Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis, II-149-1109/2020

Teismas: Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-05-11
Bylos Nr.: II-149-1109/2020
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00493-2020-2
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti

Teisėjas: Jolanta Ramonienė (pirm.)
Pažeidėjas: E. T.
Institucija: Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-149-1109/2020Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00493-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.3; 21.10.4 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. gegužės 11 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Leškevičienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui E. T.,

nedalyvaujant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucijos) atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos E. T. (toliau – ir pareiškėja) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2020 m. vasario 4 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-1665-2020 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 20109895134.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. (toliau – ir institucija) 2020 m. vasario 4 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-1665-2020 E. T., gim. (duomenys neskelbtini), už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirta 800 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių, už tai, kad ji 2020 m. sausio 20 d. 7 val. 21 min. Kaune, (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas lengvas girtumo laipsnis 1,36 promilės, šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

E. T., nesutikdama su institucijos 2020 m. vasario 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje, su skundu kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, kuriame prašė 2020 m. vasario 4 d. priimtą nutarimą Nr. 20-ANR_N-1665-2020 administracinio nusižengimo byloje dalyje dėl specialiosios teisė atėmimo panaikinti arba, teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti aukščiau nurodyto prašymo, institucijos nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių pakeisti ir paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą.

Skunde pareiškėja nurodė, kad teisminėje praktikoje, taikant ir aiškinant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje ir ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas teisės normas, suformuluota, kad jos gali būti taikomos kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis byloje Nr. N-575-3392-11). Šie faktiniai duomenys yra veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus, ilgas vairavimo stažas, pirmas tokio pobūdžio pažeidimas, neblaivumo laipsnis, asmeninio pobūdžio aplinkybės – darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas, administracinio nusižengimo padariniai, finansinė padėtis, ankstesnis asmens traukimas administracinėn atsakomybėn bei kita. Pareiškėjos teigimu, skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą teismas gali tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, liudijančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą nusižengimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

Pareiškėjos vertinimu, ne kiekvienas ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas realybėje yra vienodas savo pobūdžiu, atskirais atvejais jis gali būti mažiau pavojingesnis net už tuos administracinius nusižengimus, kuriuos įstatymų leidėjas vertina kaip visai nepavojingus. Šios normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodė, kad administracinis nusižengimas padarytas Kauno mieste. Tai reiškia, kad nebuvo važiuota greičiau nei 50 km/h, administracinis nusižengimas dėl nustatyto greičio viršijimo neužfiksuotas. Toks nedidelis greitis reiškia mažesnę tikimybę sukelti eismo įvykį, kadangi, važiuojant tokiu nedideliu greičiu, galima tinkamai įvertinti eismo sąlygas. Be to, važiavimas vietovėje, kurioje ji gyvena, reiškia, kad žinomos eismo sąlygos bei pats kelias, taip pat neužfiksuoti ir kiti administraciniai nusižengimai dėl KET pažeidimo, t. y. šviesos buvo įjungtos, transporto priemonė atitiko keliamus reikalavimus. Tai mažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Pareiškėjos vertinimu, administracinis nusižengimas padarytas daugiau dėl neatsargumo, nei dėl tyčios. Ji nesijautė neblaivi, alkoholį buvo vartojusi vakare ir nedidelį kiekį, tad, atsikėlusi ryte, manė, jog alkoholis buvo išsiskaidęs.

Skunde taip pat nurodoma, kad aplinkybės, apibūdinančios jos asmenybę, taip pat teikia pagrindą išvadai, kad jai gali daryti teigiamą poveikį ir švelnesnė nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta poveikio priemonė. Ji veda dorą ir visuomenėje priimtą gyvenimo būdą, 1996 metais Vilniaus universitete įgijo informacijos vadybininko kvalifikaciją, dirba vykdydama individualią veiklą, teikdama nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo ir su tuo susijusias kitas paslaugas, augina du mažamečius vaikus, todėl jos asmenybės charakteristika sudaro prielaidą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Atsižvelgtina ir į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. pareiškėja prisipažino padariusi ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (padėjo jį išaiškinti). Be to, ji sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių šiuo atveju nėra. Iki aptariamo administracinio nusižengimo pareiškėja nėra padariusi nei panašaus, nei analogiško teisės pažeidimo, todėl tai liudija, kad šis padarytas teisės pažeidimas yra atsitiktinis, pareiškėjai nebūdingas poelgis. Nors anksčiau ir yra padariusi keletą kitų administracinių nusižengimų, jie yra smulkūs, baudos už juos sumokėtos, teisė vairuoti transporto priemones anksčiau nebuvo atimta, o teisę vairuoti transporto priemones ji turi 29 metus.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga toliau dirbant, t. y. vykdant individualią veiklą, kad būtų išlaikytas vienintelis jos ir jos mažamečių vaikų pajamų šaltinis bei tinkamas jų kasdieninių poreikių tenkinimas. Darbas yra susijęs su nekilnojamuoju turtu, todėl teisė vairuoti neabejotinai reikalinga vykstant į objektus, kurie kiekvienu nauju užsakymu yra skirtingi, o, neturint teisės vairuoti, tai yra labai sudėtinga. Per dieną tenka nuvykti į kelis objektus, todėl be automobilio neįmanoma pasiekti visų reikiamų miesto/priemiesčio vietų.

Skunde pažymima, kad padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių. Jau pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo turi poveikį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – jo metu kyla nerimas dėl aplinkybės, kad bus atimama specialioji teisė, taip pat dėl to, kaip be jos reikės išsiversti. Pareiškėjos teigimu, ją auklėja ir atgraso pagrindinė administracinės nuobaudos rūšis – bauda, kuri pajėgi įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinės nuobaudos paskirtį, o, baigus papildomus vairuotojų mokymus įsakymo nustatyta tvarka, patirs auklėjamąją bei prevencinę priemonę dėl administracinių nusižengimų.

Pareiškėjos nuomone, šiuo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skundžiamo nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo panaikinti arba paskirti trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į pareiškėjos E. T. skundą nurodė, kad su skundo argumentais nesutinka. Pažymi, kad nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemones, naudai. Tokių aplinkybių šioje byloje nėra. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Institucija pažymi, kad pažeidėjos padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Vairavimas transporto priemonių neblaiviai kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Nagrinėjamu atveju, pareigūnas, skirdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą pilnai atsižvelgė į pažeidėjos asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl pažeidėjai policijos pareigūno buvo paskirtas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje, ir jo mažinti nėra teisinio pagrindo. Neigiamų pasekmių kilimas yra neišvengiama administracinės nuobaudos dalis, todėl darydamas tokį nusižengimą, asmuo prisiėmė galimą neigiamų pasekmių kilimo riziką. Pažeidėja, dar prieš sėsdama už vairo neblaivi, turėjo numatyti galimas neigiamas pasekmes jai ar jos artimųjų ratui, o savo priešingu teisei elgesiu pabloginus savo teisinę padėtį šias pasekmes turėtų prisiimti. Jos padarytas nusižengimas yra vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių, nes, būdama neblaivi, ji valdė padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę. Įvertinus aplinkybių visumą, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, prašoma palikti galioti skundžiamą nutarimą ir skundo netenkinti.

Šalies argumentai

Pareiškėja E. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad savo skundą palaiko ir prašo jį tenkinti. Dėl padaryto administracinio nusižengimo kaltės neneigia ir labai gailisi. Po įvykio kreipėsi į medikus pagalbos, nes ją neramino tai, kad ji įvykio rytą nesugebėjo įsivertinti savo būklės ir vairavo automobilį, kuomet jai buvo nustatytas girtumas. Priėmė sprendimą susileisti vaitus, kurie atgrasytų ją nuo alkoholio, kad daugiau nekiltų tokių situacijų, nes ji jautėsi gerai. Joks gydymas skirtas nebuvo. 2020 m. sausio 20 d. po pažeidimo padarymo buvo suleisti mineralai. Vaistai buvo suleisti ir buvo konsultuojama psichiatro. Alkoholio vartojo iš vakaro apie 22.30 val. Gėrė vyną iki 1 val. – 1.30 val. Išgėrė butelį vyno viena, buvo nevalgiusi, po to nuėjo miegoti, kėlėsi 6 val., dėl rytinės rutinos nespėjo pavalgyti pusryčių. Alkoholio nuolat nevartoja, šeimoje tai neįprasta, alkoholio nevartojo nei per Kalėdas, nei per Naujus metus. Įvykio metu vaikus vežė į mokyklą, buvo sustabdyta reido metu. Ji išsituokusi, vaikai padalinti, tačiau nustatyta, kad jie vieną savaitę gyvena pas ją, kitą savaitę – pas tėvą. Po įvykio liko be darbo, be dalies pajamų, susisiekimas vaikams su mokykla Taikos prospekte sudėtingas. Prašo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės, už jį paskirtos piniginės baudos dydis, kaltės klausimas neginčijami, skunde keliamas nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) 12 mėnesių, individualizavimo klausimas, todėl teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, kas užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1100 Eur. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Administracinio nusižengimo bylos medžiaga patvirtina, kad 2020 m. sausio 20 d., 7.21 val., E. T. alkotesteriu buvo nustatytas 1,36 promilės girtumas. Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos mobilaus būrio vyriausiojo patrulio M. B. tarnybiniame pranešime dėl KET pažeidimo nurodyta, kad 2020 m. sausio 20 d., dirbant radijo šaukiniu „1902“ kartu su vyr. patruliu E. R., vykdant policijos priemonę „Reidas“, (duomenys neskelbtini) sankryžoje buvo sustabdytas automobilis VW Touran valst, Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. T.. Patikrinus alkotesteriu E. T. blaivumą, buvo nustatyta 1.59 prom. girtumas, palaukus daugiau nei 15 min., pakartotinai buvo nustatytas 1.36 prom. girtumas (administracinio nusižengimo byla ROIK 20109895134 b. l. 6), atitinkamai priimti sprendimai sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones ir nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 7, 9)

Pareiškėja tiek skunde, tiek posėdžio metu prašė taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas – panaikinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą arba nustatyti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Prašymą iš esmės motyvavo tuo, jog vairavimo teisė jai reikalinga rūpinantis savo mažamečiais vaikais, kurie kas antrą savaitę gyvena su ja, bei aplinkybėmis, susijusiomis su darbo pobūdžiu, kadangi ji vykdo individualią veiklą, susijusią su nekilnojamu turtu. Šioms aplinkybėms pagrįsti E. T. pateikė Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimą dėl santuokos nutraukimo (adm. nusižengimo byla teisme b. l. 19-30), iš kurio matyti, kad santuoka su R. T. nutraukta ir, be kitų išspręstų klausimų, nustatyta vaikų gyvenamoji vieta. Teismui taip pat pateikta Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma, iš kurios matyti, kad E. T. vykdo veiklą, susijusią su nekilnojamu turto operacijomis už atlygį (adm. nusižengimo byla teisme b. l. 34).

ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ši nuostata gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ar išimtinėmis, todėl nesudaro pagrindo jai skirti švelnesnę nuobaudą, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimo sukelti nepatogumai, apsunkinantys tiesioginių darbo funkcijų vykdymą ar kasdieninių buitinių poreikių tenkinimą, nelaikytini išimtinėmis aplinkybėmis. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas reiškia tam tikrų suvaržymų ir negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam ta sankcija skiriama. Nubaudimas yra viena iš administracinės nuobaudos paskirčių. Su neteisėto elgesio pasekmėmis asmenys yra supažindinami teisės aktuose įtvirtinant administracinių nusižengimų sudėtis bei nuobaudas už juos, todėl asmuo pasirinkdamas elgtis neteisėtai, prisiima ir galinčių kilti neigiamų teisinių padarinių riziką. Todėl E. T. turėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydama pažeidimą, o, padariusi jį, privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius.

Nors pareiškėja kaip vieną iš išimtinių aplinkybių skunde akcentuoja padaryto nusižengimo pavojingumą, tačiau šie jos skundo argumentai visiškai nepagrįsti. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju E. T. administracinė nuobauda paskirta už vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavimą esant neblaiviai. E. T. girtumas balansavo ant vidutinio girtumo ribos, kadangi pirmuoju tikrinimu buvo nustatyta 1.59 promilės, kas jau yra baudžiamosios atsakomybės pagrindas, antruoju tikrinimu jai buvo nustatytas 1,36 promilių neblaivumas, t. y. artimas maksimaliai įstatyme numatytai neblaivumo ribai, už kurią vis dar kyla tik administracinė atsakomybė. Taip pat pažymėtina, kad E. T. neatsakingumą apibūdina ir tai, kad, kaip teismo posėdžio metu ji pati nurodė, vyno butelį ji išgėrė iki 1.30 val., o 6 valandą jau kėlėsi ir 7.21 val. buvo sustabdyta važiuojant. Tai pagrįstai leidžia spręsti, kad toks trumpas laiko tarpas po alkoholio vartojimo buvo tinkamai neįvertintas ir, sėdus vairuoti, pasielgta savo atžvilgiu visiškai nekritiškai. Būdama neblaivi, vairuodama transporto priemonę, nejausdama atsakomybės, E. T. lengvabūdišku ir neatsakingu poelgiu sukėlė pavojų ne tik kitiems eismo dalyviams, bet ir savo bei savo vaikų gyvybei bei sveikatai.

Tai, kad vairuotoja nejautė neblaivumo požymių, važiavo leistinu greičiu gerai žinomame kelyje, sustabdyta netoli nuvažiavus nuo namų, kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nebuvo nustatyta, priešingai nei skunde teigia pareiškėja, jos padaryto nusižengimo – vairavimo esant neblaiviai – pavojingumo nemažina ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties nešvelnina. Priešingai, rodo ypatingai neatsakingą požiūrį į savo elgesį. Veždama savo mažamečius vaikus, būdama už juos atsakinga, nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių. Gresiančios pasekmės nesulaikė ir neatgrasė nuo itin neatsakingo ir pavojingo elgesio, todėl šioje situacijoje ji turi prisiimti atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus.

Tai, kad anksčiau pareiškėja nebuvo bausta už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kitos aplinkybės, susijusios su išsilavinimu ir pan. teigiamai charakterizuoja pareiškėją ir jos jau įvertintos skiriant minimalią sankcijoje numatytą baudą bei taikant minimalų ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nors pareiškėjai nustatytas neblaivumas buvo arti maksimalios ribos, už kurią vis dar kyla tik administracinė atsakomybė. Šios aplinkybės, įvertinus nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, neblaivumo lygį, nepakankamos taikyti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje.

Esant tokioms aplinkybėms, švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika, siekiant mažinti avaringumą šalyje, griežtinant atsakomybę už vairavimą esant neblaiviems, nei su visuomenės interesu, siekiant adekvataus nubaudimo neišvengiamumo.

Pažymėtina, jog kiekvienas nusižengimo atvejis yra skirtingas ir nagrinėjamos aplinkybės vertinamos atskiro individo ir įvykio kontekste, todėl teismas nesivadovauja pareiškėjos skunde nurodytais procesiniais dokumentais.

Atsižvelgiant į visas aplinkybes, kurios privalomos vertinti skiriant nuobaudą ar poveikio priemonę, teismas konstatuoja, jog švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra pagrindo. E. T. skirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32, 33, 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, pareiškėjos asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, pareiškėjos E. T. skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjos E. T. skundą atmesti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. vasario 4 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-1665-2020 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 20109895134 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Ramonienė