Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-12-30 · Civilinė byla Nr. 2A-943-275/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-30
Bylos Nr.
2A-943-275/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-11686-2009-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Vidas Stankevičius
Ieškovas
If P
Atsakovas
UADB ,,Industrijos garantas“
Trečiasis asmuo
P. S., AAS ,,Gjensidige Baltic“
Kategorijos
  • 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-943-275/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-11686-2009-9Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.4.; 73.2.5.5.; 73.2.6.1.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Vido Stankevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo If P&C Insurance AS apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo If P&C Insurance AS ieškinį atsakovui UADB ,,Industrijos garantas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys P. S. , AAS ,,Gjensidige Baltic“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas If P&C Insurance AS kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 8 623 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-04-11 įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė P. S. vairuojamas automobilis VW JETTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir E. Z. vairuojamas automobilis VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal eismo įvykio dalyvių surašytą deklaraciją, P. S. yra šio eismo įvykio kaltininkas. Automobilis VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas draudimu ,,Casco“ AB ,,If draudimas“, todėl AB ,,If draudimas“ atlygino šio eismo įvykio metu padarytą 8 623 Lt žalą draudėjui E. Z. AB ,,If draudimas“ prijungus prie AS IF Eesti Kindlustus (įsigyjanti bendrovė) bei įsigyjančiai bendrovei jungimosi procese pakeitus pavadinimą į If P&C Insurance AS, visos AB ,,If draudimas“ teisės ir pareigos perėjo bendrovei If P&C Insurance AS. Automobilio VW JETTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta UADB ,,Industrijos garantas“, todėl ieškovas įgijo išmokėtos draudimo išmokos dydžio atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą UADB ,,Industrijos garantas“. Atsakovas 2009-07-01 raštu informavo ieškovą, kad draudimo išmoka dėl eismo įvykio negali būti sumokėta, kadangi ieškovo draudėjas E. Z. pažeidė kelių eismo taisykles ir yra atsakingas dėl eismo įvykio kilimo ir pasekmių atsiradimo. Ieškovas su tokiu atsakovo argumentu nesutiko. Eismo įvykio deklaracijoje eismo įvykio dalyviai nenubraižė eismo įvykio schemos. Iš E. Z. pranešime apie eismo įvykį nubraižytos schemos matyti, kad prieš pat susidūrimą abi transporto priemonės buvo greta viena kitos, tuo tarpu atsakovo kartu su 2009-07-01 raštu ieškovui atsiųstoje atsakovo draudėjo P. S. pasirašytoje bei 2009-04-14 sudarytoje eismo įvykio schemoje pavaizduota kitokia transporto priemonių padėtis iki eismo įvykio. Tačiau abiem atvejais akivaizdu, kad ieškovo draudėjo vairuojamas automobilis VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lenkimo manevrą pradėjo anksčiau nei atsakovo draudėjo automobilis pradėjo sukimo manevrą į kairę. Atsakovo draudėjas privalėjo pastebėti lenkimą jau atliekančią transporto priemonę ir ją praleisti. Abiejose (tiek P. S. , tiek E. Z. ) braižytose eismo įvykio schemose matyti, kad dar iki posūkio į kairę manevro pradžios ieškovo draudėjo E. Z. vairuojamas automobilis jau važiavo priešpriešinėje eismo juostoje, t.y. jau lenkė atsakovo draudėjo automobilį. Dėl to konstatuotina, kad būtent atsakovo draudėjas P. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 161 ir 162 punktus. Atsakovo draudėjo neatidumas ir neįsitikinimas, kad jo niekas nelenkia, buvo pagrindinė ir vienintelė priežastis, dėl kurios kilo eismo įvykis ir buvo padaryta žala ieškovo draudėjui. Tai patvirtina ir P. S. parašas eismo įvykio deklaracijoje, kuriuo P. S. prisiėmė visą atsakomybę už padarytą žalą. Tai yra pirminis įrodymas, kuris buvo surašytas iš karto po eismo įvykio ir labiau atspindi tikrąją situaciją ir eismo įvykio dalyvių vidinį įsitikinimą dėl eismo įvykio kaltininko. E. Z., lenkdamas P. S. vairuojamą automobilį, kuris staiga pradėjo sukti į kairę, neturėjo galimybės išvengti susidūrimo. Be to, nėra patvirtinta jokiais įrodymais, kad P. S. vairuojamas automobilis rodė kairįjį posūkio signalą. Nepriklausomai nuo to, ar P. S. vairuojamas automobilis prieš sukant į kairę rodė kairįjį posūkio signalą ar ne, jo vairuojamas automobilis neįgijo važiavimo pirmumo teisės jį jau lenkusios transporto priemonės atžvilgiu. Net jeigu būtų nustatyta ir įrodyta, kad lenkimas įvyko pėsčiųjų perėjoje, reikia vertinti šio pažeidimo galimą įtaką eismo įvykio kilimui ir nustatyti kiekvieno iš eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį, išreikštą procentais (šiuo atveju būtų galima taikyti mišrią atsakomybę), ir tai turėtų būti laikoma pagrindu žalos dydžiui nustatyti. Tačiau tai nereiškia, kad atsakovo draudėjas yra nekaltas ir atsakovui nekyla pareiga atlyginti žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 20101 m. spalio 7 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad tretysis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“, kuris su E. Z. buvo sudaręs privalomojo transporto priemonės draudimo sutartį, pagal P. S. prašymą atlygino žalą jo vairuojamo automobilio VW JETTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui ir išmokėjo 744 Lt draudimo išmoką. AAS „Gjensidige Baltic“ gavusi P. S. prašymą atlyginti žalą, įvertino eismo įvykio deklaraciją, eismo įvykio dalyvių paaiškinimus, apžiūrėjo transporto priemones, eismo įvykio vietą ir padarė išvadą, kad dėl eismo įvykio yra kaltas VW PASSAT vairuotojas E. Z., kuris pažeidė Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 p. ir 145.4 p. Teismas nurodė, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 str. nustato eismo įvykio deklaracijos sąvoką – eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų eismo įvykio vietoje užpildyta ir pasirašyta forma, kurioje fiksuojamas eismo įvykio faktas, aprašomos aplinkybės ir braižoma schema. Minėto įstatymo 12 str. nustato eismo įvykio dalyvių ir nukentėjusių trečiųjų asmenų pareigas, tame tarpe pareigą tais atvejais, kai eismo įvykio dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir, vadovaudamiesi Kelių eismo taisyklių nuostatomis, nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, – eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems eismo dalyviams pasirašyti. Tokią pat pareigą numato ir Kelių eismo taisyklių 232 p. Teismas taip pat konstatavo, kad iš byloje pateiktos eismo įvykio deklaracijos matyti, jog eismo įvykio metu eismo dalyviai nepilnai užpildė deklaraciją, t.y. joje nenurodė vieno iš būtinų elementų – eismo įvykio schemos. Todėl sprendė, kad šiuo atveju vien deklaracija kaip įrodymu eismo įvykio kaltininkui nustatyti vadovautis nėra galima. Teismas atsižvelgė į tai, kad P. S. paaiškino, jog dėl eismo įvykio buvo labai sukrėstas, susijaudinęs, lietuviškai nemoka skaityti ir pasirašė tokią deklaraciją, nes kitas eismo dalyvis patikino, kad nieko nereikia daryti, viską sumokės draudimo kompanija. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nesivadovavo eismo įvykio deklaracijoje padarytu įrašu dėl eismo įvykio kaltininko. Teismas motyvavo, kad eismo įvykio dalyvių paaiškinimai dėl eismo įvykio bei liudytojų parodymai byloje dėl įvykio yra prieštaringi. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų bei eismo dalyvių paaiškinimų, liudytojų parodymų nustatyta, kad abi transporto priemonės važiavo viena kryptimi. P. S. vairuojama transporto priemonė važiavo pirma. P. S. teigimu, jis prieš 15-30 metrų pradėjo rodyti kairio posūkio signalą ir jau pradėjęs manevrą pajuto smūgį į kairę automobilio pusę. E. Z. nurodymu, P. S. vairuojamas automobilis posūkio signalo nerodė, todėl jis nusprendė jį aplenkti, o automobiliams susilyginus, P. S. vairuojamas automobilis padarė staigų posūkį į kairę, todėl išvengti susidūrimo nebuvo galima. Liudytojas J. G. parodė, jog nematė, ar P. S. vairuojamas automobilis rodė posūkį, bet nurodė, kad VW PASSAT stabdymo kelias prasideda pėsčiųjų perėjoje ir tęsiasi už jos. Todėl remiantis byloje esančiais įrodymais vienareikšmiškai teigti, jog P. S. nerodė kairio posūkio signalo prieš pradėdamas manevrą į kairę ir neįsitikino bei nepraleido jį lenkiančios transporto priemonės, nėra pagrindo. Taip pat byloje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų kategoriškai teigti, kad E. Z. lenkdamas P. S. vairuojamą transporto priemonę nematė, jog priekyje jo važiuojanti transporto priemonė rodo kairio posūkio signalą bei nepalaukė, kol bus atlaisvinta jo važiuojama kelio juosta. Tačiau iš eismo įvykio vietos fotonuotraukų matyti, kad eismo įvykis įvyko sankryžoje, kuri nors ir nėra pažymėta sankryžos ženklu, tačiau prieš pat sankryžą yra pėsčiųjų perėja (ženklas su žymėjimu), prieš kurią yra pažymėta ištisinė kelio juosta. Kelių eismo taisyklių 145 p. nustato, kad lenkti yra draudžiama pėsčiųjų perėjose. Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 p. numatyta, jog siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus pavojingose kelio vietose, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą magistraliniuose keliuose. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. Teismas sprendė, kad įvertinus atstumą nuo pėsčiųjų perėjos iki sankryžos, tikėtina, jog E. Z. vairuojamas automobilis lenkimo manevrą pradėjo pėsčiųjų perėjoje bei kirsdamas ištisinę siaurą liniją, todėl tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus (145 p., 3 priedo 1.1 p.). Įvertinęs aukščiau išdėstytą teismas leikė, kad E. Z. veiksmai, t.y. imperatyvių Kelių eismo taisyklių pažeidimai, sąlygojo eismo įvykio kilimą ir transporto priemonių apgadinimą, todėl E. Z. laikytinas kaltu dėl eismo įvykio kilimo. Tokiu atveju atsakovui, kaip P. S. draudikui, nekyla pareiga atlyginti ieškovo patirtus nuostolius dėl eismo įvykio E. Z. išmokėjus draudimo išmoką pagal „Casco“ draudimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

If P&C Insurance AS apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 8 623 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad P. S., pasirašė eismo įvykio deklaracijoje ir taip pripažino kaltę dėl eismo įvykio, todėl atsakovui (kuris yra atsakingas už P. S. padarytą žalą) kyla pareiga įrodyti buvus priešingai, t.y. kad P. S. kaltės dėl eismo įvykio nėra, taip pat kad jis įvykdė visas jam kaip eismo dalyviui keliamas pareigas (įsitikinti, ar atlikdamas posūkio į kairę manevrą nesudarys kliūties kitiems kelių eismo dalyviams, taip pat rodyti posūkio signalą (KET 88.2. p.) ir persirikiuoti prie kairiojo eismo juostos krašto. Pirmos instancijos teismas šią įrodinėjimo pareigą paskirstė neteisingai, todėl netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Pirmos instancijos teismas, atmesdamas kaip įrodymą eismo įvykio dalyvių užpildytą eismo įvykio deklaraciją, kurioje eismo įvykio dalyvis P. S. savo parašu patvirtino savo kaltę dėl eismo įvykio, vadovavosi P. S. paaiškinimais, kad dėl eismo įvykio buvo labai sukrėstas, susijaudinęs, lietuviškai nemoka skaityti ir pasirašė deklaraciją, nes kitas eismo dalyvis patikino, kad nieko nereikia daryti, viską sumokės draudimo kompanija. Teismas šiuos trečiojo asmens paaiškinimus turėjo vertinti kritiškai, kadangi P. S. yra suinteresuotas bylos baigtimi, ir teismas tokiais paaiškinimais, nesant kitų patikimų įrodymų, turėjo nesivadovauti priimant sprendimą. Ieškovas neginčija fakto, kad po eismo įvykio P. S. galėjo būti susijaudinęs, tačiau mano, kad šio asmens susijaudinimas negalėjo būti tokio lygio, kad žmogus nebūtų supratęs savo veiksmų reikšmės ir pasekmių. Priešingu atveju bet kurią eismo įvykio deklaraciją, kuri yra ypač reikšmingas įrodymas nustatinėjant už žalą atsakingus asmenis, būtų labai paprasta nuginčyti dalyviams tiesiog pareiškus, po įvykio jie buvo susijaudinę ir nesuprato, ant ko pasirašo. Teismas nepagrįstai vadovavosi P. S. paaiškinimus, kad jis nemoka lietuvių kalbos ir dėl to nesuprato, dėl ko pasirašo eismo įvykio deklaracijoje. Kadangi P. S. yra Lietuvos Respublikos pilietis ir čia nuolat gyvena, jis turi turėti bent minimalias lietuvių kalbos žinias, ir turėjo suprasti, ką deklaracijoje reiškia žodžiai „esu kaltas“. Jeigu P. S. visiškai nesuprato lietuvių kalbos, jis turėjo elgtis rūpestingai ir apdairiai ir paprašyti, kad į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai išverstų jam nesuprantamą tekstą arba tiesiog atsisakyti pasirašyti deklaraciją ir eismo įvykį apiforminti kelių policijoje. Ieškovo nuomone, įvykio schemos nebuvimas nėra pakankamas pagrindas tokio svarbaus įrodymo atmetimui. Nesant deklaracijoje įvykio schemos, įvykio schema tampa įrodinėjimo dalyku. Kadangi įvykis kelių policijoje nebuvo formintas dėl P. S. kaltės (jis pripažino kaltę), tai dėl įvykio schemos nebuvimo yra kaltas pats P. S. Todėl jam turėtų tekti ir pareiga įrodyti, kad įvykis įvyko tokiomis aplinkybėmis, kurios šalina jo kaltę. Savo atsiliepime į ieškinį P. S. nurodė, kad jis žiūrėjo į visus veidrodėlius ir E. Z. vairuojamo automobilio VW PASSAT nematė. Tokia situacija yra negalima, nes automobilis VW PASSAT negalėjo atsirasti iš niekur - jis turėjo važiuoti iš paskos arba šalia (jeigu jau pradėjęs lenkimo manevrą) P. S. vairuojamo automobilio. Iš šių P. S. paaiškinimų darytinos tik 2 išvados - arba P. S. nepažiūrėjo į veidrodėlius, kad įsitikinti, ar nėra jį lenkiančių automobilių, arba jo veidrodėliai buvo sureguliuoti netinkamai. Be to, galinio vaizdo veidrodėlyje P. S. turėjo matyti ir šioje byloje liudytoju kviesto ir apklausto J. G. automobilį, kuris anot jo parodymų teisme „važiavo iš paskos VW PASSAT“ automobilio. Kadangi P. S. nematė ir šio automobilio, galimos 2 versijos - šis liudytojas iš paskos nevažiavo arba P. S. į veidrodėlius visai nežiūrėjo. Pirmuoju atveju turėtų kilti klausimas dėl melagingų liudytojo parodymų byloje, antruoju - dėl P. S. paaiškinimų patikimumo ir nuoseklumo bei jų atmetimo kaip įrodymo byloje. Dėl šios priežasties P. S. paaiškinimai, kad jis rodė posūkio signalą, taip pat atmestini. E. Z. parodymai byloje yra nuoseklūs ir logiški (jis pradėjo lenkimo manevrą, nes priekyje važiavęs automobilis nerodė kairio posūkio signalo) ir jais netikėti pagrindo nėra, tačiau teismas nepagrįstai vadovavosi P. S. parodymais ir sprendė, kad posūkio signalas buvo rodomas. Ieškovo nuomone, mažai tikėtina, kad E. Z. pradėtų lenkimo manevrą, kai priekyje važiuojantis automobilis rodo kairio posūkio signalą, nebent jis norėtų eismo įvykį sukelti tyčia. Mirksintį posūkio signalą lengva pastebėti, nebent jis buvo pradėtas rodyti tik tada, kai E. Z. vairuojamas automobilis jau buvo susilyginęs su P. S. vairuojamu automobiliu (t.y. posūkio signalas buvo pradėtas rodyti per vėlai). Automobilių apgadinimai (apgadintas E. Z. automobilio kairys visas šonas bei P. S. automobilio priekis) rodo, kad susidūrimas įvykio tuo metu, kai E. Z. automobilis jau buvo susilyginęs su P. S. automobiliu, t.y. E. Z. jau buvo įpusėjęs lenkimo manevrą, kai P. S. pradėjo posūkio manevrą. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina, kad P. S. nevykdė Kelių eismo taisyklių 106 punkte nurodytų pareigų (įsitikinti, kad atlikti posūkio manevrą yra saugu ir duoti kelią kitiems eismo dalyviams). Pirmos instancijos teismas nevertino P. S. ir E. Z. padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų priežastinio ryšio su kilusiu eismo įvykiu ir žala. Ieškovas pripažįsta, kad E. Z. lenkimo manevrą vykdė neleistinoje vietoje -lenkiama buvo pėsčiųjų perėjoje, tačiau šis Kelių eismo taisyklių pažeidimas su kilusiu eismo įvykiu neturi priežastinio ryšio - lenkimas pėsčiųjų perėjose yra ribojamas pėsčiųjų saugumui užtikrinti, o šiuo atveju pėstieji nenukentėjo. Aplinkybė, kad E. Z. lenkimo manevrą vykdė esant ištisinei linijai taip pat neturi priežastinio ryšio su įvykio kilimu, nes sprendžiant ištisinės linijos trumpumo bei vertinat, kad ji prasidėjo prieš sankryžą ir baigėsi iškart už sankryžos, labai tikėtina, kad lenkimo manevras buvo pradėtas toje vietoje, kur priešpriešinio eismo juostas dar skyrė punktyrinė linija. Be to, šis E. Z. galimai įvykdytas kelių eismo taisyklių pažeidimas priežastinio ryšio su kilusiu eismo įvykiu neturi, nes jis nebūtų pradėjęs lenkimo manevro, jeigu P. S. būtų rodęs kairio posūkio signalą. Konstatavęs, kad E. Z. padarė aukščiau paminėtus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, teismas nepagrįstai nepasisakė, kuo remiantis jis sprendžia, jog kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė P. S. . Vien ta aplinkybė, kad kelių eismo taisykles pažeidė E. Z., neįrodo, jog P. S. jokių kelių eismo taisyklių pažeidimų, turėjusių priežastinį ryšį su kilusiu eismo įvykiu, nepadarė.

Atsiliepimas

Atsakovas UADB „Industrijos garantas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas eismo dalyvių užpildytos deklaracijos pagrįstai nevertino kaip įrodymo ir pagrįstai vadovavosi trečiojo asmens P. S. paaiškinimais, kad jis nemoka lietuvių kalbos ir dėl to nesuprato, dėl ko pasirašo eismo įvykio deklaracijoje. Tai patvirtina ir paties P. S. elgesys po eismo įvykio, jis manė, kad yra nukentėjusysis, todėl kreipėsi į E. Z. draudiką AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, kuris apdraudė automobilį VW PAESAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Draudikas AAS „Gjensidige Baltic“ išanalizavo žalos byloje surinktus dokumentus, eismo įvykio dalyvių paaiškinimus, apžiūrėjo automobilių sugadinimus, apžiūrėjo eismo įvykio vietą ir priėmė sprendimą išmokėti bei išmokėjo automobilio VW JETTA, kurį vairavo P. S., savininkui 744 Lt draudimo išmoką. AAS „Gjensidige Baltic“ taip pat nustatė, kad eismo įvykio kaltininkas yra E. Z. , kuris pažeidė Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punktą ir 145.4 punktą. Be to P. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad į autoįvykio vietą buvo kviesta policija, kuri taip pat nurodė, kad eismo įvykio kaltininkas yra E. Z. Atsakovas nesutinka su apelianto nuomone, kad eismo įvykio deklaracija, kurioje nėra detaliai nubraižyta eismo įvykio schema yra ypač reikšmingas įrodymas nustatinėjant už žalą atsakingus asmenis. Šiuo konkrečiu atveju, kadangi nėra detalios eismo įvykio schemos, reikšmingais įrodymais yra laikytini eismo įvykio dalyvių ir liudytojų paaiškinimai apie eismo įvykio aplinkybes. Apeliantas, apeliaciniame skunde pripažįsta, kad E. Z. lenkimo manevrą vykdė neleistinoje vietoje - pėsčiųjų perėjoje ir kad lenkimo manevrą vykdė esant ištisinei linijai, ką iš pradžių ginčijo. Tačiau apeliantas tarp šių savo įvykdytų eismo taisyklių pažeidimų su kilusiu eismo įvykiu nesieja priežastiniu ryšiu. Apeliantas nurodo, kad jei P. S. būtų rodęs posūkio signalą, jis nebūtų lenkęs. Byloje nėra įrodyta, kad P. S. kairio posūkio signalo nerodė, byloje nėra objektyvių įrodymų, leidžiančių suabejoti P. S. duotais paaiškinimais. Be to, jei E. Z. nebūtų pažeidęs kelių eismo taisyklių, t.y. jei E. Z. būtų važiavęs, kaip reikalauja kelio ženklai ir ženklinimai, nebūtų įvykęs eismo įvykis. E. Z. neteisėti veiksmai tiesiogiai įtakojo eismo įvykio kilimą ir buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu ir pasekmėmis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas atmestinas.

Dėl įrodinėjimo pareigų paskirstymo ir įrodymų vertinimo

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, dėl kokios priežasties teismas nesivadovauja eismo įvykio deklaracijoje esančiu vairuotojo, vairavusio automobilį VW Jetta, apdraustą atsakovo, patvirtinimu, jog jis atsakingas už padarytą žalą - dėl to, kad eismo įvykio metu vairuotojai nepilnai užpildė deklaraciją, nenurodė vieno iš būtinų elementų – eismo įvykio schemos. Išvadą, jog dėl autoįvykio kaltas ieškovo draudėjas E. Z., teismas padarė remdamasis eismo įvykio vietos fotonuotraukomis, iš kurių matyti, jog prieš pat sankryžą yra pėsčiųjų perėja, prieš kurią yra pažymėta ištisinė kelio juosta. Padaręs išvadą, jog tikėtina, kad E. Z. automobilis lenkimo manevrą pradėjo pėsčiųjų perėjoje, bei kirsdamas ištisinę liniją, teismas vertino, jog šie pažeidimai sąlygojo eismo įvykio kilimą. Ieškovas apeliaciniame skunde neneigia šių E. Z. padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų, tačiau teigia, kad pažeidimai neturi priežastinio ryšio su eismo įvykiu. Šie argumentai atmestini, nes nesant pakankamų duomenų padaryti išvadai, ar vairuotojas P. S. rodė kairįjį posūkio signalą, byloje reikšmingomis aplinkybėmis yra tai, ar kitas eismo dalyvis nepažeidė KET reikalavimų, kurių laikymasis būtų užtikrinęs saugų eismą. Byloje turi būti padaryta išvada, kokioje sankryžoje įvyko susidūrimas. Tai, jog nuotraukoje ( b. l. 61) matyti, kad susidūrimas įvyko pagrindinio ir šalutinio kelio sankryžoje, leidžia daryti išvadą, kad E. Z. lenkė sankryžoje, o tokį lenkimą draudžia (duomenys neskelbtini) 1. punkto reikalavimai. Šis draudimas užtikrina, kad tuo atveju, jei nėra galimybės pastebėti kito eismo dalyvio daromo manevro (galimai ir dėl techninių priežasčių), autoįvykio galima išvengti. Tai leidžia daryti išvadą, kad šio draudimo pažeidimas yra priežastiniame ryšyje su įvykusiu autoįvykiu ir dėl to pagrįstai kaltu dėl autoįvykio pripažintas E. Z. . Be to, liudytojo J. G. parodymai, duoti 2010-04-06 teismo posėdžio metu ( b.l.111), apie tai, kad pirmiau pradėjo daryti posūkį VW Jetta, o tik vėliau kitas automobilis lenkė, bei parodymai, kad automobilis VW Passat greitį padidino, leidžia daryti išvadą, kad lenkimo metu VW Passat važiavo didesniu, nei leistinas 50 km/val. greitis, todėl šie duomenys taip pat leidžia daryti išvadą, kad ieškovo draudėjas kaltas dėl autoįvykio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidų įrodymus pateikė tik ieškovo atstovė, atmetus apeliacinį skundą, prašymas dėl jų priteisimo atmestinas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rita KisielienėDanutė KutrienėVidas Stankevičius