Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

1) 2014-01-20 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį tęsti registravimą darbo biržoje arba pradėti dirbti ir visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti bei uždraudžiant per laisvės apribojimo laikotarpį lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai; per laisvės apribojimo laikotarpį turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus. Į bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2014-05-12 iki 2014-05-13 ir nuo 2014-09-15 iki 2014-09-17.

2) 2017-06-29 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis. Baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinas sulaikymas nuo 2017-06-09 iki 2017-06-10, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. smurtaudamas artimojoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent jis:

2019 m. rugpjūčio 14 d. apie 23.55 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1.63 promilių girtumo laipsnis) žodinio konflikto su sugyventine V. V. metu, tyčia vieną kartą sudavė šluotos mediniu kotu pastarajai per nugarą ir šiais savo veiksmais M. B. nukentėjusiajai V. V. sukėlė fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

K. M. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad jis su V. V. kartu gyvena 9 metus. Iki įvykio rugpjūčio mėn. buvo du konfliktai, vienas dėl telefono, kitas dėl puodelio. 2019-08-14 atėjo išgėręs, ji gulėjo lovoje ir pradėjo priekaištauti. Nervai neišlaikė ir vieną kartą trenkė su mediniu šluotos kotu jai per nugarą. Tuomet nuėjo į kitą kambarį. Sugyventinė liko savo kambaryje ir iškvietė policiją. Buvo sulaikytas. Su alkoholiu dabar problemų neturi. Ankščiau tokios problemos kartais buvo. 2014 m. ir 2017 m. teistas irgi už sugyventinės sumušimą būnant neblaiviam. Jeigu teismas įpareigos visiškai nevartoti alkoholio, sugebės laikytis įpareigojimo. Gailisi dėl padaryto. Šiuo metu gyvenu su V. V.. Atsiprašė jos, ji atleido. Nuo rugpjūčio jokių konfliktų nebuvo. Prašo paskirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu.

Byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

N. V. V. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji girdėjo sugyventinio parodymus, kad 2019-08-14 buvo taip, kaip jis sakė. Parodė, jog ji buvo irgi išgėrusi, todėl gulėjo. Jis atsiprašė, labai gailėjosi. Atleido. Dabar sugyventinis yra visiškai pasikeitęs, tvarkosi, prižiūri ūkį; turi vištas; be jo būtų sunku, gyvena tik dviese. Nenorėtų, kad jis atsidurtų už grotų. Pati problemų su alkoholiu neturi, dirba slaugytoja. Sugyventinis kartais turi problemų su alkoholiu, išgėręs tampa agresyvesnis. Jos kaltė tame, kad priekaištauja jam, kad nedirba, stažą pensijai gauti jis turi. Kai ji darbe, jis namuose malkas ruošia, indus plauna. Kai ateina iš darbo, viskas paruošta. Jis nedirba todėl, kad ten kur gyvena, viskas užsidarė, nėra darbų. Prašo, kad M. B. būtų įpareigotas nevartoti alkoholio. Prokurorės pasiūlymą palaiko.

2019 m. rugpjūčio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra dviejų kambarių buto miegamasis, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu įėjimo durys į miegamąjį atidarytos. Užėjus į miegamąjį, dešinėje pusėje stovi lova, ant kurios yra patalynės komplektas. Už lovos yra langas, užuolaidos uždengtos. Lovos kairėje pusėje stovi komoda su veidrodžiu. Ant komodos yra pastatomas šviestuvas. Ant sienos už veidrodžio kabo kilimas. Ant lubų kambario viduryje kabo pakabinamas šviestuvas. Kambarys tvarkingas, grumtynių požymių nėra. Vaizdo stebėjimo kameros bute neįrengtos.

2019 m. rugpjūčio 21 d. objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas objektas yra šluota su mediniu kotu, kuris buvo pridėtas prie 2019-08-15 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo. Toliau detaliau apžiūrint objektą aprašomos objekto sudedamosios dalys: kotas medinis, rudos spalvos, ilgis – 122 cm. Šluotos laikiklis yra plastikinis, violetinės spalvos, ilgis – 28 cm, plotis - 5,5 cm. Šluotos šeriai juodos spalvos, ilgis - 7,5 cm.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta veika padaroma tyčia (tiesiogine arba netiesiogine tyčia), suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Kasacinis teismas, apžvelgęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) jurisprudenciją, atitinkamai pažymėjo:

1) nustatant, ar kartu gyvenusių, bet santuokos neįregistravusių asmenų santykiai laikomi šeimos narių santykiais, paprastai atsižvelgiama į šių asmenų tarpusavio atsakomybės supratimą, savanoriškus abipusius įsipareigojimus (atitinkamų pareigų prisiėmimą vieno kitam), emocinį prieraišumą ir panašius tarpusavio ryšius (pagarbą, pagalbą, supratimą ir kt.), kaltininko požiūrį į kartu su juo gyvenantį asmenį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-49/2010,2K-327/2013, 2K-487/2013, 2K-301-139/2016). Vien tik tai, kad bendrai gyvenusių asmenų partnerystė neįregistruota, netrukdo pripažinti nukentėjusį asmenį kaltininko (su kuriuo šis asmuo gyveno) šeimos nariu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-615/2004, 2K-401/2012, 2K-327/2013);

2) šeimos egzistavimą lemia faktiniai dviejų ar daugiau asmenų santykiai, pasižymintys abipusiu dvasiniu ir kitokiu jų artumu, todėl sprendžiant klausimą, ar yra šeima, būtina atsižvelgti ne tik į ekonominius ar kitokius formalius, bet ir į emocinius asmenų ryšius (EŽTT bylos: Keegan v. Ireland, no. 16969/90, judgement of 26 May 1994; Yousef v. T. N., no. 33711/96, judgement of 5 November 2002; Lebbink v. T. N., no. 45582/99, judgement of 1 June 2004).

Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas sprendžia, kad M. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nes jis 2019 m. rugpjūčio 14 d. apie 23.55 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1.63 promilių girtumo laipsnis) žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą sudavė šluotos mediniu kotu sugyventinei V. V. per nugarą ir tokiais savo veiksmais sukeldamas savo sugyventinei, kuri yra šeimos narys (BPK 38 straipsnis), fizinį skausmą. Šioje kaltinamojo padarytoje veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje požymiai, todėl veika kvalifikuota teisingai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, kad kaltinamojo M. B. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

K. M. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę iš esmės pripažino ir parodė, kad į namus 2019 m. rugpjūčio 14 d. grįžo išgėręs, o sugyventinė ėmė priekaištauti, todėl jam neišlaikė nervai ir jis vieną kartą trenkė su mediniu šluotos kotu per nugarą. Taigi kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neneigė savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo. Kaltinamojo teigimu, po to jis atsiprašė sugyventinės ir ši atleido. Tokie kaltinamojo M. B. parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina nukentėjusiosios parodymai, taip pat rašytinė bylos medžiaga. Pirmiausia pažymėtina, kad 2019 m. rugpjūčio 15 d. V. V. protokolu-pareiškimu užfiksuota, kad nukentėjusiajai V. V. buvo sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusiosios teigimu, tarp jos ir M. B. įvykio konfliktas dėl to, kad ji priekaištavo; V. V. kaltinamojo parodymus patvirtino. Taigi, netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi byloje nėra jokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad nukentėjusioji siekia apkalbėti kaltinamąjį ar/ir duoti jam nepalankius parodymus. Be to, tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad jai įvykio metu sukeltas fizinis skausmas, patvirtina tarnybiniu pranešimu nurodomos aplinkybės; byloje esantys alkotesterio kvito rodmenys patvirtina aplinkybę, jog M. B. įvykio metu buvo neblaivus, jam nustatytas 1,63 promilės girtumas.

Skirdamas bausmę M. B., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta, padaryta namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas. Taip pat teismas įvertina ir kaltininko motyvus bei tikslus – M. B. smurtavo iš esmės be priežasties, taip pat į tai, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir tai, be abejonės, turėjo įtakos veikos padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį M. B. – yra (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, nedirbantis, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko bei bylos duomenimis nustatyta, jog anksčiau yra du kartus teistas už analogiškos veikos padarymą, t. y. dėl fizinio skausmo sukėlimo savo sugyventinei V. V., yra baustas administracine tvarka. Pažymėtina, kad pati nukentėjusioji kaltinamąjį apibūdino daugiau teigiamai, kaip asmenį, kuris rūpinasi ir padeda jai buityje, ūkyje, tačiau agresija jam kyla tik dėl alkoholio. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, tai pat į tai, kad tai nebe pirma kaltinamojo jam būnant neblaiviam padaryta smurtinio pobūdžio veika prieš kartu su juo gyvenančią sugyventinę, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam M. B. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant didesnį, nei šios rūšies bausmės vidurkis, kartu įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti ir visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti bei uždraudžiant per visą laisvės apribojimo laikotarpį lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai, per laisvės apribojimo laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus. Atsižvelgiant į M. B. nusikaltimo smurtinį pobūdį, kuris pasireiškia artimoje aplinkoje nebe pirmą kartą, teismas sprendžia, kad M. B. bausmės paskirtį padės įgyvendinti ši baudžiamojo poveikio priemonė - per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). Teismo vertinimu, laisvės apribojime numatyti įpareigojimai ir draudimai bei baudžiamojo poveikio priemonė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankami ir nelaikytini akivaizdžiai per griežtais.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam M. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2018 m. birželio 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų paskirta pagal BK 243 straipsnį 800 Eur baudos bausme bei jam skirtinos galutinės subendrintos bausmės – 1 metų laisvės apribojimo bausmė ir 800 Eur baudos bausmės neatlikta dalis (BK 42 straipsnio 4 dalis, 64 straipsnio 1, 2 dalys, 65 straipsnio 2 dalis). M. B. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugpjūčio 15 d. 00.50 val. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. 13.27 val. (vieną parą), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis M. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

M. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įteisėjus, panaikintina.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Daiktinis įrodymas – šluota su mediniu kotu - nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas V. V..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. B. (M. B. ) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių metų) 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti ir visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti bei uždraudžiant per visą laisvės apribojimo laikotarpį lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai bei turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. B. paskirti 1 (vienerių metų) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti ir visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti bei uždraudžiant per visą laisvės apribojimo laikotarpį lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai bei turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 15 d. 00.50 val. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. 13.27 val. (viena para), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą 1 (vienerių metų) laisvės apribojimo bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2018 m. birželio 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1054-834/2018 M. B. paskirta baudos bausme ir jam paskirti galutines subendrintas bausmes – 1 metų laisvės apribojimo bausmę ir 800 Eur baudos bausmės neatliktą dalį, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti ir visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti bei uždraudžiant per visą laisvės apribojimo laikotarpį lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai bei turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 9 punktu, paskirti M. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įteisėjus - panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.