- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-25
- Bylos Nr.
- 2A-398-567/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Rasa Gudžiūnienė, Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- UAB „Tez Tour“
- Atsakovas
- UAB „Aurela“
- Advokatai
- Rytis Paukštė, Edmundas Rusinas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Tez Tour“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3323-590/2007 pagal ieškovo UAB „Tez Tour“ ieškinį atsakovui UAB „Aurela“ dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2007-06-14 ieškovas UAB „Tez Tour“ pateikė ieškinį, prašydamas priteisti 31190 Lt sumą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2005-09-27 Užsakomųjų skrydžių sutartį Nr. 02/20050927 atsakovas, kaip vėžėjas, įsipareigojo sutartyje nurodytas terminais ir sąlygomis suteikti ieškovui, kaip užsakovui, techniškai tvarkingą orlaivį su kvalifikuota įgula keleivių ir krovinio vežimui, ir atlikti šios sutarties priede numatytus užsakomuosius skrydžius, o užsakovas įsipareigojo sumokėti šioje sutartyje numatytą kainą, nurodytą sutarties Priedo Nr. 1 6 ir 8 p. Minėtame sutarties priede Nr. 1, kuris yra neatskiriama sutarties dalis, konkrečiai nurodytas ir vietų skaičius užsakomo skrydžio orlaivyje (3p.). Atsakovas pažeidė sutarties sąlygas, vienašališkai pakeisdamas sutartyje nurodytą 148 vietų lėktuvą į lėktuvą, turintį daugiau vietų. PVM sąskaitose – faktūrose pateiktos nepagrįstai didelės kainos už kiekvieną papildomai skrendantį keleivį, t.y. nurodyti neteisingi papildomai skrendančių keleivių mokesčiai (po 300 Lt), neatitinkantys sutarties priedo Nr. 1 8 p. įtvirtintų įkainių. Tokių neteisėtų atsakovo veiksmų pagrindu, ieškovas buvo suklaidintas ir patyrė neplanuotų išlaidų, bei buvo pažeisti ieškovo teisėti lūkesčiai, o atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita. Pagal 2006-04-05 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) permokėta suma buvo 3670 Lt ((300-90)*12) + (300-70)*5); pagal 2006-04-07 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 3860 Lt ((300-90)*14) + (300-70)*4); pagal 2006-04-10 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 5280 Lt ((300-90)*12) + (300-70)*12); pagal 2006-04-10 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 4360 Lt ((300-90)*12) + (300-70)*8); pagal 2006-04-13 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 2760 Lt ((300-70)*12); pagal 2006-04-19 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 3600 Lt ((300-90)*4) + (300-70)*12); pagal 2006-04-19 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 4900 Lt ((300-90)*8) + (300-70)*14) ir pagal 2006-04-19 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 2760 Lt ((300-70)*12). Viso 31190 Lt. 2007-01-05 atsakovui įteiktame rašte buvo reikalaujama nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2007-01-17 pagrįsti minėtose PVM sąskaitose – faktūrose pateiktų kainų už papildomai skrendančius keleivius teisingumą arba išrašyti kreditines PVM sąskaitas – faktūras, kuriomis būtų patikslintos PVM sąskaitos – faktūros dėl paslaugų kainos, tačiau atsakovas nesiėmė jokių veiksmų minėtų nuostatų ištaisymui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-03-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006 konstatavo, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo išlaidos. Atsakovo praturtėjimas pasireiškė tiesioginės turtinės naudos gavimu. Be teisinio pagrindo atsakovas nesąžiningai praturtėjo ieškovo sąskaita – ieškovo piniginės lėšos sumažėjo atsakovo praturtėjimą atitinkančia pinigų suma. Atsižvelgiant į tai, kad išrašytose sąskaitose – faktūrose nustatytos kainos neatitinka sutarties priede Nr. 1 įtvirtintų kainų, atsakovas nesant sutartyje įtvirtinto pagrindo nesąžiningai praturtėjo 31190 Lt suma. Egzistuoja priežastinis ieškovo piniginių lėšų sumažėjimo ir atsakovo Atsakovas nesant sutartyje įtvirtinto pagrindo praturtėjimo ryšys, nes buvo pažeistos ieškovo teisės ir dėl to atsakovo turtinė padėtis pagerėjo (LR CK 1.2 str. 1 d., 1.136 str. 2 d. 5 p., 6.183 str. 1 d., 6.242 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Aurela“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-01-25 rašte atsakovas ieškovą buvo informavęs, kad pagal sutarties 2 str. 2 p. atsakovas turi teisę vienašališkai pakeisti orlaivio tipą, nekeičiant kitų sutarties sąlygų. Ieškovas buvo informuotas apie tai, kad dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių atsakovas buvo priverstas pateikti ieškovui didesnį nei sutartyje numatytas lėktuvą, tačiau kitos sutarties nuostatos nesikeitė, t.y. užsakomųjų skrydžių kaina išliko tokia pati, kokia buvo nustatyta sutarties prieduose, nepaisant to, kad didesnis lėktuvas susijęs su didesnėmis atsakovo išlaidomis. Pranešdamas atsakovui apie atitinkamais skrydžiais, už kuriuos išrašytos ginčijamos sąskaitos, skrisiančius keleivius, ieškovas pritarė lėktuvo pakeitimui į didesnį. Ieškovas net ir didesniu lėktuvu galėjo skraidinti tik 148 keleivius ir dėl to ieškovo mokėtina kaina už skrydžius nebūtų pasikeitusi. Tai reiškė, kad ieškovas ir atsakovas susitarė, kad ieškovas neprivalo užpildyti didesnio lėktuvo savo keleiviais. Tik ieškovui pageidaujant, didesniu lėktuvu buvo skraidinami papildomi ieškovo klientai, už kuriuos pagal šalių susitarimą buvo skaičiuojamas 300 Lt mokestis, už kiekvieną papildomą keleivį. Ieškovas prieš kiekvieną skrydį atsiųsdavo atsakovui keleivių sąrašus, visus skrydžius, už kuriuos buvo išrašytos sąskaitos, ieškovas apmokėjo. Šios aplinkybės patvirtino, kad sąskaitos buvo išrašytos pagrįstai, atitiko šalių valią bei sutarties nuostatas. Pažymėjo, kad ieškovas, būdamas verslininku, turi prisiimti neigiamų padarinių atsiradimo riziką, kai pats apmoka sąskaitas, kurių išrašymo pagrįstumu nėra įsitikinęs, ypač, kai pretenzijos dėl ginčijamų sąskaitų yra reiškiamos praėjus beveik pusantrų metų nuo ginčijamų sąskaitų išrašymo ir pateikimo ieškovui dienos. Kadangi pats ieškovas apmokėjo ginčo sąskaitas už atsakovo įvykdytus ir ieškovo užsakytus skrydžius, ieškovas net neturėjo teisės reikalauti atsakovo grąžinti sumokėtas sumas, kadangi ieškovas sąmoningai ir suprasdamas savo veiksmų pasekmes ir jų reikšmę, apmokėjo jo naudai įvykdytus skrydžius. Dėl didesnio lėktuvo naudojimo atsakovas patyrė daugiau išlaidų (lėktuvų nuoma, oro uostų aptarnavimo mokesčiai, oro navigacijos išlaidos, kitos administracijos išlaidos ir pan.), ir išrašydamas ginčijamas sąskaitas ieškovui, atsakovas pats dengė dalį savo išlaidų, todėl 300 Lt suma už kiekvieną papildomą keleivį (kai lėktuvu skraidinama daugiau nei 148 keleiviai) yra protinga. Netgi ir toks mokestis už kiekvieną papildomą keleivį nepadengė visų atsakovo dėl didesnio lėktuvo naudojimo patirtų sąnaudų, tačiau tokį bendradarbiavimą atsakovas laikė protingu ir teisingu, atsižvelgiant į šalių verslo santykius. Norėdamas papildomai didesniu lėktuvu skraidinti daugiau keleivių nei buvo numatyta sutartyje, ieškovas privalėjo kompensuoti dalį padidėjusių atsakovo išlaidų, susijusių su didesniu lėktuvu, kadangi iš didesnio lėktuvo ieškovas gavo papildomą naudą, t.y. galėjo skraidinti daugiau keleivių ir gauti papildomų pajamų (LR CK 6.158 str., 6.200 str., 6.241 str., 6.242 str., 6.256 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2007-12-04 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo UAB „Tez Tour“ atsakovo UAB „Aurela“ naudai 1869,9 Lt advokato pagalbai apmokėti, bei valstybės naudai 9 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms padengti. Teismas nustatė, kad pagal sutartį ir jos priedą Nr. 1 atsakovas įsipareigojo ieškovo keleivių pervežimui pateikti 148 vietų lėktuvą Boeing 737-300 ir atlikti sutarties priede Nr. 1 nurodytus užsakomuosius skrydžius, o ieškovas (priklausomai nuo skrydžio maršruto) įsipareigojo sumokėti atsakovui 106000 Lt arba 120000 Lt už užsakomąjį skrydį, pusę faktinių išlaidų už orlaivio apledėjimo pašalinimo medžiagų ir paslaugų kainą Vilniaus oro uoste ir faktines išlaidas už keleivius, kurias sudaro 60 Lt arba 40 Lt oro uosto mokesčiai bei 30 Lt keleivių maitinimas. Teismas, nustatęs, kad 2006 m. balandžio mėnesį 8 užsakomiesiems skrydžiams atsakovas vietoj sutartyje numatyto 148 vietų lėktuvo Boeing 737-300 ieškovui pateikė 168 vietas turintį lėktuvą Boeing 737-400, nesutiko su ieškovo teiginiais, kad atsakovas šiais veiksmais pažeidė sutarties sąlygas. Teismas pažymėjo, kad pagal sutarties 2 str. 2 p. atsakovas turėjo teisę esant būtinybei, informavus ieškovą pakeisti orlaivio tipą. Teismas nustatė, kad atsakovas buvo priverstas pakeisti orlaivį, nes Boeing 737-300 2006 m. balandžio mėnesį buvo atiduotas reguliariam patikrinimui ir remontui, o byloje esantys ieškovo elektroniniai laiškai su didesniu nei 148 lėktuvo keleivių sąrašais patvirtino, kad ieškovas buvo iš anksto informuotas apie didesnio orlaivio pakeitimą ir tam neprieštaravo. Teismas padarė išvadą, kad, pateikdamas didesnį orlaivį, atsakovas nepažeidė savo sutartinių įsipareigojimų vieno reiso metu pervežti 148 keleivius ir kitų sutarties sąlygų. Teismas konstatavo, jog ieškovas nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad atsakovas, vykdydamas skrydžius didesniu orlaiviu, būtų pažeidęs sutarties sąlygas ir ieškovo interesus. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad atsakovas, išrašydamas PVM sąskaitas faktūras už papildomų keleivių pervežimą, nurodė neteisingas, neatitinkančias sutarties priedo Nr. 1, kainas, kad atsakovo nurodytos kainos yra nepagrįstai didelės ir atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita. Teismas nustatė, kad ieškovo argumentai, jog atsakovas už papildomų keleivių pervežimą turėjo nurodyti sutarties priede nurodytą kainą, t.y. 90 Lt arba 70 Lt, prieštarauja šalių sudarytai Užsakomųjų skrydžių sutarčiai Nr. 02/20050927. Pagal sutartį atsakovas yra įsipareigojęs vieno skrydžio metu pervežti 148 keleivius, todėl sutarties priede nurodytos kainos gali būti taikomos tik 148 keleiviams. Dėl šios priežasties ieškovo reikalavimas taikyti tą pačią kainą ir papildomiems, sutartyje nenumatytiems keleiviams, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Dėl papildomų keleivių pervežimo minėta sutartimi nebuvo susitarta ir dėl to ji negali būti taikoma, sprendžiant papildomų keleivių pervežimo klausimus. Teismas nustatė, kad prieš kiekvieną skrydį, kurio metu buvo skraidinami papildomi keleiviai, ieškovas atsakovui atsiųsdavo keleivių sąrašą, atsakovas išrašydavo sąskaitas – faktūras, kuriose išskyrė ir aiškiai nurodė mokestį už kiekvieną papildomą keleivį, o ieškovas šias sąskaitas apmokėdavo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo atsakovui pateikti keleivių sąrašai, atsakovo išrašytos aštuonios PVM sąskaitos – faktūros bei sąskaitų apmokėjimo faktas patvirtino, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta rašytinė sutartis dėl papildomų keleivių pervežimo už 300 Lt mokestį kiekvienam keleiviui. Ieškovo teiginiai, kad 300 Lt mokestis už kiekvieną papildomą keleivį buvo sumokėtas be teisinio pagrindo, yra teisiškai nepagrįsti ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Atsižvelgęs į atsakovo pateiktus įrodymus, kad papildomų keleivių pervežimo didesnį mokestį sąlygojo didesnės orlaivio Boeing 737-400 eksploatavimo išlaidos, ir kad atsakovo nustatytas 300 Lt mokestis už papildomą keleivį dengė tik nedidelę dalį padidėjusių atsakovo išlaidų, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog atsakovas šiuo atveju veikė nesąžiningai ir neekonomiškai ieškovo atžvilgiu. Teismas konstatavo, kad šioje byloje nagrinėjami ieškovo ir atsakovo teisiniai santykiai neturi nepagrįsto praturtėjimo požymių, ir atmetė ieškovo ir atsakovo prašymus vadovautis šioje byloje CK 6.242 str. 1 d. aiškinimo ir taikymo teismų praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose 3K-3-140/2006 ir 3K-3-192/2006 (CK 1.73 str. 2 d., 6.158 str. 1 d., 6.200 str. 1 ir 3 d., 6.242 str. 1 d., CPK 96 str., 98 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Tez Tour“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-12-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas nevisapusiškai ir objektyviai ištyrus visas faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikius ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, taip pat prieštaraujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai vienodai civilinių bylų praktikai. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs bylos faktines ir juridines aplinkybes, neaišku kokiomis įrodinėjimo priemonėmis remdamasis nustatė, kad keisti orlaivį buvo būtina, kadangi atsakovas nei raštu, nei kitokia forma neįrodinėjo orlaivio pakeitimo būtinumo ir nei iki teismo, nei teismo posėdžio metu nepateikė jokio rašytinio dokumento apie orlaivio keitimą ir jo būtinybę. Atsakovas pateikė tik pakeisto orlaivio eksploatavimo išlaidas patvirtinančius dokumentus, kurie šioje byloje neturėjo būti vertinami, kadangi buvo susiję ne su ginčo šalimis, o su atsakovo teisiniais santykiais su trečiaisiais asmenimis, teikiančiais orlaivių nuomos, pilotavimo ir kitas paslaugas.
2) Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir netyrė aplinkybės, jog atsakovas taip pat neįrodinėjo ir orlaivio tipo keitimo būtinybes, be kurio vienašališkas orlaivio tipo keitimas yra neteisėtas. Teismas tik formaliai įvertino ir konstatavo, kad atsakovas sutarties sąlygų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino ieškovo išsakytos pozicijos, kad nesutikti su atsakovo vienašališkai pakeistu orlaiviu nebuvo galimybės, kadangi vietos lėktuve buvo užsakytos seniai, o orlaivio keitimas atsakovo buvo pateiktas kaip neišvengiamas faktas, su kuriuo nesutikus, nebūtų išskridę ieškovo klientai. Tik dėl šios priežasties, siekdamas išvengti galimų ieškovo turistų teisių pažeidimų dėl orlaivio neišskridimo, ieškovas neišvengiamai privalėjo sutikti su orlaivio pakeitimu.
3) Pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino ieškovo teismo posėdyje išsakytos aplinkybės, kad sutarties 2 str. 2 p. minimas „orlaivio tipas“ suprantamas ne kaip paties orlaivio dydžio ar vietų skaičiaus, o tik kaip „tipo“ keitimas. 2006-04-20 Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 4R-93 „Dėl orlaivių įgulų ir orlaivių techninės priežiūros technikų/inžinierių licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ 6 p. nurodyta, kad orlaivio tipas yra visi to paties projekto orlaiviai ir jų modifikacijos, išskyrus tas, kuriose pakitę keleivių aptarnavimas, skrydžių charakteristikos arba įgulos sudėtis. Orlaivio tipo keitimas yra susijęs su konkretaus pavadinimo keitimu, pvz., iš Boeing į SAAB ir pan., tačiau, jei keičiasi keleivių skaičius, jų aptarnavimo kiekis – tai vertinama ne kaip „orlaivio tipo“, bet kaip „orlaivio rūšies“ pakeitimas.
4) Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, jog reikalavimas taikyti tą pačią kainą sutartyje nenumatytiems keleiviams yra nepagrįstas ir neteisėtas, nenurodė, kodėl atsakovo vienašališkai nustatyta 300 Lt suma pagrįsta ir teisėta. Teismo išvados taip pat prieštaringos ir nesuprantamos. Tiek sutarties priedo Nr. 1 8 p., tiek teismas sprendime teigė, kad faktinės išlaidos už keleivius yra po 90 Lt ir 70 Lt, tačiau kitoje teismo išvadoje nurodyta, kad teismas nesutinka, jog atsakovas, išrašydamas PVM sąskaitas faktūras už papildomą keleivių pervežimą, nurodė neteisingas, neatitinkančias sutarties priedo Nr. 1 kainas. Pats atsakovas 300 Lt sumos susiformavimą siejo su išaugusiomis išlaidomis pakeitus orlaivį, tačiau vienašališkai ir išimtinai atsakovo iniciatyva pakeitus orlaivį, visos papildomos išlaidos turėjo tekti atsakovui. Ieškovas visiškai pagrįstai ir protingai tikėjosi, jog papildomų keleivių faktinės išlaidos bus analogiškos įtvirtintoms sutarties priede Nr. 1.
5) Pirmosios instancijos teismas neįsigilino ir netinkamai įvertino ginčo dalyką, kuriuo yra ne susitarimo tarp šalių egzistavimas ar ne egzistavimas, bet faktinių išlaidų už kiekvieną papildomai skrendantį keleivį nustatymas. Ieškovas niekada neginčijo, jog visi skridę keleiviai yra jo, o ginčijo tik papildomų keleivių faktinių išlaidų dydžio ir jų susiformavimo klausimą. Visų skrendančių keleivių sąrašas privalo būti pateikiamas visais atvejais prieš vykdant skrydį, priešingu atveju skrydis negalėtų įvykti. Todėl pirmosios instancijos teismo keleivių sąrašo pateikimo bei atsakovo vienašališko PVM sąskaitų – faktūrų pateikimo tapatinimas su rašytine sutartimi ir joje nustatytu 300 Lt faktinių išlaidų už kiekvieną papildomą keleivį, yra visiškai nepagrįstas, neteisėtas ir nukrypstantis nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos vieningos praktikos.
6) Teismas taip pat nevertino ir netyrė ieškovo nurodytos aplinkybės, kad visos atsakovo sąskaitos būdavo išrašomos ir pateikiamos chaotiškai, dažnai tikslinamos ir perrašomos. Tik dėl tokių atsakovo nesąžiningų ir nekokybiškų veiksmų, ieškovo darbuotojai per klaidą apmokėjo nepagrįstai išrašytas sąskaitas. Vien šių sąskaitų išrašymas ir apmokėjimas nesant tam pagrįsto ir teisėto pagrindo suponuoja atsakovo praturtėjimą be pagrindo. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo ir atsakovo teisiniai santykiai neturi nepagrįsto praturtėjimo sąlygų, prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms, yra visiškai neargumentuota ir nepagrįsta.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Aurela“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-12-04 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas priėmė atsakovo pateiktus papildomus įrodymus - Civilinės aviacijos administracijos 2008-02-14 raštą Nr. 12R-409(33) ir UAB „Tez Tour“ ir UAB „Aurela“ 2006-04-03 Užsakomųjų skrydžių sutartį Nr. 20060403, nes jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau dėl ieškovo apeliacinio skundo pateikimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir procesinių pažeidimų, sudarančių pagrindą pakeisti ar panaikinti apelianto skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos išaiškintos ir pritaikytos tinkamai. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Kolegija pažymi, kad ieškovas UAB „Tez Tour“, kaip juridinis asmuo, būdamas kvalifikuotu civilinių teisinių santykių dalyviu, elgiasi nesąžiningai, teikdamas ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, tuo parodydamas, kad siekia nepagrįstai sutaupyti atsakovo UAB „Aurela“ sąskaita, susigrąžinant pinigus už gautas atlygintinas papildomas paslaugas.
Tai, kad UAB „Aurela“ už atlygintinos paslaugos suteikimą (papildomų keleivių vežimą) gavo pinigus, negali būti laikoma nepagrįstu praturtėjimu, o UAB „Tez Tour“, kaip papildomas paslaugas gavusio asmens, sumokėta suma negali būti laikoma jo nuostoliais, kadangi pagrindas šioms sumoms gauti ir mokėti yra atitinkama sutartis (susitarimas), pagal kurią pinigus sumokėjusi šalis gavo atitinkamą paslaugą (naudą).
Nors šalių susitarimas dėl papildomų keleivių vežimo nebuvo sudarytas raštu, iš šalių veiksmų matyti, kad šalys tokį susitarimą buvo sudariusios, vykdė šiuo susitarimu prisiimtus įsipareigojimus. Pats ieškovas UAB „Tez Tour“ patvirtino, kad jam papildomų keleivių vežimo paslaugos buvo suteiktos, papildomi keleiviai buvo nugabenti, todėl ieškovas UAB „Tez Tour“, įvykdęs pareigą atsiskaityti už gautas papildomas atlygintines paslaugas (apmokėdamas PVM sąskaitas faktūras), neturi teisės reikalauti už gautas papildomas paslaugas sumokėtas pinigų sumas LR CK 6.242 str. 1 d. pagrindu. Ieškovas UAB „Tez Tour“ neįrodė, kad šalys buvo sudarę susitarimą dėl nemokamo papildomų keleivių vežimo.
2005-09-27 Užsakomųjų skrydžių sutartyje Nr. 02/20050927 atsakovas, kaip vėžėjas, nėra įsipareigojęs nemokamai vežti papildomus keleivius. Tai, kad UAB „Tez Tour“ ir UAB „Aurela“ 2006-04-03 Užsakomųjų skrydžių sutartyje Nr. 20060403 (b.l. 166-173) įformino raštu susitarimą dėl kiekvienos papildomos vietos orlaivyje apmokėjimo už 300 Lt sumą, patvirtina tarp šalių iki rašytinės sutarties sudarymo susiklosčiusią verslo praktiką dėl papildomų keleivių vežimo kainos.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino faktines aplinkybes dėl orlaivio pakeitimo, nes ieškovo UAB „Tez Tour“ ieškinyje buvo nurodytos aplinkybės, kad atsakovas UAB „Aurela“ pažeidė sutarties sąlygas, vienašališkai pakeisdamas sutartyje nurodytą 148 vietų lėktuvą į lėktuvą, turintį daugiau vietų.
Tai, kad Boeing 737-300 ir Boeing 737-400 yra to paties tipo orlaiviai, patvirtina Civilinės aviacijos administracijos 2008-02-14 raštas (b.l. 174), todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, pakeisdamas sutartyje nurodytą 148 vietų lėktuvą į to paties tipo lėktuvą, turintį daugiau vietų, 2005-09-27 Užsakomųjų skrydžių sutarties Nr. 02/20050927 (b.l. 7-15) sąlygų nepažeidė. Kolegija pažymi, kad pats apeliantas pripažįsta, kad orlaivio tipo keitimas yra susijęs su konkretaus pavadinimo keitimu, pvz., iš Boeing į SAAB ir pan.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo reikalavimas taikyti tą pačią kainą sutartyje nenumatytiems keleiviams, yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes ieškovas, turėdamas galimybę vežti papildomus keleivius, gauna papildomą naudą (pelną), o atsakovas, veždamas papildomus keleivius, suteikia papildomas atlygintines paslaugas.
Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis PVM sąskaitomis faktūromis, nustatydamas tarp šalių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius ne vien pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras, bet ir pagal sudarytą sutartį, šalių veiksmus po šios sutarties sudarymo, prievolių pagal šią sutartį vykdymą, kadangi šalių teisės ir pareigos atsiranda iš sandorių, kurie gali būti sudaryti žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (LR CK 1.63 str. 1 d. 1.71 str. 1 d.).
Pats ieškovas UAB „Tez Tour“, gaudamas iš atsakovo UAB „Aurela“ papildomas paslaugas dėl papildomų keleivių vežimo, veikė išimtinai savo interesais, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinį, nes ieškovas nepagrįstai sutaupytų (LR CK 6.720 str. 3 d.).
Aplinkybės, kad PVM sąskaitos buvo išrašytos ir apmokėtos, savaime nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį, nes nėra visų būtinų nepagrįsto praturtėjimo sąlygų. Kolegija konstatuoja, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo teisėtų veiksmų ir ieškovo prašomų priteisti iš atsakovo 31190 Lt sumos, ieškovo įvardijamos nepagrįstu praturtėjimu.
Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., CPK 7 str., 8 str., 177 str., 178 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas nėra tenkinamas, apeliantas neturi teisės gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovui nėra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nes nėra pateikti įrodymai dėl apeliacinėje instancijoje patirtų išlaidų (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą nepakeistą.