- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-10
- Bylos Nr.
- 1-188-878/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43012-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Kaltinamasis
- T. N.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo (8 klasės), neteistas (teistumai išnykę), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis T. N. 2020 m. spalio 27 d. apie 9.00 val. bute (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narę - sugyventinę R. M., šios mobilųjį telefoną „Huawei“ metė į sugyventinę, pataikė jai į kaktą, sugriebęs ją už plaukų tempė, taip smurtaudamas nukentėjusiajai R. M. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis T. N. kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo sugyventinei prisipažino visiškai. Parodė, kad jis beveik dvejus metus gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini) kartu su sugyventine R. M., turi bendrą dukrą E.. 2020 m. spalio 27 d. ryte, apie 9 val. tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas dėl sugyventinės telefone rastų kito vaikino žinučių. Kaltinamasis susinervinęs metė telefoną „Huawei“ į sugyventinę, pataikė juo į kaktą. Jis liepė sugyventinei susidėti daiktus ir išeiti iš namų. R. M. nėjo, į jo žodžius nereagavo, taip kaltinamąjį dar labiau išvedė iš kantrybės, todėl jis dešine ranka suėmė į kumštį ant lovos sėdinčiai sugyventinei už plaukų arčiau galvos, juo laikė keletą sekundžių, kol rėkė, keikėsi ir liepė jai išeiti iš namų. Sugyventinė tylėjo, o kambaryje buvusi kaltinamojo motina iškvietė policiją. Mano, kad sugyventinei turėjo labiau skaudėti nuo smūgio telefonu į kaktą nei nuo plaukų sugriebimo. Už plaukų jos netąsė, tačiau supranta, kad kai plaukus suėmė, sugyventinei juos pešė, gal plaukus jai kažkiek ir sutempė. Plaukų tempimą jis supranta kaip grubesnį veiksmą – žmogaus vedimą, suėmus jam už plaukų, ar tampymą aukštyn-žemyn, o tokių veiksmų jis neatliko. Kai metė telefoną į sugyventinę, ši susiėmė už kaktos, pasitrynė, guziukas gal koks buvo, bet nieko ji nesakė.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys, kurie buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole 2020 m. spalio 27 d. nurodyta, jog R. M. pranešė, kad 2020 m. spalio 27 d. apie 9.00 val. namuose (duomenys neskelbtini) jos sugyventinis T. N., jai laikant jų bendrą mažametę dukrą E. M., R. M. tampė už plaukų, taip pat sudavė vieną smūgį kairės rankos kumščiu į jos galvos dešinę pusę, kaktą ir sudavė vieną smūgį su mobiliuoju telefonu, jį mesdamas jai į galvą, į kaktą, nuo to ji juto fizinį skausmą (b. l. 1-6).
Įvykio vietos apžiūros protokole su nuotraukomis 2020 m. spalio 27 d. užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), paimtas ant lovos rastas mobiliojo ryšio telefonas „Huawei“, kurio priekinė ir galinė dalis suskilusios (b. l. 13-21).
Nukentėjusioji R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. spalio 27 d. apie 8 val. namuose (duomenys neskelbtini) tarp jos ir sugyventinio T. N. kilo žodinis konfliktas. T. konflikto metu buvo paėmęs jos telefoną, jį metė ir pataikė jai į kaktą. Ji tada pajautė momentinį skausmą, išsigando. Po to T. išėjo iš buto, o ji liko bute. T. netrukus grįžo namo, jie toliau abu konfliktavo ir, jai sėdint ant lovos, laikant rankose savo mažamete dukrą, T. sugriebė ją už plaukų ir juos patempė. Ji jautė silpną skausmą. Kažkuriuo konflikto metu T. paėmė jos telefoną „Huawei p20 lite“ ir jį du kartus metė į sieną, dėl to telefonas sudužo, tačiau ji dėl telefono jokių pretenzijų neturi, kadangi T. jai nupirko naują telefoną. Kai tempė už plaukų, jai neskaudėjo. Nuo telefono metimo jai buvo likęs guzas ant kaktos, tačiau jai guzo tikrai neskaudėjo. Jai pyktis T. jau praėjo ir ji jam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio byloje nereikš (b. l. 37-40).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 948/2020(06) nurodyta, kad R. M. kūno paviršiuje objektyvių trauminio poveikio žymių nėra. Tiriamojoje dalyje nustatyta, kad apžiūrint R. M. 2020 m. spalio 27 d., yra patinimas ir skausmingumas į dešinę nuo kaktos vidurinės linijos ir aukščiau antakio 5x2,5 cm plote (b. l. 53).
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad kaltinamasis T. N. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis tyčia metė į savo šeimos narę - sugyventinę R. M. mobiliojo ryšio telefoną ir pataikė jai į kaktą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, taip pat, sugriebęs ją už plaukų tempė.
Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto apimtį patvirtina jo paties parodymai, nukentėjusiosios R. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, o tai, kad tokiais kaltinamojo veiksmais R. M. buvo sukeltas fizinis skausmas, objektyviai patvirtina ir specialisto išvadoje nurodyti duomenys. R. M. po įvykio buvo apžiūrėta teismo medicinos specialisto ir užfiksuotas patinimas ir skausmingumas kaktoje, tai rodo, kad skausmas, sukeltas kaltinamojo mestu mobiliojo ryšio telefonu pataikius R. M. į kaktą, nebuvo vos juntamas ar momentinis. Dėl tempimo už plaukų pastebėtina, kad pats kaltinamasis pripažino, jog suėmė į kumštį sugyventinės plaukus prie galvos ir juos laikė keletą sekundžių, kol pats rėkė, keikėsi ir liepė jai išeiti iš namų. Taigi, akivaizdu, kad toks sugriebtų plaukų laikymas truko tam tikrą laiką, tuo metu kaltinamasis buvo įsiaudrinęs, taigi, vargu, ar jis tiesiog švelniai ir tą visą laiką nė vienam iš judviejų nejudant laikė į kumštį suspaustus nukentėjusiosios plaukus. Be to, plaukai į kumštį buvo sugriebti palei galvą, o toks veiksmas plaukus iš didesnio galvos ploto sutraukiant į kumštį neabejotinai juos fiziškai patempia. Byloje nėra duomenų ir tai neinkriminuota kaltinamajam, kad jis būtų tampęs nukentėjusiąją už plaukų aukštyn žemyn ar ją kažkur vedęs, laikydamas už plaukų. Be to, šiuo atveju būtent tik pati nukentėjusioji, kurią patempė už plaukų kaltinamasis, objektyviai ir galėjo pajausti to veiksmo poveikį ir ji kaltinamojo atliktą veiksmą įvardijo būtent plaukų tempimu. Nukentėjusiosios parodymai dėl šio veiksmo buvo nuoseklūs, teismui nėra pagrindo jais abejoti, tuo labiau, kad pats kaltinamasis parodė teisme, jog supranta, kad kai plaukus suėmė, sugyventinei juos pešė, gal plaukus jai kažkiek ir sutempė. Taigi, tiek iš esmės paties kaltinamojo parodymais, tiek nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais yra nustatyta, kad kaltinamasis tempė už plaukų sugyventinę R. M..
Visi pirmiau aptarti duomenys gauti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka, pagrindžia T. N. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių – fizinio skausmo sukėlimo R. M. – yra tiesioginis priežastinis ryšys. Darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai, padaryti 2020 m. spalio 27 d. jo šeimos narės sugyventinės R. M. atžvilgiu, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo veika pagal pavojingumą priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. T. N. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą bei nuoširdžiai dėl to gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau T. N. anksčiau buvo keturis kartus teistas už tyčinius nusikaltimus (b. l. 85-89), nors šie teistumai jau išnykę, vis dėlto tai kaltinamąjį charakterizuoja kaip linkusį nusikalsti asmenį, be to, iš ĮKNR duomenų byloje matyti, kad jis netgi nebuvo linkęs laikytis jam teismo paskirtų draudimų ir apribojimų, nes jam Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartimi paskirta subendrinta 6 mėnesių 20 dienų laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista 90 arešto bausme, o dar anksčiau, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskyrus galutinę, subendrintą su Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu skirta bausme, laisvės atėmimo 10 mėnesiams bausmę ir šios bausmės vykdymą atidėjus 1 metams 8 mėnesiams, 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, kaltinamasis 2016 m. lapkričio 4 d. paleistas atlikęs bausmę. Administracinėmis nuobaudomis baustas (b. l. 90-91). Į VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro priklausomybių stebimų pacientų tarpą įrašytas ir gydėsi, nustatyta diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas F10.2 (b. l. 95). Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto 2020 m. gruodžio 10 d. išvadoje nurodyta, kad įtariamajam T. N. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 100).
Įvertinęs bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus T. N. laisvės apribojimo bausmę, kurios trukmė, atsižvelgiant į nusikaltimo pavojingumą, tai, kad nusikaltimas sukėlė tik nežymias pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytina mažesnė nei jos dydžio vidurkis. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis dirba, kad smurtavo prieš savo šeimos narį, jam bausmės vykdymo laikotarpiui skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punkte numatyti įpareigojimai: dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba, netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat skirtinas BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytas draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Kaltinamasis T. N. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. spalio 27 d. 9.20 val. iki 2020 m. spalio 28 d. 14.02 val. (b. l. 59-62), šis laikas – dvi dienos, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitomas į paskirtą bausmę.
Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,
nusprendžia:
T. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba, netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. N. laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba, netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo nuo 2020 m. spalio 27 d. 9.20 val. iki 2020 m. spalio 28 d. 14.02 val. laiką (dvi dienas).
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.
Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.
2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.