kitą savaitę, kai vėl atvažiuos supirkti obuolių. Jie parėjo namo, nuėjo į lauko virtuvėlę, parūkė, jis persirengė ir išėjo pas D. Č. Jis ruošėsi išvykti į Ispaniją. Pamatė, kad E. S. mėtosi pinigais, todėl jo paprašė, kad paskolintų. Jis išsitraukė pinigus iš kišenės ir jam paskolino. Jo neklausė, iš kur gavo pinigų, tačiau suprato, kad jie bus vogti iš obuolių supirkėjo. Jam jis paskolino 250 litų. Pinigų negrąžino.

Kaltinamasis E. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2006-08-30 jie rinko obuolius pardavimui. Jis rinko kartu su A. M. A. M. rinko atskirai. Kitos dienos rytą juos norėjo parduoti. Surinkę obuolius, nuvežė į tą vietą, kur atvažiuoja supirkėjas. A. M. pradėjo jam sakyti, gal nori užsidirbti pinigų. Jis pasakė, kad nori, tačiau nežino, kaip jų užsidirbti. Pokalbis vyko lauko virtuvėlėje, geriant kavą. Kalbėjosi jie tik dviese, A. M. nebuvo. A. M. pradėjo sakyti, kad pinigų nebūtinai galima užsidirbti, kad juos galima pavogti iš obuolių supirkėjo. Jie sutarė, kad A. ir A. užkalbins vairuotoją, o jis tuo metu įlįs į automobilio kabiną ir paims iš ten pinigus. A. M. jam pasakė, kad vairuotojas pinigus laiko automobilio kabinoje ant sėdynės. Kai jis kalbėjosi su A. M., šalia A. M. nebuvo. A. viską papasakojo pavakary, sutemus, kai lauko aikštelėje žaidė krepšinį. Kartu žaisti krepšinio buvo atėjęs A. M. ir D. Č. Tą dieną jie visi, jis su A. M., A. M., D. ir G. Č. bei D. M., turėjo prisirinkę obuolių, ir sekančią dieną obuolius ketino parduoti atvažiuojančiam supirkėjui. Jų pokalbio niekas daugiau negirdėjo, nes kai jis pasakė A. M., D. Č. jau buvo išėjęs namo, nes jį pakvietė sesuo. Tą vakarą jis pasiliko pas M. miegoti. Ryte atsikėlė ir jis nuėjo pasislėpti į krūmus, esančius netoli tos vietos, kur turėjo atvažiuoti obuolių supirkėjas. Atvažiavus obuolių supirkėjui, jis jau buvo pasislėpęs ir laukė, kada bus užkalbintas vairuotojas. Atvažiavęs, vairuotojas išlipo iš automobilio priiminėti obuolius. Išgirdo, kad jau garsiau kalba A. M., suprato, kad tai ženklas, kad gali eiti į automobilio kabiną. Jis įlipo į automobilį ir paėmė ten gulinčius pinigus. Jie buvo padėti ant vidurinės sėdynės. Pinigai buvo surišti su gumyte. Buvo pinigų pluoštas 10 ir 20 litų vertės kupiūromis. Paėmęs pinigus, išlipo iš automobilio ir eidamas ratais, per laukus, kad niekas nepastebėtų, parėjo į M. sodybą. Parėjęs pinigus paslėpė lauko virtuvėlėje po mėsmale. Jo niekas nematė, nors prie automobilio buvo daug žmonių, buvo abu M., D ir G. Č., jų sesuo J. Č. –P., D. M. . Parėjęs ir paslėpęs pinigus lauko virtuvėlėje, palaukė, kol sugrįš A. su A. A. grįžo su D. M. Jie lauko virtuvėlėje parūkė. Kai išėjo D. M., tada jis A. M. pasakė, kur yra paslėpti pinigai, ir juos padavė A. Tą vakarą pinigų neskaičiavo ir jų nesidalino. Jie buvo susitarę, kad A. M. pinigus paslėps, o vėliau jie pinigus pasidalins. A. M. pinigus nunešė ir paslėpė, kur- nežino. Jie susitarė, kad kitos dienos vakare pinigus pasidalins. Tą vakarą jis pas juos miegoti nepasiliko. Atėjo kitą dieną, po pietų. Nuėjo į A. kambarį, buvo trise, jis, A. ir A. Ten pinigus ir pasidalino. Dalino pinigus į tris krūveles. Dalino A. M., tiksliai nežino kaip padalino, bet mano, kad po lygiai. Gerai nebeprisimena, po kiek išėjo, bet galėjo būti apie 480 litų. Paėmęs pinigus iš KAMAZ, jis jų neskaičiavo, nežino, kiek jų ten buvo. Taip pat negali pasakyti, ar A. M. kiek nors pinigų paėmė prieš dalinimąsi. Pinigus išleido, pirko maisto, rūbų. J. A. ir A. M. nebuvo skolingas, taip pat jis jiems neskolino jokių pinigų, nes savų pinigų jis neturėjo. Dalino po lygiai, nes visi trys tuos pinigus pavogė. Apie pinigus tėvams nieko nesakė. Anksčiau niekad nebuvo teistas, nebuvo nieko pavogęs iš P. M. Kad vairuotojas pinigus laiko ant sėdynės automobilio kabinoje, jau ir anksčiau buvo girdėjęs iš A. M. Gailisi, kad padarė vagystę. Jis pats nebūtų sugalvojęs įvykdyti vagystės. Vienas tikrai nebūtų vogęs, jei jie nebūtų nukreipę vairuotojo dėmesio. Žalos P. M. dar neatlygino. Mokosi, gauna stipendiją 90 litų, tai visos jo pajamos. Gyvena vargingai, tėvams pinigų davė maistui, iš kur tuos pinigus gavo, nesakė. A. M. Pakruojo raj. PK sakė, kad jis vienas apsiimtų visą kaltę, tačiau jis nesutiko, nes jie visi trys vogė pinigus, tik jis juos paėmė, o jie nukreipė vairuotojo dėmesį. Gailisi dėl padaryto, sutinka atlyginti žalą, atsiprašė nukentėjusiojo.

Nors kaltinamieji A. M. ir A. M. savo kaltės nepripažino, jų kaltė yra įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

Kaltinamojo E. S. įstatyminė atstovė L. G. parodė, kad ji pas savo sūnų pamatė pinigų. Žinojo, kad iš obuolių supirkėjo buvo pavogti pinigai, todėl suprato, kad galėjo pavogti sūnus. Jis jai prisipažino, kad pinigai pavogti iš mašinos, už tuos pinigus pirko maistą, rūbus, batus. Sūnus gerai sutarė su A. M., pas jį dažnai būdavo ir nakvodavo, nes namuose vyko remontas. Pinigų nukentėjusiajam negrąžino, ieškinio neatlygino, nes neturi iš ko.

Nukentėjusysis P. M. parodė, kad 2006-08-31 jis su automobiliu KAMAZ važiavo į M. k. pirkti obuolių. Ten važiavo nepirmą kartą, jo žmonės su obuoliais laukė sutartoje vietoje. Obuolius pasvėrė, sukrovė į automobilį. Nuėjo į automobilį pasiimti pinigų, tačiau ten jų nebuvo. Pinigai buvo padėti ant sėdynės, ant jų buvo užverstas atlošas. Pinigai buvo 10 litų ir 20 litų kupiūromis, jų galėjo būti 1700Lt. Nebeturėdamas pinigų, negalėjo pirkti obuolių, todėl turėjo sugrįžti atgal į Pakruojį. Todėl turėjo dar papildomų transporto išlaidų apie 100 Lt. Be to, jis patyrė ir moralinę žalą -liūdesį, pergyvenimus, patyčias. Todėl neturtinės žalos atlyginimui prašo priteisti 500 Lt. Žalos kaltinamieji neatlygino, todėl prašo iš jų priteisti 1800Lt turtinei ir 500Lt neturtinei žalai atlyginti. Prieš tai jo nebuvo apvogę.

Liudytojas D. Č. parodė, kad 2006-08-31 jis pardavė obuolius. Kai atvažiavo supirkėjas su automobiliu, jis su A. M. buvo įlipę į priekabą ir išpildavo obuolius, o jiems padavinėjo A. M., D. M., brolis G. Č. Po to, kai baigė sukrauti obuolius, supirkėjas neberado pinigų. Sekantį kartą kai atvažiavo, sumokėjo pinigus už obuolius. Po to nuėjo pas A. M., gėrė kavą. Pokalbio krepšinio aikštelėje gerai neprisimena, nes parėjo daug laiko, tačiau tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l.22-23).

Liudytojas G. Č. parodė, kad iš vakaro pririnko obuolių, nes kitą dieną turėjo atvažiuoti supirkėjas. Ryte atvažiavo P. M. su KAMAZ, jie obuolius sukrovė į jo automobilį. Kai reikėjo sumokėti pinigus už obuolius, vairuotojas pasigedo pinigų. Jų ieškojo, tačiau nerado.

Kaltinamųjų A. M., A. M., E. S. veika, remiantis E. S. prisipažinimu ir kitais byloje esančiais įrodymais yra visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 1 d., kadangi jie, veikdami bendrininkų grupėje, A. M. ir A. M. užkalbinus nukentėjusįjį P. M., E. S. iš automobilio pagrobė svetimą turtą –P. M. pinigus, kuriuos vėliau visi trys kaltinamieji pasidalijo.

Kaltinimas tikslintinas, nes nukentėjęs P. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad iš automobilio buvo pagrobta ne 2000 Lt, kaip buvo nurodyta kaltinime, o 1700 Lt.

Nors kaltinamieji A. M. ir A. M. neigia, kad jie kartu su E. S. įvykdė šią pinigų vagystę, tokie jų parodymai yra paneigti kaltinamojo E. S. ir kitais byloje surinktais įrodymais, todėl atmestini. Kaltinamojo A. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme yra nenuoseklūs, prieštaringi, nevienodi. 2006-09-20 liudytojo apklausos protokole A. M. nurodė, kad jis pinigų neėmė, kas juos galėjo pavogti, nežino (b.l.20). Apklaustas įtariamuoju 2008-01-02 A. M. parodė, kad 2006-08-31 E. S. jam ir jo sūnui A. M. pasakė, kad pavogė pinigus iš automobilio, prašė juos pasidėti. Po kelių dienų, kai E. S. atėjo pinigų pasiimti, už tai, kad jie tylėtų, jam ir jo sūnui A. M. E. S. davė po 300 litų. Jis E. S. pasakė, kad jis“ tipo“ pasiskolina pinigus, kai turės, grąžins. Žino, kad E. S. kažkiek pinigų paskolino ir jo sūnui A. M. Likusius pinigus E. S. pasidėjo pas jį namuose, kai eidavo į parduotuvę apsipirkti, kažkiek pasiimdavo. Kai pradėjo „tampyti“ policija, jis E. S. pasiskolintų pinigų nebeatidavė (b.l.46-47,63). 2008-05-12 ir 2008-05-20 liudytojo apklausos protokoluose A. S. jau parodė, kad padėtus pas jį pinigus perskaičiavo, buvo 1100 litų, iš E. S. pasiskolino 300 litų, likusius pinigus E. S. pasiėmė. Jo sūnus A. M. iš E. S. pasiskolino 250 litų (b.l.67-68,69).2008-08-21 įtariamojo apklausos protokole A. M. parodė, kad obuolių supirkėjas sakė, kad dingo 1700 litų. E. S. jam pasakė, kad pavogė pinigus iš KAMAZO ir paslėpė lauko virtuvėje, prašė pinigus pas jį palaikyti, kiek buvo pinigų, jis neskaičiavo. Pinigus jis paslėpė kambaryje. Jis žinojo, kad pinigai pavogti iš P. M., tačiau iš E. S. pasiskolino 300 Lt, sūnus A. pasiskolino 250 litų (b.l.83-84). Akistatos protokole su E. S. A. M. parodė, kad jis pinigų vagystės iš KAMAZ neorganizavo, tik pasakė „man dzin, jeigu sugebi, sukis, t.y. jei nori, vok pinigus, ne mano reikalas“. Jis nesiūlė pabandyti pavogti pinigų, tik juokais apie tai pakalbėjo. Nesitarė, kad jis su sūnumi užkalbins vairuotoją, o tuo tarpu E. S. pavogs pinigus. Pripažįsta, kad žinojo, jog pinigai vogti, ir dalį jų,t.y.310 litų, pasiėmė (b.l.51-52). Apklaustas įtariamuoju A. M. parodė, kad jis neprisimena, kad būtų buvusi kalba su E. S. ar su tėvu, kad iš obuolių supirkėjo galima pavogti pinigus. Iš obuolių supirkėjo pinigai buvo pavogti, tačiau kas pavogė pinigus, nežinojo. Iš E. S. pasiskolino 250 litų (b.l.57-58,71-72). Tačiau E. S., apklaustas įtariamuoju ikiteisminiame tyrime pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir kaltinamuoju teisme, davė vienodus, nuoseklius, nuoširdžius ir sąžiningus parodymus, parodydamas, kad pinigų vagystėje dalyvavo A. M. ir A. M. .A. M. jam pasiūlė padaryti šią vagystę, ir jis sutiko. Tą rytą pasislėpė krūmuose ir laukė atvažiuojant obuolių supirkėjo. Kai A. M. ir A. M. užkalbino obuolių supirkėją, t.y. taip kaip buvo sutarta, su juo pradėjo garsiai kalbėtis, jis iš KAMAZO kabinos pagrobė pinigus, kuriuos parnešė į A. M. namus. A. M. pats pinigus paslėpė namų kambaryje, o vėliau pinigus padalijo, davė pinigų savo sūnui ir jam 480 Lt. Jis pinigų niekam neskolino. Pats vienas jis šio nusikaltimo nebūtų sugalvojęs ir padaręs. Netikėti šiais kaltinamojo E. S. parodymais pagrindo nėra, nes, kaip parodė kaltinamieji, jie nebuvo susipykęs, bendravo artimai, draugiškai, E. S. pas M. ir valgė, ir nakvojo, todėl E. S. apkalbėti M. nebuvo jokio reikalo. Kaltinamojo E. S. parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojas D. Č., kuris ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytoju parodė, kad tą vakarą, kai visi buvo prisirinkę obuolių pardavimui, jis, A. M., A. M., E. S. žaidė krepšinį ir E. S. pasakė, kad galima iš obuolių supirkėjo pavogti pinigus. Kas ką į tai pasakė, neprisimena (b.l.22-23).

Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino nusikalstamą veiką padaręs ir nuoširdžiai dėl to gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. (LR BK 60 str.).

Kaltinamųjų A. M. ir A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59 str. ). Jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. (LR BK 60 str.).

Skiriant bausmes kaltinamiesiems, yra atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str., ir į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, numatytus LR BK XI skyriuje.

Kaltinamasis A. M. teisiamas pirmą kartą (b.l.98), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str.), būdamas nepilnametis (LR BK 13 str.), žalos neatlygino, administracine tvarka nebaustas(b.l.99), dirba, charakterizuojamas teigiamai (b.l.103), todėl baustinas laisvės apribojimo bausme ( LR BK 48str.).

Kaltinamasis A. M. teistas vieną kartą, tačiau teistumas jam išnykęs (b.l.105), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str.), administracine tvarka nebaustas(b.l.106), žalos neatlygino, dirba, charakterizuojamas teigiamai (b.l.109), augina ir išlaiko tris nepilnamečius vaikus (b.l.110), todėl baustinas laisvės apribojimo bausme (LR BK 48str.).

Kaltinamasis E. S. teisiamas pirmą kartą (b.l. 89), žalos neatlygino, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str.), būdamas nepilnametis (LR BK 13 str.), jis neįrašytas į NR įskaitą (b.l.96), administracine tvarka nebaustas (b.l.90), mokosi, charakterizuojamas teigiamai (b.l.92), gyvena su mama (b.l.93), prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, be to, yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes nuo nusikaltimo padarymo dienos 2006-08-31 naujų nusikaltimų ar administracinės teisės pažeidimų nepadarė, mokosi, gerai charakterizuojamas. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, jis yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės (LR BK 93str.1d.3p.),nutraukiant jo atžvilgiu baudžiamąją bylą, ir jam yra skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimas ir turtinės žalos atlyginimas (LR BK 82str.1d.2p.,5p.).

Nukentėjusiojo P. M. civilinis ieškinys 1800 Lt turtinei žalai ir 500 Lt neturtinei žalai, kuri nukentėjusiajam pasireiškė pergyvenimu, liūdesiu, patyčiomis, atlyginti yra įrodytas, pagrįstas, su juo sutinka kaltinamieji, todėl priteistinas iš kaltinamųjų solidariai.

Vadovaudamasis LR BPK 297-299, 301-310 str. str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str.1 d., ir jį nubausti laisvės apribojimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą arba tokią žalą pašalinti savo darbu.

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės apribojimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą arba tokią žalą pašalinti savo darbu.

E. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 178 str. 1 d. (LR BK 93str.1d.3p.) ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti Vadovaujantis LR BK 82 str. 1 d. 2 p.,5 p., 84 str.,87 str. 1 d., 2 d. 2 p., paskirti E. S. auklėjamojo poveikio priemones – turtinės žalos atlyginimą per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį tuo laikotarpiu mokytis

Priteisti iš kaltinamųjų A. A., A. M. ir E. S. solidariai 1800 Lt ( vieną tūkstantį aštuonis šimtus litų) turtinei žalai ir 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam P. M., gyv. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Teisėja R. V.