Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Ginklų fondo ieškinį atsakovams Z. V. ir T. V. dėl graižtvinio šautuvo M 14 pirkimo-pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretysis asmuo Krašto apsaugos ministerija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo ir trečiojo asmens atstovai ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas Ginklų fondas 2014-04-16 priėmimo-perdavimo aktu perdavė atsakovui Z. V., o pastarasis priėmė ginklą graižtvinį šautuvą M14, 308 Winchester, Nr. 1250821 (b.l. 5). Atsakovas už nurodytą ginklą sumokėjo ieškovui 347,55 Eur (b.l. 10). Šalių procesiniais dokumentais ir paaiškinimais nustatyta, jog atsakovas Z. V. pardavė nurodytą ginklą atsakovui T. V. už 3000 Lt. Iš 2016-10-24 Ginklų fondo rašto „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, jog graižtvinis šautuvas M14nuo 2003-09-05 iki 2014-04-16 priklausė LR Saugumo departamentui, nuo 2014-04-16 iki 2014-07-03 ginklas priklausė Z. V., o nuo 2014-07-03 - T. V. (b.l. 68).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais tarp ieškovo ir atsakovo Z. V. bei tarp atsakovų Z. V. ir T. V. sudarytus pirkimo - pardavimo sandorius dėl graižtvinio šautuvo M-14, Nr. 1250821 CK 1.80 str. 1 d. p. pagrindu bei taikyti restituciją, įpareigojant atsakovą T. V. grąžinti atsakovui Z. V. graižtvinį šautuvą M-14, Nr. 1250821, o Z. V. įpareigoti grąžinti T. V. jo sumokėtus už ginklą pinigus, taip pat įpareigoti Z. V. grąžinti ieškovui graižtvinį šautuvą M-14, o ieškovą įpareigoti grąžinti Z. V. jo sumokėtus 347,54 Eur.

CK 1.80 straipsnyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (1 dalis). Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, jog sandorio pripažinimas niekiniu dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms CK 1.80 str. 1 dalies pagrindu iš esmės reiškia konstatavimą, kad jis de jure neegzistuoja (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju sprendžiama dėl restitucijos taikymo (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Pagal bendrąją taisyklę niekiniai sandoriai negalioja ab initio (nuo jų sudarymo momento), tačiau tai savaime nereiškia, kad įvykę juridiniai faktai nesukėlė jokių pasekmių. Iš esmės ir niekiniai sandoriai sukelia tam tikrus materialius (faktinius) padarinius, nes ir niekiniai sandoriai jau galėjo būti įvykdyti – jų pagrindu galėjo būti perleistas turtas, suteiktos paslaugos ir pan.

Pažymėtina, jog ieškovo atstovas teismo posėdyje pripažino, jog graižtvinis šautuvas M-14 per darbuotojų klaidą buvo parduotas atsakovui Z. V., nors pagal Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2002 m. lapkričio 4 d. susitarimą Nr. 162/2001 šis ginklas negalėjo būto perduotas trečiosioms šalims.

Byloje esantys duomenys liudija, jog pusiau automatiniai šautuvai M14, tame tarpe ir ginčo šautuvas, buvo gauti paramos būdu iš JAV (b.l. 78) ir perduoti 2001-07-24 aktu (b.l. 80-81).

2014 m. vasario 14 d. Ginklų techninės būklės ir vertės nustatymo komisija protokolu Nr. 5GF-2 nustatė, jog graižtvinis šautuvas M-14, Nr. 1250821, buvo tinkamas naudoti bei nustatė ginklo vertę (b.l. 6-9). Ginklų fondo direktorius 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr.3A-37 „Dėl ginkluotės kainų nustatymo“ buvo įvertinta ginklo pardavimo kaina - 1200 Lt (b.l. 11-12). Taip pat nustatyta, jog Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija 2015 m. liepos 9 d. raštu Nr. 12-01-1357 kreipėsi į ieškovą, prašydama grąžinti dalį 2014 m. sausio 28 d. perdavimo aktu perduotos ginkluotės, įskaitant ir graižtvinį šautuvą M-14, Nr. 1250821 (b.l. 13). Byloje esanti 2015-10-23 Vidaus reikalų ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus išvada „Dėl ginklų fondo prie VRM darbuotojų veiksmų realizuojant pusiau automatinius šautuvus M-14“ Nr. 56VL-26 patvirtina, jog Ginklų fondo realizuoti 8 vnt. pusiau automatinių ginklų M-14 turi būti grąžinti valstybės nuosavybėn, siekiant užtikrinti Susitarimo nuostatų laikymąsi (b.l. 14-16). Pažymėtina, jog tarpvalstybinio Susitarimo c punktas uždraudė Lietuvos Respublikai iš JAV gautus ginklus išleisti į civilinę apyvartą, nes aiškiai apibrėžė, jog LR Vyriausybė naudos šios gynybos priemones ar gynybos paslaugas tik vidaus saugumo, teisėtos savigynos užtikrinimo tikslais ir dalyvavimui regioniniuose ar kolektyviniuose susitarimuose ar priemonėse pagal Jungtinių Tautų Chartiją (b.l. 29). Taigi iš Susitarimo nuostatų seka, jog nurodyti ginklai galėjo būti naudojami tik valstybės reikmėms ir juos galėjo naudoti tik valstybės pareigūnai, o ne privatūs fiziniais asmenys.

Svarbu pažymėti, jog VRM Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius savo išvadoje nustatė, kad VSD perduoti pusiau automatiniai šautuvai M-14 buvo gauti valstybės nuosavybėn iš JAV. Tuo tarpu Ginklų fondo sprendimas realizuoti nurodytus šautuvus prieštaravo 2002-11-04 Susitarimui tarp LR Vyriausybės ir JAV Vyriausybės dėl ginkluotės neperdavimo trečiosioms šalims. Pagal Susitarimą LRV įsipareigojo, neturėdama išankstinio rašytinio JAV Vyriausybės sutikimo dėl parduotų ar dovanotų gynybos priemonių, neleisti ne vienam asmeniui, kuris nėra Lietuvos Respublikos Vyriausybės pareigūnas, darbuotojas ar atstovas, naudoti JAV kilmės gynybos priemonių ir neleisti LRV pareigūnui, darbuotojui ar atstovui kam nors perduoti šių gynybos priemonių. Taip pat Susitarime numatyta sąlyga naudoti JAV perduotas gynybos priemones tik vidaus saugumo, teisėtos savigynos užtikrinimo tikslais ir dalyvaujant veikoje pagal regioninius ar kolektyvinius susitarimus ar priemonėse pagal Jungtinių Tautų Chartiją, KAM vertinimu, Susitarimas yra galiojanti tarptautinė sutartis, todėl jos sąlygų privalo laikytis Lietuvos Respublikoje (b.l. 14-16).

Taip pat nustatyta, jog 2001-09-11 Susitarimo ii) papunktyje impertayvia forma suformuluota, jog LR Vyriausybė, neturėdama išankstinio rašytinio J. V. Vyriausybės sutikimo neperduoda ir neleidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės pareigūnui, darbuotojui ar atstovui perduoti šių gynybos priemonių, mokytis jomis naudotis ar teikti kitas gynybos paslaugas dovanojimo, pardavimo ar kitokiu kitu būdu (b.l. 29). LR Užsienio reikalų ministerija 2002-11-04 rašte Nr. 583/2002 nurodė, jog LR Vyriausybė, neturėdama išankstinio rašytinio J. V. Vyriausybės sutikimo neperduoda ir neleidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės pareigūnui, darbuotojui ar atstovui perduoti šių gynybos priemonių, mokytis jomis naudotis ar teikti kitas gynybos paslaugas dovanojimo, pardavimo ar kitokiu kitu būdu (b.l. 30).

Taigi, išanalizavus ir įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovas Ginklų fondas realizavo pusiau automatinius ginklus M-14 nesilaikydamas Susitarimo, kuris vertintinas kaip tarptautinė sutartis, reikalavimų. Tokiu būdu teismas konstatuoja, jog ginčijamos pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo normas. CK 4.7 str. 1 d. nurodyta, jog kiekvienas asmuo nuosavybės teise gali turėti bet kuriuos daiktus, jeigu tie daiktai neišimti iš apyvartos arba nėra ribotai esantys apyvartoje. To paties straipsnio 2 d. nustato, jog išimti iš apyvartos yra tik išimtine valstybės nuosavybe esantys daiktai. CK 6.306 str. 1 d. nurodyta, jog pirkimo-pardavimo dalyku gali būti neišimti iš apyvartos daiktai. Aiškinant nurodytas įstatymo nuostatas santykyje su Susitarimu, darytina išvada, jog ginklų, gautų iš JAV Susitarimo pagrindu, civilinė apyvarta buvo uždrausta. Taigi, atsakovai neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo įsigyti nurodytų ginklų, o pardavėjas jų parduoti. Tokiu būdu ginčo sutartys pripažintinomis niekinėmis ir negaliojančiomis (CK 1.80 str. 1 d.).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad konstatuoti niekinio sandorio faktą ir taikyti jo teisines pasekmes teismas privalo ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis), t. y. šiuo atveju teismas nevaržomas ieškinio dalyko ir ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3- 355/2009).

Teismui pripažinus pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis, taikytina restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 d.). Restitucija yra civilinių teisių gynybos būdas, kai šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki pažeidimo, t. y. viena jos šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa tai, ką yra gavusi pagal šį sandorį (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.145 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalies nuostatą restitucijos taikymas siejamas su perduoto (įgyto) turto grąžinimu. Kadangi pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas perleido pirkėjui ginklą jo dispozicijon, tai, pripažinus sandorį negaliojančiu, pirkėjas privalo grąžinti pardavėjui ginklą, o pardavėjas pastarojo sumokėtą sumą. Pažymėtina, jog nagrinėjamojoje byloje restitucija privalo būti taikoma ir sumokėta suma už ginklą grąžinama, nes pirkėjai neteisėto sandorio pagrindu įgijo iš pardavėjo ginklą. Pažymėtina, jog iš neteisės teisė neatsiranda. Juolab, kad ginčijami pirkimo - pardavimo sandoriai buvo sudaryti jau esant galiojančiam tarptautiniam susitarimui (b.l. 29-30). Konstatavus pirminio 2014-04-16 sandorio neteisėtumo faktą, taikoma restitucija tarp atsakovų - atsakovas Z. V. įpareigotinas grąžinti atsakovui T. V. jo sumokėtus 3000 Lt, t.y. 870 Eur, o atsakovas T. V. įpareigotinas grąžinti Z. V. ginčo ginklą. Atitinkamai Z. V. grąžina ieškovui ginklą, o ieškovas pastarojo sumokėtą pinigų sumą.

Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas nagrinėjamojoje byloje vadovaujasi CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nors ieškinys buvo patenkintas visiškai, tačiau byloje konstatuota, jog ginčijami sandoriai buvo atlikti dėl valstybės institucijos darbuotojų aplaidumo, todėl atsakovams dėl valstybės pareigūnų netinkamo pareigų vykdymo negali būti užkrauta našta atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Teismo vertinimu, bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovų veiksmų, o dėl ieškovo darbuotojų aplaidumo. Tokiu būdu teismas nepriteisia ieškovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Remiantis CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p., iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistinos 12,02 Eur pašto išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 259 str., 263-270 str. str., 279 str., 301 str., 307 str.,

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti tarp ieškovo Lietuvos Respublikos Ginklų fondo, kodas: 191769098 ir atsakovo Z. V., a.k.: (duomenys neskelbtini), sudarytą 2014-04-16 pirkimo - pardavimo sandorį dėl graižtvinio šautuvo M-14, Nr. 1250821, negaliojančiu ab initio.

Pripažinti tarp atsakovo Z. V., a.k.: (duomenys neskelbtini) ir atsakovo T. V., a.k.: (duomenys neskelbtini) sudarytą 2014-07-03 pirkimo - pardavimo sandorį dėl graižtvinio šautuvo M-14, Nr. 1250821, negaliojančiu ab initio.

įpareigoti atsakovą T. V. grąžinti graižtvinį šautuvą M-14, Nr. 1250821 atsakovui Z. V., o atsakovą Z. V. įpareigoti grąžinti atsakovui T. V. jo sumokėtus 3000 Lt, t.y. 870 Eur, už graižtvinį šautuvą M-14, Nr. 1250821.įpareigoti atsakovą Z. V. grąžinti ieškovui Lietuvos Respublikos Ginklų fondui graižtvinį šautuvą M-14, o ieškovą įpareigoti grąžinti Z. V. jo sumokėtus 347,54 Eur už graižtvinį šautuvą M-14.

Ieškinį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio ir atstovavimo - atmesti.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos Ginklų fondo į valstybės biudžetą 12,02 Eur (dvylika Eur ir 02 eurocentų) pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.