Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis I. M. kaltu neprisipažino, nurodydamas, kad jis nebuvo įsibrovęs į nukentėjusiojo R. B. butą, o liko stovėti prie vartelių ir nusikalto tik tuo, jog nesustabdė savo draugų, darant nusikaltimą. I. M. parodė, kad su N. V. nuvažiavo į Šančių rajoną, prie naktinės parduotuvės pamatė girtą nukentėjusįjį, kuris jų paklausė, ar jie nežino, kas pavogė iš jo mašinos raktelius, ir už jų radimą pažadėjo duoti 500 litų. Vėliau jie sutiko D. P. ir R. S., kurie prisipažino įsibrovę į nukentėjusiojo patalpą ir pavogę du telefonus, mašinos raktelius, kažkokias pinigines, dokumentus. Tada pastarieji ir jiems pasiūlė įsibrauti į nukentėjusiojo patalpas. Kaltinamasis atsisakė tai daryti, nes jis nenorėjo daryti to nusikaltimo. R. S. pasakė, kad žino, kur gyvena nukentėjusysis, ir jie visi kartu nuėjo į nukentėjusiojo butą. Nukentėjusysis miegojo, o jiems įėjus į butą, jis atsikėlė, tačiau galėjo būti, kad jį rado sėdintį kieme. Kaltinamasis paprašė atsigerti. Nukentėjusiajam leidus nueit į namą ir atsigert, kaltinamasis pats nuėjo į virtuvę, atsigėrė ir išėjo už vartelių. Jis tik girdėjo riksmus, smūgių garsus, o paskui ar R. S., ar N. V. jam padavė vieną muzikinio centro dalį, galimai garso kolonėlę. Kaltinamasis žinojo, kad tai vogtas daiktas. Muzikinį centrą nunešė į D. P. namus ir pats liko ten miegoti. Ryte su N. V. centrą nunešė pas N. V. močiutę. Kaltinamasis nurodė supratęs, kokiu tikslu draugai ėjo į nukentėjusiojo namus, bet jis nebandė jų sustabdyti, nes jie trise būtų jį sumušę, o jis daugiau neturėjo kur eiti, nes buvo pabėgęs iš Vaikų globos namų. Kaltinamasis matė, kaip, jiems esant gatvėje, D. P. pasiėmęs ilgą pagalį, trenkė jį į asfaltą, o, jam perlūžus, vieną galą pasiliko sau, o kitą pasiėmė N. V.. Nukentėjusysis nematė, kad kaltinamojo draugai turi pagalius, nes pastarieji juos slėpė už nugarų. Kaip buvo mušamas ar sumuštas nukentėjusysis, kaltinamasis nematė, tik girdėjo smūgių garsus ir riksmus, ir iš to suprato, kad žmogus buvo mušamas. Kai jam kažkuris už draugų padavė dalį muzikinio centro, jis jų paklausė, kam ima tą centrą. N. V. atsakė, kad jam jo reikia. Jam dar padavė laikrodį, bet jis iš karto jį išmetė. Kad paimti kvepalai ar grandinėlė, kaltinamasis nematė. Nurodė negirdėjęs ir dūžtančio lango stiklo. Po įvykio su N. V. susipyko. Teigia, kad N. V. meluoja, norėdamas jį „pakišti“, kad kaltinamasis vėl „sėstų“. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus (2 t., b. l. 176), tačiau melavo, kad stovėjo ant „zekso“, nes tuo metu buvo mažas ir galvojo, kad tokie parodymai jam bus palankesni. Kaltinamasis paaiškino negalvojęs, kad nukentėjusįjį jo draugai muš, manė, kad palauks, kol jis užmigs, ir įsibraus į patalpas.

Kaltinamasis N. V. iš dalies prisipažino padaręs nusikaltimus ir parodė, kad:

- (dėl plėšimo) su I. M. 2012-06-06 vakare, temstant, nuvažiavo į Šančių rajoną. Prie jų priėjęs girtas nukentėjusysis R. B. klausė, ar jie nežino kas jį apvogė. Atsakę, kad nežino, jie su I. M. nuėjo. Einant sutiko draugus R. S. ir D. P., ir šie pasiūlė visiems eiti į nukentėjusiojo butą vogti, nes ten yra gerų daiktų. Visi nuėjo į butą ir rado nukentėjusįjį jau miegantį, o, jam atsikėlus, visi išėjo į kiemą. Esant kieme, jis bei I. M. paprašė nukentėjusiojo atsigerti. Kaltinamasis pirmas puolė mušti nukentėjusįjį, trenkdamas jam smūgį, paskui prisidėjo R. S. ir D. P. – jie mėtė į nukentėjusįjį ten buvusias malkas, mušė pagaliais. Ką tuo metu veikė I. M., kaltinamasis nematė. Kaltinamasis laikė nukentėjusįjį, kadangi jis norėjo brautis į savo butą, o tuo metu kiti ėmė nukentėjusiojo daiktus. Iš nukentėjusiojo buto jie pavogė muzikinį centrą „Aiwa“, R. S. paėmė laikrodį ir kvepalus, taip pat dar kažką. Kaltinamasis įsitikinęs, kad kiti nukentėjusiojo nurodyti daiktai taip pat buvo pas R. S.. Teigia, kad jis grandinėlės neėmė, ją galėjo paimti R. S. ir D. P., kadangi jie prieš tai iš to buto vogė daiktus. Mano, kad I. M. nešė kažkurią muzikinio centro dalį. Daiktus iš buto pakaitomis nešė visi keturi, nes trise būtų nepanešę. Iš pradžių kaltinamasis nešė patį muzikinį centrą, o kiti nešė jo kolonėles. Nurodė, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu davė teisingus parodymus, tik neprisimena, ką ikiteisminio tyrimo metu pasakojo. Nurodė, kad, skirtingai nei pasakojo ikiteisminio tyrimo metu, kvepalais jie nesipurškė, paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu jis tik pasakojo tai, kas buvo parašyta D. P. parodymuose, nes pastarojo parodymus policijoje jam davė skaityti, o jis nežinojo ką pasakoti, ir pasakojo tai, ko nebuvo. Patvirtino, kad jo apklausoje ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo gynėja advokatė R. Kalkauskienė. Nurodė, kad apklausinėjamas po įvykio, jo aplinkybes prisiminė geriau nei šiandien, duodamas parodymus, neturėjo priežasties meluoti. Teisingiausi jo parodymai yra antri. Nukentėjusiojo neatsiprašė, žalos neatlygino. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 97, 107-108, 118), kaltinamasis parodė, kad 2012-06-06 vėlai vakare vaikščiodami su I. M. po Šančius, prie naktinės parduotuvės, esančios A. Juozapavičiaus pr., kur naktį parduodamas alkoholis, sutiko iki tol jam nematytą neblaivų vyriškį, apie 50 metų amžiaus, kuris jų užklausė, ar jie nežino, kas pavogė jo daiktus - raktus, dokumentus, dar kažką jam svarbaus. Jis pažadėjo jiems 500 litų atlygį, jeigu sužinos, kas tai padarė, ir jis atgaus daiktus. Jie pasakė, kad pasiklausinės ir su juo išsiskyrė. Vėliau kaltinamasis pamatė R. S. ir D. P., kurie taip pat kalbasi su tuo pačiu vyriškiu - R. B.. Jis taip pat jų prašė padėti atgauti daiktus ir siūlė 500 litų atlygį. Tuomet N. V. pastarųjų paklausė, ar ne jie pavogė iš nukentėjusiojo tuos daiktus, ir jie patvirtino, kad pavogė kelias pinigines su 20 Lt, raktelius nuo automobilio, teises, kurias sukarpė ir išmetė. Raktelius buvo davę M. R., gyvenančiam Kaune, (duomenys neskelbtini). Išsiskyrus su taksistu, vaikinams kilo mintis nueiti pas šį vyriškį į namus ir jį apvogti. Kas pirmas pasiūlė tai padaryti, N. V. neprisimena, bet nė vienas iš jų keturių neprieštaravo. Visi nuėjo pas R. B. į namus. Visi buvo blaivūs, klijų nebuvo uostę. N. V. su D. P. atsinešė nuo A. Juozapavičiaus pr. po pagalį apie pusės metro ilgio, tiksliau, D. P. paėmė vieną pagalį, mėtė jį tol, kol jis skilo pusiau ir abu pasiėmė po pagalio galą, ir nuėjo į vyriškio namus. Į butą pateko per neužrakintas duris. Bute ant lovos miegojo vyras. Jiems įėjus į butą, vyras pabudo, pažino visus vaikinus ir tada pradėjo klausinėti, ar nerado jo daiktų. Vėliau vaikinai su juo išėjo į lauką, kur jis išsinešė buteliuką degtinės, ją pats gėrė ir vaikinus vaišino, bet N. V. su draugais jį apgaudinėjo, negėrė, išpildavo jam nematant. Paskui N. V. pirmas sudavė kumščiu taksistui į smakrą ir puolė jį lauke mušti su atsineštais pagaliais bei rastais vietoje, kieme spardė ir mušė rankomis, taikydami tam vyrui į galvą. N. V. nepamena, kas dar konkrečiai mušė tą taksistą, bet R. S. su kažkuriuo kitu iš jų kompanijos, nepamena kuriuo, vėl įėjo į butą ir išnešė trijų dalių muzikinį centrą „Aiwa“. Jį išnešė per langą, bet kaltinamasis nepamatė, ar jie tą langą išspyrė, ar kaip kitaip jį išlupo. N. V. tuo metu su D. P. ar I. M. laikė taksistą prie durų, kad šis negalėtų įeiti į namus. Nueidamas N. V. taksistą pargriovė, kažkuris iš vaikinų jam spyrė. I. M. tikrai nebuvo „ant zekso“, jis kartu su visais mušė taksistą kumščiais, pagaliais, spardė kojomis. Nešant daiktus, N. V. R. S. norėjo duoti nešti muzikinio centro pagrindinę dalį, bet kaltinamasis iš I. M. paėmė lengvesnį daiktą – kolonėlę. Kas ką dar nešė, N. V. tiksliai nepamena. Muzikinį centrą N. V. į namus padėjo atnešti D. P.. Matė, kad I. M. iš to taksisto buto buvo paėmęs kvepalus, kuriais visi iš karto pasipurškė ir kažkur pakeliui išmetė. N. V. nurodė ankščiau duotose parodymuose klydęs, nurodydamas, kad I. M. paėmė stalinį laikrodį juodos spalvos ciferblatu, apvalios formos, jis paėmė kažką kitą. Tas stalinis laikrodis buvo keturkampis, su geltonais apvadais ir jį turėjo R. S., tačiau pametė nešdamas muzikinį centrą. Grandinėlės nei pas vieną nematė ir nežino kas ją galėjo paimti. Matė, kad vyrui iš galvos bėgo kraujas.

- (dėl pasikėsinimo pagrobti turtą) jo močiutei leidus jam nakvoti pas draugą, jis nuėjo nakvoti pas savo draugą D. Š.. Kartu su jais dar buvo M. R., nes D. Š. mama gulėjo ligoninėje. Iš kažkur gavę alaus, vakare, D. Š. namuose, visi gėrė alų ir uostė klijus, o paskui nuėjo miegoti. Atsikėlus apie 9 val., ruošiantis eiti namo, atėjo išgėrusi nukentėjusioji. Ji liepė kaltinamajam išeiti, tada pradėjo mušti jam per veidą, jį tampė už rūbų ir plaukų, suplėšė maikę. Tada kaltinamasis jai spyrė į veidą ir, paėmęs jos rankinę, išbėgo į lauką. Lauke kaltinamasis rankinę ar grąžino, ar padėjo ant žemės, D. Š. pasakęs, kad jis gražintų. Kas buvo rankinėje, kaltinamasis nematė. Žino, kad nuketėjusioji yra D. Š. teta. Šiuo metu neprisimena savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nei dabar, nei ikiteisminio tyrimo metu jis nemelavo. Vėliau paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (3 t., b. l. 104-105, 108) netvirtina, teigdamas, kad dabar papasakojo teisybę kaip buvo, nurodydamas, kad tuo metu pasakojo taip, kaip jam buvo papasakojęs D. Š., t. y. melavo, tačiau, kodėl taip darė, nežino. Jis nenorėjo pavogti rankinuko, nes, jeigu būtų norėję, tai būtų su juo ir pabėgęs. Rankinuką paėmė supykęs, kad jį išvarė. Kaltinamasis N. V. ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 104-105, 118) teigė, jog supykęs ant nukentėjusiosios ir išbėgdamas į lauką, paėmė jos rankinę, kuri gulėjo ant lovos. Lauke jis tai moteriai pats grąžino rankinę.

Nors kaltinamieji kaltais neprisipažino ar prisipažino iš dalies, jų kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

DĖL PLĖŠIMO

Nukentėjusysis R. B. parodė, kad praėjo metai laiko ir smulkmenų neatsimena. Parodė, kad sutikęs kaltinamuosius, prašė jų surasti vagis, kurie pavogė jo teises, tapatybės kortelę, kitus dokumentus, automobilio raktelius, už tai pažadėjo 500 Lt. Bekalbėdamas kartu su kaltinamaisiais parėjo iki savo namų. Iš pradžių jie buvo dviese, paskui iš kažkur atsirado dar du vaikinai. Į kiemą įėjo keturi vaikinai ir jis. Tada atsisėdę ant suoliuko visi rūkė, kalbėjosi. Vienas vaikinas prašė atsigerti ir kartu su juo buvo įėjęs į namą. Nurodo, kad minėtų vaikinų veiksmai buvo koordinuoti, nukentėjusysis suprato, kad vaikinai veikė susitarę. Jau einant į namą miegoti, pajuto smūgius iš už nugaros į galvą - jį mušė lazdomis keturiese, apsupę ratu. Vaikinai buvo smulkūs ir judrūs, todėl nukentėjusysis negalėjo jų pagauti, apsiginti nuo jų. Viskas vyko labai greitai. Kadangi nukentėjusysis buvo mušamas per galvą, ją buvo užsidengęs rankomis ir nematė, ką kuris vaikinas veikia. Kažkuris iš vaikinų bandė jam įspirti ir galimai įspyrė, tačiau toje situacijose nelabai smulkmenų įsidėmėjo ir neatsimena. Nepastebėjo, kad vienas iš vaikinų būtų išėjęs į gatvę. Vienu metu jam buvo neleidžiama įeiti į vidų. Paskui matė, kaip keliese išsineša jo muzikinį centrą „Sony“, tačiau per kur jį išnešė, nematė. Kad daugiau kažką vaikinai būtų paėmę, nukentėjusysis nematė. Savo fotoaparatą rado numestą kažkur į žoles. Vaikinai dar paėmė grandinėlę, kitas smulkmenas - laikrodžio vertė kokie 6 Lt. Muzikinį centrą jam grąžino policijos pareigūnai. Mano, kad grandinėlė, kurią įvertinto 100 Lt, galėjo dingti ir po pirmos vagystės, tačiau patvirtinti negali. Prašo priteisti 100 Lt turtinės žalos už grandinėlę ir 2000 Lt neturtinės žalos, nurodydamas, kad sumažina neturtinės žalos dydį. Paaiškino, kad po įvykio buvo nuvežtas į klinikas, kur siuvo jam žaizdas, po to kelias savaites svaigo galva, viską skaudėjo, apie tris savaites užtruko, kol jis sugijo, mėnesį laiko ar daugiau nedirbo, buvo namuose, gulėjo lovoje ir gydėsi. Be to reikėjo iš naujo pasidaryti vairuotojo pažymėjimą, nes jis dirba taksistu, bei tapatybės kortelę.

Liudytojas R. S. parodė, kad 2012-06-06 su draugais atėjo į kiemą, esantį Kranto 6-oji g., nes namo antrame aukšte gyveno jo klasiokas, užlipo į viršų, tačiau jam niekas neatidarė durų. Nusileidęs į apačią, pamatė viską išmėtytą ir nukentėjusįjį gulintį prie laiptų, prie tvorelės, prie namo langų, lauke. Prie jo buvo išmėtytos malkos. Po poros dienų minėtas vyriškis jam pasakė, kad jį apvogė – pavogė mašinos raktus ir pasiūlė 500 Lt už tai, kad liudytojas sužinotų, kur yra pavogti daiktai. Liudytojas nurodė, kad apie 2012-06-06 įvykį buvo apklausinėjamas ikiteisminio tyrimo metu, mano, kad tuo metu tikriausiai geriau atsiminė įvykio aplinkybes, nes mažiau laiko buvo praėję nuo įvykio, davė lyg ir teisingus parodymus, nes neturėjo tikslo meluoti, jo niekas neprašė kalbėti kitaip, policijos pareigūnai jam negrasino ir neliepė sakyti to, ko jie nori, bet, liudytojo teigimu, pareigūnai dalį parodymų užrašė pagal save. Liudytojo teigimu, jis pats savo parodymus tuo metu perskaitė ir pasirašė, kad jie užrašyti teisingai. Vis tik nurodo, kad policija parodymus užrašė savaip, kad galėtų greičiau užbaigti tyrimą – liudytojas teigė sakęs, kad įvykyje nedalyvavo, tačiau užrašyta, kad dalyvavo. Apie tai, kad buvo neteisingai surašyti jo parodymai, niekam nepasakė. Nurodė, kad apklausoje taip pat dalyvavo ir mama, tačiau tyrėjui irgi nieko nesakė, nes kažkur skubėjo ir norėjo greičiau išeiti. Teigė jau nebeatsimenąs tiksliai, ką pareigūnai užrašė teisingai, o ką ne. Pripažįsta, jog jis dalyvavo parodymų patikrinime vietoje ir lyg teisingai tada nurodė visas aplinkybes. Kartu teigė, kad jam liepė rodyti tam tikras vietas, nors jis pats net nesuprato, ką rodo. Teigė, kad jo apklausos protokole yra pusė D. P. parodymų, pusė jo – R. S.. Teigė, kad su D. P. nebuvo nuėję pas taksistą į namus, kai jis buvo sumuštas, nežino, iš kur jo tokie parodymai, jis tame įvykyje nedalyvavo, mano, kad tyrėja jo apklausos protokolą surašė pagal save. Mama dalyvavo jo apklausoje. Po apklausos jis kalbėjosi apie įvykį su mama, bet mama juo nepasitiki.

Ikiteisminio tyrimo metu R. S. parodė (1 t., b. l. 112 – 114, apklaustas 2013-01-25), kad 2012 m. vasarą su draugais apvogė vyrą – taksistą, kuris gyvena Kranto 6-oje gatvėje. Pirmą kartą jis pas vyriškį atsitiktinai užėjo su D. P., vaikščiodami po Šančius. D. P. sugalvojo užeiti į tą kiemą, ir, jam įėjus, R. S. taip pat užėjo iš paskos. D. P. pamatė atviras kieme esančio medinio namo duris ir užėjo į vidų. R. S. į vidų nėjo, laukė prie durų, girdėjo name knarkiančio žmogaus garsą - suprato, kad šeimininkas miega. D. P. to vyro bute prabuvo apie 10 min., paskui šeimininkas prabudo ir D. P. pabėgo, iš buto pavogęs du telefonus „Nokia“, dvi juodas pinigines, kuriose buvo 30-40 litų, raktelius nuo kieme stovėjusio automobilio „BMW“, dar kažkokių kortelių (nuolaidų ar kitokių). R. S. D. P. jokių vogtų daiktų nedavė. Rastus piniginėje pinigus jie išleido kartu maistui ar gėrimui. Kitą dieną jie abu užėjo pas M. R., gyvenantį Linų g. 6-2, Kaune, ir D. P. M. R. padavė automobilio „BMW“ raktelius, bet neužilgo juos atsiėmė. Po dienos ar dviejų R. S. su draugais N. V., I. M., D. P., M. R., E. B. vaikštinėjo po Šančius ir prie invalidų centro, berods Danų gatvėje, sutiko girtą senyvo amžiaus vyriškį, kuris jiems pasakė, kad jo namus kažkas apvogė ir pavogė mašinos dokumentus, raktus, kitus daiktus. R. S. suprato, kad tai tas pats asmuo, kurio butą apvogė prieš tai D. P.. Vyriškis už raktų ir dokumentų suradimą žadėjo duoti 500 Lt. Jie tą vyriškį palydėjo iki pastarojo namų. I. M. ir N. V. pasiprašė pas tą vyriškį gerti, jie užėjo paskui jį į vidų, kad atsigerti, bet paskui pradėjo žiūrinėti, kas namuose pas vyriškį yra gero. D. P. ir E. B. taip pat užėjo paskui juos į vidų, R. S. buvo tik koridoriuje. Jis kartu su M. R. sėdėjo ant laiptų arba buvo lauke. Paskui I. M. kažkaip atidarė to vyriškio buto langą, esantį namo gale, arčiau malkinės. Per langą jis išnešė kolonėlę. Kodėl per langą, tiksliai nežino, gal dėl to, kad vyriškis jo nepraleido. R. S. draugai jau buvo pradėję mušti tą vyriškį - iš pradžių jį bute mušė N. V. su E. B., tai R. S. matė, paskui liudytojo draugai nukentėjusįjį mušė lauke - jie ne tik sudavė smūgius rankomis, bet ir spardė, ir dar iš gale namo esančios malkinės paėmę pagalius, mušė ir jais. I. M. lauke taip pat mušė nukentėjusįjį, suduodamas pastarajam smūgius rankomis. Liudytojas nematė, kad I. M. vyriškį būtų mušęs pagaliu. Daugiausiai nukentėjusįjį mušė N. V. ir E. B.. Liudytojas nurodė vyriškio nemušęs, M. R. taip pat nemušė, o I. M. mušė mažiausiai. Kažkuriuo momentu I. M. liudytojui iš nukentėjusiojo kambario per langą padavė sidabrinę, vidutinio storio grandinėlę, kurią jis vėliau einant padavė N. V.. Iš to vyriškio buto I. M. buvo paėmęs vieną kolonėlę, D. P. – kitą ir N. V. - dar vieną muzikinio centro dalį. Muzikinį centrą su kolonėlėmis jie nunešė pas D. P. tėvą. Vėliau N. V. sakė, kad kitą dieną tą muzikinį centrą nusinešė pas save į namus.

Liudytojas D. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 138-140, 141 (apklaustas 2012-11-08), 145 (apklaustas 2013-02-19)) bei parodė, kad 2012 m. vasaros pradžioje vaikštinėdami su R. S., užklydo į Kranto 6 gatvės namo, kurio numerio nepamena, kiemą, tikėdamiesi ką nors pavogti. Pamačius praviras namo duris, kaltinamasis pasiūlė R. S. užeiti į vidų. Pasišvietę žiebtuvėliu, pamatė lovoje miegantį vyrą, o ant stalo rado du panaudotus telefonus „Nokia“, virtuvėje ant stalo – raktus nuo automobilio „BMW“, iš kažkokios spintelės kambaryje ištraukė dokumentus ir dvi pinigines, kurių vienoje buvo 40 Lt. Šiuos daiktus pasiėmė su savimi. Kitą dieną su R. S. raktus nuo automobilio „BMW“ padavė M. R., taip pat jam pasakė, iš kur juos ir kaip paėmė, jam parodė kiemą, kur stovėjo minėtas automobilis. Dokumentus ir pinigines kažkur išmetė, pinigus su R. S. kartu išleido valgiui. Vėliau prie naktinio baro Juozapavičiaus pr. pamatė girtą apie 50 m. vyriškį, kuris jų paklausė, ar jie nežino, kas iš jo namų pavogė raktus nuo automobilio, dokumentus, kitus daiktus ir pasiūlė 500 litų jei suras daiktus. Suprato, kad tai tas pats vyras, kurį su R. S. jie vakare apvogė. Tą pačią dieną prie Šančių bažnyčios sutiko N. V. ir I. M., ir jiems viską papasakojo. N. V. pasiūlė eiti dar kartą vyriškį apvogti. Visi keturi nuėjo pas tą vyriškį į kiemą. Vyriškis sėdėjo lauke, ant suoliuko prie savo namo, gėrė degtinę, buvo neblaivus. Jie pasiėmė prie to namo rastus pagalius. N. V. paprašė vyriškio atsigerti vandens, kad nuviliotų jį į butą, kurio durys buvo atidarytos. Vyriškiui užėjus į butą, jie visi įėjo iš paskos. N. V. vyriškiui sudavė į veidą kumščiu kelis smūgius ir šis pargriuvo. Tada vyriškis puolė vytis N. V., ir taip jie visi atsidūrė lauke. Kadangi senis susigrūmė su N. V., tai liudytojas su kitais draugais puolė jam padėti. Liudytojas ir lyg I. M. iš už namo atsinešė pagalius. Liudytojas atsinešė tik vieną pagalį, apie pusės metro ilgio, kampuotą kaip malką. Ar I. M. atsinešė pagalį tik sau, ar dar kam nors padavė pagalį, liudytojas nepamena. Jie pasikeisdami mušė nukentėjusįjį. Liudytojas pats porą pagalių metė į nukentėjusįjį, o ne sudavė jam, laikydamas pagalį rankoje, taip pat jį spardė. Nukentėjusįjį tikrai mušė rankomis ir spardė kojomis N. V., ar jis mušė pagaliu – liudytojas nepamena, R. S. mušė pagaliu, I. M. – pagaliu ir spardė kojomis. Liudytojas matė, kad vyriškiui iš galvos bėgo kraujas. Iš buto per langą jie išnešė muzikinį centrą, susidedantį iš pagrindinės dalies ir dviejų kolonėlių, kurį pasiūlė pavogti N. V.. Lango rėmą N. V. išstūmė į lauką, norėdamas atidaryti (kitos apklausos metu nurodė, kad langą išstūmė R. S., o liudytojas jam padėjo). Liudytojas nurodė nešęs vieną iš kolonėlių, kurią kažkas padavė jam per langą. N. V. nešė muzikinio centro pagrindinę dalį, I. M. nešė kitą kolonėlę. Nežino, ar tą kartą jie dar ką nors pavogė iš to vyriškio namų. Jis pats nieko daugiau neėmė. Muzikinio centro dalis nunešė iki N. V. namų, ir pastarasis sakė, kad pasiliks sau. Pamena, kad prie jų vyriškis nusivilko savo baltos spalvos „maikę“, nes ji buvo kruvina, o liudytojas (D. P.) ją užmetė ant stogo, kad ją paslėpti. Apie jokią pavogtą grandinėlę, laikrodį ar kitus daiktus nieko nežino. Mano, kad niekas prie vartelių šalia gatvės „ant zekso“, saugodami, kad niekas neužeitų, nestovėjo. Antros apklausos metu dar kartą patvirtino, kad I. M. prie gatvės „ant zekso“ tikrai nestovėjo, o mušė pagaliu ir spardė taksistą. Liudytojas nurodė, kad pas nukentėjusįjį į namus ėjo tikslu jį apvogti, galvodami, kad jei siūlo pinigus už pavogtus daiktus, tai pinigų turi. Teisminio nagrinėjimo metu patvirtinęs, kad geriau atsiminė įvykio aplinkybes, kai buvo apklausinėjamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, nes buvo praėję nuo įvykio mažiau laiko, pasakojo tuo metu teisingai, neturėjo motyvų, kad pareigūnams meluoti, tačiau vėliau jau teigė, kad jis pagalio neturėjo, ką draugai su pagaliais veikė, nežino, neatsiminė, ar nukentėjusįjį mušė I. M., teigė, kad pastarasis galėjo stovėti prie vartelių ir saugoti draugus, tačiau tikrai to neatsiminė, nematė, kaip nukentėjusysis buvo sužeistas, nukentėjusiojo namo langą bandė išimti liudytojas.

2013-06-18 akistatos tarp R. S. ir E. B. protokole užfiksuota, kad R. S. paneigė savo anksčiau duotus parodymus dėl E. B. ir M. R. dalyvavimo, nurodydamas, kad E. B. ir M. R. nedalyvavo apiplėšiant taksistą. Kodėl jis anksčiau apklausoje nurodė, kad jie dalyvavo, paaiškinti negali (1 t., b. l. 198-199).

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamieji I. M. ir N. V. parodė įvykio vietą, kur padarė nusikaltimą, N. V. taip pat parodė langą, kuris buvo išstumtas ir pro kurį išnešė muzikinį centrą, taip pat vietą už nukentėjusiojo namo, iš kur kaltinamojo draugai ėmė pagalius, kuriuos mėtė į taksistą, vietą prie šulinio nukentėjusiojo kieme, kur buvo taksistas, kai kaltinamojo draugai į jį mėtė pagalius, kaltinamieji dar kartą paaiškino bylos aplinkybes, patvirtino ankščiau duotus parodymus (2 t., b. l. 168-171, 3 t., b. l. 109-113).

Parodymų patikrinimo vietoje metu R. S. ir D. P. parodė vietas, kur padarė nusikaltimą, vietą, iš kur jų draugai ėmė pagalius (malkas), kuriais mušė taksistą, R. S. taip pat parodė vietą, kurioje buvo mušamas vyriškis, vietą už namo, iš kur jis su I. M. ėmė pagalius, kuriais mušė taksistą, liudytojai dar kartą paaiškino bylos aplinkybes, patvirtino ankščiau duotus parodymus (1 t., b. l. 115-119, 141-144).

Tyrėja liudytoja L. V. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, nes jie ir kitose bylose yra įtariami nusikaltimų padarymais. Šiame ikiteisminiame tyrime ji apklausinėjo I. M., N. V., D. P. ir R. S.. Parodė, kad jie šiek tiek keitė parodymus, ne kartą buvo apklausti, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jų duoti parodymai yra tikslūs. Jie nebuvo verčiami duoti parodymus. Galbūt buvo užduodami reikiami klausimai, kad būtų aiškūs atsakymai, o ne vaikiški pasakojimai. Jiems nebuvo duodami skaityti kitų proceso dalyvių parodymai. Šių asmenų apklausose dalyvavo advokatai arba apklausiamųjų atstovai. Jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra jų pačių. Su jokiais tyrimo duomenimis niekam nebuvo leista susipažinti.

Liudytoja L. S. parodė, kad, jos nuomone, sūnus ikiteisminio tyrimo apklausos metu teisingai pasakojo įvykio aplinkybes, jai nesusidarė įspūdis, kad jis kitus apkalba, jam buvo užduodami klausimai ir pats jis viską pasakojo nuo pradžių. Po apklausos jam davė protokolą paskaityti, jis jį pasirašė, pastabų dėl protokolo neturėjo. Apklausos metu konfliktų dėl sūnaus parodymų su tyrėja nebuvo. Ji pati po apklausos sūnaus apklausos protokolą skaitė, ji priekaištų lyg neturėjo, tai, ką pasakojo sūnus, užrašyta buvo teisingai. Vykstant į sūnaus parodymų patikrinimą vietoje, automobilyje jam niekas nesakė, ką jis turėtų parodyti, jis pats turėjo parodyti, kur viskas vyko. Įvykio metu sūnus valkatavo, jam buvo paskelbta paieška.

2012-06-07 įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, kad įvykio vieta yra Kranto 6-oji g. 3A, Kaune. Iš įvykio vietos buvo paimti du kuolai, marškinėliai su raudonos spalvos dėmėmis, laikraščio dalis su raudonos spalvos dėmėmis, pirštų ir delnų pėdsakai, nukopijuoti ant penkių daktiloskopinių plokštelių, dvi malkos, šešios nuorūkos, du degtukai, keturi stiklainiai su kvapais. Paimtų daiktų apžiūra, jų požymiai užfiksuoti 2012-06-07 apžiūros protokole (1 t., b. l. 15-32).

2012-06-29 Daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad N. V. savo iniciatyva pateikė muzikinį centrą „Sony“, kurį pagrobė iš R. B. (2 t., b. l. 12).

2012-09-17 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G2229/12(02) nurodyta, kad R. B. konstatuotos žaizdos, kraujosruvos kaktos – viršugalvio srityje; kraujosruvos padarytos buku daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, 2012-06-06. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 48).

2012-06-07 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad 0.44 val. gautas skubus iškvietimas Nr. 40690 adresu Kaunas, Kranto 6-oji g. 3-3A, dėl R. B. sumušimo (2 t., b. l. 35-36).

2012-06-29 specialisto išvadoje Nr. 20-4-IS1-1000 konstatuota, kad vienuolika pirštų ir du delnų pėdsakai, nukopijuoti ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 1, 2, 3, 4, 5, yra tinkami asmeniui identifikuoti, o penki pirštų pėdsakai, nukopijuoti daktiloskopine plokštele Nr. 5, asmeniui identifikuoti netinkami. Vienas piršto pėdsakas, nukopijuotas daktiloskopine plokštele Nr. 1 nuo automobilio „BMW 3”, valst. Nr. T02954, yra paliktas R. B. dešinės rankos bevardžiu pirštu. Du delnų pėdsakai, nukopijuoti daktiloskopine plokštele Nr. 2 ir Nr. 3, nuo palangės, septyni pirštų pėdsakai, nukopijuoti daktiloskopine plokštele Nr. 4 nuo išimto lango rėmo, ir trys pirštų pėdsakai, nukopijuoti daktiloskopine plokštele Nr. 5 nuo išimto lango rėmo, yra palikti ne nukentėjusiojo R. B., o kitų asmenų (2 t., b. l. 55-58).

2012-11-15 specialisto išvadoje Nr. 20-4-IS1-1605 konstatuota, kad du delnų pėdsakai, nukopijuoti daktiloskopinėmis plokštelėmis Nr. 2 ir Nr. 3 nuo palangės įvykio vietos apžiūros metu, 2012-06-29 specialisto išvadoje Nr. 20-4-IS1-1000 pripažinti tinkamais asmeniui identifikuoti, yra palikti D. P. dešinės rankos delnu (2 t., b. l. 75-77).

2013-02-15 specialisto išvadoje Nr. 20-4-IS1-187 konstatuota, kad keturi pirštų pėdsakai, nukopijuoti daktiposkopine plokštele Nr. 4, yra palikti R. S. kairės rankos mažyliu, bevardžiu, didžiuoju ir smiliumi pirštais, ir trys pirštų pėdsakai, nukopijuoti daktiloskopine plokštele Nr. 4, yra palikti R. S. kairės rankos mažyliu, bevardžiu ir didžiuoju pirštais. Du pirštų pėdsakai, nukopijuoti daktiloskopine plokštele Nr. 5, yra palikti R. S. kairės rankos didžiuoju ir bevardžiu pirštais. Vienas piršto pėdsakas, nukopijuotas daktiloskopine plokštele Nr. 5, yra paliktas R. S. kairės rankos didžiuoju pirštu (2 t., b. l. 87-89).

2013-03-13 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje Nr. 140-(5873)-IS1-1322 konstatuota, jog ant tirti pateiktų marškinėlių, paimtų įvykio vietos apžiūros metu Kranto 6-oji 3A namo kieme, Kaune, rasto vyro kraujo genotipas sutampa su R. B. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų R. B. lokusų genotipu, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000002 % (2 t., b. l. 98 - 99).

Nors kaltinamieji N. V. bei I. M. neprisipažino ar dalinai prisipažino padarę jiems inkriminuojamą nusikaltimą, pateikdami savas įvykio versijas, tačiau savo parodymais iš esmės pripažino padarę jiems inkriminuojamą nusikaltimą. Tuo tarpu teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo R. B. parodymais, kuriuos papildo ir liudytojų R. S., D. P. parodymai.

Nukentėjusysis R. B. parodė, kad su kaltinamaisiais bei dar dviem asmenimis grįžus namo, vienam vaikinui paprašius, nuvedė jį į savo namą atsigerti. Po kiek laiko einant į namą miegoti, pajuto smūgius iš už nugaros į galvą - jį mušė lazdomis keturiese, apsupę ratu, kažkuris iš vaikinų jam įspyrė, vienu metu jam buvo neleidžiama įeiti į vidų. Nurodė nematęs, kad vienas iš vaikinų būtų išėjęs į gatvę. Po kiek laiko matė, kaip keliese vaikinai išsineša jo muzikinį centrą „Sony“.

Nukentėjusiojo parodymus, kad jis buvo mušamas ir sumuštas, kad, jam neleidžiant, buvo patekta į nukentėjusiojo namo vidų bei pavogti jam priklausantys daiktai, patvirtina ir liudytojai R. S., D. P.. Liudytojas R. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2012-06-06 prie Kranto 6-osios g. namo, nusileidus jam iš antro aukšto, pamatė kieme išmėtytus daiktus, malkas bei lauke, netoli namo langų gulintį nukentėjusįjį. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu R. S. parodė (1 t., b. l. 112 – 114, apklaustas 2013-01-25), kad 2012 m. vasarą su draugais apvogė vyrą – taksistą, kuris gyvena Kranto 6-oje gatvėje, du kartus. Antrą kartą su draugais N. V., I. M., D. P. bei su sutiktu nukentėjusiuoju nuėjus iki pastarojo namų, I. M. ir N. V. pasiprašę užėjo paskui nukentėjusįjį į vidų atsigerti. D. P. ir E. B. taip pat užėjo paskui juos į vidų. R. S. draugai N. V. su E. B. pradėjo tą vyriškį bute mušti, vėliau jį mušė lauke - jie ne tik sudavė smūgius rankomis, bet ir spardė, taip pat mušė su iš gale namo esančios malkinės paimtais pagaliais. I. M. lauke taip pat mušė nukentėjusįjį, suduodamas pastarajam smūgius rankomis; daugiausiai nukentėjusįjį mušė N. V. ir E. B.. Liudytojas nurodė vyriškio nemušęs. Jie vyriškiui neleido įeiti į savo namą. Paskui I. M. kažkaip atidarius vyriškio buto langą, esantį namo gale, arčiau malkinės, per langą buvo išneštas pavogtas muzikinis centras. Jau einant iš įvykio vietos, I. M. nešė vieną kolonėlę, D. P. – kitą, o N. V. - dar vieną muzikinio centro dalį. Muzikinį centrą su kolonėlėmis jie nunešė pas D. P. tėvą. Vėliau N. V. sakė, kad kitą dieną tą muzikinį centrą nusinešė pas save į namus. Nors liudytojas R. S. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė visai kitokias įvykio aplinkybes nei ikiteisminio bylos tyrimo metu, bei apskritai neigė savo dalyvavimą jame, neigė matęs šį įvykį, tačiau teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad apie 2012-06-06 įvykį apklausinėjamas ikiteisminio tyrimo metu tikriausiai geriau atsiminė įvykio aplinkybes, nes mažiau laiko buvo praėję nuo įvykio, davė teisingus parodymus, nes neturėjo tikslo meluoti, jo niekas neprašė kalbėti kitaip, policijos pareigūnai jam negrasino ir neliepė sakyti tai, ką jie nori išgirsti, jis pats savo parodymus tuo metu perskaitė ir pasirašė, kad jie užrašyti teisingai. Visgi, tęsiant liudytojo apklausą, liudytojas jau ėmė aiškinti, kad pareigūnai dalį jo parodymų užrašė pagal save, tai yra, nors jis teigė įvykyje nedalyvavęs, jie užrašė priešingai. Paprašytas bylos nagrinėjimo metu patikslinti, ką pareigūnai užrašė teisingai, o ką – ne, nurodė jau nebeatsimenąs. Apie tai, kad buvo neteisingai surašyti jo parodymai, niekam nepasakė. Patvirtino, kad jo apklausoje taip pat dalyvavo ir jo mama, tačiau tyrėjui ji dėl jo apklausos metu duotų parodymų irgi nieko nesakė, nes norėjo greičiau išeiti. Pripažino, jog jis dalyvavo parodymų patikrinime vietoje ir lyg teisingai tada nurodė visas aplinkybes. Vėlgi kartu teigė, kad jam liepė rodyti tam tikras vietas, nors jis pats net nesuprato, ką rodo. Teigė, kad jo apklausos protokole yra pusė D. P. parodymų, pusė jo – R. S.. Tuo tarpu R. S. mama liudytoja L. S. parodė, kad, jos nuomone, sūnus apklausos metu teisingai pasakojo įvykio aplinkybes, jai nesusidarė įspūdis, kad jis kitus apkalba, jis pats viską pasakojo nuo pradžių, po apklausos jam buvo duotas paskaityti protokolas, jis jį pasirašė, pastabų dėl protokolo neturėjo, ji pati po sūnaus apklausos protokolą skaitė, priekaištų lyg neturėjo, tai, ką pasakojo sūnus, užrašyta buvo teisingai. Taigi, iš liudytojo R. S. parodymų teisme matyti, kad jis iš pradžių patvirtino savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, logiškai nurodydamas, kad apklausiamas po įvykio, atsiminė geriau, nei apklausinėjamas teisme, nes šiuo metu praėjo daug laiko, nurodė, kad davė teisingus parodymus, nes neturėjo tikslo meluoti, jis pats savo parodymus tuo metu perskaitė ir pasirašė, kad jie užrašyti teisingai. Tęsiantis apklausai, liudytojas bandė nurodyti įvairius nelogiškus motyvus ir paaiškinimus, kad jis davė ikiteisminio tyrimo metu neteisingus parodymus. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu dalyvavusi apklausoje R. S. mama paneigė šias naujai sugalvotas liudytojo aplinkybes, patvirtindama, kad tai, ką pasakojo sūnus, užrašyta buvo teisingai, jis pats protokolą perskaitė ir pasirašė, todėl teismas laiko, kad liudytojas R. S., suvokdamas, kad neteisėtus veiksmus jis padarė neturėdamas tokio amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, kartu stengdamasis padėti savo draugams išvengti baudžiamosios atsakomybės, keičia savo parodymus, nurodydamas nelogiškas, nenuoseklias jų keitimo priežastis, todėl teismas remiasi šio liudytojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas D. P., teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtinęs, kad geriau atsiminė įvykio aplinkybes, kai buvo apklausinėjamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, nes buvo praėję nuo įvykio mažiau laiko, pasakojo tuo metu teisingai, neturėjo motyvų pareigūnams meluoti, vėliau teisminio nagrinėjimo metu jau teigė, kad jis pats pagalio neturėjo, ką draugai su pagaliais veikė, nežinojo, nebeprisiminė, ar nukentėjusįjį mušė I. M., nurodydamas, kad pastarasis galėjo stovėti prie vartelių ir saugoti draugus, nebematė, kokiu būdu nukentėjusysis buvo sužeistas. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad su R. S. apvogę nukentėjusįjį, apie tai papasakoję N. V. ir I. M.. N. V. pasiūlius dar kartą vyriškį apvogti, jie visi nuėjo pas vyriškį į kiemą, pasiėmę prie to namo rastus pagalius. N. V. su vyriškiui užėjus į butą atsigerti, jie visi įėjo iš paskos. N. V. vyriškiui sudavė į veidą kumščiu kelis smūgius, šis pargriuvo, tada N. V. puolė vytis. Vyriškiui su N. V. lauke susigrūmus, liudytojas su kitais draugais puolė pastarajam padėti. Liudytojas ir lyg I. M. iš už namo atsinešė pagalius. Jie visi pasikeisdami mušė nukentėjusįjį. Liudytojas pats į nukentėjusįjį metė porą pagalių, taip pat jį spardė, N. V. mušė nukentėjusįjį rankomis ir spardė, R. S. mušė pagaliu, I. M. – pagaliu ir spardė kojomis. Iš buto per langą jie išnešė muzikinį centrą. Lango rėmą, liudytojo teigimu, išstūmė N. V. arba, liudytojo padedamas, R. S.. Po įvykio liudytojas, N. V. ir I. M. nešė po vieną muzikinio centro dalį. Du kartus ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir patvirtino, kad I. M. prie gatvės, kad saugotų kitus savo bendrus, tikrai nestovėjo, o pats mušė pagaliu ir spardė taksistą. Nors liudytojas teisminio bylos nagrinėjimo, taip pat kaip ir liudytojas R. S., keitė savo parodymus, nurodydamas kitas įvykio aplinkybes, teisinančias jį ir jo draugus, tačiau jis nenurodė jokių objektyvių savo parodymų keitimo aplinkybių, todėl teismas neturi pagrindo netikėti ir nesiremti liudytojo parodymais ikiteisminio tyrimo metu.

Kaltinamasis I. M., iš pradžių patvirtinęs savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis neigė savo dalyvavimą nusikaltime, teisminio nagrinėjimo metu vėliau jau paneigė net ir ikiteisminio tyrimo metu nurodytas tam tikras aplinkybes, nepateikdamas jokių objektyvių to neigimo motyvų, todėl, teismas laiko, kad kaltinamojo parodymai yra nevienodi teisme ir ikiteisminiame tyrime, skirtingi ir su liudytojų parodymais. Be to, teismas laiko nelogiškais kaltinamojo paaiškinimus, jog jis manęs, kad draugai, eidami pas nukentėjusįjį į namus dienos metu, pasiėmę pagalius, pastarojo nemuš ir lauks, kol šis kažkada eis miegoti. Kaltinamasis N. V., iš esmės patvirtindamas savo kaltę, liudytojų dalyvavimą nusikaltime, teisminio nagrinėjimo metu neigė kaltinamojo I. M. dalyvavimą nusikaltime. Patvirtindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis kartu nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis pasakojo tai, kas buvo parašyta D. P. parodymuose, nes pastarojo parodymus policijoje jam davė skaityti. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad N. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas 2012-09-11, dalyvaujant močiutei M. M. ir advokatei, gi liudytojas D. P. apklaustas 2012-11-08, kas paneigia tokį kaltinamojo motyvą. Vėliau kaltinamasis vėlgi patvirtino, kad, duodamas parodymus, neturėjo priežasties meluoti, nurodė, kad teisingiausi jo parodymai yra antri. Todėl, teismas mano, kad kaltinamasis I. M., neigdamas savo dalyvavimą nusikaltime, stengiasi išvengti savo atsakomybės, o N. V., iš esmės patvirtindamas savo kaltę, liudytojų dalyvavimą nusikaltime, neigdamas kaltinamojo I. M. dalyvavimą, stengiasi padėti savo bendrui išvengti atsakomybės.

Todėl teismas, remdamasis liudytojų R. S., D. P., kaltinamųjų parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamojo N. V. parodymais teisme, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, laiko, kad šie parodymai visiškai atitinka nukentėjusiojo R. B. nurodytas įvykio aplinkybes, jie vienas kitą papildo ir kartu su byloje esančiais rašytiniais įrodymais sudaro logišką visumą.

Taigi, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamieji I. M. ir N. V., veikdami bendrai bei kartu su mažamečiais asmenimis, būdami iš anksto susitarę padaryti nusikaltimą, vieniems užpuolikams šiam tikslui įgyvendinti pasiimant pagalius, kitiems tam neprieštaraujant, patekdami į nukentėjusiojo gyvenamąsias patalpas, neturint tam leidimo, taigi įsibrovę į patalpą, panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiojo R. B. atžvilgiu pastarojo gyvenamosiose patalpose, vėliau, jam išbėgus – lauke, bei laikydami jį, neleidžiant jam įeiti į savo gyvenamąsias patalpas, iš nukentėjusiajam R. B. priklausančių gyvenamųjų patalpų pagrobė R. B. priklausantį turtą - trijų dalių muzikinį centrą „Sony“, 1200 Lt vertės. Nusikaltimo pasekmių atsiradimas buvo vieningų kaltinamųjų (taip pat su jais kartu veikusių mažamečių D. P. ir R. S.) veiksmų rezultatas, todėl nusikaltimą kaltinamieji padarė veikdami bendrininkų grupe. Taigi kaltinamieji I. M. ir N. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 2 d. Nusikaltimas baigtas, nes pagrobtu turtu kaltinamieji elgėsi pagal savo valią.

Iš kaltinimų kaltinamiesiems šalintina aplinkybė, kad nusikaltimo metu jie pagrobė ir balto metalo plokščio pynimo grandinėlę, 100 Lt vertės, kadangi patys kaltinamieji neigė šį daiktą pagrobę, pats nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė manantis, kad grandinėlė galėjo dingti iš jo namų ir po pirmos vagystės, o kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamieji šio nusikaltimo metu pavogė ir nukentėjusiojo grandinėlę, byloje nėra.

DĖL VAGYSTĖS

Nukentėjusioji J. K. parodė, kad 2012-06-30 apie 17 val. atėjo į draugės V. Š. namus aplankyti jos vaikų, nes ji gulėjo ligoninėje. Su savimi atsineštą rudą rankinuką pasidėjo ant lovos. Draugės namuose rado N. V. ir daug mažų vaikų. Visi jie jau buvo „prisiuostę“, nes po stalu ar po lova mėtėsi klijų „Moment“ tūtelės. D. V. Š. rastus svetimus vaikus liepė išvyti. Nukentėjusioji paprašė visų išeiti. Kadangi tuo metu buvo išgėrusi, todėl nelabai atsimena, bet mano, kad su N. V. iš pradžių susistumdė, tada pastarasis jai ar spyrė, ar sudavė ranka bei, stvėręs nukentėjusiosios rankinuką, pabėgo. Ji išbėgo iš paskos, šaukdama D. Š. N. V. sulaikyti. Pastarasis atėmė iš N. V. rankinuką. Mano, kad N. V. jai spyrė, nes ji varė visus iš namų. Žala jai nepadaryta.

Liudytojas D. Š. parodė, kad jis nematė, kaip N. V. paėmė J. K. rankinuką, nes tuo metu buvo kieme. Pamatė tik N. V. išbėgantį su nukentėjusiosios rankinuku. Kadangi tikrai žinojo, kieno tai rankinukas, todėl jis rankinuką iš N. V. atėmė, nors pastarasis ir nenorėjo atiduoti. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad rankinuką jėga ištraukė iš N. V. rankų, nes pastarasis rankinuko nedavė.

Akistatos protokole tarp D. Š. ir N. V. užfiksuota, kad D. Š. patvirtino savo parodymus, kad atėmė iš N. V. mamos draugės rankinę ir ją jai grąžino, nurodė įvykio aplinkybes. N. V. akistatos metu nurodė, kad, jam su nukentėjusiosios rankine išbėgus į lauką, D. Š. jėga jį sulaikė, tai yra sulaikė apkabindamas, kad N. V. nepabėgtų, o N. V. atidavė rankinuką ar D. Š., ar rankinuko šeimininkei (1 t., b. l. 87 - 88).

2012-07-27 daiktų dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad J. K. savo iniciatyva tyrimui pateikė rudą moterišką rankinę, rudą moterišką piniginę, asmens tapatybės kortelę Nr. 11165695, išduotą J. K. vardu, „Swedbank“ kortelę „Visa Electron“ Nr. 4483 0810 2555 7909 J. K. vardu, nuolaidų kortelę „Mano RIMI“ Nr. 9440382006 0254 6574, nuolaidų kortelę „Maxima Ačiū“ Nr. 9440003700628495815, nuolaidų kortelę „IKI Mylimiausia“ Nr. 9440389900200086099 (2 t., b. l. 28), kurių apžiūra, požymiai fiksuoti 2012-07-27 apžiūros protokole (2 t., b. l. 29-31), bei kurie grąžinti nukentėjusiajai J. K. (2 t. b. l. 32).

Taigi, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog N. V., nukentėjusiajai matant pagriebdamas nuo kambaryje buvusios lovos nukentėjusiosios rankinę bei su ja iš buto išbėgdamas, tokiu būdu atvirai pasikėsino pagrobti nukentėjusiajai J. K. priklausančią rankinę su joje esančiais daiktais, tačiau, D. Š. atėmus iš jo nukentėjusiosios rankinę, N. V. nepavyko jos pagrobti, taigi dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Todėl kaltinamasis N. V. padarė nusikaltimą, ir jo tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. Nusikaltimas nebaigtas, nes kaltinamasis rankinės nepagrobė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

Kaltinamasis I. M. padarė sunkų smurtinį nusikaltimą nuosavybei, yra teistas, ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę yra atlikęs, administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 143), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre nuo 2011-10-26 įrašytas į priežiūros / dispanserinę grupę, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant lakias medžiagas (2 t., b. l. 135), Kauno savivaldybės vaikų globos namų 2012-06 charakteristikoje nurodoma, kad I. M. motina atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, tėvai neturėjo pastovaus oficialaus darbo, nuolatinės gyvenamosios vietos, turėjo problemų su narkotinių medžiagų vartojimu ir dėl to negalėjo pasirūpinti vaikais; besimokydamas Kauno Vaidoto pagrindinės mokyklos 6 klasėje, I. M. mokyklos beveik nelankė, buvo žemos mokymosi motyvacijos, iš vaikų globos namų išeidavo, bet į mokyklą neateidavo, dažniausiai laiką leisdavo prekybos centruose, stoties turguje, geležinkelio stotyje; I. M. nesilaikė vaikų globos namų vidaus tvarkos taisyklių, kartu su broliais nuo pat atvykimo dienos bėgdavo iš globos namų, pabėgęs uostydavo klijus; dedamos pastangos I. M. elgesiui koreguoti laukiamų rezultatų nedavė, I. M. vengė mokytis, nenoriai priimdavo specialistų teikiamas paslaugas, nerodė noro keistis į gerąją pusę, elgėsi socialiai nesaugiai, negalėjo atsispirti neigiamai socialinės aplinkos įtakai, nemokėjo pasirinkti draugų, nuolat valkataudavo ir vagiliaudavo (2 t., b. l. 127-128), pastoviai bėgdavo iš globos įstaigų (2 t., b. l. 140142), 2012-08-10 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu I. M. skirta vidutinės priežiūros priemonė iki 2013-06-14 - apgyvendinimas Vėliučionių vaikų socializacijos centre (2 t., b. l. 151-152, 153), Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-09-03 duomenimis, I. M. mamai A. M. 2011-09-20 neterminuotai apribota motinos valdžia į sūnų I. M., jam nustatyta nuolatinė globa ir gyvenamoji vieta Kauno savivaldybės vaikų globos namuose (3 t., b. l. 18-21), nuo 2010-10-05 jis įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitą (3 t., b. l. 23).

Kaltinamasis N. V. padarė du – sunkų ir apysunkį tyčinius, iš jų vieną baigtą smurtinį ir vieną nebaigtą nusikaltimus nuosavybei, teistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, administracine tvarka nebaustas (3 t., b. l. 47), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre užregistruotas nuo 2012-06-06: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant lakias medžiagas, žalingas vartojimas (3 t., b. l. 32, 34), Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos 2013-03-20 charakteristikoje nurodoma, kad N. V. 2012-09-17 buvo priimtas į 6 klasę, pamokose stengiasi atlikti duotas užduotis, tačiau ilgai sukoncentruoti dėmesio negali, gali išeiti iš pamokos neatsiklausęs mokytojo, dažnai vėluoja į pamokas, nors būna gimnazijoje, į pamokas jį dažniausiai turi palydėti klasės vadovė, kartais nereaguoja į mokytojų pastabas, išbalansuoja visos klasės darbą, trukdo mokytis kitiems klasės mokiniams, prie jų priekabiauja žodžiais ir fiziškai, dėl sūnaus elgesio kviečiama motina dažniausiai neatvyksta, mokinys su psichologe bei socialine pedagoge bendrauja nenoriai, į konsultacijas ateina tik pakviečiamas. Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-09-03 duomenimis, N. V. motina J. V. dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaiko nepriežiūros nuo 2011 metų registruota socialinės rizikos grupės šeimų apskaitoje, N. V. gyvena su motina, šeimos gyvenimo sąlygos blogos, buitis skurdi, berniuko tėvas V. V. su šeima negyvena, su sūnumi bendrauja retai, jo auklėjime nedalyvauja, išlaikymą teikia epizodiškai, taip pat registruotas socialinės rizikos grupės šeimų apskaitoje; 2004 metais ir nuo 2009-08-25 iki 2011-02-18 N. V. laikinai buvo globojamas Vaikų gerovės centre „Pastogė“ ir Kauno savivaldybės vaikų globos namuose; N. V. socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje dėl delinkventinio elgesio registruotas nuo 2011 metų; skyriaus specialistams žinomas kaip socialinės rizikos grupės vaikas, delinkventinio elgesio vaikas, sistemingai nelankantis mokyklos, nuolat ir sistemingai darantis nusikalstamas veikas, vartojantis nelegalias psichotropines medžiagas, turintis priklausomybę klijų uostymui; motina J. V. daugybę kartų bausta už sūnaus nepriežiūrą; 2012 metais N. V. buvo ugdomas ir gydomas Švėkšnos specialiojoje mokykloje, iš šios institucijos nuolat bėgo, mokyklos administracijos charakterizuojamas neigiamai (3 t., b. l. 18-21). Švėkšnos specialiosios mokyklos 2012-08-09 duomenimis, N. V. nuo pat atvykimo į specialiąją mokyklą konfliktuodavo su bendraamžiais, ne kartą buvo sukėlęs muštynes, nuolat skriausdavo jaunesnius už save mokinus, ieškodavo progų pasišalint nuo grupės, pabėgti iš mokyklos, visiškai nepaisė mokytojų ir auklėtojų prašymų elgtis tinkamai, buvo konsultuojamas mokyklos psichologės, tačiau elgesio korekcija rezultatų nedavė (3 t., b. l. 8). Policijos duomenimis, N. V. nuo 2010-10-06 yra įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitą (3 t., b. l. 25).

Nukentėjusysis R. B. ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl įvykio jis patyrė skausmą, pažeminimą, gėdą prieš kaimynus, sugaišo darbo laiką sirgdamas, kelionėse pas gydytojus ir į teisėsaugos įstaigas, jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Visa tai jis įvertino 2000 Lt.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis R. B. patyrė fizinį skausmą, jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, turėjo įvairių nepatogumų, tuo tarpu žalą nukentėjusiajam kaltinamieji padarė tyčiniais veiksmais, nors šiuo metu kaltinamieji nedirba, yra labai jauno amžiaus, tačiau sveiki, ateityje galintys įsidarbinti ir dirbti, o teismo posėdžio metu nukentėjusiojo sumažinta iki 2000 Lt ir prašoma priteisti neturinės žalos suma yra atitinkanti Lietuvos teismų formuojamai praktikai.

2000 Lt civilinis ieškinys priteistinas solidariai iš I. M. ir N. V., o jiems neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jų pilnametystės – iš kaltinamųjų įstatyminių atstovų (civilinių atsakovų) – Kauno savivaldybės vaikų globos namų - 1 000 Lt, bei J. V. ir V. V. 1 000 Lt, nustatant, kad šių įstatyminių atstovų pareiga pasibaigia, kai I. M. ir N. V. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jie prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.