Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą suinteresuotam asmeniui R. S. dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau - Skyrius, VTAS) R. S. šeima žinoma nuo 2016 metų, kai dėl socialinių įgūdžių stokos nuo 2016-04-29 iki 2018-06-30 buvo įrašyta į Socialines rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

4. R. S. šeimai nuo 2016-05-09 buvo pradėtos teikti socialinė priežiūra - socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, nuo 2018-07-01 R. S. šeimai vykdoma atvejo vadyba, t. y. toliau buvo teikiamos socialines paslaugos ir pagalba.

5. R. S. nepilnamečio sūnaus L. E. elgesys yra destruktyvus. Nepilnamečiui buvo skirtos minimalios priežiūros priemonės, nes jis neklauso savo motinos, nelanko mokyklos, daro administracinius nusižengimus, nusikaltimus, vagiliauja, rūko, vartoja alkoholį, uosto lakias medžiagas, bendrauja su nusikalsti linkusiais asmenimis, bėga iš namų, nepriima jokios pagalbos. L. E. yra diagnozuotas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas bei socializuoto elgesio sutrikimas.

6. Plungės apylinkes teismo Plungės rūmai (toliau - Teismas) 2019-04-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-1789-225/2019, leido skirti nepilnamečiui L. E. vidutinės priežiūros priemonę devynių mėnesių laikotarpiui, vėliau Teismo 2020-02-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-906- 225/2020 vidutinės priežiūros priemonė buvo pratęsta iki 2019-2020 mokslo metų pabaigos. Vaiko vidutinės priežiūros priemone vykdoma Veliučionių vaikų socializacijos centre.

7. L. E. du kartus buvo paimtas iš atstovų pagal įstatymą, t. y. Plungės apylinkes teismas 2018-11-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-4701-669/2018 ir 2019-03- 12 nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-1282-514/2019 išdavė leidimus paimti nepilnametį L. E. iš vaiko atstovų pagal įstatymą.

8. Dėl probleminio vaiko elgesio niekas iš artimųjų giminaičių juo rūpintis nesutiko, vaiko motina R. S. pati pageidavo, kad vaikas gyventų vaikų globos institucijoje, nes pati yra nepajėgi pasirūpinti savo sūnumi.

9. R. S. yra tik 30 proc. darbinga, jai pačiai yra nustatytas nuolatines priežiūros (pagalbos) poreikis, viena iš nustatytų diagnozių yra lengvas protinis atsilikimas su reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ar gydymo. R. S. dėl savo sveikatos būkles dažnai tenka ilgesniam laikotarpiui gydytis stacionariai. Plungės VTAS turimais paskutiniais gydymo įstaigos duomenimis R. S. „gebėjimas tinkamai pasirūpinti savo vaikais pagrįstai abejotinas“.

10. R. S. šeimos atvejo vadybos posėdžio metu prieita išvados, kad ji nėra nepajėgi savarankiškai spręsti kylančių problemų, mąsto ir elgiasi neadekvačiai, pati pripažįsta, kad negebės tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais, nesugebės užtikrinti jiems tinkamų, saugių ir sveikų gyvenimo sąlygų.

11. Atskyrus vaiką nuo motinos, pareiškėja prašo priteisti iš jos išlaikymą, o vaiko gyvenamąją vietą nustatyti Plungės socialių paslaugų centre.

12. Pareikėjo atstovė Neimantė Nicienė teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė bei patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

14. Iš elektroninėje byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad nepilnamečio L. E., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra R. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

15. Bylos duomenimis L. E. tėvas, R. E., yra miręs (duomenys neskelbtini)

16. Nepilnamečio motinai R. S. nustatytas lengvas protinis atsilikimas su reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ar gydymo. Ji tik 30 proc. darbinga, jai pačiai yra nustatytas nuolatines priežiūros (pagalbos) poreikis.

17. Bylos esančiais teismų procesinių sprendimų nuorašais nustatyta, kad Plungės apylinkes teismo Plungės rūmai 2019-04-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-1789-225/2019, leido skirti nepilnamečiui L. E. vidutines priežiūros priemonę devynių mėnesių laikotarpiui.

18. Teismo 2020-02-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-906- 225/2020 vidutines priežiūros priemonė buvo pratęsta iki 2019-2020 mokslo metų pabaigos. Vaiko vidutinės priežiūros priemonė vykdoma Veliučionių vaikų socializacijos centre.

19. Plungės apylinkes teismas 2018-11-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-4701-669/2018 ir 2019-03- 12 nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-1282-514/2019 išdavė leidimus paimti nepilnametį L. E. iš vaiko atstovų pagal įstatymą.

20. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad L. E. elgesys yra destruktyvaus tipo, dėl ko siekiant apsaugoti jo paties interesus jam buvo taikyti aukščiau paminėti teismų procesiniai sprendimai, o jo mama juo pasirūpinti ir sugebėti jį auklėti negali dėl savo sveikatos būklės (Klaipėdos jūrininkų ligoninės psichiatrijos departamento 2019-03-07 raštai Nr. PD2-152, 2019-04-04 - Nr. PD2-204, 2020-01-14 - Nr. PD2-37; 2019-04-11 išrašo/siuntimo kopija; UAB “Plungės sveikatos centro“ 2019-04-11 raštas Nr. 129; Klaipėdos jūrininkų ligoninės psichiatrijos departamento 2020-01-09 raštas Nr. 48-13-4, ).

21. Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 27 straipsnio nuostatos reikalauja užtikrinti vaikui teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi.

22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.179 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Objektyvios aplinkybės gali būti tėvų liga, dėl kurios jie negali vykdyti savo pareigų tam tikru apibrėžtu ar neapibrėžtu laikotarpiu (pvz., sirgdami psichikos ar kokia nors kita liga, dėl kurios jie patys turi būti prižiūrimi ar slaugomi). Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Atskyrimas nuo objektyviai juo negalinčių pasirūpinti tėvų yra vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Taigi, atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvams išlieka teisė vaiką lankyti, todėl, nors ir negalėdami nuolat gyventi su vaiku, tėvai gali puoselėti santykius su vaiku, toliau palaikyti emocinį ryšį. Atskyrimas gali būti panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių jis buvo taikytas (CK 3.181 straipsnio 1 dalis).

23. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, nepilnametis negali būti paliktas motinos aplinkoje, būtent dėl pastarosios sveikatos būklės – R. S. yra tik 30 proc. darbinga, jai pačiai yra nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas su reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ar gydymo, todėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams atsižvelgus į turimą informaciją buvo nustatyta, jog L. palikti su mama, kyla pavojus jo paties saugumui – jis palieka be priežiūros, jo elgesio mama neįtakoja, dėl ko nepilnametis dėl socializacijos stokos daro žalą sau ir aplinkai.

24. Pažymėtina, jog Konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas taip pat įtvirtintas CK 3.3 straipsnyje, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Be to, Konvencijos 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta valstybės pareiga apginti vaiką nuo įvairaus pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidinėjimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingumo, grubaus, vaiko garbę ir orumą žeminančio elgesio, kuriuos jis gali patirti iš asmenų, atsakingų už vaiko priežiūrą. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, kurias turi užtikrinti tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos.

25. Remiantis išdėstytomis teisės normomis, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į suinteresuoto asmens sveikatos būklę, darytina išvada, kad dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, R. S. negali užtikrinti tinkamą sūnaus L. priežiūrą, jo auklėjimą, ugdymą, todėl reikalavimas dėl vaiko atskyrimo nuo motinos yra pagrįstas.

26. Teismas pažymi, kad atskirtiems nuo tėvų vaikams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad vaikų atskyrimas nuo tėvų iš esmės atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį neriboja vaikų teisių ir pareigų, susijusių su tėvais, t. y. jos lieka be ribojimų tokios, kokios nustatytos įstatyme. Be to, išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas buvo nuo tėvų atskirtas, toks vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas (CK 3.181 straipsnio 1 dalis).

27. Įstatymas numato tėvams pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis. Pagal CK 3.195 straipsnio nuostatas tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.

28. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Pažymėtina, jog šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, įkalinimu ar kitomis priežastimis. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

29. Pareiškėjai prašo priteisti iš suinteresuoto asmens R. S. išlaikymą jos vaikui L. E. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą priteisiant nuo kreipimosi į teismą dienos.

30. Įvertinus tai, jog suinteresuotas asmuo yra atsakinga už nepilnamečio sūnaus išlaikymą bei jo poreikių tenkinimą, taip pat tai, į tai, kad suinteresuotam asmeniui nustatytas lengvas protinis atsilikimas, ji tik iš dalies darbinga, t. y. jai nustatytas 30 procentų darbingumas, todėl jos galimybė gauti darbines pajamas yra ribotos ir jai prisidėti prie sūnaus išlaikymo prašoma priteisti suma yra sudėtinga, todėl pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo priteisti išlaikymą mažintinas per pusę ir iš vaiko motinos R. S. priteistinas išlaikymas jos vaikui L. E. po 50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.195, 3.200 straipsniai).

31. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

32. Pagal CPK 406 straipsnio 2 dalį, atskyrus vaiką nuo tėvų, turi būti išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais pareiškime arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Tokia pareiga teismui nustatyta ir CK 3.183 straipsnio 4 dalyje. Atsižvelgiant į tai, jog Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-03-18 įsakymu Nr. D- 234 L. E. nustatyta laikinoji globa ir paskirti laikinieji globėjai (rūpintojai) Plungės socialinių paslaugų centas, nepilnamečio gyvenamoji vieta toliau nustatytina laikinosios globos vietoje, kur nustatyta vaiko laikinos globos vieta.

33. Vadovaujantis CPK 4961 straipsnio 1 dalimi, teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą, todėl remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, pareiškimą nors ir tenkinus iš dalies, inicijuotina civilinė byla dėl vaiko nuolatinės globos ir vaiko globėjo paskyrimo.

34. Pareiškėjas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

35. Už pareiškimo pateikimą į valstybės biudžetą turėjo būti sumokėta 100 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą atskirti vaiką nuo motinos, bei 36 Eur (100 Eur x 12 x 3 %) už reikalavimą priteisti išlaikymą iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

36. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo pareiškėjas buvo atleistas, turėtų būti išieškomos iš R. S. į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio l dalis). Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

37. Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš suinteresuoto asmens, teismas įvertina tai, kad pareiškėjo pagrindinis reikalavimas yra neturtinio pobūdžio, pareikštas vaiko interesais, suinteresuoto asmens nepilnamečiai vaikai atskiriami nuo motinos dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, o ne dėl motinos kaltų veiksmų. Pastarosios procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo tinkamas – ji savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, su atsiliepdama į pareiškimą, su jo reikalavimais iš esmės sutiko. Įvertinus suinteresuoto asmens procesinį elgesį bei tai, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl jos kaltės ir ne dėl jos nepagrįstos procesinės pozicijos, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos žyminiam mokesčiui, nuo kurio mokėjimo pareiškėjas buvo atleistas, iš suinteresuoto asmens valstybės naudai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti iš dalies.

Atskirti nepilnametį L. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo motinos R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti L. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą Plungės Socialinių paslaugų centre, iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos vaikui paskyrimo.

Priteisti iš R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui L. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2020m. balandžio 28d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistas išlaikymui pinigines lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti vaiko globėjui (rūpintojui).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje pareiškimo netenkinti.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo L. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.