- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-28
- Bylos Nr.
- 2-2160-344/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Gailienė
- Atsakovas
- G. G., R. S.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams G. G. ir R. S. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ), 4 str. 2 d., 23 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau LR CK), 6.6 str., 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., 6.263 str. 2, 3 d., 6.270 str., 6.280 str., 6.988 str. 3 d. pagrindu prašė priteisti solidariai iš bendraatsakovių 965,00 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 71,00 Lt žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas bei 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad 2009 m. lapkričio 12 d. dėl atsakovo G. G., vairavusio atsakovui R. S. priklausantį automobilį „Alfa Romeo 155“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta R. Š. priklausanti transporto priemonė „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Minėto eismo įvykio metu automobilis „Alfa Romeo 155“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl nukentėjęs R. Š. dėl žalos atlyginimo kreipėsi į ieškovą. UADB „ERGO Lietuva“ 2002 m. kovo 29 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 11 1.1.p. pagrindu nustatė R. Š. padarytos žalos dydį – 965,00 Lt ir atlygino ją, o ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3 p. nuostatas, UADB „ERGO Lietuva“ kompensavo išmokėtą draudimo išmoką. Pasinaudodamas atgręžtinio reikalavimo teise, ieškovas pateikė pretenziją atsakovams, tačiau jie nuostolių neatlygino.
Atsiliepimas
Atsakovas G. G. prašė ieškinį atmesti. Jis nurodė, kad nelabai prisimena, tik pamena, kad vairuodamas(duomenys neskelbtini), kurio pavardės nežino, priklausantį automobilį „Alfa Romeo“ padarė avariją. Žino, kad (duomenys neskelbtini) buvo nusipirkęs automobilį, todėl kitas atsakovas nė prie ko, nes jis buvo pardavęs automobilį. Tai teigia, nes matė pirkimo-pardavimo sutartį. Su ieškinio suma sutinka, tačiau, esant galimybei, prašė taikyti ieškinio senatį.
Atsakovas R. S. prašė ieškinį atmesti. Jis nurodė, kad 2009 m. spalio 8 d. pirktą automobilį buvo pardavęs kitam asmeniui dar prieš avariją, kadangi automobilis jam nepatiko, juo naudojosi tik savaitę. Kam pardavė, nepamena. Prašė taikyti ieškinio senatį, nes draudiminiams įvykiams galioja LR CK 1.125 str. 7 d. numatytas sutrumpintas vienerių metų senaties terminas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009 m. gruodžio 8 d. surašyta pažyma dėl eismo įvykio administracinėje byloje Nr. 86/0109000000184 dėl 2009 m. lapkričio 12 d. 14.35 val. įvykusio eismo įvykio, kurio metu G. G. vairuojamas automobilis „Alfa Romeo 155“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas jo draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į priekyje važiavusį ir sustojusį R. Š. vairuojamą automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas draudimo jo poliso Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, pažeidė kalių eismo taisykles, kas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą, jam paskirta 4 500 Lt bauda (3-4 b. l.). Iš VĮ „Regitra“ pateiktos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad atsakovas R. S. 2009 m. spalio 8 d. pirko automobilį „Alfa Romeo 155“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš O. V., eismo įvykio dienai automobilis buvo nedraustas (6, 7-8 b. l.).
Pranešime apie eismo įvykį, kurį ieškovas gavo 2009 m. lapkričio 16 d., nukentėjusysis R. Š. nurodė, kad 2009 m. lapkričio 12 d. eismo įvykio metu į jo vairuojamą automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė automobilis „Alfa Romeo 155“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas jo automobilis, o kaltininkas iš įvykio vietos pasišalino (9 b. l.). Apgadintą automobilį apžiūrėjo ieškovo atstovas ekspertas K. B., nustatė apgadinimus, juos užfiksavo (13-16 b. l.), suderino su V. C. autoserviso pateikta remonto darbų sąmatą 965,00 Lt sumai (17 b. l.). Tenkinant nukentėjusiojo Prašymą išmokėti išmoką (19 b. l.), 2010 m. sausio 8 d. mokėjimo nurodymu UADB „ERGO Lietuva“ 965,00 Lt pravedė į V. C. sąskaitą (20 b. l.), o 2010 m,. kovo 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. 10500000 minėta suma UADB „ERGO Lietuva“ ieškovas kompensavo (21, 22 b. l.).
Atsakovui G. G. buvo siųsta 2010 m. liepos 1 d. pretenzija dėl jo kaltės įvykusių eismo įvykių sumų apmokėjimo (23 b. l.), atsakovui R. S. siųsta 2011 m. sausio 6 d. pretenzija dėl 965,00 Lt apmokėjimo (24 b. l.).
Dėl atsakovų tinkamumo.
Ieškovo teisė reikalauti, kad transporto priemonės valdytojas ar asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, įtvirtinta TPVCAPDĮ 23 str. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta ieškovo teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal įstatymo 17 str. 1 d. 1 p. Asmenys, turintys pareigą sudaryti privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis, yra nurodyti TPVCAPDĮ 4 str. – už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas, o remiantis TPVCAPDĮ 17 str. 1 d., dėl Lietuvos Respublikoje įvykusių eismo įvykių nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmoką moka Draudikų biuras, jei kaltininkas, kurio tapatybė nustatyta, padarė žalą naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiradus civilinei atsakomybei žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado naudojant apdraustą transporto priemonę, ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 24 d. nutartis byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. V. M., trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, bylos Nr. 3K-3-198/2009).
Atgręžtinis Draudikų biuro reikalavimas pagal TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 p. suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, bei TPVCAPDĮ 4 str. 2 d. nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad TPVCAPDĮ 23 str. 1 d. suteikta Draudikų biurui teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartį byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. V. D., bylos Nr. 3K-7-300/2010). TPVCAPDĮ 23 str. 1 d. įtvirtinta Draudiko biuro teisė pareikšti reikalavimą savininkui ir kaltininkui kaip solidariesiems skolininkams koreliuoja su TPVCAPDĮ 4 str. 3 d., kurioje nustatyta, jog šio straipsnio 2 d. nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Automobilis yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (LR CK 6.270 str.), todėl transporto priemonės valdytojas (savininkas) turi suvokti apie atitinkamą perduoto naudotis automobilio galimą riziką ir iš to kilsiančius neigiamus padarinius. Perduodamas neapdraustą automobilį naudoti, valdytojas (savininkas) pažeidžia imperatyviąją įstatymo normą ir tokiu elgesiu sudaro prielaidas ieškovo reikalavimui, t. y. automobilio savininko atsakomybė ieškovui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė imperatyviosios įstatymo normos reikalavimų. Tokiu atveju savininko ir kaltininko solidarioji atsakomybė atsiranda ne iš LR CK 6.279 str. normos, kurioje nustatyta atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą, bet iš įstatymo. Kadangi atsakovai pažeidė Įstatymo 4 str. reikalavimus ir dėl tokių pažeidimų ieškovas turėjo įstatyme nustatytą pareigą išmokėti draudimo išmoką, tai jie laikytini solidariaisiais skolininkais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. A. G. ir K. B., bylos Nr. 3K-3-325/2008).
Įvertindamas byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju abu atsakovai yra solidarūs skolininkai, nes atsakovas R. S. nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad kelių eismo įvykio metu jis nebuvo automobilio „Alfa Romeo 155“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, nepateikė automobilio perleidimo sutarties. Vertinant tai, kad atsakovas nevykdė įstatymo numatytos pareigos drausti minėtą automobilį, teismas sprendžia, kad jo atsakomybė su atsakovu G. G., kuris vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, vairavo nedraustą automobilį bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, yra solidari. Kadangi ginčo atveju ieškovo reikalavimai kyla iš deliktinių teisinių santykių, atsakovai G. G. ir R. S. yra tinkami atsakovai šioje byloje.
Dėl ieškinio senaties taikymo.
Sprendžiant ieškinio dėl nuostolių atlyginimo patenkinimo klausimą, būtina tinkamai išsiaiškinti ieškovo nuostolių kilmę. Įvertinus byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad ginčo atveju regreso sąvoka reiškia subrogaciją, o ne regresą siaurąja jo prasme, todėl ieškovas ginčo atveju draudimo sutarties santykių atžvilgiu nėra „draudikas“. Jis yra trečiasis asmuo, subrogacijos būdu perimantis reikalavimo teisę prievolės atžvilgiu (LR CK 6.111 str.). Regresą ir subrogaciją visų pirma reikšminga atskirti dėl tinkamo ieškinio senaties termino taikymo, nes įstatymas įtvirtina skirtingas ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisykles regresinėms prievolėms ir prievolėms, kurios subrogacijos būdu nukentėjusį asmenį pakeičia jam žalą atlyginęs trečiasis asmuo (šiuo atveju ieškovas). Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (LR CK 1.127 str. 4 d.). Todėl ginčo atveju ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 2010 m. kovo 5 d. įvykdžius kreditoriaus prievolę (21, 22 b. l.) ir subrogacijos būdu įstojus į pradinio kreditoriaus (nukentėjusiojo) vietą, ieškinio senaties termino pradžiai nustatyti taikoma LR CK 1.128 str. taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tokiu būdu skirtingas ieškinio senaties terminų pradžios nustatymo taisykles lemia regreso ir subrogacijos skirtumai, nes regreso ir subrogacijos atskyrimas reikšmingas ne tik ieškinio senaties termino pradžios nustatymui, bet ir ieškinio senaties terminų taikymui. LR CK 1.125 str. 7 d. įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, o to paties straipsnio 8 dalyje – sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, t. y. šioje byloje taikytinas būtent LR CK 1.125 str. 8 d. numatytas trijų metų senaties terminas.
Įvertinus aukščiau išvardintų aplinkybių visumą bei byloje pateiktus įrodymus, teismas pripažįsta, kad ieškovo pareikštas ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl jis tenkintinas visiškai ir iš atsakovų solidariai priteistinas ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 965,00 Lt dydžio nuostolių atlyginimas, 5 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012 m. rugsėjo 21 d. iki sprendimo visiško įvykdymo bei 71 Lt bylinėjimosi išlaidos (25 b. l.), (TPVCAPDĮ 23 str. 1 d., LR CK 6.210 str. 1 d., CK 6.280 str. 1 d., LR CPK 93 str.).
Iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 27,20 Lt išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, įmonės kodas 125709291, buveinė Algirdo g. 38, LT 03606 Vilnius, naudai, solidariai iš atsakovų G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 965,00 (devynis šimtus šešiasdešimt penkis) Lt nuostoliams atlyginti, 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos –2012 m. rugsėjo 21 d. iki visiško sprendimo įvykdymo, ir lygiomis dalimis 71 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 27,20 Lt (dvidešimt septynis Lt 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmokos kodas 188659752, biudžeto surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), “Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.