Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – K. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja D. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos M. Č., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Pareiškime nurodė, kad pareiškėjos D. K. tėvai M. Č. ir G. Č. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kurioje gimė du vaikai: pareiškėja D. K. (buvusi Č.) ir suinteresuotas asmuo K. P. (buvęs Č.). (duomenys neskelbtini) M. ir G. Č. santuoka buvo nutraukta. Pareiškėjos motina M. Č. mirė (duomenys neskelbtini), o tėvas G. Č. – (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro duomenimis, pareiškėjos motina mirdama jokio savo vardu registruoto turto nepaliko, taip pat jo nėra registruoto ir šiai dienai. Tačiau 2010-05-05 Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Žemėtvarkos skyrius pateikė išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, kurioje pažymėta, kad M. Č. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 3,01 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Be to, po motinos mirties liko tik jos turėtas kilnojamasis turtas, kuriuo pareiškėja naudojosi iš karto mirus mamai – baldai, knygos, indai, patalynė ir kita. Pažymėjo, kad iki pat mirties motina gyveno pas dukrą, buvo jos slaugoma ir prižiūrima. Testamentų registro bei notaro duomenimis, į notarų biurą dėl paveldimo turto priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Juridinę reikšmę turintį faktą reikia nustatyti siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

2. Suinteresuotas asmuo K. P. pateiktame atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškėjos pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, taip pat patvirtina, kad visos pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės yra teisingos, todėl pareiškimui neprieštarauja.

3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime aiškios pozicijos nagrinėjamu klausimu neišreiškė.

Nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, mirusiosios M. Č. vardu nėra registruota nuosavybės teise jai priklausančių žemės sklypų. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriuje yra parengta išvada, pagal kurią mirusioji M. Č. turėjo teisę atkurti į A. A. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 3,01 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Be to, mirusioji pretendentė buvo įrašyta į Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono R. seniūnijos D. R. kadastro vietovėje, sąrašą; žemės sklypai D. R. kadastro vietovėje nesuprojektuoti. Prašo pareiškimą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka atstovui nedalyvaujant.

4. Teismo posėdžio metu pareiškėja pilnai palaikė savo pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Patvirtino, kad iki mirties M. Č. gyveno pas pareiškėją; po jos mirties liko baldai, knygos, auksinis žiedas ir kt., kuriuos pareiškėja priėmė. Nurodė, kad ji palaidojo motiną, gavo išmoką.

Suinteresuotas asmuo K. P. patvirtino, kad jiedu su pareiškėja buvo sutarę, jog pareiškėja prižiūri motiną ir jai lieka visas jos turtas, o suinteresuotas asmuo tam neprieštarauja. Žinojo, jog po mamos mirties liko baldai, auksinis žiedas ir kt. Suinteresuotas asmuo su pareiškimo reikalavimais sutiko ir prašė pareiškimą tenkinti.

Pareiškimas tenkintinas.

5. Pagal LR CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

6. Kadangi palikimas po M. Č. mirties ((duomenys neskelbtini)) atsirado iki 2001-07-01 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, nagrinėjamu atveju taikytinos tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso normos, kurios taip pat numatė, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis).

7. Nagrinėjamu atveju palikimo atsiradimo diena yra M. Č. mirties diena, t. y. (duomenys neskelbtini). Tad palikimas turėjo būti priimtas per 6 mėnesius nuo (duomenys neskelbtini).

8. Byloje nustatyta, kad mirusioji M. Č. gimė (duomenys neskelbtini); mirė (duomenys neskelbtini), būdama išsituokusi; vaikai – pareiškėja D. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir suinteresuotas asmuo K. P., gim. (duomenys neskelbtini).

9. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nėra registruoto jokio nekilnojamojo turto mirusiosios M. Č. vardu.

10. Iš Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2010-05-05 išvados matyti, kad pripažinta, jog palikėja M. Č. turėjo teisę atkurti nuosavybės teisę į buvusio savininko A. A. nuosavybės teisėmis valdytą 3,01 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini).

11. Palikėja M. Č., minėta, ir G. Č. (duomenys neskelbtini) nutraukė santuoką, akto Nr. 63. Kitų duomenų apie mirusiosios santuokų įregistravimą Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra. Tai patvirtina 2017-08-20 VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis.

12. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos M. Č. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo / atsisakymo faktų; Vilniaus miesto 21-ojo notaro biuro notarė V. Š. 2018-09-05 liudijimu patvirtina, kad paveldėjimo bylų po M. Č., mirusios (duomenys neskelbtini), nebuvo užvesta.

Tačiau teismo posėdžio metu pareiškėja pateikė teismui mirusiosios M. Č. (duomenys neskelbtini) sudarytą ir notariškai patvirtintą testamentą, kuriuo M. Č. paliko visą jai priklausiusį turtą dukrai D. O., gim. (duomenys neskelbtini).

13. Bylos duomenys (tame tarpe byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai) tvirtina, kad pareiškėja D. K. po savo motinos M. Č. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), pradėjo rūpintis jos kilnojamaisiais daiktais, įskaitant likusiais baldais, knygomis, auksiniu žiedu ir kt. Nurodė, kad palikėja M. Č. iki savo mirties gyveno kartu su pareiškėja.

14. Teismo posėdyje apklaustos liudytojos J. K. ir R. Š. patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes; nurodė, kad po M. Č. mirties liko baldai, žiedai ir kt. Patvirtino, kad iki mirties M. Č. gyveno bute pas pareiškėją, kuri rūpinosi mama.

15. Suinteresuoti asmenys savo atsiliepimuose iš esmės neprieštarauja pareiškimo tenkinimui.

16. Atsižvelgiant į išdėstytą, į teisinį reglamentavimą, jog įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, yra pagrindas išvadai, kad pareiškėja D. K. per šešis mėnesius po savo motinos M. Č., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pradėjo naudotis jai priklausančiu turtu kaip savo – jį prižiūrėjo, tvarkė, juo rūpinosi, t. y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą.

17. Kadangi pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CK 445 straipsnis), t. y. konstatuotina, kad pareiškėja D. K. priėmė savo motinos M. Č. palikimą po jos mirties ((duomenys neskelbtini)), pradėdama jį faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 444 – 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. K. (duomenys neskelbtini) po savo motinos M. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.