Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-02-23 · Civilinė byla Nr. e2S-278-357/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-23
Bylos Nr.
e2S-278-357/2015
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-01528-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Ieškovas
M. M.
Atsakovas
G. P.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-278-357/2015Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01528-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 110.1.; 122.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo M. M. atskirąjį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui G. P. dėl skolos

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas M. M. kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl skolos – 14481,00 Eur, metinių palūkanų už priteistą sumą – 5 % nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, žyminio mokesčio – 81,67 Eur, priteisimo iš skolininko G. P.. Nurodė, turima pagrindo manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Raseinių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi atsisakė tenkinti kreditoriaus M. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui G. P.. Teismas vertino, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra paremtas jokiais įrodymais, nenurodyta turtas kuriam galėtų būti taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu kreditoriaus M. M. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininko G. P. turto atžvilgiu, areštuojant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, bei pinigines lėšas bendrai 50 000 Lt / 14481,00 Eur sumai, priteisti žyminį mokestį.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškinio sumos dydis negali būti vienintelis ir pakankamas pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininko atžvilgiu, tačiau pažymi, kad skolininkui G. P. 50 000 Lt / 14481,00 Eur yra didelė, kadangi skolininkas neturi lėšų grąžinti skolai.

2. Dažniausiai teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu tais atvejais, kai atsakovo turtinė padėtis yra sunki arba yra pagrindas manyti, kad ji gali iš esmės pasunkėti. Teismas nurodė, kad nėra nurodytas turtas kuriam galėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Pažymi, kad norint gauti turimo turto aprašą yra reikalingas savininko sutikimas. Skolininkas jau nuo 2008 metų vengia grąžinti skolą nurodydamas, kad pinigų ir turto grąžinti skolą neturi.

Skolininkas G. P. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje apeliantas prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartį, kuria netenkintas kreditoriaus prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teisė į teisminę gynybą, kurią garantuoja Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo/pareiškėjo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad jei būtų priimtas ieškovui/pareiškėjui palankus teismo sprendimas, jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, nustatyti ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad apelianto prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra paremtas jokiais įrodymais, nenurodyta turtas kuriam galėtų būti taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad vien aplinkybė, kad kreditorius nežino konkretaus skolininko turto, kurį prašo areštuoti savo reikalavimo sumai, negali būti pagrindu atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. CPK 147 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Šiais atvejais asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos. Taigi, teismo argumentas, kad kreditorius nenurodė konkretaus norimo areštuoti turto kaip pagrindas atmesti kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra nepagrįstas.

Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi, proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, inter alia paskirstant įrodinėjimo naštą (CPK 178 straipsnis), taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, kuriai iš bylos šalių paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, esant minimalioms sąnaudoms (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, pirmosios instancijos teismas pats pripažino, kad įsiskolinimo suma pakankamai didelė - 14481,00 Eur. Teismų praktikoje nurodoma, kad didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Akcentuotinas teismų argumentavimas, didelės ieškinio sumos vertinimą siejant su konkrečiais byloje dalyvaujančiais asmenimis ir jų turtine padėtimi. Ar suma yra didelė, būtina vertinti atsižvelgiant į ginčo subjektus ir kitas aplinkybes, susijusias su konkretaus subjekto turtine padėtimi, nes objektyvus didelės sumos slenksčio nustatymas negalimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai įvertino reikalavimo sumą kaip pakankamai didelę, tačiau teismas šios aplinkybės tinkamai neįvertino. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad esant dideliai reikalavimo sumai ir skolininko pasyvumui, negalint įvykdyti savo įsipareigojimų, yra pakankamas pagrindas daryti išvadai, kad kyla grėsmė Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. teismo įsakymo įvykdymui, kas sudaro pagrindą panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - tenkinti apelianto prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininko G. P. turto atžvilgiu, areštuojant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, bei pinigines lėšas bendrai 14481 Eur sumai.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė nepagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo nutartį. Teismas, remdamasis anksčiau išdėstytais argumentais panaikina Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartį ir išsprendžia klausimą iš esmės – tenkina apelianto prašymą ir taiko laikinąsias apsaugos priemones skolininko G. P. turto atžvilgiu, areštuojant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, bei pinigines lėšas bendrai 14481,00 Eur sumai iki Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. teismo įsakymo visiško įvykdymo.

Kadangi atskirasis skundas tenkinamas, iš skolininko G. P. priteistinas 28,96 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą apelianto M. M. naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartį ir tenkinti kreditoriaus M. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – areštuoti skolininko G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, bei pinigines lėšas bendrai 14481 Eur sumai iki Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. teismo įsakymo visiško įvykdymo.

Priteisti iš skolininko G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 28,96 Eur žyminį mokestį kreditoriaus M. M. naudai.

Skolininko turtą surasti ir aprašyti pavesti kreditoriaus pasirinktam antstoliui.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 583 str. ir 2005-10-27 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktą, šį vykdomąjį dokumentą (nutartį) išsiųsti kreditoriui, išaiškinant jam teisę pateikti nutartį vykdymui pasirinktam antstoliui, sumokant vykdymo išlaidas.

Šios nutarties nuorašą nedelsiant išsiųsti Centrinei hipotekos įstaigai.

Apie nutarties priėmimą pranešti skolininkui ir išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145 str. 8 d. nuo nutarties įregistravimo turto arešto aktų registre asmuo, kurio turtas areštuotas, atsako už nustatytą apribojimų pažeidimą.

Teisėja Rasa Bartašienė