- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-11
- Bylos Nr.
- 1S-630-581/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
teismo posėdyje išnagrinėjusi įtariamojo M. A., gynėjos skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. nutarties, kuria įtariamajam M. A. buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas – vienam mėnesiui, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartimi M. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui.
Šalies argumentai
Skundu suimtojo gynėja prašo panaikinti skundžiamą 2014 m. liepos 1 d. nutartį ir M. A. iš suėmimo paleisti. Nurodo, kad nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, todėl naikintina. Visų pirma, teismas, skirdamas M. A. griežčiausią kardomąją priemonę, netinkamai motyvavo pagrindų buvimą – iš nutarties motyvų neaišku, kurie duomenys duoda pagrindą manyti, jog įtariamasis bėgs, slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo ir kurie – kad trukdys procesui. Antra, teismo nurodyti motyvai prieštarauja byloje esantiems duomenims. Teismas nurodo, kad M. A. yra nevedęs, nesusaistytas tvirtais šeimyniniais ryšiais, tačiau šeimyniniais ryšiais yra pripažįstama ne tik registruota, bet ir faktinė santuoka. M. A. nurodė, jog gyvena su sugyventine ir augina dviejų mėnesių sūnų. Byloje yra pateikęs vaiko gimimo liudijimo, darbo sutarties kopijas, todėl akivaizdu, jog M. A. yra saistomas socialiniais ryšiais. Iš bylos duomenų matyti, kad M. A. pareikštame įtarime nurodyti bendrininkai, yra sulaikyti ir suimti, kur kas anksčiau, nei M. A. ir M. A. tai buvo žinoma, tačiau jis, apie tai žinodamas, nesislapstė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Kai pareigūnai jam pranešė, jog privalo atvykti į policijos komisariatą apklausai, pats atvyko į policijos komisariatą, davė parodymus ir tik po to buvo sulaikytas, tuo pagrindu, jog jam gali būti skiriama kardomoji priemonė – suėmimas. Atsižvelgiant į tai, kad M. A. turi pastovią gyvenamąją vietą, legalų pragyvenimo šaltinį, vienintelis išlaiko šeimą, yra susietas tvirtais socialiniais ryšiais, gana ilgą laiko, žinodamas apie atliekamą tyrimą, nesislapstė, pats atvyko į policijos įstaigą, davė parodymus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo manymas, kad įtariamas, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo, nėra patvirtintas byloje surinktais faktiniais duomenimis.
Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog M. A. pats ar per kitus asmenis būtų mėginęs paveikti kitus asmenis ar kitaip trukdyti procesui. Nukentėję ir dalis liudytojų yra policijos pareigūnai, beveik visi asmenys, susiję su įvykiu, apklausti, nei vienas iš jų nenurodė, jog M. A. būtų daręs kokį nors poveikį, todėl nėra aišku, kokiais duomenimis remiantis galima teigti, jog tokį poveikį, M. A. galėtų daryti ateityje. Nutartyje nurodytas tyrėjo S. K. tarnybinis pranešimas yra tik subjektyvi, prielaidomis paremta, bylos duomenims prieštaraujanti, pareigūno nuomonė. Nesant patikimų duomenų apie įtariamojo trukdymą procesui, griežčiausios kardomosios priemonės taikymas negali būti grindžiamas.
Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nėra tinkamai įvertinęs kardomųjų priemonių skyrimui taikomo proporcingumo principo, aptarti tik pagrindai, dėl kurių M. A. gali būti paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, tačiau teismas visai nesvarstė galimybės, jog proceso tikslai gali būti pasiekti M. A. skiriant ir švelnesnes kardomąsias priemones.
Teismo posėdyje prokurorė prašė įtariamojo M. A. gynėjos skundą atmesti. Įtariamojo gynėja prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
M. A. įtariamas tuo, kad 2014 m. birželio 23 d. apie 2.50 val. organizavo ir išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. J., A. M., M. A., J. N., M. M., A. R., Panevėžio rajone, Ramygalos seniūnijoje, Ramygalos miestelyje, prie parduotuvės „Aibė“, esančios Bažnyčios g. 2, panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino policininkams, atliekantiems įvykio vietos apžiūrą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų biuro specialistui S. G. ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjui V. S., o būtent: duodamas nurodymus M. J., A. M., M. A., J. N., M. M., A. R., siekiant, kad nebūtų atpažinti, užsidėti gobtuvus ir apversti policijos automobilį „Mitsubishi L200“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) M. J. išprovokavus konfliktą, apkaltinus policijos pareigūnus, kad jie yra neblaivūs tarnybos metu, panaudojo fizinį smurtą S. G. atžvilgiu, sudavė jam nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, M. J., A. M., M. A., J. N., M. M., A. R., nepaklusus teisėtiems pareigūno V. S. reikalavimams nutraukti neteisėtus veiksmus ir nusiraminti, jis sudavė V. S. nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, pareigūnams sėdus į tarnybinį automobilį bei jame užsirakinus, kartu su M. J., A. M., M. A., J. N., M. M., A. R., smūgiavo rankomis ir spardė tarnybinį automobilį „Mitsubishi L200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) niokojo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato turtą, t. y. šiais savo veiksmais įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 283 str. 2 d.
Suimtasis M. A., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, 2014-06-30 15.30 val. buvo laikinai sulaikytas.
Patikrinęs ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius duomenis, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad duomenys apie galimą suimtojo dalyvavimą padarant jam inkriminuojamus nusikaltimus byloje yra šie – tai nukentėjusiųjų V. S., S. G. parodymai, liudytojų A. K., M. P. ir kt. parodymai, kitų įtariamųjų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada, kiti tyrimo veiksmų protokolai.
BPK 122 straipsnis numato, kad griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – gali būti skiriama esant bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui ir tik bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, o taip pat kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti kardomosios priemonės paskirčių, numatytų BPK 119 straipsnyje.
Nustatyta, kad M. A. įtariamas padaręs tyčinį apysunkį nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Suimtasis M. A. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, gyvena su sugyventine, augina mažametį vaiką ir nors anksčiau buvo teistas, tačiau visiškai akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos duomenis prieštaraujančią ir nepagrįstą išvadą, jog M. A., būdamas nesusaistytas tvirtais šeimyniniais ryšiais, turėdamas ryšių užsienyje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Pritartina apeliacinio skundo argumentams, jog tokia teismo išvada ne tik nepagrįsta, bet ir prieštaraujanti bylos duomenims. Nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2014-06-23. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti įvairūs ikiteisminio tyrimo veiksmai – apžiūrėta įvykio vieta, atlikti specialūs tyrimai, o taip pat duotos užduotys atlikti specialius tyrimus, apklausti nukentėjusieji, liudytojai, iš karto po įvykio sulaikyti kiti įtariamieji, todėl visiškai sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog M. A. iki sulaikymo – 2014-06-30, žinodamas apie atliekamą tyrimą, nesislapstė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir kviečiamas pats atvyko į policijos komisariatą, kur ir buvo sulaikytas. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos nutartyje nepagrįstai nustatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas pagrindas, jog įtariamasis M. A., būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo. Be to, pirmosios instancijos teismas, nutarties įžanginėje dalyje nurodydamas, kad M. A. dirba, pareiškimo dėl suėmimo skyrimo nagrinėjimo metu turėdamas įtariamąjį charakterizuojančius duomenis, neaišku, kodėl konstatavo, jog įtariamasis nesusaistytas šeiminiais ryšiais. Esant tokioms aplinkybės, pripažįstama, jog suėmimo skyrimo pagrindo numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nėra ir šis suėmimo skyrimo pagrindas šalinamas.
Apylinkės teismas suėmimą M. A. paskyrė ir dar vienu BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, t. y. kad įtariamasis trukdys procesui. BPK 122 str. 3 d. numatyta, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Įvertinus visus bylos duomenis šioje byloje, apeliacinės instancijos teismas daro išvada, jog yra duomenų išvadai, kad yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas suėmimo skyrimo pagrindas, t. y. kad M. A. gali trukdyti procesui. Kad M. A. pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti neapklaustus galimus liudytojus, bandyti derinti parodymus tiek pasinaudodamas ryšio priemonėmis, tiek tiesiogiai, rodo byloje esantys ir teismui pateikti duomenys – ne tik vyr. tyrėjo 2014-06-23 tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, jog M. A. anksčiau yra kelis kartus teistas ir Ramygalos miestelyje turi autoritetą vietinio jaunimo tarpe; vietiniai jaunuoliai jį vadina pravarde „Siaubas“ ir jo bijo, bet ir kitų įtariamųjų parodymai apie M. A., jo vaidmenį ir atliktus veiksmus, šios tiriamos galimai įvykdytos nusikalstamos veikos metu.
Pradinėje bylos tyrimo stadijoje, atsižvelgiant į M. A. inkriminuojamos veikos pobūdį, veikos sunkumą, M. A. ir dar šešiems asmenims pareikštų įtarimų apimtis, į tai, jog inkriminuojama veika galimai padaryta bendrininkų grupėje, teismas daro išvadą, jog ši ikiteisminio tyrimo byla įrodymų tyrimo prasme gali būti laikoma sudėtinga. Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos matyti, kad įtariamasis pažįsta kitus įtariamuosius, byloje apklaustus liudytojus, kurie nėra policijos pareigūnai, šioje tyrimo stadijoje dar nėra apklausti visi liudytojai ir šiuo metu yra atliekami įvairūs tyrimo veiksmai, siekiant užfiksuoti įrodymus. Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo bylos ir prokurorės paaiškinimų matyti, jog planuojama atlikti akistatas, kitus galimus ir būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad policijos pareigūno S. K. tarnybiniame pranešime nurodomos aplinkybės apie įtariamojo autoritetą vietinio jaunimo tarpe ir apie tai, kad įtariamojo bijoma yra jokiais kitais objektyviais duomenimis nepagrįsta subjektyvi tyrėjo nuomonė, tačiau su tuo apeliacinis teismas sutikti negali. Kitų įtariamųjų parodymai apie M. A. vaidmenį, jo atliktus veiksmus, galimai įvykdytos šios veikos metu, bei aukščiau paminėtos aplinkybės duoda pagrindą daryti išvadą, kad pradinėje bylos tyrimo stadijoje, kuomet renkami, fiksuojami ir tikrinami nusikalstamų veikų nustatymui reikšmingi duomenys, siekiant užtikrinti vieną iš BPK 119 straipsnyje numatytų kardomosios priemonės keliamų tikslų – netrukdomo ikiteisminio tyrimo atlikimą, gali būti padaryta tik M. A. taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.
Šios aplinkybės leidžia tvirtinti, jog kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo pagrindas, numatytas BPK 122 str. 1 d. 2 p. yra. Šiuo atveju įtariamojo šeimyninė padėtis, gyvenamoji vieta, negali būti vienintelis ar lemiantis pagrindas, priimant sprendimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo.
Esant visoms pirmiau išvardytoms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-07-01 nutartimi, kardomoji priemonė – suėmimas, M. A. šioje proceso stadijoje skirta pagrįstai, esant sąlygoms ir pagrindams, kurie numatyti Lietuvos BPK 122 straipsnyje. Naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
įtariamojo M. A. gynėjos skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.