- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-06
- Bylos Nr.
- 2A-167-44/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Povilaitis (pirm.), Egidijus Mockevičius, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- P. N.
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių apygardos prokuratūros, Radviliškio rajono notarų biuro
- Kategorijos
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Povilaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo J. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-58-68/2008 pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovui P. N. ir tretiesiems asmenims Radviliškio rajono notarų biuro notarei D. V., Šiaulių apygardos vyriausiajam prokurorui bei Šiaulių apskrities viršininko administracijai dėl pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti pirkimo-pardavimo sutartimi 2001m. balandžio 18 d. tarp ieškovo J. S. ir atsakovo P. N. pasirašytą nuosavybės teisių į nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą perleidimo sutartį, pagal kurią P. N. pardavė ieškovui teisę į 10 ha žemės. Ieškovas nurodė, kad 2001m. balandžio 18 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta nuosavybės teisių į nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą perleidimo sutartis, pagal kurią P. N. perleido ieškovui teisę į 10 ha žemės - išlikusio J. M., A. V. O., K. V. nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą. Sutartį patvirtino Radviliškio rajono notarų biuro notarė D.V.. 2001 m. balandžio 19 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyrius parengė pažymą Nr. 6-35, kurioje nurodė, kad ieškovas J.S. į buvusių savininkų J. M., A. V. O. ir K. V. nekilnojamąjį turtą – 34,78 ha žemės, turi nuosavybės teisę į 10 ha žemės. 2003 m. rugsėjo 18 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 71-14728-15605 ieškovui buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. M., A. V. O. ir K. V. nekilnojamojo turto dalį – 10 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 9,18 ha žemės sklypą, esantį Šiaulių apskrityje, Radviliškio rajone, Batkūnų kaime. 2006m. rugsėjo 29 d. Šiaulių vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiais Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus parengtas pažymas, teisės atkurti išlikusio nekilnojamojo turto perleidimo sutartį ir kt. Nors ieškinyje nurodoma, kad J.S. yra sąžiningas įgijėjas, tačiau Prokuroras prašo taikyti restituciją ir įpareigoti grąžinti valstybės dispozicijon dalį žemės sklypo. 2001m. balandžio 18 d. nuosavybės teisių į nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atstatymą perleidimo sutartį Prokuroras traktuoja kaip neatlygintiną sandorį, tačiau tai buvo nuosavybės teisių pirkimo-pardavimo sutartis. LR Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios tiek turtinių, tiek asmeninių neturtinių teisių perdavimą kitam asmeniui, turto perleidimo sandorio nenumato, todėl vertinant, kad sandoris tarp šalių buvo sudarytas, reikėtų remtis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Prieš sudarant sandorį ieškovas su atsakovu susitarė, kad už teisių perleidimą atsakovui sumokės 7000 Lt. Šią pinigų sumą ieškovas nuėmė nuo savo atsiskaitomosios sąskaitos Lietuvos Žemės ūkio banke ir dalyvaujant liudytojams sumokėjo atsakovui. Nors pačioje notaro patvirtintoje sutartyje pardavimo kaina ir sumokėjimo terminas nėra numatytas, tačiau 2001m. balandžio 18 d. sudaryta nuosavybės teisių į nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą perleidimo sutartis pripažintina pirkimo-pardavimo sutartimi. Ieškovas yra sąžiningas įgijėjas, jam nebuvo žinoma ir neturėjo būti žinoma, kad atsakovas neturi teisės į nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atkūrimą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių rajono apylinkės teismas 2008m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad 1999 m. gegužės 13 d. įstatymo Nr. VIII-1181 pagrindu, 2001-04-18 sutartimi, atsakovas P. N. perleido ieškovui J. S. teisę į 10 ha iš 34,78 ha J. M., A. V., K. V. nuosavybės teise valdytos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), o Radviliškio rajono notarų biuro notarė patvirtino šią teisės į nuosavybės teisės į žemę atstatymo perleidimo sutartį. J. S. perleidžiamą teisę priėmė ir apmokėjo sutarties sudarymo išlaidas. Teismas nustatė, kad neturinčiam teisės į J. M., A. V. ir K. V. 34,78 ha nuosavybės teise valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini), atsakovui Petrui N. R. rajono žemėtvarkos skyrius pripažino teisę į minėtų asmenų žemę ir 2001-04-06 išdavė atitinkamas pažymas. 2001-04-19 Radviliškio žemėtvarkos skyrius parengė pažymą Nr. 6-35 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kurioje nurodyta, kad pagal J. S. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus J. S. turi nuosavybės teisę į 10 ha žemės. 2001-05-04 Šiaulių apskrities viršininko administracija patvirtino išvadą Nr. 71-4778, kurioje nurodyta, kad J. S. turi teisę į 10 ha žemės pagal 2001-04-18 notaro patvirtintą sutartį. 2003-09-18 Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 71-14728-15605 J. S. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią J. M., A. V. ir K. V. turto dalį – 10 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 9,18 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Specialiųjų tyrimo tarnybos Šiaulių skyriuje 2004-10-11 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., BK 228 str. 1 d., BK 300 str. 1 d. atsakovo P. N. ir liudytojos S. D. bei kitų asmenų atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-321-04. Teismas nustatė, kad P. N. teisę į žemės nuosavybės atstatymą perleido J. S. neturėdamas teisės į žemę.
Ieškovas J. S., sudarydamas teisės perleidimo sutartį atsakovui sumokėtus pinigus turėjo įforminti bent paprastu pakvitavimu ir teismui nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovui buvo perduoti pinigai.
1999 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime „Dėl ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos patvirtinimo ( Žin., 1999, Nr.104) nustatyta, kad ūkininkai, tvarkantys apskaitą pagal paprastąją sistemą, pildo pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnalą. Jame registruojamos visos pirkimo ir pardavimo operacijos, skolų susidarymas bei sumokėjimas. Šis žurnalas pakeičia kasos knygą. Šiose taisyklėse nurodyta, kad ūkininkų pagal Pirkimo-pardavimo arba Nuomos sutartis gautos piniginės sumos nurodomos pačiose sutartyse.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad ūkininko ūkio buhalterinės apskaitos registre yra pažymėta, kad iš banko 2001-04-18 paimta 7000 litų, iš įrašo matyti, kad jie skirti žemės dokumentų pirkimui, jos asmeninio pobūdžio, tačiau nenurodyta, kas šiuos pinigus ir kada gavo, įrašas ūkininko pajamų-išlaidų registracijos registre neatitinka keliamų reikalavimų ir neįrodo, kad 7000 litų suma buvo sumokėta atsakovui.
Teismas nurodė, kad ieškovas jokiais įrodymais neįrodė, jog už teisės į žemę dokumentus jis atsakovui P. N. mokėjo pinigus, nesvarbu kokią sumą: 7 ar 8 tūkstančius litų. Taip pat neįrodyta, kad atsakovas P. N. iš tiesų būtų skambinęs ieškovui, siūlęs pirkti teisės į žemę dokumentus. Bylos nagrinėjimo metu notarė paaiškino, kad ieškovo ir atsakovo sutartį ji patvirtino kaip neatlygintinę sutartį, tai nebuvo pirkimo-pardavimo sutartis, nes šalys šios sutarties sudarymo atveju turėjo nurodyti kainą.
Aiškinant teisės perleidimo sutartį Lietuvos Respublikos CK 6.193 straipsnio 1 dalies prasme matyti, kad tikrasis ieškovo ketinimas buvo įsigyti teisės į žemę dokumentus, o atsakovo pasirašyti tokią perleidimo sutartį. Teismas daro išvadą, kad atsakovas P. N. buvo žemėtvarkininkės S. D. suklaidintas, kuri siekdama savanaudiškų tikslų juo pasinaudojo. Teismo ištirti įrodymai ir nustatytos aplinkybės patvirtino, kad atsakovas dalyvavo šioje veikloje tik notaro biure pasirašydamas teisės perleidimo sutartį.
Šalies argumentai
Ieškovas J.S. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piliečiai turi teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir gali jas perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams, jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Sandorio sudarymą reglamentavo ne bendrosios civilinės teisės normos, bet specialus įstatymas, kuris numatė nuosavybės teisių perleidimą, kuriuo ir vadovavosi šalys, parduodant ir perkant žemę. Aiškinant sutartį, teismas nenagrinėjo tikrųjų šalių ketinimų, o rėmėsi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu.Teismas nepagrįstai laikė neįrodytu, kad už teisės į žemę perleidimą ieškovas nemokėjo atsakovui pinigų. Septynis tūkstančius litų ieškovas nuėmė nuo savo sąskaitos prieš sudarant sutartį ir dalyvaujant liudytojams sumokėjo atsakovui. Ieškovo, kaip liudytojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje, neturi prejudicinės galios, todėl teismas nepagrįstai kritiškai vertino ieškovo parodymus, o atsakovo parodymus vertino kaip neginčijamą įrodymų šaltinį.Teismas nepagrįstai nurodė, kad pinigų perdavimo faktas turėjo būti įformintas „bent paprastu pakvitavimu“. Pagal tuo metu galiojusį civilinį kodeksą, sandoriams, kurie buvo įvykdomi tuo pačiu metu, rašytinės sandorių sudarymo formos reikalavimas nebuvo taikomas. Tarp šalių įvykęs nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą perleidimo sandoris buvo sudarytas tą pačią dieną, tą pačią dieną buvo sumokėti pinigai ir gauti dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisių atstatymą į nekilnojamąjį turtą. Todėl pinigų sumokėjimo faktas yra įrodinėjamas pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas P. N. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008-01-31 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Ieškovas klaidina teismą, nes bylos nagrinėjimo metu davė vienokius parodymus, o ikiteisminio tyrimo metu, įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus, - kitokius. Tikrovės neatitinkančiais duomenimis ieškinys negali būti tenkinamas. 2001-04-18, pasirašydamas su ieškovu J.S. sutartį, atsakovas veikė savo pažįstamos S. D. prašomas ir jos interesais, jokių kitokių tikslų ar ketinimų atsakovas neturėjo.Jeigu tarp šalių būtų įvykęs pirkimo-pardavimo sandoris, tokiu būdu būtų buvusi sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovo teiginiai, kad jis atsakovui sumokėjo 7000 Lt, yra neobjektyvūs, nes tokio fakto nebuvo. Ieškovo parodymai ikiteisminio tyrimo metu prieštarauja teismo posėdžio metu duotiems parodymams.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, notarine tvarka šalių sudarytos sutarties (t.1, b.l. 7), 2001-04-18 atsakovas P. N. perleido savo teisę ieškovui J. S. į nuosavybės teisės atstatymą pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, į 10 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Kaip matyti iš byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų, Šiaulių apskrities viršininko sprendimo (t.1, b.l. 14) 2003 m. rugsėjo 18 d. ieškovui J. S. buvo atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą 10 ha ploto, esančią (duomenys neskelbtini).
Iš šalių paaiškinimų, rašytinės šalių sutarties (t.1, b.l. 7) matyti, kad šį sandorį šalys sudarė 2001 m. balandžio 18 d., t.y. galiojant LR CK 1964m. redakcijai su pakeitimais ir papildymais, todėl teisėjų kolegija, spręsdama šalių ginčą, vadovaujasi LR CK (1964m.) nuostatomis.
Šalys pripažįsta ir tai matyti iš pažymos (t.1, b.l. 7), sutarties (t.1, b.l. 6), kad 2001 m. balandžio 18 d. atsakovas P. N. nebuvo 10 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininku, todėl visiškai pagrįstai atsakovas teigia, kad jis šio žemės sklypo ieškovui nepardavė, nes neturėjo teisės žemę parduoti (LR CK 253 str. 1 d.).
Ieškovas nurodo, kad jis 2001 m. balandžio 18 d. atsakovui P. N. sumokėjo 7000 Lt už žemę. Atsakovas nurodo, kad jis žemės sklypo 10 ha ploto dalį nepardavė ieškovui ir negavo iš ieškovo 7000 Lt už šios teisės į nuosavybės teisės atstatymą į šį žemės sklypą, nes 2001 m. balandžio 18 d. sutartis pagal šalių susitarimą buvo neatlygintinė.
Apklausta apylinkės teisme liudytoja notarė D.V., patvirtinusi šią šalių sutartį nurodė, kad ši sutartis yra neatlygintinė, nes šalys sutarties sudarymo metu nenurodė, kad atsakovas perleidžia ieškovui teisę į nuosavybės teisės atstatymą į 10 ha žemės plotą už tam tikrą pinigų sumą.
Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, sutarties (t.1, b.l. 7) 2001-04-18 šalys šioje sutartyje nenurodė, kad ši sutartis yra atlygintinė, t.y. apie tai, kad atsakovas ieškovui turi sumokėti 7000 Lt už teisės į nuosavybės teisę atstatymą už žemės sklypą 10 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini).
Sutinkamai su LR CPK 197 str. 2 d. šalių sutartis yra oficialus rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.
Ieškovas J.S. nepateikė teismui rašytinio įrodymo, kad jis sumokėjo atsakovui P. N. 7000 Lt už nuosavybės teisės atkūrimo perleidimą į žemę, esančią (duomenys neskelbtini) 10 ha ploto (LR CK 43 str. 2 d., 1964 m. redakcija).
Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismas, tinkamai surinkęs bei įvertinęs įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir neįrodytas (LR CPK 263 str.).
Absoliučių Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė (LR CPK 329 str. 2d.)
Sutinkamai su LR CPK 93 str. kolegija paskirsto bylinėjimosi išlaidas. Šiaulių apygardos teismas turėjo 13,52 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o atsakovas P. N. turėjo 500 Lt išlaidų, susijusių su atsakovo atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą surašymu, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo J. S. atsakovui P. N. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų ir valstybei – 13,52 Lt pašto išlaidų.