Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-09-06 · Civilinė byla Nr. e2YT-12377-1125/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-09-06
Bylos Nr.
e2YT-12377-1125/2023
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01537-2023-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Skaistė Cinkutė
Pareiškėjas
M. G.
Suinteresuotas asmuo
J. D., notarė V
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-12377-1125/2023Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01537-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. G. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo pradėjus faktiškai jį valdyti, nustatymo, suinteresuoti asmenys J. D., notarė V. P., valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja M. G. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. D. po sutuoktinės L. D. mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti.

2. Nurodo, kad pareiškėjos tėvai A. D. ir L. D. santuokos metu įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Po L. D. mirties į notarą dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, tačiau palikimą, t. y. minėtą butą, priėmė pareiškėjos tėvas A. D., miręs (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs jį valdyti, t. y. mokėjo mokesčius, naudojosi turtu. Anot pareiškėjos, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas tam, kad gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodo, kad nėra gavusi pranešimo dėl galimo palikėjos L. D. palikimo perėjimą valstybei. Taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Teigia, kad jei pagal įrodymų visumą būtų nustatyta, jog A. D. faktiniais veiksmais priėmė palikimą, tai VĮ Turto bankas neprieštarautų, kad pareiškimas būtų patenkintas; prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant.

4. Suinteresuotas asmuo notarė V. P. atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad neprieštarauja dėl pareiškime nurodyto juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; sutinka, kad pareiškimą teismas nagrinėtų savo nuožiūra; prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, kadangi notarė nėra materialinio santykio šalis.

5. Suinteresuotas asmuo J. D. atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodo, kad su pareiškimu sutinka. Teigia, kad jo tėvai A. D. ir L. D. visą gyvenimą gyveno vieno kambario bute (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties, tėvas A. D. ir toliau liko gyventi šiame bute, mokėjo mokesčius. Po motinos mirties tėvas į notarą nesikreipė, nes galvojo, kad to nereikia, kadangi butas registruotas jo vardu.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

7. Pareiškime nurodyti argumentai ir pareiškimo priedai patvirtina, kad L. D. mirė (duomenys neskelbtini), būdama santuokoje su A. D.; turėjo du vaikus pareiškėją M. G. ir suinteresuotą asmenį J. D.. L. D. sutuoktinis A. D. mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis A. D. vardu yra registruotas nekilnojamas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodytas turtas yra įgytas po santuokos su L. D. sudarymo (duomenys neskelbtini). Kadangi pastarasis nekilnojamasis daiktas buvo įgytas santuokos metu, jis laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kuris po ½ dalį priklausė kiekvienam iš sutuoktinių.

8. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

9. Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

10. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos tėvas A. D. po sutuoktinės L. D. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjęs turtą faktiškai valdyti, t. y. valdė turtą, esantį (duomenys neskelbtini), 11,87 kv. m gyvenamojo ploto ir 9,81 kv. m bendro naudojimo ploto patalpas (3,24 kv. m koridorių, 4,17 kv. m virtuvę, 0,74 kv. m sandėlį, 0,54 kv. m tualetą ir 1,12 kv. m vonią), toliau naudojosi nurodytu turtu, mokėjo visus privalomus mokesčius, ką patvirtina pareiškėjos pateikti: UAB „Ignitis“ ir UAB „Nemėžio komunalininkas“ pažymos dėl atsiskaitymo, mokėjimai kvitai už šaltą vandenį, elektrą, dujas, informaciniai pranešimai dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą už 2021 ir 2022 metus, mokamieji pranešimai už 2020 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius su mokėjimo kvitais.

11. Remiantis bylos duomenimis, po L. D. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta; įregistruotų mirusio asmens L. D. testamentų nėra. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po L. D. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad A. D. po sutuoktinės mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikomas priėmęs palikimą (CK 5.51 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad A. D. po sutuoktinės L. D. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiniais veiksmais priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas pareiškėjai M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Skaistė Cinkutė