- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-28
- Bylos Nr.
- e2-28204-1066/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis
- Ieškovas
- AB ,,Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- A. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Užubalis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 231,41 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos 2018-08-05. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Dėl žalos regreso teise atlyginimo
Iš ieškinio ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017-06-12 apie 18.00 valandą neblaivus atsakovas A. K. eidamas užgriuvo ant statybinės tvoros, ją nugriovė, tvora apgadino draudėjos S. M. automobilį HONDA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje.
Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo žalą CK 6.1015 straipsnio pagrindu, t. y. subrogacijos tvarka. CK 6.1015 straipsnis reglamentuoja subrogacijos teisinį santykį – draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui. Todėl byloje tarp šalių kilo ginčas dėl draudiko, išmokėjusio draudėjui pagal turto draudimo sutartį draudimo išmoką už sugadintą turtą, subrogacijos teisės įgyvendinimo, reikalaujant išmokėtos sumos iš jo manymo atsakingo už žalą asmens – A. K.. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas, kuriose nurodyta, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos šios keturios sąlygos: žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis). (LAT 2007-12-28 nutartis Nr. 3K-3-580/2007, LAT 2014-04-16 nutartis Nr. 3K-3-204/2014).
AB „Lietuvos Draudimas“ ir S. M. buvo sudarę Transporto priemonių draudimo sutartį (Transporto priemonių draudimo liudijimas, LD Nr. 106945085, TAI Nr. 402124156), draudimo laikotarpiu 2017-06-12 draudikės automobilis (HONDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas, draudikei išmokėta 231,41 Eur dydžio draudimo išmoka (Pranešimas apie žalos atlyginimą 2017-09-07, Nr. 1859260). Ieškovas įvykdęs savo prievolę draudikei įgijo reikalavimo teisę į išmokėtą draudimo išmoką iš žalą padariusio asmens (CPK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Kaip buvo nustatyta anksčiau 2017-06-12 apie 18.00 valandą neblaivus A. K. eidamas užgriuvo ant statybinės tvoros, ją nugriovė, tvora apgadino draudėjos S. M. automobilį HONDA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taip padarydamas draudėjai (Pranešimas „Dėl įvykio tyrimo“ Nr. 1859260, Vilniaus miesto VAVPK 1-is veiklos skyrius, Žalų ekspertizių skyriaus žalos sąmata Nr. 1859260) 231,41 Eur žalos (CK 6.249 straipsnis). Taigi ieškovo reikalavimo teisė – atlyginti išmokėtų draudimo išmokų sumą draudikei atsakovui yra pagrįsta. Tai, kad atsakovas apsvaigęs nuo alkoholio, padarė žalos (apgadino automobilį) parodo, kad jis nesielgė pakankamai apdairiai ir rūpestingai, kad išvengtų žalos – atsakovo veikimas laikytinas neteisėtu (CK 6.246 straipsnis 1 dalis). Atsakovo kaltė nėra paneigta byloje esančiais įrodymais, preziumuotina, atsakovo kaltė dėl žalos atsiradimo (CK 6. 248 straipsnio 3 dalis). Žalos atsiradimą lėmė atsakovo neapdairus ir nerūpestingas elgesys, t.y. jeigu atsakovas apsvaigęs nuo alkoholio nebūtų užvirtęs ant tvoros, virsdama tvora neapgadintų transporto priemonės (CK 6.247 straipsnis). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog ieškovo reikalavimas priteisti jo naudai iš atsakovo 231,41 Eur žalos atlyginimą subrogacijos teise yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnis).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Patenkinus pagrindinį ieškovo reikalavimą, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu už akių priteistą 231,41 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018-07-18) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Ieškovas nurodė, jog už teikiamą ieškinį sumokėjo 15 Eur dydžio žyminį mokestį. Teismas tenkino ieškinį, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistina 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 231,41 Eur dydžio žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu už akių priteistą 231,41 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2018-07-18 – iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 15 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai.
Sprendimas už akių per dvidešimt dienų gali būti ieškovo skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas už akių negali būti atsakovo skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.
Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.