Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ pareiškimą dėl skolininkui priklausančios dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys V. Č., N. Č., antstolė Jurgita Žilinskaitė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant, pareiškėja ir suinteresuoti asmenys apie teismo posėdį informuoti viešo paskelbimo būdu tinklalapyje www.teismai.lt ir teismo pranešimais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 4.73 str. 1 d. nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 str. 3 d.). Pagal CK 4.92 str. 1 d. nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato CK trečiosios knygos normos. CK 3.87 str. 1 d. įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 str. – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.).

CPK 667 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi, įstatyme garantuojama išieškotojo teisė vykdymo procese nustatyti skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje ir į ją nukreipti išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užtikrina išieškotojo teises ir pagrindinį vykdymo proceso principą – veiksmingą ir operatyvų teismo sprendimo vykdymą. Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CK 3.116 str., CPK 667 str.).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolė Jurgita Žilinskaitė vykdomojoje byloje Nr. 0161/17/00899 vykdo skolos išieškojimą iš skolininko V. Č. išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ naudai pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-6184-944/2017. Skolininkas nedirba, lėšų sąskaitose neturi, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, todėl galimybės išieškoti iš skolininko turto ar pajamų nėra. V. Č. 1982 m. gegužės 27 d. yra sudaręs santuoką su N. Č., kuri šiuo metu gauna nuolatinę išmoką iš (duomenys neskelbtini). Suinteresuotų asmenų santuoka nenutraukta, separacija nenustatyta. Antstolė 2017 m. balandžio 27 d. patvarkymu Nr. S17-20142 nurodė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Nustačius skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, į šią dalį būtų galima nukreipti išieškojimą ir taip užtikrinti išieškotojos interesus.

Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita) (CK 3.88 str. 1 d.). Šio straipsnio 2 d. numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CPK 177, 178 str.).

Byloje duomenų, kad po santuokos sudarymo suinteresuotų asmenų teisinis turto režimas būtų nustatytas pagal CK 3.101 str. – 3.108 str. nuostatas, nėra. Taip pat nėra pateikta duomenų, kad santuoka yra nutraukta ar nustatyta separacija. Nesant galimybės išieškoti skolos iš skolininko turto ir pajamų, atsižvelgiant į CK 3.88 str. 1-2 d., 3.117 str. 1 d. nuostatas bei į tai, kad byloje nėra ginčijama įstatymo nustatyta prezumpcija dėl sutuoktinių bendro turto dalių, pareiškimas tenkintinas, nustatytina, kad skolininko V. Č. sutuoktinės N. Č. gaunama nuolatinė išmoka iš (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ½ dalis šių pajamų priklauso skolininkui V. Č. (CPK 667 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininko V. Č. sutuoktinės N. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gaunama nuolatinė išmoka iš (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ½ dalis šių pajamų priklauso skolininkui V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nutartį siųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.