- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-29
- Bylos Nr.
- eI-3359-244/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01927-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Bronius Januška, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- Medžiotojų klubo
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Broniaus Januškos ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-35 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) buvo nuspręsta patvirtinti 2018 m. balandžio 13 d. patikrinimo aktą Nr. VR-17.7-16 (toliau - Patikrinimo aktas), kuriame po atlikto patikrinimo už 2016 metus buvo apskaičiuotas mokestis už valstybinius gamtos išteklius didesniu tarifu, t. y. Sprendimu pareiškėjas medžiotojų klubas (duomenys neskelbtini) yra įpareigotas į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sumokėti didesniu tarifu apskaičiuotą 12 971,40 Eur mokestį už valstybinius gamtos išteklius.
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo pakeisti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018-05-18 sprendimą Nr. VR-17.5-35 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir netaikyti didesnio mokesčio tarifo už nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį 12 971,40 Eur.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir Įstatymas) jam nustatytą pareigą per elektroninio deklaravimo sistemą 2017-01-11 užpildė ir pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaraciją (toliau – ir Deklaracija) už 2016 metus. Pildant ir pateikiant Deklaraciją 2017-01-11 nebuvo galimybės pasirinkti nuo 2017 metų įsigaliojusio mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficiento (tokie duomenys dar nebuvo suvesti sistemoje), todėl pareiškėjas pildydamas Deklaraciją pasirinko praėjusio laikotarpio indeksavimo koeficientą (9 Deklaracijos langelis). Nepraleidęs Įstatymo numatyto termino, 2017-01-24 pareiškėjas patikslino jo 2017-01-11 pateiktą Deklaraciją už 2016 metus, patikslindamas nuo 2017 metų įsigaliojusio mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficientą (tokie duomenys jau buvo suvesti sistemoje) ir 2017-01-25 sumokėjo apskaičiuotą pagal patikslintus duomenis 1 297 Eur mokestį už valstybinius gamtos išteklius. Jokių pranešimų apie nepateiktą Deklaraciją, pateiktą netinkamai užpildytą Deklaraciją arba apie laiku nesumokėtą mokestį už valstybinius gamtos išteklius pareiškėjas negavo nei iš atsakovo, nei iš suinteresuoto asmens.
Pareiškėjas paaiškina, kad 2018 metais atsakovas atliko pareiškėjo planinį patikrinimą, kurio metu buvo tikrinamas mokesčio už valstybinius gamtos išteklius (mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius) už 2013, 2014, 2015, 2016 ir 2017 metus apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumas. Patikrinimo akte buvo nurodyta, kad pareiškėjas nepateikė Deklaracijos už 2016 metus, todėl jam taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas Įstatymo 3 priede nustatytus tarifus dauginant iš 10. Pareiškėjas teigia, kad Deklaracija už 2016 metus buvo pateikta 2017-01-11 ir patikslinta 2017-01-24, o mokestis sumokėtas 2017-01-25. Pagal Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kieki taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Taigi didesnis mokesčio tarifas gali būti taikomas tuo atveju, jeigu nėra deklaruojamas arba deklaruojamas mažesnis negu išgautas gamtos išteklių kiekis, tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiškėjas Įstatymo nustatytu terminu buvo deklaravęs ir sumokėjęs mokestį už valstybinius gamtos išteklius. Patikrinimo akte pažymima, kad patikrinimui duomenys imti iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui pateiktų Deklaracijų. Pareiškėjui pasikreipus į suinteresuotą asmenį, buvo patikrintos pareiškėjo 2017 metais pateiktos Deklaracijos. 2018-04-16 pranešimu Nr. 9.51-467-37875 „Apie Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikto dokumento trūkumus“ pareiškėjui buvo pranešta, kad jis 2017-01-11 pateikė netinkamai užpildytą 2016 metų Deklaraciją ir pažymėta, kad koeficientas apskaičiuotas neteisingai arba įrašytas ne to laikotarpio. Pareiškėjo 2017-01-11 pateikta Deklaracija buvo patikrinta daugiau negu po metų ir tik po to, kai pats pareiškėjas kreipėsi į suinteresuotą asmenį. Nurodytos aplinkybės tik patvirtina tai, kad pareiškėjas Įstatymo numatytu terminu buvo pateikęs Deklaraciją. Suinteresuoto asmens teigimu, jis nėra gavęs pareiškėjo 2017-01-24 pateiktos patikslintos Deklaracijos už 2016 metus, pagal kurią buvo sumokėtas 1 297 Eur mokestis už valstybinius gamtos išteklius, bet pareiškėjas elektroninio deklaravimo sistemoje savo paskyroje tokią Deklaraciją mato, nors ir nėra gavęs iš suinteresuoto asmens jokių pranešimų nei apie jos priėmimą, nei apie atmetimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad mokestis už valstybinius gamtos išteklius padidintu tarifu yra apskaičiuotas nepagrįstai, todėl sprendimas toje dalyje keistinas.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas paaiškina, kad Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 1 d., 3 d., 4 d. normos nustato, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio Įstatymo 3 priede nustatytą mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius tarifą pagal medžioklės plotų kategorijas, apskaičiuoja ir moka mokestį už per mokestinį laikotarpį mokesčio mokėtojui suteiktą (leistą) naudoti atitinkamos kategorijos medžioklės plotų dydį. Mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis ir mokamas, 15 dienos. Pagal Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio Įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento - 10. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką vien fakto, kad pareiškėjas nepateikė deklaracijos už 2016 m. neatsižvelgiant į tai, ar tai buvo tyčinis veiksmas ar ne (ar tai buvo susijęs veiksmas su „dingusia” deklaracija), pakanka, kad būtų - taikomas didesnis mokesčio tarifas dauginant iš koeficiento 10. MAĮ imperatyviai nurodo, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas MAĮ 16 str. 1 d. įgaliotas atlikti tik tam tikrus mokesčių administravimo veiksmus - patikrinti, ar teisingai apskaičiuotas, deklaruotas ar sumokėtas mokestis už valstybinius gamtos išteklius, o už nustatytą nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį taikyti Įstatymo 6 str. 2 d. nustatytą baudą (sankcija). Duomenis apie visų tikrinamų subjektų (tame tarpe ir pareiškėjo) teiktas Deklaracijas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas gauna iš Valstybinės mokesčių inspekcijos duombazės. Taigi, jeigu tikrinamuoju laikotarpiu, duombazėje tikrinamos deklaracijos nėra, yra nustatytas imperatyvas taikyti Įstatymo 6 str. 2 d. nustatytą baudą (sankcija). Pareiškėjo argumentai, susiję su nepateikta 2016 m. deklaracija, atsižvelgiant į bylos medžiagą, yra nepagrįsti nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teismų praktika.
Trečias suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su skundu nesutinka. Atsiliepime paaiškino, kad pagal VMI prie FM Elektroninės deklaravimo sistemos (toliau – EDS) duomenis nustatyta, kad pareiškėjas Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaraciją (forma KIT709) už 2016 metus pateikė 2017-11-11. Pateiktoje deklaracijoje 2016 metų mokestinio laikotarpio koeficientas nurodytas 1,3710, atitinkamai mokesčio suma yra 1 274 Eur. EDS duomenimis, pareiškėjos 2018-04-16 patikslintoje deklaracijoje nurodytas 2016 metų mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficientas yra 1,3940, atitinkamai mokesčio suma yra 1 297 Eur. Minėto mokesčio suma 1 297 Eur pareiškėjas sumokėjo 2017-01-25. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, VMI prie FM negavo pareiškėjo 2017-01-24 pateiktos patikslintos deklaracijos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus bei vadovaujantis 1999-01-14 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 88 str. 1 punktu, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-35 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo buvo nuspręsta patvirtinti 2018 m. balandžio 13 d. patikrinimo aktą Nr. VR-17.7-16, kuriame po atlikto patikrinimo už 2016 metus pareiškėjui buvo apskaičiuotas mokestis už valstybinius gamtos išteklius didesniu tarifu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-614/VA-99 patvirtintos mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijos kit709 formos ir jos papildomo lapo kit709p formos užpildymo ir pateikimo taisyklės (toliau – Taisyklės).
Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą, išskyrus biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigas, vykdančias laukinės gyvūnijos, jos gyvenamosios aplinkos ir medžioklės mokslinius tyrimus.
Pagal Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalį už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.
Pagal Taisyklių 5 punktą mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Deklaracijas teikia visi mokesčio mokėtojai, naudojantys medžiojamųjų gyvūnų išteklius, kuriems privaloma tvarka išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius. Mokesčio mokėtojai pildo deklaracijos KIT709 formą ir jos papildomo lapo KIT709P formą (jei reikia) pagal Taisykles. Užpildyta deklaracija pateikiama ir mokestis sumokamas per Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytus terminus. Mokesčio mokėtojai – juridiniai asmenys – privalo deklaruoti savo padalinio (-ių), filialo (-ų) ir atstovybės (-ių) duomenis. Mokesčių mokėtojai mokesčių administratoriui KIT709 formą turi teikti Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklėse, patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. VA-135, nustatyta tvarka (taisyklių 7 punktas).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2017-01-11 pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaraciją už 2016 metus. Pareiškėjas teigia, kad 2017-01-24 patikslino jo 2017-01-11 pateiktą Deklaraciją už 2016 metus, patikslindamas nuo 2017 metų įsigaliojusio mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficientą ir 2017-01-25 sumokėjo apskaičiuotą pagal patikslintus duomenis 1 297 Eur mokestį už valstybinius gamtos išteklius.
Trečias suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija nurodo, kad Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaraciją (forma KIT709) už 2016 metus pareiškėjas pateikė 2017-11-11. Pateiktoje deklaracijoje 2016 metų mokestinio laikotarpio koeficientas nurodytas 1,3710, atitinkamai mokesčio suma yra 1 274 Eur. EDS duomenimis, pareiškėjos 2018-04-16 patikslintoje deklaracijoje nurodytas 2016 metų mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficientas yra 1,3940, atitinkamai mokesčio suma yra 1 297 Eur. Minėto mokesčio suma 1 297 Eur pareiškėjas sumokėjo 2017-01-25. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, valstybinė mokesčių inspekcija nurodo, kad negavo pareiškėjo 2017-01-24 pateiktos patikslintos deklaracijos.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, konstatuoja, kad pareiškėjas neturėjo tikslo nedeklaruoti medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą. Valstybės biudžetas žalos dėl patikslintos deklaracijos negavimo nepatyrė, nes privalomi mokesčiai sumokėti, todėl imperatyvių reikalavimų aplinkos apsaugos srityje nevykdymas šiuo atveju nelaikytinas sąmoningu. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjui taikyti tokio paties griežtumo poveikio priemonę, kaip ir tų subjektų, kurie sąmoningai siekia mokestinės naudos, nėra teisinga, nors Įstatyme toks diferencijavimas ir neįtvirtintas. Aptartų aplinkybių pagrindu pareiškėjo reikalavimas tenkintas, pakeičiant skundžiamą sprendimą ir sumažinant apskaičiuotą mokestį iki 1 297,14 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo Medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti.
Pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018-05-18 sprendimą Nr. VR-17.5-35 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir 2018-05-18 sprendimu Nr. VR-17.5-35 Medžiotojų klubui (duomenys neskelbtini) patvirtintą mokestį sumažinti iki 1 297,14 Eur (vieno tūkstančio dvejų šimtų devyniasdešimt septynių eurų 14 ct).
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.