Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sabai Thai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-127-192/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sabai Thai“ ieškinį J. Š. ir A. Š. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Sabai Thai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų J. Š. ir A. Š. 33 587,13 Eur nuostolių atlyginimą; 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. kovo 4 d. įsteigta UAB „Sabai Thai“. Įsteigus įmonę, 2013 m. kovo 29 d. su atsakovais sudaryta 98 kv. m. Negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Sutarties galiojimo laikas – iki 2014 m. birželio 1 d. Šia sutartimi atsakovai įsipareigojo iki 2013 m. birželio mėn. 1 d. perduoti patalpas ieškovei ir pasirašyti nuomojamų patalpų perdavimo – priėmimo aktą. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad patalpos buvo neperduotos ir aktas nepasirašytas dėl atsakovų kaltės, kadangi atsakovai tinkamai nesutvarkė visų dokumentų ir statybos darbų užbaigimo deklaraciją VĮ „Registrų centras“ pateikė tik 2014 m. kovo 26 d. Nesant baigtiems statybos darbams, ieškovas negalėjo gauti leidimo – higienos paso ūkinei-komercinei veiklai vykdyti, todėl negalėjo naudotis nuomos patalpomis ir vykdyti veiklos, dėl ko patyrė tiesioginius nuostolius, negavo pajamų, kuriuos turi atlyginti atsakovai. Atsakovai J. Š. ir A. Š. kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydami priteisti iš ieškovės UAB „Sabai Thai“ 2 027,34 Eur skolą, 145,97 Eur delspinigių bei 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Su ieškovės pareikštu ieškiniu nesutiko, įrodinėjo, kad ieškovė ginčo patalpomis pagal nuomos sutartį naudojosi, tuo tarpu savo įsipareigojimo kas mėnesį mokėti numos mokestį neįvykdė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino: priteisė iš ieškovės atsakovų J. Š. ir A. Š. naudai 20 27,34 Eur nuomos mokesčio, 145,97 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. rugsėjo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 245,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, procesinių dokumentų siuntimo išlaidų – 609,62 Eur valstybei. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pažeidimo ir nuostolių atlyginimo. Teismas, išklausęs šalių ir liudytojų paaiškinimus, įvertinęs bylos medžiagą padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė sutartinei civilinei atsakomybei kilti būtinosios sąlygos – neteisėtų atsakovų veiksmų. Teismas nurodė, kad ieškovei buvo išnuomojamos negyvenamosios prekybos paskirties patalpos, tuo tarpu nuomos sutartyje sąlygos dėl privalomo paskirties pakeitimo į paslaugų paskirtį nebuvo. Teismas sutiko su atsakovų pozicija, kad ieškovė išsinuomodama kitos paskirties, nei reikia higienos pasui gauti, patalpas veikė savo rizika, todėl atsakovai negali atsakyti už ieškovės patirtus nuostolius. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendė, kad atsakovai įrodė, jog ginčo patalpos buvo faktiškai perduotos ieškovui 2013 m. rugsėjo mėn. ir jis šiose patalpose veiklą vykdė iki pat sutarties pasibaigimo 2014 m. gegužės 29 d. Šias aplinkybės patvirtino rašytinė bylos medžiaga, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu fiksuotos SMS žinutės ieškovės atsakovui dėl skaitliukų parodymų, liudytojų Dovilės Antanavičienės, J. B., J. P. paaiškinimai teisme, byloje esančios patalpų fotonuotraukos. Teismas pažymėjo, kad šias aplinkybes bylą nagrinėjant iš esmė patvirtino ir ieškovo atstovė.Teismas pasisakė, kad nors realiai ginčo patalpos ieškovui buvo perduotos tik 2013 m. rugsėjo 1 d., t. y. 3 mėn. praleidus sutartyje nustatytą terminą, tačiau išklausius bylos šalių ir liudytojų paaiškinimus, padarė išvadą, kad ieškovė, ginčo patalpų faktiško neperdavimo, sutartyje nustatytu terminu, nelaikė esminiu sutarties pažeidimu ir nuomos sutarties nenutraukė. Teismas pažymėjo, jog nuomos sutarties šalys bendradarbiaudamos tarpusavyje, dėjo visas pastangas, kad būtų pasiektas sutarties tikslas, todėl teismas, įvertinęs visas aplinkybes, sprendė, jog šalys sutartyje nustatyta patalpų perdavimo termino nesilaikymo nelaikė esminiu sutarties pažeidimu ir nuolaidų būdu susitarė dėl termino pratęsimo, o vėliau (2013 m. rugsėjo 1 d.) ieškovė patalpas faktiškai perėmė ir jomis naudojosi iki 2014 m. gegužės 29 d.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliacinius skundu ieškovė UAB „Sabai Thai“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovai, sudarydami sutartį žinojo, kad patalpų perdavimo-priėmimo aktas, kaip priedas prie sutarties turi būti pasirašytas laiku ir tinkamai. Tuo tarpu atsakovai vilkino akto pasirašymą, patys pasisiūlė įrengti ginčo patalpas taip, kaip pageidavo ieškovė, visos patalpų įrengimo sąlygos buvo aptariamos su atsakovais, jokie pakeitimai be jų žinios nebuvo daromi, todėl atsakovai, vengdami atlikti remonto darbus ir tinkamai nepateikdami dokumentų, elgėsi nesąžiningai, vengė vykdyti sutartinius įsipareigojimus, ko pasėkoje ieškovė patyrė nuostolius. Pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, kodėl atsakovai neperdavė nuomos patalpų pagal perdavimo – priėmimo aktą, ir dėl to nepasisakė. Pirmosios instancijos teisme apklaustos liudytojos geruose santykiuose su atsakovais, todėl jų parodymai turėjo būti vertinami kritiškai. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, fiksuotų SMS žinučių, siųstų atsakovui dėl skaitliukų parodymų, kadangi ši aplinkybė nepatvirtina fakto, kad ieškovė naudojosi patalpomis pagal paskirtį, t. y. veikė masažo salonas ir už tai buvo gautos pajamos. Taip pat ieškovės veiklos nuomos patalpose nepagrindžia ir socialinių tinklų www.facebook.com patalpintos nuotraukos. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo patalpos ieškovei buvo perduotos iki 2013 m. rugsėjo 1 d. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas priešieškinį, paduotą bylą nagrinėjant teismo posėdyje, pažeidė procesines teises normas, nesuteikė galimybės ieškovei dėl pateikto priešieškinio pasisakyti. Atsiliepimu į ieškovės UAB „Sabai Thai“ apeliacinį skundą atsakovai A. Š. ir J. Š. prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: ginčo patalpų perdavimo-priėmimo akto pasirašymas buvo atidėtas dėl remonto darbų užsitęsimo, tuo tarpu pati ieškovė 2013 m. rugsėjo 1 d. faktiškai perėmusi patalpas jo vėliau nesirašė ir nereikalavo, kad aktas būtų pasirašytas. Ieškovei buvo žinomos aplinkybės, kad ginčo patalpos neįrengtos, atsakovai sutiko patalpas įrengti, kaip ieškovė pageidavo. Sutartyje nebuvo aptartas ir patalpų paskirties keitimas, ši aplinkybė paaiškėjo tik vėliau, ieškovė neinformavo atsakovų prieš sudarant sutartį, kad jiems savo lėšomis reikės pakeisti patalpų paskirtį. Tuo tarpu ieškovė, vadovaudamasi sudaryta sutartimi, galėjo ją nutraukti, tačiau to nepadarė, priešingai pradėjo vykdyti veiklą nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. Šios aplinkybės, ištyrus byloje esančius įrodymus, pagrįstai nustatytos ir pirmosios instancijos teismo. Be to, pasibaigus ginčo nuomos sutarčiai, patalpų savininkas buvo kitas asmuo, todėl atsakovai neturėjo teisinio pagrindo perimti ginčo patalpas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, priimdamas priešieškinį nepadarė procesinės teisės normos pažeidimų, o priešingai išsprendė ginčus tarp šalių vienoje civilinėje byloje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje tarp šalių buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Sutartis nutraukta sutarties terminui pasibaigus, ginčas tarp šalių kilo dėl to, kas neįvykdė iš negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties kylančių pareigų, t. y. ar atsakovai, kaip nuomotojai, neįvykdė pareigos perduoti apeliantei (ieškovei) patalpas, kurios yra nuomos objektas, ar apeliantė, kaip nuomininkė, neįvykdė sutartyje nustatytų sąlygų mokėti nuomos mokestį.Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad šalys 2013 m. kovo 29 d. sudarė negyvenamųjų prekybos paskirties patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurių plotas 98 kv.m., nuomos sutartį. Sutartyje nustatytas nuomos terminas nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2014 m. birželio 1 d. Sutartyje įtvirtinta nuostata, kad nuomojamos patalpos perduodamos dalyvaujant abiem šalims ar jų įgaliotiems atstovams, kurie sudaro ir pasirašo nuomojamų patalpų perdavimo-priėmimo aktą (Sutarties 3.1.1 p.). Ginčas byloje, jog patalpos sutartyje nustatytu terminu, t. y. 2013 m. birželio 1 d. nuomininkui perduotos nebuvo, nekyla. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus sprendė, kad apeliantė patalpas faktiškai priėmė 2013 m. rugsėjo mėn. 1 d., nors ir nesudarius patalpų perdavimo–priėmimo akto, veiklą vykdė iki pat sutarties termino pabaigos. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliaciniame skunde teigia, kad šios išvados padarytos netinkamai taikant ir aiškinant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nuomotojo pareigas, ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.483 straipsnio 1 dalyje nustatyta nuomotojo pareiga perduoti sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą, o CK 6.484 straipsnyje reglamentuojamos daikto neperdavimo nuomininkui pasekmės. Neperdavus išnuomoto daikto, jo dokumentų ir priedų nuomininkui naudotis, šis turi teisę išsireikalauti tą daiktą ir išieškoti dėl uždelsimo įvykdyti sutartį atsiradusios nuostolius arba atsisakyti sutarties.Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas nuomą reglamentuojančias teisės normas ir kasacinio teismo formuojamą šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, taip pat byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad tokiu kaip nagrinėjamas atvejis, kai tarp šalių kyla ginčas dėl (ne)tinkamai įvykdytos nuomotojo pareigos perduoti nuomininkui nuomos objektą ir kai šalys rašytine sutartimi susitaria nuomos objektą (patalpas) perduoti (priimti) pasirašant patalpų perdavimo–priėmimo aktą, tačiau tokio akto nesudaro, būtent nuomotojui tenka pareiga įrodyti, jog jis tinkamai įvykdė pagrindinę savo pareigą perduoti už mokestį patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti (CPK 178 str.).Šalys, sudariusios sutartį, gali keisti jos turinį. Pagal CK 6.192 straipsnio 4 dalį pakeitimai turi būti tokios pat formos, kokios yra ir sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas lemia sutarties negaliojimą, kai tokie padariniai įsakmiai nurodyti įstatymuose (CK 1.93 str. 1 d.), o kitais atvejais – kilus ginčui dėl sutarties, gali būti taikomas įrodinėjimo priemonių. Savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 str. 1 d.). Tačiau net ir tada viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 str. 2 d.).Šalys skirtingai aiškina sutarties įvykdymo aplinkybes. Ieškovė teigia, kad sutartyje nustatytu terminu nuomos objektas nebuvo perduotas ir ieškovė veiklą išsinuomotose patalpose pradėjo vykdyti tik nuo 2014 m. balandžio 8 d., atsakovų (nuomotojų) teigimu, sutarties vykdymo praktika neatitiko sutarties nuostatų, t. y. kad faktiškai šalys pakeitė nurodytą sutarties nuostatą, nes šalys žodžiu susitarė, kad neatsižvelgiant į tai, kad išnuomotos patalpos neatitiko ieškovės poreikių, nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. atsakovė suteikė, o ieškovė prisiėmė teisę pagal sutartyje įtvirtintas nuostatas naudotis ir valdyti patalpas. Nuomotojos teigimu, suteikus patalpas nuo 2013 m. rugsėjo mėn. 1 d. šalių žodiniu susitarimu buvo sumažintas nuomos mokestis, t. y. nuomos mokestis turėjo būti mokamas už faktinį nuomos laiką.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, t. y. šalių sudarytos sutarties sąlygas, šalių atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, duomenis apie sumokėtas nuomos ir komunalinių mokesčių sumas, ieškovės skelbimus apie vykdomą veiklą konstatavo šias aplinkybes, patvirtinančias šalių elgesį vykdant sutartį: kad nors tarp šalių raštu nebuvo susitarta dėl sutarties sąlygų pakeitimo bei nebuvo sudarytas patalpų perdavimo-priėmimo aktas, tačiau atsakovė suteikė, o ieškovė faktiškai priėmė naudotis patalpas nuo 2013 m. rugsėjo 1 d.Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys sudaryta nuomos sutartimi susitarė, jog nuomininkui bus perduotos negyvenamosios prekybos paskirties patalpos laikinam valdymui už sutartą užmokestį. Nuomininkui pripažinus, kad sutarties sudarymo metu buvo žinoma, kad patalpos yra neįrengtos, t. y. faktiškai nepritaikytos ieškovės veiklai, pirmosios instancijos teismas analizavo šalių veiksmus vykdant sutartį ir, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai sprendė, kad šalys žodiniu susitarimu susitarė pritaikyti nuomos objektą ieškovės veiklai. Akivaizdu, jog patalpų paskirties keitimas, jas rekonstruojant ar atliekant remonto darbus reikalauja ne tik sąnaudų, bet ir tam tikro laiko. Šalims sutartyje raštu neaptarus sąlygų dėl nuomos objekto paskirties pakeitimo, esant byloje duomenims, kad ieškovė turėjo galimybę laisvai naudotis patalpomis nuo 2013 m. rugsėjo 1 d., mokėjo komunalinius mokesčius, byloje nustatyta aplinkybė dėl patalpų paskirties pakeitimo momento, neįgalina spręsti, kad atsakovai nepateisinamai ilgai, pažeisdami CK 6.200 straipsnyje įtvirtintus sutarties vykdymo principus, delsė spręsti klausimą dėl tinkamo patalpų apeliantei perdavimo. Nuomotojo pareiga perduoti tinkamą naudotis nuomojamą daiktą galioja ne tik paties daikto perdavimo metu, bet visą sutarties galiojimo laikotarpį. Tai leistų teigti, kad perduotų patalpų neatitikimas ieškovės poreikiams gali būti pripažintas nuomojamo daikto trūkumu, tačiau tarp išnuomoto daikto trūkumų ir nuomininko galimybės be kliūčių naudoti tinkamos kokybės daiktą pagal paskirtį turi egzistuoti priežastinis ryšys, kuris šiuo konkrečiu atveju negali būti nustatytas, nes ieškovė, net ir nepakeitus patalpų paskirties, jomis naudojosi bei vykdė jose veiklą.Sutarties vykdymo laikotarpiu, šalys bendru susitarimu pritaikė patalpas ieškovės veiklai, neperdavus sutartyje nustatytu terminu patalpų buvo atitinkamai sumažintas nuomos mokestis, ieškovė vykdė veiklą iki pat sutarties termino pabaigos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamos spręsti, kad šalys, vykdydamos sutartį, suderintais konkliudentiniais veiksmais, pakeitė sutarties nuostatas dėl nuomos termino, nuomininkės sutikimas mokėti nuomos mokestį ir naudojimasis patalpomis, kurių teisinė registracija nebuvo pakeista, pagrįstai gali būti vertinama kaip šalių suderinta valia pakeisti sutartį. Vidutiniškai protingas žmogus, negalėdamas naudotis nuomojamu daiktu dėl nuomotojo netinkamų veiksmų ar išnuomoto daikto trūkumų, imtųsi priemonių savo pažeistoms teisėms ginti, pavyzdžiui suprasdamas, kad sudaryta terminuota sutartis, kreiptųsi dėl nuomos sutarties nutraukimo, o ne toliau naudotųsi nuomojamu daiktu, nors, kaip teigia pati ieškovė, juo iki 2014 m. balandžio 8 d. nebuvo įmanoma naudotis.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis sprendžia, kad byloje esančių įrodymų dėl sutarties sudarymo, jos vykdymo, šalių bendravimo prieš sutarties sudarymą ir po jo, visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad nuomojamos patalpos apeliantei, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, buvo perduotos 2013 m. rugsėjo 1 d. (CPK 185 str.). Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino sutarties turinį, teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantė neįrodė, jog atsakovai pažeidė sutarties sąlygas, jas netinkamai vykdė, todėl nuomotojams neatsirado pareiga atlyginti nuomininkės negautas pajamas (CK 6.484 str.).Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai dėl CPK 143 straipsnio 1 dalies nuostatų, reglamentuojančių priešieškinio priėmimą, pažeidimo. Šiame straipsnyje įtvirtinta atsakovo teisė pareikšti priešieškinį iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo. Vėlesnėje proceso stadijoje teismui suteikta diskrecijos teisė priimti priešieškinį sprendžiant, jog jo (priešieškinio) priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Išnagrinėjus pra­di­nį ieš­ki­nį ir prie­šieš­ki­nį vie­no­je byloje, buvo sudarytos sąlygos geriau įgyvendinti teisingumo ir operatyvumo principus, todėl apeliacinio skundo argumentai neįgalina spręsti, kad procesinės teisės norma priešieškiniui priimti yra pažeista.Remdamasis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovės apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti nėra pagrindo, dėl to ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovams iš ieškovės priteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 200,00 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas (CPK 93 str. 1d., 98 str.).

31. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 3,44 Eur, todėl apeliacinio skundo netenkinus, šios išlaidos priteistinos valstybei iš apeliantės (ieškovės) UAB „Sabai Thai“ (CPK 96 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sabai Thai“ (j. a. k. 303014314) atsakovų J. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Š. (j. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sabai Thai“ (j. a. k. 303014314) 3,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, kurias patyrė apeliacinės instancijos teismas (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.