Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-04-05 · Civilinė byla Nr. 2S-1481-232/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-05
Bylos Nr.
2S-1481-232/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-44673-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liuda Uckienė
Pareiškėjas
D. L.
Suinteresuotas asmuo
AB „Swedbank“, I. L.
Kategorijos
  • 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1481-232/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-44673-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11.; 3.5.20.2.; 3.5.21.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 5 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. L. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys AB „Swedbank“, I. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas skundu prašė panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pirmosios pareiškėjo nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Nekilnojamasis turtas) varžytinės Nr. 146430. Priimti patvarkymą, kuriuo pirmosios pareiškėjo Nekilnojamojo turto varžytinės Nr. 146430 būtų atšauktos. Paskirti pakartotinę pareiškėjo Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, ją pavedant atlikti turto vertintojui, atitinkančiam Teismo ekspertizės įstatyme įtvirtintus reikalavimus ir įrašytam į teismo ekspertų sąrašą. Nurodė, kad antstolis R. V. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0179/10/01399 dėl įsiskolinimo išieškojimo išieškotojo AB „Swedbank“ naudai, priverstinai parduodant Nekilnojamąjį turtą. Antstolis nuo 2017 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d. vykdė pirmąsias turto varžytynes, kurių metu turtas bus parduodamas už 35 200 Eur. Pažymėjo, kad antstolio paskirta turto vertintoja neturėjo teisės atlikti pareiškėjo turto vertės nustatymo ekspertizės, kadangi ji nėra įtraukta į teismo ekspertų sąrašą. Turto vertinimo priežiūros tarnyba yra nurodžiusi, kad teismo arba antstolio pavedimu atlikta ekspertizė nėra prilyginama turto arba verslo vertinimui Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme, o parengtas ekspertizės aktas nėra prilyginamas turto arba verslo vertinimo ataskaitai įstatymo prasme. Pažymėjo, kad tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2019/2013. Vykdomoje byloje paskirtą turto vertės nustatymo ekspertizę privalo atlikti vertintojas, atitinkantis Teismo ekspertizės įstatyme įtvirtintus reikalavimus ir įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Pažymėjo, kad turto vertintoja A. D. nėra įrašyta į teismo ekspertų sąrašą, todėl negalėjo atlikti turto vertės nustatymo ekspertizės, dėl ko būtina antstolio veiksmus paskelbiant pirmąsias varžytynes laikyti neteisėtais ir iš naujo skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, ją pavedant atlikti tinkamam ekspertui. Antstolis R. V. 2017 m. gruodžio 8 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 26 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr.: I-633V/2010 dėl 79 665,01 Eur skolos išieškojimo iš skolininko L. D. ir L. I., išieškotojo AB „Swedbank“ naudai. Paaiškino, kad areštavo pareiškėjo asmeninės nuosavybės teise priklausantį Nekilnojamąjį turtą, atlikus ekspertizę areštuoto turto rinkos vertė nustatyta 44 000 Eur. Pažymėjo, jog proceso šalys buvo informuotos apie ekspertizės metu nustatytą turto rinkos vertę. Pasiūlymų parduoti turtą surastam pirkėjui nebuvo, todėl 2017 m. lapkričio 15 d. patvarkymu buvo paskelbtos pirmosios turto varžytynės. Nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d. antstolio patvarkymu dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo areštuoto turto vertei nustatyti buvo paskirta ekspertizė, kurią buvo pavesta atlikti nekilnojamojo turto vertintojui UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas. Nesutinka, jog UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas negalėjo įvertinti Nekilnojamojo turto. Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punkte numatyta, kad turto vertei nustatyti vykdymo procese kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindu įstatyme nustatytus reikalavimus ir jokių papildomų reikalavimų, kurie turėtų būti keliami ekspertams, atliekantiems turto vertinimą vykdymo procese, nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija nenustato. Pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikia jokių objektyvių įrodymu, kad UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas surašytoje ekspertizės išvadoje pateikta turto vertė yra nepagrįsta. Pareiškėjas nepareiškė nei raštiško, nei žodinio prieštaravimo dėl paskirto eksperto kandidatūros.Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Nurodė, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktas nustato, kad turto vertei nustatyti vykdymo procese kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Jokių papildomų reikalavimų, kurie turėtų būti keliami ekspertams, atliekantiems turto vertinimą vykdymo procese (tarp jų ir reikalavimo būti įtrauktam į teismo ekspertų sąrašą), nei CPK nei Sprendimų vykdymo instrukcija nenustato. Pažymėjo, kad turto vertintojas UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Nurodė, kad pareiškėjas per CPK nustatytą terminą nepareiškė prieštaravimo dėl paskirto eksperto kandidatūros, todėl praleido įstatymo numatyta terminą reikalavimui nušalinti ekspertą pareikšti ar ginčyti eksperto kandidatūrą. Suinteresuotas asmuo I. L. atsiliepimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 25 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų.Teismas nustatė, kad antstolis R. V. vykdo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 26 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. I-633V/2010 dėl skolos išieškojimo iš skolininko L. D. ir L. I., išieškotojo AB „Swedbank“ naudai. Pardavus hipoteka įkeistą turtą, liko neišieškota skolos dalis, todėl antstolis nukreipė išieškojimą į pareiškėjui asmenines nuosavybės teisė priklausantį Nekilnojamąjį turtą. Antstolis 2017 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymu paskyrė ekspertizę pareiškėjo turto vertei nustatyti ją pavesdamas atlikti UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas, išaiškino šalims teisę pareikšti paskirtai ekspertinei įstaigai nušalinimą. 2017 m. rugsėjo 22 d. surašytas Ekspertizės aktas, kuriuo nustatyta turto rinkos vertė yra 44 000 Eur. Antstolis 2017 m. lapkričio 15 d. Turto arešto aktu areštavo Nekilonojamąjį turtą ir nutarė areštuotą turtą realizuoti priverstine tvarka, parduodant jį iš varžytynių, informavo šalis apie paskelbtas pirmąsias turto varžytynes bei pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą – 35 200 Eur.Nurodė, kad antstolis ekspertizę vykdymo procese vykdyti gali pavesti ne tik ekspertams, nurodytiems Teismo ekspertizės įstatyme, bet ir turto ar verslo vertintojams, turintiems atitinkamas licencijas, be to, tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims.Paaiškino, kad vykdymo procese turto vertę nustatančiam ekspertui – turto vertintojui, priešingai nei teismo paskirtą ekspertizę atliekančiam ekspertui, keliami kitokie kvalifikaciniai reikalavimai, t. y. toks turto vertintojas neprivalo būti įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, tačiau turi atitikti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme turto arba verslo vertintojams nustatytus reikalavimus.Nustatė, kad Turto vertinimo priežiūros tarnybos direktoriaus 2012 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. B1-38 UAB ,,Ober-Haus“ nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. buvo įrašyta į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą (pažymėjimo Nr. 000112), o ekspertizės aktą parengusiai A. D. 2014 m. liepos 15 d. yra išduotas kvalifikacinis nekilnojamojo turto vertintojo asistento pažymėjimas Nr. 000025, todėl sprendė, jog nėra teisinio pagrindo abejoti turto vertintojo kompetencija.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino, ar antstolis R. V. veikė teisėtai, pareiškėjo turto vertės nustatymo ekspertizę paskirdamas atlikti vertintojui, neįrašytam į teismo ekspertų sąrašą. Pažymėjo, kad Turto vertinimo priežiūros tarnyba yra nurodžiusi, jog teismo arba antstolio pavedimu atlikta ekspertizė nėra prilyginama turto arba verslo vertinimui Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme, o parengtas ekspertizės aktas nėra prilyginamas turto arba verslo vertinimo ataskaitai įstatymo prasme. Paaiškino, kad reikalavimai turto arba verslo vertinimo procedūrai ir turto arba verslo vertinimo ataskaitai yra nustatyti įstatyme, tuo tarpu teismo arba antstolio paskirtos ekspertizės atlikimo tvarką, eksperto teises ir pareigas, atsakomybę, reikalavimus ekspertizės aktui nustato atitinkamos CPK ir Teismo ekspertizės įstatymo nuostatos. Pažymėjo, kad tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2019/2013, kurioje konstatavo, kad ekspertizės aktas negali būti sutapatintas su turto vertinimo ataskaita Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo taikymo prasme. Pažymėjo, kad antstolio vykdomojoje byloje paskirtą turto vertės nustatymo ekspertizę privalo atlikti vertintojas, atitinkantis Teismo ekspertizės įstatyme įtvirtintus reikalavimus ir įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Nurodė, kad skunde neabejojama vertintojo kompetencija, o abejojama, ar turto vertės nustatymo ekspertizę turėjo teisę atlikti turto vertintojas, kuris nėra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Nurodė, kad pareiškėjo skundą teismas išnagrinėjo formaliai, skundas nebuvo išnagrinėtas išsamiai ir visapusiškai.Antstolis R. V. atsiliepimu prašė atskirojo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punkte numatyta, kad turto vertei nustatyti vykdymo procese kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Turto ir verslo vertinimo pagrindu įstatyme nustatytus reikalavimus. Jokių papildomų reikalavimų, kurie turėtų būti keliami ekspertams, atliekantiems turto vertinimą vykdymo procese (tarp jų ir reikalavimo būti įtrauktam į teismo ekspertų sąrašą), nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija nenustato. Pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kad UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas surašytoje ekspertizės išvadoje pateikta turto vertė yra nepagrįsta.Trečiasis asmuo atsiliepimu prašė atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad antstolis ekspertizę vykdymo procese vykdyti gali pavesti ne tik ekspertams, nurodytiems Teismo ekspertizės įstatyme, bet ir turto ar verslo vertintojams, turintiems atitinkamas licencijas, be to, tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Pažymėjo, jog 2017 m. rugpjūčio 22 d. Patvarkymu areštuoto Nekilnojamojo turto vertei nustatyti buvo paskirta ekspertizė, kurią buvo pavesta atlikti nekilnojamojo turto vertintojui UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas, atitinkančiam Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Nurodė, kad apeliantas per CPK nustatytą terminą nepareiškė prieštaravimo dėl paskirto eksperto kandidatūros, todėl praleido įstatymo numatyta terminą reikalavimui nušalinti ekspertą pareikšti ar ginčyti eksperto kandidatūrą. Pažymėjo, jog apeliantas taip pat neskundė 2017 m. rugsėjo 27 d. Patvarkymo dėl informavimo apie pakartotinės ekspertizės metu nustatytą įkeisto turto rinkos vertę. Apeliantui praleidus skundui dėl patvarkymo paskirti ekspertizę pateikti nustatytą naikinamąjį 90 dienų terminą, jis prarado teisę tokį skundą pateikti ir ginčyti tiek antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, tiek paskirto eksperto kandidatūrą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl antstolio pasirinkto turto vertintojo, kuris nėra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą.Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, nustatytos tokios, toliau įvardijamos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. Antstolis R. V. vykdo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 26 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. I-633V/2010 dėl skolos išieškojimo iš skolininko L. D. ir L. I., išieškotojo AB „Swedbank“ naudai. Antstolis nukreipė išieškojimą į pareiškėjui asmenines nuosavybės teisė priklausantį Nekilnojamąjį turtą. 2017 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymu paskyrė ekspertizę pareiškėjo turto vertei nustatyti ją pavesdamas atlikti UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas.Apeliantas abejoja, ar turto vertės nustatymo ekspertizę turėjo teisę atlikti turto vertintojas, kuris nėra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog turto pardavimo iš varžytynių procesas yra griežtai reglamentuotas įstatymo. CPK 681 – 682 straipsniai numato skolininko turto vertės nustatymo procedūrą. CPK 681 straipsnyje nustatytas reikalavimas antstoliui areštuojant turtą įkainoti jį rinkos kainomis. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. CPK 682 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad ekspertizė atliekama pagal bendrąsias CPK taisykles, atsižvelgiant į CPK VI dalyje numatytas išimtis. CPK 583 straipsnyje nustatyta, kad CPK VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai. Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims. Specialioje įstatymo normoje, reglamentuojančioje ekspertizės skyrimą vykdymo proceso metu, nenustatyta, kad ekspertu gali būti skiriamas tik tas ekspertas, kuris įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodyta, kad turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Minėta, kad ekspertizės skyrimo tvarka vykdymo procese reglamentuojama CPK 682 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad ekspertizė turto vertei nustatyti skiriama antstolio patvarkymu. Patvarkyme turi būti nurodytas ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Įstatymas nenustato jokių kitokių turto vertintojų pasirinkimo kriterijų, išskyrus reikiamą kvalifikaciją, todėl antstolis turi teisę pavesti atlikti ekspertizę bet kuriam turto vertintojui, atitinkančiam įstatymo keliamus reikalavimus. Įvertinus nurodytą reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog antstolis ekspertizę vykdymo procese vykdyti galėjo pavesti ne tik ekspertams, nurodytiems Teismo ekspertizės įstatyme, bet ir turto ar verslo vertintojams, turintiems atitinkamas licenzijas, t. y. ir UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas.Remdamasis nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Liuda Uckienė