Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-06-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-305/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-23
Bylos Nr.
1A-305/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Bielskis, Linas Žukauskas, Elena Vainienė
Nuteistasis
R. K.
Nukentėjusysis
V.
Advokatai
Vaclovas Kaminskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A–305/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.7.2.2.3; 1.2.7.6; 1.1.4.2; 1.2.7.1.2.3; 2.4.6.3.3
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Albino Bielskio ir Elenos Vainienės,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Dariui Kačinskui,gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui,nuteistajam R. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 153 str., 150 str. 4 d. ir 22 str. 1 d., 149 str. 4 d. ir nuteistas:

– pagal LR BK 153 str. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams,– pagal LR BK 150 str. 4 d. laisvės atėmimu 10 metų,

– pagal LR BK 22 str. 1 d, 149 str. 4 d. laisvės atėmimu 10 metų.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d., 6 d. bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu ir R. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš R. K. nukentėjusiajai V. L. priteista 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, tačiau šioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2007 m. birželio mėn. iki 2008 m. birželio mėn., tikslesnis laikas nenustatytas, bute, esančiame, (duomenys neskelbtini), Kaune, sistemingai atliko veiksmus, tvirkinančius mažametę V. L., gim. (duomenys neskelbtini), o būtent, naudodamas vulgarius išsireiškimus ir pavadinimus, pasakojo mažametei apie lytinius santykius tarp vyro ir moters, demonstravo jai pornografinio turinio vaizdo įrašus bei, naktimis tame pačiame kambaryje lytiškai santykiaudamas su nukentėjusiosios motina R. D., žadindavo nukentėjusiąją, kad ši stebėtų ir girdėtų lytinį aktą t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 153 str.

Be to, R. K. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2007 m. birželio mėn. iki 2008 m. birželio mėn., tikslesnis laikas nenustatytas, bute, esančiame, (duomenys neskelbtini), Kaune, sistemingai, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės nukentėjusiosios būkle, oraliniu bei kitokio fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios mažametės V. L., gim. (duomenys neskelbtini), valią – liepė laižyti jo lytinius organus, lietė ir laižė jos lytinius organus, lietė savo lytiniu organu mažametės lytinius organus, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 150 str. 4 d.

Be to, R. K. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2007 m. spalio mėn. 17 d. iki 2007 m. spalio 21 d., nusivežęs mažametę V. L., gim. 1999-04-22, į (duomenys neskelbtini) mišką, apie 700 metrų nuo UAB „(duomenys neskelbtini)" degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, žinodamas, kad mažametė V. L. jo bijo dėl ankščiau pavartotos seksualinės prievartos, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės nukentėjusiosios būkle, liepęs V. L. nusiauti sportinius batelius, nusimauti kelnes, pėdkelnes, kelnaites ir atsisėsti ant jo kelių, jam pačiam sėdint ant miške buvusios automobilio sėdynės, vieną kartą bandė įvesti savo lytinį organą į mažametės V. L. makštį, tačiau, mažametei pajutus skausmą, savo veiksmus nutraukė, nusikalstamos veikos nebaigdamas dėl mažametės kūno anatominių savybių, tai yra, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 4 d.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.

Skunde R. K. teigia, kad nepadarė jam inkriminuotų nusikaltimų, o byla buvo tirta neišsamiai, neišsiaiškintos visos svarbios aplinkybės. R. K. nurodo, jog su R. D. nuolat negyveno, pakviestas lankydavosi pas ją tik per išeigines dienas. 2006 m. vasario mėn. atvažiavęs iš užsienio apsigyveno pas savo buvusią žmoną, adresu (duomenys neskelbtini), ten gyveno iki 2007 m. kovo mėn. pabaigos, tai gali patvirtinti A., gyvenantys (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2007 m. kovo pabaigos iki 2007 m. balandžio mėn. buvo išvykęs į Angliją. Grįžęs apsigyveno pas E., adresu (duomenys neskelbtini), ten susipažino su R. D.. R. D. jam sakiusi, kad gyvena viena su dukra ir ją nuolat muša kaimynai, todėl paprašė ją lankyti. 2007 m. balandį apsigyveno viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, susirado darbą Klaipėdoje. Buvo įsidarbinęs ir statė namą nuo 2007 m. balandžio mėn. iki 2007 m. birželio 27 d. ar birželio 30 d., per išeigines atvažiuodavo pas R. D., nors pastaroji ir nesutiko, kad jis nuolat gyventų su ja, kadangi norėjo gauti socialinį būstą. Apeliantas teigia, kad jam inkriminuotų nusikaltimų nedarė, atvažiuodavo padėti R. D. ir tai gali patvirtinti jos kaimynai. Be to, R. D. nedirbo ir pastoviai būdavo namuose. Nurodo, kad nuo 2007 m. liepos mėn. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo metu taip pat tik per išeigines atvažiuodavo pas R. D.. V. L. nuo 2007 m. birželio mėn. gyveno pas savo tėvą. R. K. dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. D. paprašė pasiimti jos dukrą į darbą, kadangi ji turėjo lankytis pas gydytojus ir nenorėjo palikti namuose vienos dukros. Be to, R. D. sakė, kad iš tėvo namų dukra grįžo pasikeitusi. R. K. sutiko pasiimti V. L. į darbą ir tai buvo 2007 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje. Degalinėje V. L. operatorių kambaryje žiūrėjo televiziją, trumpam išeidavo į lauką, tai gali paliudyti tą dieną dirbę du operatoriai. Be to, apeliantas teigia, kad degalinėje yra vaizdo stebėjimo kamera, kurią naudojant padarytas vaizdo įrašas turėjo būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis jog jis byloje nurodytą dieną iš degalinės teritorijos nebuvo išėjęs. Po darbo į Kauną jį ir V. L. tiekėjas parvežė į namus pas R. D.. Parvežę V. L. namo, kartu su tiekėju važiavo pas pastarąjį, kur iki 22 val. darė remontą. Degalinėje R. K. nurodo dirbęs tris dienas. Savaitę gyveno pas pagalbinį darbininką vardu V., adresu (duomenys neskelbtini). 2007 m. rugsėjo mėn. susipyko su R. D. ir nebendravo beveik 7 mėnesius. Rugsėjo mėnesį apeliantas buvo trumpam išvykęs į Vokietiją, grįžo apie spalio 12 d. Grįžęs apsigyveno pas asmenį, kurio vardas B., jis gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje. Be to, apeliantas nurodo dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo spalio mėn. (datos tiksliai neprisimena) apsigyveno su lenkais, adresu (duomenys neskelbtini). 2007 m. lapkričio mėn. pasiėmė iš R. D. savo pirktus daiktus ir lapkričio pabaigoje išvažiavo į Ispaniją, nes draugas prašė pristatyti parduotą automobilį į Vokietiją. Valensijoje buvo iki 2008 m. sausio 4 d., iš ten vyko į Vokietiją, 2 naktis nakvojo nakvynės namuose Berlyne, sausio mėn. pabaigoje atidavė draugo prašytą pristatyti automobilį, vėliau išvažiavo į Daniją. Iš Danijos 2008 m. kovo mėnesio pabaigoje lėktuvu parskrido į Vilnių. Trumpam apsigyveno pas pažįstamą asmenį bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Čia gyveno 5 dienas, po to išvažiavo į Vilnių, 2008 m. balandžio ir gegužės mėn. gyveno pas dėdę sode, (duomenys neskelbtini). 2008 m. birželio mėn. susirado darbą Abromiškėse. 2008 m. liepos pabaigoje nusprendė išvažiuoti į užsienį, buvo atvažiavęs pas R. D. atsisveikinti, tuo metu ji sirgo, todėl jai padėjo. V. L. tuo metu buvo pas tėvą. Pas R. D. jis negyveno, o tik ateidavo į svečius. Be to, apeliantas teigia, kad buvo pavogti jo dokumentai, todėl jis grįžo į Vilnių pasidaryti dokumentų ir vėl apsigyveno pas dėdę sode.

Apeliaciniame skunde ir teismo posėdyje apeliantas tvirtino, kad byla jo atžvilgiu yra suklastota. V. L. buvo pakurstyta meluoti, nes jis pasiėmė iš R. D. daiktus, kuriuos anksčiau buvo jai nupirkęs. Tokių nusikaltimų aplinkybių, kokios yra nustatytos byloje, mažametė pati sugalvoti negalėjo, tokias aplinkybes sugalvoti galėjo tik suaugęs asmuo.

Taip pat apeliantas nurodo, jog nepasirašė apklausos protokolų, kadangi jie neteisingai surašyti. Apelianto manymu byla turi būti nagrinėjama iš naujo, turi būti paskirtas kitas tyrėjas ir prokuroras.

Šalies argumentai

R. K. skunde nurodė kada gyveno ir išsiskyrė su buvusiomis sutuoktinėmis. Nesutikdamas su jo asmenybės neigiamu charakterizavimu, apeliantas teigia, kad turėjo būti apklausti jo vaikai, kurie parodytų apie apelianto elgesį su buvusiomis sutuoktinėmis ir vaikais. Įmonių, kuriose jis dirbo, vadovai jį charakterizavo neigiamai, nes kai jam nemokėdavo atlyginimo už atliktą darbą, jis kreipdavosi į Valstybinę darbo inspekciją, rašydavo skundus. Byloje turėjo būti apklausti kartu su juo dirbę asmenys, kurie galėtų charakterizuoti jo asmenybę.

Papildomai apeliantas skunde nurodo, kad neįmanoma yra tokia situacija, kai būdama motina, R. D. lytinių santykių metu leistų žadinti iš miego savo mažametę dukrą.

Apelianto manymu, šioje byloje liudytojais turėjo būti apklausti namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, gyventojai (suaugę asmenys ir vaikai) bei kartu su V. L. mokykloje besimokantys vaikai. Nurodo, kad tuo laikotarpiu, kai V. L. mokėsi antroje klasėje, jis su R. D. jau nebendravo ir jos nelankydavo. Taip pat, apeliantas mano, kad liudytojais turi būti apklausti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kaimynystėje gyvenantys asmenys, bei asmenys, su kuriais apeliantas dirbo Vaišvydavoje 2007 m. spalio ir lapkričio mėn. bei gyveno Panemunėje.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje R. K. ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais, prokuroras prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas dalinai.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau – BPK ) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis LR BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. R. K. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 str. 4 d., 153 str., 22 str. 1 d. ir 149 str. 4 d., įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Šioje byloje esminių BPK pažeidimų nenustatyta. Tačiau nuosprendis turi būti pakeistas dalyje dėl jame išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, konkrečiai toje dalyje, kurioje R. K. pripažintas kaltu atlikęs mažamečio asmens tvirkinimą, demonstruojant jam pornografinio turinio vaizdo įrašus ( BPK 328 str. 3 p. ).

Iš esmės apeliantas skundo reikalavimus grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios jau buvo tirtos pirmosios instancijos teismo ir dėl jų buvo motyvuotai pasisakyta skundžiamame nuosprendyje, t.y., kad pas R. D. adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, faktiškai negyveno, lankydavosi pas ją tik per išeigines dienas, todėl jam inkriminuojamų nusikaltimų negalėjo padaryti. Vertindama R. K. apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija visų pirma atsižvelgia į tai, kad jame keliami klausimai apie tai, kiek laiko ir ar nuolat apeliantas gyveno pas R. D. bute, kuriame tvirkino ir seksualiai prievartavo mažametę V. L., nėra esminiai, nustatant ar buvo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 str. ir 150 str. 4 d. R. K. nuteistas už tai, kad tvirkino ir seksualiai prievartavo mažametę V. L. tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu – nuo 2007 m. birželio mėn. iki 2008 m. birželio mėn., t.y. padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais nustatyta, kad aukščiau minėtu laikotarpiu R. K. su pertraukomis gyveno pas R. D. ir tuo metu padarė nusikalstamas veikas mažametės V. L. atžvilgiu. Teismas skyrė pakankamą dėmesį nukentėjusiosios V. L., liudytojų R. D., R. N., N. N., D. G., I. B., A. P. parodymams, juos gretino tarpusavyje ir su R. K. parodymais bei padarė pagrįstą išvadą, kad nurodytu laikotarpiu R. K. įvykdė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nukentėjusioji V. L. 2008 m. rugpjūčio 28 d. parodė, kad jos mama pradėjo gyventi su R. K. maždaug prieš pusantrų metų. Tai atitinka ir liudytojos R. D. parodymus, kad R. K. persikėlė pas ją gyventi į bendrabutį esantį (duomenys neskelbtini), Kaune 2007 m. kovo mėnesio gale ir jie kartu gyveno su trumpomis pertraukomis iki 2008 m. rugsėjo mėnesio. R. D. teisme pabrėžė, kad R. K. pas ją gyveno nuolat, o ne ateidavo aplankyti. Liudytojas A. P., kuri yra R. D. kaimynė, patvirtino, kad R. K. nuo 2007 m. apie du metus gyveno kartu su R. D. (duomenys neskelbtini) gatvėje. V. L., R. D. ir A. P. parodymai dėl R. K. gyvenamosios vietos ir laikotarpio sutampa su liudytojų D. G. ir I. B. parodymais. Abi liudytojos buvo V. L. mokytojos ir jos patvirtino, kad tuo metu, kai pastaroji mokėsi antrojoje klasėje ( 2007-2008 m.m. ), mokykloje ėmė dažnai lankytis R. K., rodė V. perdėtą dėmesį, lydėdavo ją iš mokyklos ir į mokyklą, laukdavo per pertraukas. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių šios liudytojos turėtų priežastį apkalbėti R. K.. Prie bylos prijungti dokumentai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio mėnesio iki 2008 m. vasaros, R. K. aktyviai rašė pareiškimus ir skundus įvairioms valstybės institucijoms, inicijavo ikiteisminį tyrimą, jo atžvilgiu 2007 m. liepos 02 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir visuose dokumentuose jis yra nurodęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Kaune. Šiais aptartais įrodymais yra paneigiami R. K. apeliacinio skundo teiginiai, kad pas R. D. jis negyveno, o tik atvažiuodavo jos aplankyti per išeigines dienas. Taip pat byloje surinktais ir ištirtais įrodymais yra paneigti R. K. teiginiai, kad dirbdamas Kaune, jis daugiausiai gyveno viešbučiuose bei nuomojamuose butuose. Tokius R. K. parodymus teismas pagrįstai vertino kaip prieštaraujančius kitiems byloje ištirtiems įrodymams ir juos motyvuotai atmetė, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Byloje nustatyta, kad viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ R. K. buvo tik vieną parą – nuo 2007-04-01 iki 2007-04-02, o kitų viešbučių paslaugomis iš viso nesinaudojo ( t. 2, b.l. 24-32 ). Taip pat yra paneigti R. K. teiginiai, kad nuo 2007 m. spalio - lapkričio mėnesiais jis gyveno su lenkų tautybės asmenimis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune ir pas asmenį vardu B. Žemaičių gatvėje. Liudytoja O. P. patvirtino, kad jai nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, 2007 m. spalio mėnesį buvo išnuomotas statybinės firmos vadovui ir jame gyveno keturi darbininkai iš Lenkijos, po to jis buvo išnuomotas moteriškei su dukra. O. P. patvirtino, kad tame bute lankydavosi, tačiau joks lietuvių tautybės asmuo tuo metu negyveno, o R. K. pavardė jai nežinoma. Ikiteisminio tyrimo metu buvo patikrinti ir (duomenys neskelbtini) namo gyventojai, kurie patvirtino, kad vyriškių, kaip B. ir R. K. nepažįsta ir jie tame name niekada negyveno ( t.2, b.l. 41 ). R. K. teiginių nepagrįstumą patvirtina ir tas faktas, kad nei vienu atveju jis nenurodė tikslaus laikotarpio, adresų ir kitų konkrečių duomenų apie savo buvimo vietas, todėl šie apeliacinio skundo dalies argumentai teisėjų kolegijos vertinami tik jo mėginimu sušvelninti savo teisinę padėtį ir išvengti atsakomybės. Byloje remiantis R. D. ir R. K. parodymais nustatyta, kad R. K. laikinai galėjo išvykti iš R. D. buto nuo 2007 m. pabaigos iki 2008 m. kovo mėnesio, nes tuo metu abu sugyventiniai konfliktavo. Dėl to nenagrinėtini nuteistojo skunde minimos aplinkybės, kad paminėtu laikotarpiu jis galimai lankėsi užsienio valstybėse ir laikinai gyveno pas pažįstamą asmenį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Taip pat neatmetama galimybė, remiantis R. D., A. K. ir A. K. parodymais, kad R. K. 2008 m. pavasarį buvo komandiruotas darbui į Vilnių ir gyveno pas savo dėdę A. K. sodų bendrijoje, tačiau R. D. nurodo, kad vasaros pradžioje jis vėl apsigyveno pas ją Kaune.

Remdamasi ištirtais įrodymais, kolegija daro išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu – nuo 2007 m. birželio mėnesio iki 2008 m. birželio mėnesio – R. K. su trumpomis pertraukomis pastoviai gyveno pas R. D. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune.

Nuteistasis R. K. iš esmės nesutinka su nuosprendžio išvadomis, kad jis tvirkino mažametę V. L., pasakodamas jai apie lytinius santykius tarp vyro ir moters, demonstruodamas jai pornografinio turinio vaizdo įrašus, o lytiškai santykiaudamas su R. D., žadindavo nukentėjusiąją, kad ši stebėtų ir girdėtų lytinį aktą.

Šie apeliacinio skundo argumentai yra tik iš dalies pagrįsti, nes byloje surinktais ir teismo objektyviai įvertintais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad R. K. tvirkino mažametę nukentėjusiąją, versdamas ją stebėti bei girdėti lytinį aktą ir naudodamas vulgarius išsireiškimus ir pavadinimus, pasakojo jai apie lytinius santykius tarp vyro ir moters. Tačiau iš nuosprendžio turi būti pašalinta kaltinimo dalis dėl R. K. pripažinimo kaltu demonstravus V. L. pornografinio turinio vaizdo įrašus, nes teismas šią išvadą padarė remdamasis tokiais įrodymais, kurių tam nepakanka.

Tai, kad R. K. atliko veiksmus, sudarančius BK 153 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyvinę pusę, patvirtina, visų pirma, pačios nukentėjusiosios V. L. parodymai, liudytojų V. L., R. D., R. N., N. N., M. V. parodymai, teismo ekspertizės, įvykio vietos apžiūros metu nustatyti faktiniai duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip įrodančius R. K. kaltę ( BK 20 str. 3 d. ). Pagal BK 153 straipsnį mažamečio asmens tvirkinimu kvalifikuotini tokie kaltininko veiksmai, kaip seksualinių veiksmų – lytinio santykiavimo, kitokio lytinės aistros tenkinimo su partneriu atlikimas mažamečio akivaizdoje, pornografijos jiems demonstravimas, o taip pat kitoks intelektualinis tvirkinimas, kaip amoralūs pasakojimai apie seksualinio potraukio tenkinimą ir panašiai.

Įvykio vietos apžiūros metu buvo nustatyta, kad R. D. butas yra viename kambaryje, kuriame stovi dvi sofos-lovos, sujungtos stačiais kampais. Mažametė nukentėjusioji V. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje pakankamai išsamiai, atsižvelgiant į jos amžių, parodė, kad naktimis, kai R. K. ir jos mama mylėdavosi, pastarasis ją žadindavo liesdamas ar judindamas koja, o vėliau, kai likdavo dviese, klausinėdavo, ar ji matė ir girdėjo, pats aiškindavo kaip vyksta lytiniai santykiai tarp vyro ir moters, gyrėsi, kad tą patį darė su savo dukterimis. Iki to laiko apie vyro ir moters lytinius santykius ji žinojo tik iš vaikų. V. L. parodymai pagal faktines aplinkybes sutampa su R. D. parodymais, kad jai buvo kilę įtarimų, kad jos dukra girdi kaip ji mylisi su R. K., nes pastarasis savo jausmus reikšdavo labai garsiai. Taip pat R. D. parodė, kad dukra jai vėliau pasakojo apie tai, jog R. K. ją žadindavo, kad ji matytų ir girdėtų lytinį aktą. Atsižvelgus į lovų išsidėstymą kambaryje, V. L. parodymai apie R. K. veiksmus, kad šis ją žadindavo naktimis liesdamas koja, teismo pagrįstai įvertinti teisingais. Tai, kad V. L. parodymai yra patikimi, o ji pati buvo R. K. tvirkinama teismo nustatytu būdu ir aplinkybėmis, papildomai įrodo byloje atlikta teismo psichologinė-psichiatrinė ekspertizė, kurios metu buvo nustatyta, kad mažametės žinios apie intymius santykius pagal amžių perdėm išsamios ir tai galima paaiškinti ne tiek žiniomis iš perskaitytos literatūros, o tai, kad ne savo valia buvo mamos ir jos sugyventinio lytinių santykių liudininkė, juolab, kad pagal savo amžių ir turimas žinias ji negali visapusiškai suvokti lytinių santykių esmės. Tokia išvada visiškai atitinka V. L. parodymus, kad R. K. jai „ viską aiškino, man labai sunku viską pasakyti, visi tie žodžiai labai negražūs, ką jis man sakė, dabar negaliu jų pasakyti“ ( t. I, b.l. 41 ). Liudytojai R. N. ir N. N. parodė, kad 2008 m. vasarą pas juos laikinai gyveno V. L. ir jie pastebėjo mažametės mergaitės keistą elgesį, nes ji domėjosi erotinėmis scenomis filmuose, stengdavosi stebėti, kai suaugusieji maudosi vonioje, be to ji papasakojo apie tai, kad R. K. ją bučiuodavo, laižė jos krūtinę, lytinius organus, liepė tą patį daryti jai su savimi. Analogiškus parodymus davė ir liudytoja M. V.. Remiantis minėtais įrodymais, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad R. K. atliko tvirkinamuosius veiksmus su mažamete V. L., t.y. nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 str.

Tačiau byloje neįrodyta, kad R. K. tvirkino V. L., demonstruodamas jai pornografinio turinio vaizdo įrašus. Kaip nustatyta byloje, inkriminuodamas šio pobūdžio tvirkinamuosius veiksmus, teismas rėmėsi liudytojos R. N. parodymais, kuriai V. L. apie tai buvo sakiusi ir teismo psichologinės ekspertizės išvada, kurioje nurodyta, kad padidintas mažametės dėmesys suaugusiųjų lytiniam gyvenimui galėjo atsirasti ir dėl to, kad R. K., demonstruodamas pornografinio turinio vaizdo įrašus, jai pasakodavo „ką vyras daro su moterimi“. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tokių įrodymų aiškiai nepakanka, kad pripažinti R. K. kaltu atlikus tokio pobūdžio tvirkinamuosius veiksmus. Nukentėjusioji V. L. apie tai neparodė, nors ikiteisminio tyrimo metu buvo išsamiai apklausta vaiko apklausos kambaryje, dalyvaujant specialistams, bei teisme, apie tokius R. K. veiksmus ji nieko nepasakojo ir savo motinai, tą aplinkybę teisme patvirtino R. D.. Pastaroji taip pat parodė, kad R. K. buvo nusipirkęs DVD vaizdo grotuvą, tačiau pornografinio ar erotinio turinio filmų skaitmeninėse ar kitokiose laikmenose savo bute nepastebėjo ir nežino ar R. K. juos pas save turėjo ir žiūrėdavo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, turi būti pašalinta kaltinime R. K. nurodyta aplinkybė, kad tvirkinamieji veiksmai buvo atliekami ir demonstruojant pornografinio turinio vaizdo įrašus.

Apeliaciniu skundu R. K. nors ir neprašo jo išteisinti ir priimti naują nuosprendį, tačiau iš skundo turinio galima suprasti, kad jis nesutinka su nuosprendžiu ir toje dalyje, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas už mažametės V. L. seksualinį prievartavimą ir pasikėsinimą išžaginti.

BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Nagrinėjamoje byloje dėl V. L. seksualinio prievartavimo ir pasikėsinimo išžaginti nuteistojo R. K. kaltė grindžiama nukentėjusiosios V. L. parodymais, kuriuos ji patvirtino jų patikrinimo vietoje metu, liudytojų V. L., R. D., R. N., N. N., M. V., V. B., A. P., R. A. P., J. M. K. parodymais, teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės išvadomis, iš dalies specialisto išvada. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, vertindamas šiuos įrodymus, laikėsi BPK 20 str. 5 d. nuostatų ir, išsamiai bei nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, byloje esančius ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, vertino juos ir atskirai, ir lygindamas tarpusavyje, tyrė tiek R. K. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje išdėstė visus teisiamajame posėdyje išnagrinėtus duomenis, kuriuos pripažino įrodymais, nurodė, kuriais iš jų grindžiama R. K. kaltė, taip pat ir motyvus, su kuriais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka ir konstatuoja, kad R. K. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 str. 4 d., 22 str. 1 d. ir 149 str. 4 d.

BK 150 straipsnio 4 dalis nustato atsakomybę už lytinės aistros tenkinimą su mažamečiu asmeniu prieš jo valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, panaudojant fizinį smurtą, grasinant jį tuoj pat panaudoti ar kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo šiuos seksualinio prievartavimo nusikaltimo sudėties požymius, o būtent: kad apeliantas su V. L. tenkino lytinę aistrą, ji buvo tenkinama prieš nukentėjusiosios valią, lytinė aistra buvo tenkinama pasinaudojant bejėgiška V. L. būkle dėl jos mažametystės.

Nukentėjusioji V. L. ikiteisminio bylos tyrimo metu parodė, šiuos savo parodymus ji patvirtino teismo posėdyje, kad praėjus pusei metų, kai R. K. apsigyveno pas R. D. bute, ėmė prie jos kabinėtis, ją nurengė, laižė jos lytinius organus ir liepė laižyti savo lytinį organą, juo lietė jos lytinius organus. V. L. parodymai kolegijos vertinami patikimais, nes pagal nurodytas faktines įvykio aplinkybes atitinka kitus įrodymus dėl nusikalstamos veikos pradžios ir pabaigos. Ikiteisminio tyrimo metu V. L. buvo apklausta 2008 m. rugpjūčio 28 d. ir ji parodė, kad R. K. pirmą kartą ją prievartavo „seniau, praeitą vasarą, dėdė tai darė daug kartų, aš nieko negalėjau padaryti, jo ir bijojau“ ( t. I, b.l. 41 ). Taip pat V. L. parodė, kad paskutinį kartą ji buvo prievartaujama prieš du mėnesius, taigi, tai galėjo būti 2008 m. birželio mėnesį, kaip ir nurodyta skundžiamame nuosprendyje. Liudytoja R. D. pastebėjo dukters elgesio pokyčius apsigyvenus R. K., taip pat ji parodė, kad pastarasis dažnai užsirakindavo su V. L. kambaryje, kai ji išeidavo į bendrą virtuvę. Tai atitinka V. L. parodymus, kad „ kai tai vykdavo, namuose be jos ir Richardo daugiau nieko nebūdavo, mama išeidavo iš namų su reikalais, į darbą, į parduotuvę, į polikliniką“ ( t.I, b.l. 41 ). Analogiškai apie tai, ką su ja darė R. K., nukentėjusioji V. L. papasakojo R. ir N. N., M. V., savo tėvui V. L., šie liudytojai teisme nurodė tokias pačias įvykio aplinkybes. Tai, kad mažametė V. L. su ja buvusių įvykių pati nesugalvojo ir, kaip teigiama apelianto R. K., kitas pašalinis asmuo jos nekurstė meluoti, patvirtina teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės išvados. Ekspertizės akte konstatuojama, kad V. L. nenustatyta jokių pažintinių gebėjimų sutrikimų, ji galėjo teisingai suvokti konkrečias faktines įvykio aplinkybes, kaip įvykio vieta, jo dalyviai ir jų veiksmai, įvykio seka, be to nukentėjusiajai nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti ir nenustatyta padidinto įtaigumo požymių ( t. I, b.l. 57-60 ).

Kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas, byloje esančių faktinių duomenų pagrindu nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis R. K. padarė BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 4 d. numatytą nusikaltimą, t.y. pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės nukentėjusiosios būkle, pasikėsino lytiškai su ja santykiauti, t.y. išžaginti.

Nors apeliantas ir neigia bandęs lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja mažamete V. L. prie jos valią, nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei teisminio bylos nagrinėjimo metu davė vienodus ir esminėse detalėse sutampančius parodymus, kuriuos patvirtina kiti bylos duomenys. Sutinkamai su nukentėjusiosios parodymais, kartą ji 120 maršruto mikroautobusu su R. K. nuvažiavo kažkur į Jonavos pusę, ėjo pas jį į darbą, po to nuėjo į miškelį, kur tą patį „vėl su ja darė, kaip ir su mama lovoje“ ( t. I, b.l. 41-42 ). V. L. parodė, kad ji bijojo R. K., tačiau jam liepus ji nusiėmė sportbačius, kelnes, pėdkelnes ir kelnaites, po to jis liepė jai atsisėsti ant mašinos kėdės, kišo savo lytinį organą į jos lytinius organus, bet jai skaudėjo ir tada jie apsirengė. Apie patirtą prievartą V. L. 2008 m. rugpjūčio mėnesį papasakojo savo tėvui V. L. ir jam parodė vietas, kuriose buvo su R. K.. Atlikus Tiek V. L., tiek V. L. parodymų patikrinimą vietoje, nustatyta, kad abu parodė tą pačią vietą, kurioje nukentėjusioji su R. K. išlipo iš mikroautobuso, taip pat kelią, kuriuo toliau ėjo ( t.I, b.l. 17-19, 62-66 ). Šie byloje nustatyti faktai patvirtina, kad V. L. davė teisingus parodymus ir pati įvykio išgalvoti negalėjo. Papildomai R. K. kaltę pasikėsinus išžaginti mažametę V. L. patvirtina ir kiti byloje esantys bei teismo patikrinti duomenys. Liudytoja J. K., kuri yra gydytoja – vaikų ginekologė – paaiškino, kad pas V. L. mergystės plėvės žiede specialisto nustatytos iškarpėlės yra būdingos lytiniam išnaudojimui, tačiau ar tai dirbtinis sužalojimas, tiksliai galima nustatyti tik per 2-4 dienas po sužalojimų. Gydytoja atmetė galimybę, kad su V. L. buvo atliktas pilnas lytinis aktas, nes tokio amžiaus vaikui lytiniai organai būtų labiau sužaloti. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pateiktą R. K. chrakateristiką nustatyta, kad šioje bendrovėje jis dirbo nuo 2007-10-03 iki 2007-10-24, o nuo 2007-10-17 buvo perkeltas darbui į objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės rekonstravimo. V. L. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą prie Ramučių ir „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, kurioje R. K. dirbo, pati buvo pas jį darbe, o netoliese esančiame miškelyje pasikėsino ją išžaginti. V. L. parodymai sutampa ir su liudytojų V. B., R. A. P. ir A. P. parodymais, kurie matė į darbą su R. K. atvykusią nukentėjusiąją 2007 m. spalio mėnesį. Be to, liudytojas V. B. patvirtino, kad matė, kaip R. K. su mergaite pietų metu išeidavo iš rekonstruojamo objekto teritorijos ir tai paneigia apelianto teiginius, kad iš rekonstruojamos degalinės teritorijos jis nebuvo išėjęs. Teismui nebuvo objektyvaus pagrindo netikėti minėtų liudytojų parodymais, kurie sutampa su kitais bylos faktiniais duomenimis, todėl nėra būtinumo tirti papildomus įrodymus, kaip to prašoma apeliaciniame skunde.

R. K. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, neapklausė jo vaikų iš ankstesnės santuokos, kurie paneigtų galimybę, jog jis galėjo jas seksualiai išnaudoti, nesurinko pakankamai jo asmenybę charakterizuojančių duomenų. Kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus. R. K. buvo kaltinamas ir yra teismo pripažintas kaltu bei nuteistas už konkrečias nusikalstamas veikas, padarytas prieš konkretų asmenį – mažametę nukentėjusiąją V. L.. Įrodymais gali būti laikomi tik tokie duomenys, kuriais įrodinėjama bent viena bylai reikšminga aplinkybė, kaip jos padarymo, kaltę įrodančios ar paneigiančios aplinkybės, o taip pat tos, į kurias turi būti atsižvelgiama skiriant bausmę. Teismui pakako R. K. kaltinančių įrodymų, o jo vaikų apklausa neturi tiesioginės sąsajos su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, be to, atlikinėti tokias apklausas būtų neetiška. Byloje yra surinkta pakankamai R. K., kaip asmenį, charakterizuojančios medžiagos, yra apklausti su juo dirbę asmenys, iš jo buvusių darbo vietų, gyvenamosios vietos yra gautos charakteristikos, todėl nėra reikalinga atlikti papildomą įrodymų tyrimą kaip to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliantas taip pat nurodo, kad nepasirašė apklausos protokolų, nes jie neteisingai surašyti. Šie teiginiai neatitinka tiesos, kadangi po 2008-12-19, 2009-07-07, 2009-07-09, 2009-07-16 įtariamojo papildomos apklausos protokolais ( t. 3, b.l. 12-22 ) R. K. nepasirašė nurodydamas kitą priežastį, kad neturi akinių ir negali skaityti, o kitais asmenimis, kurie jam perskaitė protokolą, nepasitiki.

Kolegijos nuomone, teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikaltimą, atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, o taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų ( BK 63 str. ). R. K. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, nes užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą ir nepažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

nutarė:

Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. nuosprendį pakeisti: pašalinti iš nuosprendžio aplinkybę, kad R. K. mažametei V. L. demonstravo pornografinio turinio vaizdo įrašus.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Linas ŽukauskasTeisėjai Albinas BielskisElena Vainienė