Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-09-27 · Byla Nr. N-575-532-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-09-27
Bylos Nr.
N-575-532-06
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Vaida Urmonaitė, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Pažeidėjas
J. S.
Administracinė byla Nr. N3-532-05Procesinio sprendimo kategorija 32. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. rugsėjo 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas)

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant asmeniui traukiamam administracinėn atsakomybėn J. S. ,asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn atstovui adv. V.Barkauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 24 d. nutarties J. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2005 m. spalio 1 d. Vilniaus m. VPK VP Kelių patrulių rinktinės patrulis surašė J. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą, už tai, kad ji 2005 m. rugpjūčio 1 d., 9.55 val., ties Narbuto ir Sėlių gatvių sankryža, Vilniuje, vairuodama automobilį MB C280, v/n (duomenys neskelbiami), viršijo leistiną 60 km/h greitį, važiavo 84 km/h greičiu. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 172 punkto reikalavimus. J. S. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 124 str. 3 d. (b.l. 8).

Vilniaus m. VPK VP Eismo priežiūros tarnyba 2005 m. spalio 4 d. nutarimu konstatavo, kad J. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 3 d., už kurį jai paskirta 225 litų bauda, pažeidimą įvertinant 4 balais (b.l. 9).

Šalies argumentai

J. S. kreipėsi į teismą prašydama panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti. J. S. paaiškino, kad pažeidimo ji nepadarė. Ji važiavo 55 - 60 km/h greičiu. Važiuojant nuokalne matė, kaip užsidegė raudonas šviesoforo signalas, todėl užfiksuotu policijos pareigūnų greičiu negalėjo važiuoti. Nurodė, kad važiuodama antra juosta pasitraukė į pirmąją tam, kad galėtų praleisti už jos automobilio greičiau važiuojantį džipą. Ir kuomet ji grįžo į antrąją juostą buvo sustabdyta policijos pareigūnų. Paaiškino, kad žinodama, jog Narbuto g. apie 150 m. prieš šviesoforą yra įrengtas stacionarus greičio matuoklis, niekada neviršijo leistino greičio. Nurodo, kad augina tris nepilnamečius vaikus, kurie dažnai vyksta kartu jos vairuojamu automobiliu, todėl kelti pavojų vaikų sveikatai ir gyvybei jai nepriimtina. Nurodo, jog greičio matavimo prietaise nebuvo nurodyti jokie duomenys, kurių pagrindu galima būtų įrodyti, kad tai ji viršijo leistiną greitį. Pareiškėja paaiškino, jog vadovaujantis TRAFFI patrol prietaiso instrukcija ir atsižvelgiant į vairavimo aplinkybes (važiavo nuokalne su posūkiu), neįmanoma nusitaikyti į automobilio valstybinius numerius, nes greičio prietaisas nesugebės užfiksuoti greičio - per laiką, kuris duodamas užfiksuoti greičio parodymus, automobilis jau bus tam tikrą atstumą nusileidęs nuo kalno, todėl taikinyje jo registracijos numerio nebus matyti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. lapkričio 24 d. nutartimi nutarė J. S. skundą dėl Vilniaus m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybos 2005 m. spalio 4 d. nutarimo panaikinimo atmesti, Vilniaus m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybos 2005 m. spalio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą. Teismas nurodė, kad J. S. neigia savo kaltę ir neprisipažįsta padariusi pažeidimą. Tačiau jos kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu ir jame užfiksuotais greičio matavimo prietaiso TRAFFI patrol 507-013/60002 parodymais (b.l. 8), tarnybiniu pranešimu (b.l. 10), eismo įvykio schema (b.l. 11), liudytojų M. M. ir M. D. parodymais (b.l. 41-42). Teismui pateikta lazerinio greičio ir atstumo matavimo prietaiso TRAFFI patrol naudojimo instrukcija patvirtinta, kad matuojant šiuo prietaisu raudonas nusitaikymo taškas, esantis taikinio displėjuje turi būti transporto priemonės numerio srityje. Teismui pateiktu greičio matavimo prietaiso TRAFFI patrol Nr. 507-013/60002 patikros liudijimu Nr. 0573428 patvirtinta, kad šis prietaisas yra tinkamas, todėl jo parodymais abejoti nėra pagrindo (b.l. 16). Surinkti įrodymai leidžia konstatuoti, kad J. S. 2005 m. spalio 1 d., 9.55 val., ties Narbuto ir Sėlių gatvių sankryža, Vilniuje, vairuodama automobilį MB C280, v/n (duomenys neskelbiami), viršijo leistiną 60 km/h greitį, važiavo 84 km/h greičiu. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 172 punkto reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą ir t.t. Teismas pažymėjo, kad skunde ir teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigė, kad buvo susidaręs kosinuso efektas, todėl vadovaujantis TRAFFI patrol naudojimosi instrukcija, matavimų negalima atlikti, o atlikus tokius matavimus - matavimai negali būti oficialiai naudojami. Pagal greičio matavimo prietaiso TRAFFI patrol naudojimosi instrukcijos 8 d. „Matavimo vietovės pasirinkimas“ 4 p., matavimo kryptis ir važiavimo kryptis turi sudaryti kiek galima mažesnį kampą, nes kitaip transporto priemonės atstumas matavimo prietaiso kryptimi yra mažesnis, nei jos faktiškas keliu nuvažiuotas atstumas. Kadangi atstumo pokytis per fiksuotą laiko intervalą sudaro greičio skaičiavimo pagrindą, per didelis kampas iškreips greičio matavimo rezultatą ir prietaisas rodys mažesnį greitį, nei jis iš tikrųjų yra. Šis efektas žinomas kaip kosinuso efektas. Matavimų nukrypimai yra vertinami transporto priemonės vairuotojo naudai. Matavimų taisymas dėl kosinuso efekto oficialiems matavimams neleidžiamas. Teismas pažymėjo, kad šios instrukcijos nurodytas punktas paneigia anksčiau minėtus teiginius, kad greičio matavimų negalima atlikti susidarius kosinuso efektui. Tokiu atveju bus iškreipti greičio matavimo rezultatai, t. y. prietaisas rodys mažesnį greitį, nei jis iš tikrųjų yra, kas traktuotina transporto priemonės vairuotojo naudai. Be to, iš bylos medžiagos nustatyta, jog matavimai buvo atliekami tiesioje kelio atkarpoje, kas leidžia daryti išvadą, jog TRAFFI patrol naudojimosi instrukcija nebuvo pažeista. Tą patvirtina byloje esanti pažeidimo padarymo vietos schema (b.1. 11) ir asmens patraukto atsakomybėn fotonuotraukos (b. 1. 35 - 36). Teismas vertindamas duotus teisme liudytojų parodymus priėjo prie išvados, kad netikėti liudytojų policijos pareigūnų M. M. ir M. D. parodymais (b.l. 41-42) nėra jokio pagrindo. Nenustatytos jokios priežastys, dėl kurių šių asmenų pateikiama informacija galėtų būti laikoma nepatikima. Liudytojas M. M. atlikdamas policijos funkcijas specialiai stebėjo eismo sąlygas, dėl to gerai matė įvykio aplinkybes, todėl nėra jokio pagrindo manyti, jog šis liudytojas per apsirikimą galėjo nurodyti, kad KET reikalavimus pažeidė ne J. S. , o kito asmens vairuojamas automobilis. Minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, vieni kitus papildantys, neprieštaringi, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Liudytojo A. S. parodymai vertintini kritiškai, nes nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei tarnybiniame pranešime nėra nurodyta, kad pažeidimo faktą liudijo minėtas asmuo. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai parodė, kad kartu su pažeidėja niekas nevažiavo. A. S. parodymai laikytini abejotinais ir šališkais, nes jis yra pažeidėjos vyras.

Šalies argumentai

J. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 24 d. nutartį ir priimti naują - panaikinti Vilniaus m. VPK Viešosios policijos Kelių patrulių rinktinės 2004 m. spalio 4 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliantė nurodo, kad jai atrodo, kad bylos trukmė buvo nustatyta išanksto. Ant nutarties buvo ranka pažymėtas laikas - „45 min“. Iš bylos nagrinėjimo metu iš bylą nagrinėjusio teisėjo veiksmų suprato, kad tai yra tiesa - teisėjas neleido užduoti liudytojams M. M. ir M. D. parengtų klausimų, kurie turėjo didelę reikšmę objektyviam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui, o į kai kuriuos liudytojams pateiktus klausimus teisėjas leisdavo neatsakyti, grubiai nurodydamas „leidžiu neatsakyti, kitas klausimas“. Tokiu būdu buvo pažeista jos procesinė teisė pateikti liudytojams klausimus ir išgirsti jų atsakymus. Tokiu pačiu būdu buvo pažeista ir procesinė jos, kaip proceso dalyvės teisė - duoti paaiškinimus dėl byloje nagrinėjamų aplinkybių, nes teisėjas A.Barkauskas apribojo jų trukmę iki maždaug 10 min., o kitą bylos nagrinėjimui skirtą laiką (iš 45 min.) skyrė liudytojų apklausai. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo prašė išreikalauti iš atsakovo bylos nagrinėjimui būtinus dokumentus, kuriuos išsamiai nurodė skunde. Pirmos instancijos teismas, jų neišreikalavo, o kitus pareikalavo iš atsakovo tada, kai jų atsakovas jau nebeturėjo ir negalėjo pateikti: t.y. greičio kontrolės plano su pavesto darbo atlikimo laiku antruoju prašymu jau nepavyko išreikalauti, nes atsakovas paaiškino, kad šie dokumentai saugomi 30 dienų, o po to sunaikinami; prietaiso TRAFFI patrol Valstybinės metrologijos tarnybos matavimo priemonės tipo tvirtinimo pažymėjimas apskritai nebuvo pareikalautas, nors jis yra labai svarbus vertinant ar nebuvo pažeista transporto priemonių greičio matavimo sąlygos, kurias pažeidus prietaiso parodymai tampa neprognozuojami. Valstybinės metrologijos tarnybos matavimo priemonės tipo tvirtinimo pažymėjime iš lazerinio greičio matuoklio aprašymo matyti, kad kampas tarp lazerio spindulio judėjimo krypties ir automobilio judėjimo krypties turi būti 0. Tuo tarpu iš byloje esančios medžiagos matyti, kad šis kampas sudarė net apie 45 laipsnius, todėl ir matavimo rezultatas negali būti laikomas teisėtu. Byloje nesant greičio kontrolės plano apskritai nėra aišku ar policijos patruliai 2005 m. spalio 1 d. apie 10 val. turėjo dirbti Narbuto gatvėje ir kokius veiksmus jiems buvo pavesta atlikti. Prietaiso TRAFFI patrol naudojimo instrukcijos dalyje „Vietovės parinkimas“ nurodyta, kad kelio paviršius greičio matavimo metu turi būti be įdubimų ir iškilimų, tuo tarpu tiek ji, tiek liudytojais apklausti kelių policijos pareigūnai patvirtino, kad matavimo vietoje buvo gan stati įkalnė. Tokiu būdu, nesilaikant instrukcijos reikalavimų, reikia tikėtis, kad matavimo kampas ir įkalnė iškreips matuojamą greitį, todėl tokio matavimo rezultatais nebus galima remtis. Policijos departamento prie LR VRM generalinio komisaro 1999-03-26 d. įsakymu Nr. 99 patvirtintos kelių patrulinės tarnybos veiklos instrukcijos 45.2 p. nustatyta, kad policijos patrulyje turi dirbti ne mažiau kaip 2 policijos pareigūnai, t.y. darytina išvada, kad šie du pareigūnai turi dirbti išvien - abu kartu atlikti veiksmus, vienam stebint ką daro kitas. Šiuo atveju, policijos pareigūnas M. M. , pažeisdamas instrukcijos reikalavimus, matavo transporto priemonių greitį, o antrasis pareigūnas M. D. sėdėjo policijos automobilyje ir bendravo su prieš ja sustabdyto automobilio vairuotoju, todėl netgi negalėjo matyti kokius veiksmus ir kaip atlieka jo kolega M. M. . Taigi, matavimą atliko ir ją sustabdė tik vienas patrulio pareigūnas, todėl nėra galimybės patikrinti jo parodymus kito pareigūno parodymais. Akivaizdu ir tai, kad šių pareigūnų parodymai dėl tų pačių aplinkybių skiriasi, pvz. M. D. neneigė, kad prieš jos automobilį važiavo tamsios spalvos džipas ir kad važiavo sunkvežimis. Esant tokioms matavimo sąlygoms, kyla pagrįsta abejonė, ar esant tokiam matavimo kampui ir tokiai įkalnei ir 84 km/h greičiui apskritai galima išmatuoti greitį. Dar daugiau, kaip matyti iš jos pateiktos vietovės schemos, policijos pareigūnų protokole nurodytas atstumas nuo matavimo vietos iki automobilio (312,5 m) matavimo metu nebetelpa į regėjimo lauką, t.y. taškas tokiu atstumu nuo greitį matavusio pareigūno yra už matomos zonos ribų. Byloje esantį tarnybinį pranešimą surašė tik vienas policijos patrulio pareigūnas, o tai tik patvirtina teiginį, kad kitas pareigūnas nieko nematė, todėl jo parodymai negali būti vertingi nagrinėjant šią bylą. Teismas klaidingai vertino liudytojo A. S. parodymus. J. S. mano, kad policijos pareigūnai yra šališki dėl jos ankstesnės veiklos skundžiant ankstesnę nuobaudą už greičio viršijimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio l dalis nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar ATP protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Įrodymų įvertinimas yra pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų ATPK 284 straipsnio l dalyje nurodytų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (ATPK 257 straipsnis). Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, o taip pat įrodymus pateiktus apeliacinės instancijos teismui konstatuoja, kad byloje nėra išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės ir nėra paneigtas apeliantės argumentas, kad policijos pareigūnų protokole nurodytas atstumas nuo matavimo vietos iki automobilio matavimo metu (312,5 m) nebetelpa į regėjimo lauką, t.y. taškas tokiu atstumu nuo greitį matavusio pareigūno yra už matomos zonos ribų.

Aplinkybei, ar iš greičio matavimo vietos, esant vingiuotai gatvei galima stebėti automobilį esantį už 312,5 m, patikimai išmatuoti jo greitį su prietaisu, kuriuo buvo išmatuotas J. S. greitis, išaiškinti būtina rinkti naujus įrodymus. Teismas vertina, kad šią aplinkybę išaiškinti geriausiai gali institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies grąžinant bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

J. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 24 d. nutartį ir Vilniaus m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybos 2005 m. spalio 4 d. nutarimą panaikinti, grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Vaida UrmonaitėRičardas PiličiauskasArūnas Sutkevičius