Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų. Laisvės atėmimo bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.

Iš V. L. priteista nukentėjusiajai M. B. 3 331 Lt turtinei ir 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 907 Lt O. J. turtinei žalai atlyginti. O. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2008 m. gegužės 4 d., apie 19 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) , M. ir P. M. sodyboje esančio gyvenamojo namo virtuvėje, asmeninio konflikto su S. K. metu tyčia vieną kartą smogė jam virtuviniu peiliu į kaklo sritį, mažiausiai du smūgius sudavė kumščiu į krūtinės sritį, po ko, S. K. nugriuvus ant grindų, apie keturis kartus įspyrė jam į galvą, po to nuvilkęs jį į kambarį virtuviniu samčiu sudavė apie šešis kartus į galvą ir taip padarė nukentėjusiajam galvos smegenų sumušimą, sukėlusį kraujo išsiliejimą po kietuoju ir minkštuoju galvos smegenų dangalais bei į galvos smegenų skilvelius, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose, poodines kraujosruvas kairio skruosto srityje, kaktos dešinėje, tiesioginius kairės pusės III-VI šonkaulių lūžius pagal priekinę pažastinę liniją, dešinės pusės tiesioginius III-IV šonkaulių lūžius pagal priekinę pažastinę liniją, kirstines-pjautines žaizdas kaktos dešinėje pusėje, kairio momens srityje, už kairės ausies, kairės ausies kaušelio vidurinėje dalyje, kairio skruosto srityje, sprando kairėje, kaklo vidurinėje dalyje, poodines kraujosruvas krūtinės ląstos kairėje, abiejų šlaunų srityse, todėl dėl į galvą suduotų smūgių, sukėlusių galvos smegenų sumušimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju ir minkštuoju galvos smegenų dangalais bei į galvos smegenų skilvelius, nukentėjusysis įvykio vietoje mirė.

V. L. ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. L. apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. V. L. kaltė padarius BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas, remdamasis BPK 20 straipsniu, įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Nuteistasis neginčija faktinių bylos aplinkybių, todėl nuosprendis peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kauno apygardos teismas, skirdamas V. L. bausmę, atsižvelgė į tai, kad apeliantas padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), dėl ko buvo sukelti sunkūs ir neatitaisomi padariniai, nusikalstama veika baigta. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino V. L. asmenybę (charakterizuojamas neigiamai, anksčiau teistas (taip pat ir už nužudymą (1961 m. BK 104 straipsnis)), šį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui). Apygardos teismas nuosprendyje teisingai konstatavo, kad V. L. , kaip asmenybė, yra labai pavojingas visuomenei. Nuteistasis apeliaciniame skunde neišdėstė jokių naujų įtikinamų argumentų, dėl kurių jam reikėtų paskirtą laisvės atėmimo bausmę švelninti. Apeliantas skunde nurodė, kad pats nuvyko į policijos komisariatą. Tačiau iš nuteistojo parodymų ikiteisminio tyrimo ir teisme metu matyti, kad iškart po nužudymo jis ant prieangio durų užkabino ir užrakino spyną, raktą išmetė, o pats klaidžiojo po mišką, miegojo svetimame kluone (t. 1, b. l. 110-112, 121-136, t. 2, b. l. 108-109). Iš liudytojo R. G. parodymų matyti, kad dėl šio nusikaltimo padarymo įtarė V. L. , jo ieškojo, jam (nuteistajam) kelis kartus skambino mobiliuoju telefonu, tačiau pastarasis neatsiliepdavo. 2008 m. gegužės 6 d., t. y. praėjus dviem paroms po nusikaltimo padarymo, nuteistasis jam (liudytojui) į mobilų telefoną parašė žinutę ir pranešė, kad laukia įvykio vietoje (t. 2, b. l. 110-111). Iš nuteistojo parodymų matyti, kad po nusikaltimo padarymo slapstėsi, nes bijojo atsakomybės, o policijos pareigūnams pasidavė todėl, kad suprato, jog jo ieško ir neišvengs atsakomybės. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis po nusikaltimo padarymo savanoriškai pats nuvyko į policiją ir prisipažino padaręs nusikaltimą. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie nuteistojo teiginiai niekuo nepagrįsti, yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmetami. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmei skirti svarbias aplinkybes ir paskyrė V. L. už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausmę, kuri yra šiek tiek griežtesnė už įstatyme numatytą bausmės vidurkį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio 2007 m. liepos 21 d., redakcija). Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų, V. L. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą ir nepažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. L. apeliacinį skundą atmesti.