Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2008-03-26 · Administracinė byla Nr. A-146-857-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-03-26
Bylos Nr.
A-146-857-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Anatolijus Baranovas
Pareiškėjas
D.P.
Trečiasis asmuo
S.V., V.Z., R.U., M.Paco, Saulės, R.U.Z., Pavasario ir Vasaros gatvių visuomeninės žmonių teisių gynimo bendrijai „Kilnusis darbas“
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Advokatai
Mindaugas Balevičius, Albertas Štopas
Kategorijos
  • 14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A146-857/2008Procesinio sprendimo kategorija 14.3(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. kovo 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjai D.P. ir jos atstovui advokatui Mindaugui Balevičiui,atsakovo atstovei Ž.K.,trečiųjų suinteresuotų asmenų S.V., V.Z., R.U. – Z. atstovui advokatui Albertui Štopui,

trečiojo suinteresuoto asmens M.Paco, Saulės, Pavasario ir Vasaros gatvių visuomeninės žmonių teisių gynimo bendrijos „Kilnusis darbas“ atstovui V. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, trečiųjų suinteresuotų asmenų S.V. ir V.Z. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D.P. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims S.V., V.Z., R.U.Z., M.Paco, Saulės, Pavasario ir Vasaros gatvių visuomeninės žmonių teisių gynimo bendrijai „Kilnusis darbas“ dėl planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja D.P. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2005 m. kovo 15 d. planavimo sąlygas Nr. 04089 ir Nr. 04090 detaliojo plano dokumentams rengti žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.0101-0043-0028) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr.0101-0043-0111).

Skunde ir jo patikslinime (I t., b.l. 3-7, II t., b.l. 75-77) pareiškėja paaiškino, jog ji yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr.0101-0043-0022), ir šiame sklype esančio namo savininkė. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2005 m. kovo 15 d. išdavė planavimo sąlygas Nr. 04089 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (unikalus Nr.0101-0043-0028) ir planavimo sąlygas Nr. 04090 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (unikalus Nr.0101-0043-0111) detaliojo planavimo dokumentams rengti (toliau – ir Planavimo sąlygos). Planavimo sąlygos išduotos besiribojančiai su jai priklausančiu žemės sklypu teritorijai. Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 (toliau – ir Sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklės arba Taisyklės) 23 punkte nurodyta, kad sąlygas dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento (detaliojo plano) rengimo išduoda savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas - savivaldybės vyriausiasis architektas. Skundžiamas Planavimo sąlygas patvirtinusio asmens vardas, pavardė pareigos nenurodyti. Paaiškėjo, kad Planavimo sąlygas Nr. 04089 ir Nr. 04090 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento (toliau – ir Miesto plėtros departamentas) direktoriaus pavaduotojas E.Dedūra, kuris nėra savivaldybės vyriausiasis architektas. Sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių 29 punkte nurodyta, kad planavimo organizatorius kartu su Sąlygų rengėju ir išdavėju atsako už sąlygų išdavimo procedūros organizavimą bei teisingą su tuo susijusių dokumentų apiforminimą ir privalo laikytis teisės aktų ir šiose Taisyklėse nustatytų reikalavimų. Tai reiškia, kad planavimo sąlygas privalo pasirašyti (išduoti) Taisyklių 23 punkte įvardytas asmuo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką (adm. byla Nr. A12-63-04), kad viešojo administravimo subjektas turi vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, iš kurių itin reikšmingas yra įstatymo viršenybės (teisėtumo) principas, reiškiantis, kad viešojo administravimo subjekto veikla turi remtis įstatymu ir atitikti jo reikalavimus, o atlikdamas administracinius veiksmus, susijusius su asmenų teisėmis ir laisvėmis, negali peržengti jam įstatymų suteiktos kompetencijos ribų. Kadangi ginčijamos Planavimo sąlygos buvo išduotos pažeidžiant imperatyvius teisės normų reikalavimus - jas išdavė neįgaliotas (viršijęs kompetenciją) savivaldybės tarnautojas, todėl jos turi būti panaikintos.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, teisę apskųsti Planavimo sąlygas jai suteikė Vietos savivaldos įstatymo 41 straipsnio 3 dalis, kurioje nurodyta, kad savivaldybės institucijų bei valstybės tarnautojų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys gyventojų, institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų teises, gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, taip pat Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio nuostata, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pareiškėjos teigimu, nagrinėjamu atveju pažeistas įstatymų saugomas jos interesas. Pagal skundžiamos Planavimo sąlygas gretimuose žemės sklypuose bus ruošiami konkretūs sprendiniai, kurie turės įtakos jos žemės sklypui. Gretimos teritorijos detalaus planavimo procedūra turi būti vykdoma teisėtai. Nagrinėjamu atveju buvo pažeista imperatyvi Sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių 23 punkto nuostata.

Pareiškėjos nuomone, remiantis Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – ir Orhuso konvencija) 2 straipsnio 5 dalimi, 9 straipsnio 2 dalimi, yra pagrindas pripažinti, kad fiziniai asmenys turi teisę ginti viešąjį interesą aplinkosaugos srityje kreipiantis į administracinį teismą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalis). Detaliųjų planų, kurie rengiami besiribojančiai su jos žemės sklypu teritorijai, įgyvendinimo pasekmės yra reikšmingos aplinkai. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje yra saugomoje teritorijoje – kraštovaizdžio vizualinės apsaugos zonoje. Iš jai nuosavybės teise priklausančio namo (duomenys neskelbtini) atsiveria vaizdas į Šv.Petro ir Povilo bažnyčią bei Liuteronų kanauninkų vienuolyną. Ji yra suinteresuota, kad šio reginio neužgožtų jokie statiniai, kad detalusis planavimas gretimoje teritorijoje vyktų pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 27 straipsnio reikalavimus.

Teismo posėdyje pareiškėja savo skundą palaikė. Papildomai paaiškino, kad remiantis ginčijamomis Planavimo sąlygomis jau yra parengtas detalusis teritorijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) planas. Pagal detalaus plano sprendinius šioje teritorijoje turėtų būti pradėtos dviejų daugiaaukščių namų su automobilių saugyklomis statybos. Pareiškėjos teigimu, jos gyvenimo sąlygos dėl statybų akivaizdžiai pablogės. Atkreipė dėmesį į tai, kad Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojo E. Dedūros pareigybės aprašyme ginčo laikotarpiu nebuvo numatyta teisė išduoti planavimo sąlygas. Jis iki 2005 m. birželio 15 d. nebuvo atestuotas.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pareiškėjos skundą prašė atmesti.

Atsiliepime į pareiškėjos skundą (I t., b.l.19-21) paaiškino, kad su pareiškėjos skundu nesutinka dėl šių priežasčių:

1. Pareiškėja nėra suinteresuotas subjektas Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies prasme, nes nenurodė, kokia jos teisė pažeista, nepateikė jokių įrodymų, kad planavimo sąlygose nustatyti reikalavimai detaliesiems planavimo dokumentams rengti gali turėti neigiamos įtakos jos, kaip kaimyninio sklypo savininkės, interesams.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja Taisyklių 23 punktą aiškina tik lingvistine prasme, neatsižvelgia į šios normos turinį, taip pat į kitas teisės normas.

Žemesnės instancijos teismas

Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad Seimas nutarimu tvirtina Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašą. Taigi, savivaldybės institucijoje gali būti tik tokios pareigybės, kurios yra patvirtintos Seimo nutarimu. Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. birželio 27 d. nutarimu Nr.IX-992 patvirtino Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašą (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija Nr. IX-2574 redakcija) (toliau – ir Suvienodintų pareigybių sąrašas), kuris nenumato, kad savivaldybės administracijoje gali būti vyriausiojo architekto pareigybė. Todėl pagal galiojančius teisės aktus savivaldybės tarnautojas negali eiti vyriausiojo architekto pareigų (nėra tokios pareigybės). Galioja bendra taisyklė, kad poįstatyminiai aktai negali prieštarauti aukštesnės galios teisės aktams. Todėl Taisyklių 23 punktas turėtų būti aiškinamas sistemiškai, atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas. Kol Sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklės nėra suderintos su minėtomis įstatymo ir Seimo nutarimo nuostatomis, Taisyklių 23 punkto nuostata, kad vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento (detaliojo plano) rengimo išduoda savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas - savivaldybės vyriausiasis architektas, turi būti suprantama kaip įpareigojimas, kad planavimo sąlygas išduotų valstybės tarnautojas, turintis reikalingą kvalifikaciją ir kurio pareigybė atitinka anksčiau buvusią vyriausiojo architekto pareigybę. Todėl atsakovo nuomone, pareiškėjos teiginiai, kad planavimo sąlygas turėjo išduoti vyriausiojo architekto pareigas einantis asmuo, nepagrįsti.

3. Planavimo sąlygas išdavęs Miesto plėtros departamento Detaliojo planavimo skyriaus vedėjas E. Dedūra yra asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją bei einantis pareigas, kurių turinys apima Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklėse minimo vyriausiojo architekto sąvoką. Pagal pareigybės aprašymą į jo funkcijas teritorijų planavimo sąlygų išdavimas įeina. Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotas kvalifikacijos atestatas Nr. 0138 rodo, kad E.Dedūrai yra suteikta teisė vykdyti savivaldybės vyriausiojo architekto pareigybės funkcijas. Todėl pareiškėjos argumentai, kad Planavimo sąlygas išdavė nekompetentingas savivaldybės tarnautojas, nepagrįsti.

4. Planavimo sąlygų formalūs trūkumai (nenurodyta šio tarnautojo pavardė, pareigos) nesudaro pagrindo naikinti pareiškėjos ginčijamas Planavimo sąlygas.

Atsiliepimas

Atsakovas teismo posėdyje prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, kad neginčija pareiškėjos teisės kreiptis į teismą. Akcentavo, kad teisė į reikalavimo patenkinimą atsiranda tik tada, kai ginčijamas interesų ar teisių pažeidimo faktas.

Tretysis suinteresuotas asmuo M.Paco, Saulės, Pavasario ir Vasaros gatvių visuomeninės žmonių teisių gynimo bendrijos „Kilnusis darbas“ (toliau – ir Bendrija „Kilnusis darbas“) prašė pareiškėjos skundą patenkinti. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone Planavimo sąlygas išdavęs Vilniaus miesto savivaldybės tarnautojas E. Dedūra neturėjo vyriausiojo architekto įgaliojimų, kaip to reikalauja įstatymas.

Atsiliepimas

Trečiųjų suinteresuotų asmenų S.V. , V.Z. ir R.U.Z. atstovas prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškė nuomonę, kad pareiškėja sutapatina vyriausiojo architekto ir asmens, išduodančio planavimo sąlygas, sąvokas. Planavimo sąlygų išdavimas įėjo į savivaldybės tarnautojo E.Dedūros kompetenciją, pareiškėjos teisės nėra pažeistos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2005 m. kovo 15 d. planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 04089 ir Nr. 04090 panaikino.

Įvertinęs rašytinius įrodymus, kad ginčijamos Planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti išduotos sklypams (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 0101-0043-0028), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 0101-0043-0111), kurie ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 0101-0043-0022), taip pat atsižvelgdamas į teismo posėdyje pateiktus pareiškėjos paaiškinimus apie numatomą gyvenamųjų namų, kurie užstos iš jos namo atsiveriantį gražų vaizdą ir padidins urbanizaciją, statybą, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis teismas nustatė, kad pareiškėja turi teisę kreiptis į administracinį teismą dėl Planavimo sąlygų panaikinimo. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. P6-289/2006 priimta nutartimi, kurioje konstatuota, kad jei statyba vyksta žemės sklype, besiribojančiame su pareiškėjų sklypais, pastatyti objektai turės įtakos pareiškėjų teisėms ir teisėtiems interesams.

Nurodė, kad Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 6 dalis nustato, jog prieš pradėdamas rengti detaliojo planavimo dokumentus planavimo organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją - savivaldybės vyriausiąjį architektą - dėl planavimo sąlygų pateikimo. Pagal Taisyklių 23 punktą sąlygas dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento (detaliojo plano) rengimo išduoda savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas - savivaldybės vyriausiasis architektas. Taisyklių 4.4 punkte įtvirtinta bendro pobūdžio teisės norma, numatanti, kad sąlygų išdavimas - procedūra, kurios metu savivaldybės administracijos direktorius ar sąlygas išduodanti institucija per nustatytą laiką pateikia pareiškėjui nustatyta forma parengtas planavimo sąlygas. Teismas pažymėjo, kad Taisyklių 23 punkte įtvirtinta speciali teisės norma, sukonkretinanti bendrosios normos (Taisyklių 4.4 punktas), imperatyvus konkrečioje situacijoje, t.y. išduodant sąlygas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentams rengti. Vadovaudamasis minėtomis teisės normomis priėjo išvados, kad išduodant ginčijamas Planavimo sąlygas turėjo būti taikoma specialioji teisės norma, pagal kurią Planavimo sąlygas galėjo išduoti tik administracijos valstybės tarnautojas - vyriausias architektas. Kadangi Suvienodintų pareigybių sąraše (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija Nr. IX-2574) tokia pareigybė nenumatyta, šias funkcija galėjo atlikti asmuo, kuriam suteikta teisė vykdyti savivaldybės vyriausiojo architekto pareigybės funkcijas ir jo pareigybės aprašyme numatyti specialūs reikalavimai. Teismas nustatė, kad 2005 m. kovo 16 d. planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentams rengti Nr. 04089 ir Nr. 04090 išdavė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas E.Dedūra. Atsižvelgdamas į tai, kad kvalifikacijos atestatas, suteikiantis teisę vykdyti savivaldybės vyriausiojo architekto pareigybės funkcijas minėtam atsakovo tarnautojui buvo išduotas 2005 m. birželio 15 d., teismas priėjo išvados, kad tik nuo šios datos E.Dedūrai buvo suteikta teisė vykdyti savivaldybės vyriausiojo architekto pareigybės funkcijas (b.1.28). Teismas pažymėjo, kad 2005 m. lapkričio 24 d. E.Dedūra pasirašytinai buvo supažindintas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Detaliojo planavimo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymu, kuriame vienas iš specialiųjų reikalavimų - turėti aukštąjį architektūrinį išsilavinimą. Vertindamas 2005 m. kovo 15 d. galiojusį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojo - Detaliojo planavimo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą (I t., b.l. 118-119) ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2006 m. sausio 30 d. raštą Nr. 2-212 (I t., b.l. 104) teismas konstatavo, kad teismui nepateikti duomenys, kurie patvirtintų, jog 2005 m. kovo 15 d. jis ėjo vyriausiojo architekto pareigas ar jam buvo suteikta teisė vykdyti savivaldybės vyriausiojo architekto pareigybės funkcijas. Remdamasis minėtais argumentais teismas padarė išvadą, kad planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 04090 ir Nr. 04089 buvo išduotos pažeidžiant Taisyklių 23 punktą (jas išdavė tam teisės neturintis asmuo), be to neturi visų Taisyklių 3 priede nurodytų rekvizitų (nenurodyta sąlygas tvirtinusio asmens vardas, pavardė, pareigos). Tuo remdamasis teismas konstatavo, kad sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 04090 ir Nr. 04089 išduotos neteisėtai, todėl pareiškėjos skundas tenkintinas.

III.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apelianto nuomone, teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus, netinkamai taikė teisės aktus. Remdamasis Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsniu, Suvienodintų pareigybių sąrašu (nuo 2005 m. sausio 1 d. galiojančia 2004 m. lapkričio 11 d. redakcija Nr. IX-2574), paaiškino, kad pagal minėtą teisinį reglamentavimą nenumatyta, jog savivaldybės administracijoje gali būti vyriausiojo architekto pareigybė, todėl pagal galiojančius teisės aktus savivaldybės tarnautojas negali eiti vyriausiojo architekto pareigų. Kol Taisyklės nėra suderintos su minėtų aukštesnės galios teisės aktų nuostatomis, Taisyklių 23 punktas, numatantis, kad sąlygas dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento rengimo išduoda savivaldybės administracijos tarnautojas - savivaldybės vyriausiasis architektas - turi būti aiškinamas sistemiškai ir suprantamas kaip įpareigojantis, kad planavimo sąlygas išduotų valstybės tarnautojas, atitinkantis vyriausiajam architektui teisės aktų keliamus reikalavimus.

Paaiškino, kad atestacijos reikalavimas asmenims, einantiems savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, numatytas 2004 m. vasario 2 d. Teritorijų planavimo įstatymo redakcijoje, kuri įsigaliojo 2004 m. gegužės 1 d. (TPĮ 36 straipsnio 5 dalis). Įgyvendinant šią Teritorijų planavimo įstatymo nuostatą, 2004 m. gegužės 3 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-240 buvo patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.02.08:2004 (toliau ir Reglamentas 1.02.08:2004). Minėto Įsakymo 2.2 punktas numatė, kad valstybės tarnautojai, vykdantys savivaldybių vyriausiųjų architektų pareigybių funkcijas, neturintys kvalifikacijos atestatų, turi būti atestuoti iki 2005 m. liepos 1 d. šio Reglamento nustatyta tvarka, t.y. buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis įgyti minėtą atestaciją. Todėl, tvirtinant 2005 m. kovo 15 d. išduotas Planavimo sąlygas E. Dedūrai turėti kvalifikacijos atestatą nereikėjo, o Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2006 m. sausio 31 d. raštas Nr. 2-212 turėjo būti vertinamas kaip suteikiantis bendro pobūdžio informaciją, jog ginčijamų Planavimo sąlygų išdavimo metu E. Dedūra neturėjo atestato, o ne paneigiantis jo teisę eiti vyriausiojo architekto pareigas. Dėl nurodytų aplinkybių teismo išvada, kad tik 2005 m. birželio 15 d. E. Dedūrai buvo suteikta teisė vykdyti savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas (t.y. jį atestavus), nepagrįsta.

Apelianto nuomone, aplinkybė, kad, išduodant Planavimo sąlygas, jų skiltyje „Tvirtinu" nebuvo nurodyta jas pasirašiusiojo asmens pavardė ir pareigos, vertintina kaip formalūs sąlygų trūkumai, nesudarantys pagrindo naikinti Planavimo sąlygas kaip neteisėtas (tai pažeistų principą, kad teismas vykdo teisingumą; Administracinių bylų teisenos įstatymo 6 str.). Tokios pozicijos savo praktikoje laikosi ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas (2004 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-818-04).

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo Bendrija „Kilnusis darbas“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Bendrijos nuomone, Planavimo sąlygų išdavimo dieną E. Dedūra neturėjo atitinkamų įgaliojimų. Teigia pateikusi į bylą įrodymus, kad, remdamiesi Planavimo sąlygomis, tretieji suinteresuoti asmenys parengė detaliojo plano dokumentus, du kartus spaudoje paskelbė ir du kartus surengė detaliojo plano (dviejų daugiaaukščių namų projekto) svarstymą su visuomene. Planavimo sąlygos nėra sukonkretintos (nenurodomi pagrindiniai įstatymu reikalaujami parametrai - užstatymo intensyvumas, plotas, aukštingumas ir kt.) ir tas neapibrėžtumas E.Dedūrai leido išvengti atsakomybės už iš neapibrėžtų Planavimo sąlygų išplaukusias pasekmes, o savivaldybei leido nevykdyti prievolių derinti viešąjį bei privatų interesą pagal galiojančius teisės aktus. Nurodoma, jog Bendrija "Kilnusis darbas" kreipėsi į Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamentą dėl Planavimo sąlygų aptarimo, tačiau prašymas buvo atmestas (2 t., b.l.156-157).

Šalies argumentai

Tretieji suinteresuoti asmenys S.V. ir V.Z. (toliau – ir apeliantai) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti .

Žemesnės instancijos teismas

Nesutikimą su teismo sprendimu apeliantai grindžia šiais argumentais:

1. Administraciniuose teismuose sprendžiant bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, būtina nustatyti ne tik tokių aktų (veiksmų) teisėtumą ar neteisėtumą, bet ir įvertinti jų įtaką pareiškėjo teisėms ar teisėtam interesui. Todėl teismo sprendime turėjo būti pagrįstai konstatuota, kad Planavimo sąlygų patvirtinimas pažeidė pareiškėjos teisės ar teisėtus interesus, taip pat atskleista tai, kuo toks pažeidimas pasireiškė. Teismas šio klausimo iš esmės tinkamai neišanalizavo, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais administracinėje byloje Nr. P6-289/2006 (ši byla negali būti vertinama kaip analogiška nagrinėjamai bylai, nes statybos sklypuose nevysta). Nesant remiantis Planavimo sąlygomis nustatyta tvarka parengto, suderinto ir patvirtinto detaliojo planavimo dokumento nėra jokios galimybės spręsti apie tai, kokios pareiškėjos teisės ar teisėti interesai yra pažeidžiami planavimo sąlygomis, koks pažeidimų turinys bei mastas. Dėl to spręsti apie pareiškėjos teisių ir interesų pažeidimą teismui nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Teismo sprendimo motyvai dėl statybų, taip pat dėl pareiškėjos paaiškinimų apie planuojamas daugiaaukščių gyvenamųjų namų, kurie užstos iš pareiškėjos namo atsiveriantį vaizdą ir padidins urbanizaciją, statybas, iš esmės yra grindžiami prielaidomis, nors prielaidomis teismas savo sprendime remtis negali (Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnis).

2. Teismas nepagrįstai ir atmetė jų ir atsakovo argumentas dėl Planavimo sąlygas galėjusio išduoti savivaldybės administracijos tarnautojo (pažeisti Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalies reikalavimai, įpareigojantys teismą tinkamai argumentuoti sprendime padarytas išvadas).

3. Teismas netinkamai aiškino bei taikė teisės aktų nuostatas, neatsižvelgė į 2004 m. sausio 15 d. priimtą naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymą (įsigaliojo nuo 2004 m. gegužės 1 d), kuriuo buvo nustatyti nauji kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, turintiems teisę išduoti planavimo sąlygas rengti vietovės lygmens detaliojo planavimo dokumentus. Tokie asmenys turi būti atestuoti, taip pat turi turėti aukštąjį architektūros išsilavinimą (TPĮ 36 straipsnio 5 dalis). Šio įstatymo 36 straipsnio 6 dalis įpareigojo Vyriausybę ar jos įgaliotą instituciją nustatyti vyriausiųjų architektų kvalifikacinius reikalavimus. Tokie kvalifikaciniai reikalavimai buvo patvirtinti aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-240, taip pat nustatytas terminas, kad valstybės tarnautojai, vykdantys savivaldybių vyriausiųjų architektų pareigybių funkcijas, kurie kvalifikacijos atestatų neturi, turėjo būti atestuoti iki 2005 m. liepos 1 dienos. Taigi, buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį valstybės tarnautojai, vykdantys savivaldybių vyriausiųjų architektų pareigybių funkcijas, galėjo planavimo sąlygas vietovės lygmens detaliojo planavimo dokumentams rengti išduoti, neturėdami kvalifikacijos atestato. Pažymėjo, jog E. Dedūra iki nustatyto termino buvo atestuotas (2005 m. birželio 15 d.) nustatyta tvarka. Taigi Planavimo sąlygas išdavė vyriausiojo architekto kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis ir turintis aukštąjį architektūros išsilavinimą asmuo. Aplinkos ministerijos 2006 m. sausio 30 d. rašte Nr. 2-212, kuriuo rėmėsi teismas, kalbama tik apie tai, kada E. Dedūra buvo nustatyta tvarka atestuotas, jame nepasisakoma dėl šio asmens galimybės patvirtinti byloje ginčijamas sąlygas.

4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Planavimo sąlygų išdavimo metu E. Dedūrai nebuvo suteikta teisė vykdyti savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Taisykles dėl planavimo sąlygų vietovės lygmens detaliojo planavimo dokumentams rengti išdavimo kreipiamasi į atitinkamą instituciją, o ne į tam tikrą asmenį, dirbantį institucijoje (sąlygos išduodamos planavimo organizatoriams tam tikros institucijos vardu). Šiuo atveju tokia institucija yra atsakovas. Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas įgyvendina ir klausimus, susijusius su bendrojo, specialiojo ar detaliojo planavimo dokumentų rengimu, sprendžia atsakovo struktūrinis padalinys - Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas, o klausimus, susijusius su detaliuoju planavimu Vilniaus mieste - šio departamento Detaliojo planavimo skyrius. E. Dedūra yra šio skyriaus vedėjas, kartu jis yra Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas. Iš Planavimo sąlygų išdavimo metu galiojusio E. Dedūros pareigybės aprašymo matyti, kad jam nustatyta pareiga organizuoti Detaliojo planavimo skyriaus veiklą ir ją kontroliuoti. Vėliau jo pareigybės aprašymas buvo patikslintas, numatant teisę spręsti vietovės lygmens planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti išdavimo klausimus. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog Planavimo sąlygas išdavė tokios teisės neturintis asmuo.Teigia, kad pareiškėja siekia panaikinti Planavimo sąlygas tik dėl formalių pagrindų, kuriais remiamasi ir teismo sprendime (nors tai prieštarauja tiek teismų paskirčiai, tiek ir viešajam interesui).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į trečiųjų suinteresuotų asmenų S.V. ir V.Z. apeliacinį skundą pareiškėja prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, kadangi jis priimtas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes, tinkamai pritaikius įstatymus.

Pareiškėjos nuomone, tretieji suinteresuotieji asmenys piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, klaidina teismą, nes detalaus plano sprendiniai yra pateikti visuomenei ir visiems žinoma, jog ginčo sklypuose tretieji suinteresuotieji asmenys vykdys daugiaaukščių namų statybą. Atkreipė dėmesį į tai, kad apeliantai teismui nepateikia aiškių argumentų apie teritorijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sutvarkymo perspektyvas, galimas statybas. Pareiškėja nesutinka su teiginiu, jog planavimo sąlygos, išduotos ne vyriausiojo architekto, yra teisėtos. Remiasi Lietuvos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu, pagal kurį teisėkūros subjektai turi paisyti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos, poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių santykių teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme. Nurodoma, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog Planavimo sąlygų išdavimo metu E.Dedūrai nebuvo suteikta teisė vykdyti savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijų ir jis negalėjo išduoti Planavimo sąlygų detaliajam planui rengti. Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas teisinio apibrėžtumo principas, reiškiantis, jog viešojo administravimo subjektams taikoma taisyklė leidžiama tik tai, kas numatyta įstatyme. Pareiškėja pažymi, jog įstatyme įtvirtinta viešojo administravimo subjekto kompetencija negali būti aiškinama plečiamai tokiu būdu, kad viešojo administravimo subjektui būtų sukurtos naujos, įstatyme nenumatytos teisės, o privačiam asmeniui atsirastų papildomos, įstatyme nenumatytos pareigos (2 t., b.l.132-134).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą patenkinti. Remiasi tais pačiais argumentais, kuriuos išdėstė savo apeliaciniame skunde dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimo (2 t., b.l.151-152).

Tretysis suinteresuotas asmuo Bendrija „Kilnusis darbas“ atsiliepimu į trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Bendrijos teigimu, apeliantų samprotavimai, kad pažeidimų turinys ir mastas gali paaiškėti tik galutinai suderinus ir patvirtinus detalųjį planą, yra nepagrįstas. Mano, kad Planavimo sąlygos išduotos neįgalioto asmens, o teismo sprendimas priimtas nepažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalies reikalavimų (2 t., b.l.154-155).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šio įstatymo 15 straipsnyje išvardyta kokios bylos priskirtos administracinių teismų kompetencijai, tarp jų – dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. To paties įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Pagal minėtas įstatymo nuostatas, asmens suvokimas, kad viešojo administravimo subjekto administracinis aktas ar veiksmas (neveikimas) pažeidžia jo subjektines teises arba įstatymu saugomus interesus, suteikia jam teisę nustatyta tvarka paduoti skundą administraciniam teismui. Ar asmens materialinis teisinis suinteresuotumas yra pagrįstas, ar atitinkamos jo teisės ar interesai buvo pažeisti jo nurodytu būdu, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi nuspręsti įvertindamas įrodymus (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis).

Iš bylos dokumentų matyti, kad pareiškėja yra 0,0127 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr.0101-0043-0022), ir šiame sklype esančių gyvenamosios paskirties patalpų savininkė (1 t., b. l. 146-147,158). Planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentams rengti Nr.04089 (žemės sklypui (duomenys neskelbtini); unikalus Nr.0101-0043-0028, sklypo savininkai tretieji suinteresuoti asmenys V.Z. ir R.U.Z.; 1 t., b.l.37-53,148-149) ir Nr. 04090 (žemės sklypui (duomenys neskelbtini); unikalus Nr.0101-0043-0111; sklypo savininkas tretysis suinteresuotas asmuo S.V.; 1 t., b. l. 54-100,150-151) yra išduotos dėl teritorijų, kurios ribojasi su pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo. Neabejotina, kad gretimo žemės sklypo savininkas (šiuo atveju – pareiškėja) yra suinteresuotas šalia jo nekilnojamojo turto esančios teritorijos detaliuoju planavimu ir turi subjektinę teisę ginti savo pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus, jei nustatytos detaliojo planavimo sąlygos objektyviai jas pažeidžia. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į faktines aplinkybes, kad ginčijamos planavimo sąlygos išduotos dėl gretimų su pareiškėjos žemės sklypu teritorijų detaliojo planavimo, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, padarė iš esmės teisingą išvadą, kad pareiškėja turėjo subjektinę teisę paduoti skundą dėl savivaldybės administravimo subjekto išduotų Planavimo sąlygų panaikinimo.

Nustačius, kad pareiškėja turėjo subjektinę teisę paduoti skundą dėl Planavimo sąlygų, pareiškėjos reikalavimai galėjo būti pripažinti pagrįstais ir patenkinti nustačius, kad išduodant Planavimo sąlygas buvo padaryti konkretūs pareiškėjos teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimai. Pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl Planavimo sąlygų Nr.04089, Nr.04090 panaikinimo priėmė konstatavęs aplinkybę, kad Planavimo sąlygas išdavė tokios teisės neturintis savivaldybės tarnautojas. Tokios aplinkybės konstatavimas galėtų būti pagrindas panaikinti skundžiamą aktą vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tačiau teismas pareiškėjos skundą patenkino ir panaikino Planavimo sąlygas vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu. Remiantis šia įstatymo norma pareiškėjos skundas galėjo būti patenkintas įvertinus iš esmės, ar Planavimo sąlygų išdavimas pažeidė pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. Tokių pažeidimų pirmosios instancijos teismas nenustatė ir Planavimo sąlygų vertinimo minėtu aspektu neatliko. Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Todėl kolegija vertina, ar buvo pagrindas panaikinti Planavimo sąlygas remiantis kuriuo nors iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2-4 punktuose arba 89 straipsnyje numatytų pagrindų.

Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs tik dėl Planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentams rengti Nr.04089, Nr.04090, kolegija nevertina pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens Bendrijos „Kilnusis darbas“ atsiliepimuose į apeliacinius skundus išdėstytų argumentų dėl tų detaliojo teritorijų planavimo proceso etapų ir veiksmų (detaliojo plano parengimo, paskelbimo, svarstymo su visuomene, kt.), kadangi tai nėra nagrinėjamo ginčo dalykas.

Detaliojo teritorijų planavimo procesą reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas (byloje aktuali 2004 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. IX-2465 redakcija) ir Detaliųjų planų rengimo taisyklės (byloje aktuali 2004 m. gegužės 3 d. Aplinkos ministro įsakymo Nr.D1-239 redakcija). Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių 27 punkto nuostatas detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro etapai (parengiamasis; teritorijų planavimo dokumento rengimo; sprendinių pasekmių vertinimo; baigiamasis), kurių metu atliekami kiekvienam etapui privalomi veiksmai ir procedūros, nurodytos minėtose teisės normose. Prieš pradedant rengti detaliojo teritorijų planavimo dokumentą turi būti nustatytos planavimo sąlygos (TPĮ 25 straipsnio 6 dalis; Detaliojo planavimo sąlygų 28 punktas; byloje aktualios redakcijos 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 patvirtintų Sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių 6-12 punktai). Planavimo sąlygos – planuojamai teritorijai taikomi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir teritorijų planavimo normų reikalavimai ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, taip pat ūkio šakų plėtros programų ir strateginių dokumentų nuostatos, sąlygas išduodančių institucijų reikalavimai dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo (TPĮ 2 straipsnio 19 dalis). Taigi, planavimo sąlygos yra detaliojo planavimo proceso parengiamojo etapo privalomasis dokumentas, kuriuo remiantis gali būti pradėtas antrasis detaliojo teritorijų planavimo proceso etapas - teritorijų planavimo dokumento rengimas. Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje ir Taisyklių 27.2 punktuose nurodyta, kad teritorijų planavimo dokumento rengimo etapą sudaro: 1) esamos būklės analizės stadija – vertinamas esamos teritorijos (žemės sklypų) užstatymas, inžineriniai tinklai, gatvės, želdiniai, gamtos ir kultūros paveldo objektai ir kt., nustatomos teritorijos vystymo tendencijos, probleminės situacijos; 2) koncepcijos nustatymo stadija – nustatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos svarbiausios kryptys ir tvarkymo prioritetai; 3) sprendinių konkretizavimo stadija – numatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos priemonės, statybų bei aplinkos tvarkymo programa, veiklos reglamentavimas (TPĮ 25 straipsnio 3 dalis, Taisyklių 27.2 punktas). Iš minėtomis teisės normomis nustatyto teisinio reglamentavimo matyti, kad planavimo sąlygose detaliajam planui rengti planuojamai teritorijai yra nustatomos esminės planavimo sąlygos ir reikalavimai: planavimo tikslai ir uždaviniai, numatoma veikla; taikytini galiojantys atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai (bendrieji, specialieji, detalieji planai); prisijungimo prie inžinerinių tinklų ir komunikacijų reikalavimai, kuriuos parengia kompetentingos institucijos; taip pat reikalavimai dėl rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo, o konkretūs detaliai planuojamos teritorijos sprendiniai, laikantis nustatytų planavimo sąlygų, išdėstomi detaliajame plane.

Pareiškėjos ginčijamose Planavimo sąlygose nurodyta, kad kitos paskirties (individualiems namams/ statiniams statyti ir eksploatuoti) žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) (0,0870 ha; unikalus Nr.0101-0043-0028) ir (duomenys neskelbtini) (0,1350 ha; unikalus Nr.0101-0043-0111) detaliojo planavimo tikslai ir uždaviniai bei numatyta veikla: nekeičiant žemės tikslinės paskirties, nustatyti žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimą. Nustatyta, kad dėl planuojamose teritorijos turi būti vadovaujamasi Vilniaus miesto bendruoju planu, specialiaisiais Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijų ir apsaugos zonų planais; kompetentingų institucijų (Kultūros vertybių apsaugos departamento, AB „Vilniaus energija“, UAB „Vilniaus vandenys“, AB „Rytų skirstomųjų tinklų Vilniaus regiono Vilniaus miesto pietinio skyriaus“, UAB „Grinda“ ir kt.) nustatytomis prisijungimo prie inžinerinių tinklų ir komunikacijų techninėmis ir projektavimo sąlygomis. Minėtų kompetentingų institucijų nustatytos planavimo sąlygos ir reikalavimai yra pareiškėjos ginčijamų Planavimo sąlygų Nr.04089, Nr.04090 neatskiriamoji dalis. Todėl vertinant kokios buvo nustatytos Planavimo sąlygos, ar jos pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, turi būti remiamasi ir ginčijamų Planavimo sąlygų priedais, išvardytais Planavimo sąlygų Nr.04089, Nr.04090 7-me punkte, tarp kurių nagrinėjamu aspektu itin aktualūs priedai yra Kultūros vertybių apsaugos departamento 2005 m. kovo 1 d. planavimo sąlygos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento 2005 m. sausio 21 d. planavimo sąlygos (1 t., b.l. 46,52,53, 62,80, 86). Kultūros vertybių apsaugos departamento išduotose planavimo sąlygose nustatyta, kad rengiant detalųjį planą turi būti laikomasi Vilniaus bendrojo plano, taip pat specialiojo Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijų ir apsaugos zonų plano (Kultūros paveldo centras), nurodyta planuojamoje teritorijoje nekeisti žemės naudojimo būdo ir pobūdžio G2 (mažaaukštė statyba). Minėtų institucijų pateiktose Planavimo sąlygose nustatyta, kad rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimas atliekamas šiais aspektais: 1) urbanistikos ir aplinkos kokybės; 2) gyventojų ir ūkio subjektų aprūpinimo infrastruktūra; 3) higienos; 4) atitikties kultūros vertybių apsaugą, naudojimą ir tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytiems reikalavimams, taip pat dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio nekilnojamosioms kultūros vertybėms.

Kaip matyti iš pareiškėjos skundo, patikslinto skundo ir pirmosios instancijos teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų ir konkrečių bei pagrįstų argumentų, kad Planavimo sąlygų (įskaitant visų minėtų institucijų parengtas sąlygas) išdavimas objektyviai pažeidė jos teises ir teisėtus interesus. Pareiškėja nurodė tik procedūrinio pobūdžio pažeidimą, kad, pareiškėjos nuomone, pažeidžiant Sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių 23 punktą, Planavimo sąlygas išdavė neįgaliotas savivaldybės tarnautojas. Kiti pareiškėjos argumentai (detaliojo plano konkretūs sprendiniai turės įtakos jos žemės sklypui ir jos gyvenimo sąlygoms; bus statomi du daugiaaukščiai namai; rūpestis, kad jokie pastatai neužstotų vaizdo iš jos buto į Šv. Petro ir Povilo bažnyčią bei vienuolyną, kt.) yra į ateitį (atitinkamus detaliojo teritorijų planavimo proceso etapus) nukreiptos prielaidos, kad remiantis Planavimo sąlygomis parengti konkretūs detaliojo plano sprendiniai gali pažeisti pareiškėjos interesus ir atitinkamai pabloginti jos gyvenimo sąlygas. Minėta, kad planavimo sąlygos yra konkretizuojamos detalaus teritorijų planavimo dokumento rengimo etape (TPĮ 25 straipsnio 3 dalyje ir Taisyklių 27.2 punktas). Tą savo skunde nurodė ir pati pareiškėja. Planavimo procesas laikomas pradėtu išdavus planavimo sąlygas. Ginčijamose Planavimo sąlygose Nr.04089, Nr.04090 yra nustatyti pareiškėjos, kaip gretimo žemės sklypo ir gyvenamojo būsto savininkės interesams reikšmingi reikalavimai, kad rengiant detalųjį planą turi būti laikomasi Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijų ir apsaugos zonų plano, neturi būti keičiamas žemės naudojimo būdas ir pobūdis „G2“ (mažaaukštė statyba), nurodyta kokiais aspektais turės būti atliktas teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimas (tarp jų - urbanistikos ir aplinkos kokybės, higienos, atitikties kultūros vertybių apsaugą, naudojimą ir tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytiems reikalavimams). Pareiškėja nenurodė, kad kuris nors iš minėtų ar kitų reikalavimu, nurodytų Planavimo sąlygose, pažeistų jos teises ar įstatymų saugomus interesus.

Bet kuris suinteresuotas asmuo (tarp jų - pareiškėja) turi teisę ir galimybę nustatyta tvarka siekti, kad detalusis planas būtų parengtas laikantis nustatytų planavimo sąlygų, kad nustatant konkrečius sprendinius nebūtų nukrypta nuo planavimo sąlygų ir kad nebūtų pažeistos suinteresuotų asmenų teisės (įstatymų saugomi interesai). Tokią galimybę suteikia visuomenės teisė dalyvauti teritorijų planavimo procese. Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnis ir Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr.1079 (pakeisti 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr.904 ir 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 247) numato visuomenės dalyvavimą teritorijų planavimo procese nuo visuomenės informavimo apie teritorijos planavimo dokumento rengimo pradžią ir planavimo tikslus stadijos. Visuomenės dalyvavimas Planavimo sąlygų nustatymo etape nėra numatytas. Todėl pareiškėja per visuomenės dalyvavimo teritorijų planavime institutą turi galimybę siekti, kad detaliojo plano sprendiniai atitiktų Planavimo sąlygas ir nepažeistų jos teisių ir teisėtų interesų. Suinteresuoti asmenys, į kurių pasiūlymus, pretenzijas nebuvo atsižvelgta, nesutikdami su konkrečiais detaliojo plano sprendiniais, kurie pažeidžia jų teises (įstatymų saugomus interesus), gali nustatyta tvarka paduoti skundą teismui.

Sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių 12 punkte nurodyta, kad sąlygos nerengiamos ir neišduodamos, kai numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms. Tokių prieštaravimų byloje nenustatyta. Jų nenurodė ir pareiškėja. Asmens suinteresuotumas, kad greta jo žemės sklypo (namo) nebūtų vykdomas teritorijų detalusis planavimas, nenustačius planavimo tikslų prieštaravimo įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, taip pat nenustačius, kad išduotos planavimo sąlygos pažeidžia gretimo žemės sklypo savininko teises (įstatymų saugomus interesus), nėra pagrindas pripažinti, kad planavimo sąlygos išduotos neteisėtai. Teismas gali apginti pažeistą asmens teisę arba įstatymų saugomą interesą vienu iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2-4 punktuose nurodytų būdų tik tuo atveju, jei yra nustatoma, kad skundžiamas aktas (veiksmas) asmens nurodytu konkrečiu būdu objektyviai pažeidžia jo teises (įstatymų saugomus interesus). Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad dėl Planavimo sąlygų išdavimo realiai buvo pažeistos jos teisės ar įstatymų saugomi interesai. Pareiškėjos argumentai dėl tariamo jos teisių ir įstatymų saugomų interesų pažeidimo išduodant Planavimo sąlygas yra deklaratyvaus pobūdžio ir nesuteikia pagrindo pripažinti skundą pagrįstu. Todėl taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2-4 punktų nuostatas nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl pareiškėjos argumento, kad ji kreipėsi į teismą ne tik dėl savo subjektinės teisės, bet ir dėl viešojo intereso gynimo (Orhuso konvencijos 2 straipsnio 4 ir 5 dalys, 9 straipsnis), tačiau įvertinus pareiškėjos argumentus (siekimas, kad gretimoje su pareiškėjos žemės sklypu teritorijoje nebūtų pastatyti statiniai, kurie užstotų pareiškėjai gražaus vaizdo, matomo pro jos buto langus) yra aišku, kad pareiškėja siekia ginti savo subjektinės teises, o ne viešąjį interesą.

Ginčijamos Planavimo sąlygos išduotos laikotarpiu, kai dėl valstybės tarnybą reglamentuojančių įstatymų pakeitimų pasikeitimo (Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnis, byloje aktualios 2004 m. lapkričio 11 d. redakcijos Nr. IX-2574 Suvienodintų pareigybių sąrašo) savivaldybės administracijoje nebebuvo numatyta vyriausiojo architekto pareigybė, tačiau specialiuosiuose teritorijų planavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose (Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje, Detaliųjų planų rengimo taisyklių 28 punkte, Sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių 23 punkte) liko nuostata, kad vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento (detaliojo plano) rengimo išduoda savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas - savivaldybės vyriausiasis architektas. Teritorijų planavimo įstatymo (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr.IX-1962 redakcija) 36 straipsnio 5 dalis nustatė, kad savivaldybių vyriausiaisiais architektais turi teisę būti atestuoti specialistai, turintys architektūros aukštąjį išsilavinimą. Vykdydamas šio straipsnio 6 dalies reikalavimus, 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-240 Aplinkos ministras patvirtino Reglamentą STR 1.02.08:2004 (Specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus). Reglamento 9.5 punktas nurodyta, kad užimantiems (siekiantiems užimti) valstybės tarnautojo, vykdančio savivaldybės vyriausiojo architekto pareigybės funkcijas, pareigybę, turėti aukštąjį architektūrinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 3 metų teritorijų planavimo arba projektavimo, arba teritorijų planavimo priežiūros srityse darbo stažą. Minėto įsakymo 2.2 punktu buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojai, vykdantys savivaldybių vyriausiųjų architektų pareigybių funkcijas, neturintys kvalifikacijos atestatų, turi būti atestuoti iki 2005 m. liepos 1 dienos. Iš minėto teisinio reglamentavimo seka, kad jei asmuo, kuris iki 2005 m. liepos 1 dienos faktiškai atliko (užėmė, vykdė) savivaldybės vyriausiojo architekto pareigybės funkcijas ir iki minėtos datos buvo nustatyta tvarka atestuotas, jo iki 2005 m. liepos 1 d. patvirtintos planavimo sąlygos negali būti vertinamos kaip išduotos nekompetentingo arba viršijusio kompetenciją savivaldybės tarnautojo.

Pagal Sąlygų parengimo ir išdavimo taisykles, planavimo sąlygos yra surašomos į šiomis Taisyklėmis patvirtintą formą (Taisyklių 3-ąjį priedą). Taisyklių priede (3-ojoje formoje) nustatyta, kad dokumentą pasirašo du asmenys: sąlygas parengęs asmuo ir jas patvirtinęs asmuo. Skundžiamose Planavimo sąlygose Nr.04089, Nr.04090 nurodyta, kad 2005 m. kovo 15 d. jas parengė Miesto plėtros departamento Detaliojo planavimo skyriaus šiaurinės miesto teritorijos poskyrio vedėjas G.Kuodis. Minėta, kad iš kitų institucijų gautos sąlygos, yra planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti sudedamoji dalis. Iš ginčijamų Planavimo sąlygų turinio matyti, kad šios sąlygos yra visų kompetentingų institucijų nustatytų sąlygų sąvadas. Išduodant Planavimo sąlygas kokių nors papildomų reikalavimų nebuvo nustatyta. Nors Planavimo sąlygose Nr.04089, Nr.04090 nenurodyta jas pasirašiusio savivaldybės tarnautojo pareigos, vardas, pavardė, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2005 m. kovo 16 d. šiuos dokumentus patvirtino juos rengusio padalinio vadovas - Detaliojo planavimo skyriaus vedėjas E.Dedūra, kuris taip pat yra ir Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas. Iš bylos dokumentų yra akivaizdu, kad ginčijamos Planavimo sąlygos yra parengtos ir patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos padalinyje, kurio funkcija – organizuoti savivaldybės teritorijos ar jos dalių bendrųjų, specialiųjų detaliųjų planų ir planavimo dokumentų rengimą. Planavimo sąlygų patvirtinimo metu galiojusiame Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojo - Detaliojo planavimo skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme (2004 m. rugpjūčio 12 d. įsakymas Nr.KAD-36) nurodyta, kad vedėjas organizuoja Detaliojo planavimo skyriaus veiklą ir ją kontroliuoja. Neprivalu, kad būtų atskirai aptarta padalinio vadovo teisė vykdant jam pavestas funkcijas pasirašyti įvairius dokumentus. Pareiškėja ir tretysis suinteresuotas asmuo Bendrija „Kilnusis darbas“ įrodymais nepaneigė bylos medžiagos, kad byloje aktualiu laiku Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas vykdė Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas - Detaliojo planavimo skyriaus vedėjas E.Dedūra. Iš bylos dokumentų matyti, kad Planavimo sąlygas Nr.04089, Nr.04090 patvirtinusiam E.Dedūrai iki Reglamentu nustatyto termino buvo išduotas (2005 m. birželio 15 d.) kvalifikacijos atestatas, suteikiantis teisę vykdyti savivaldybės vyriausiojo architekto pareigybės funkcijas, t.y. vykdyti tas funkcijas, kurias jis faktiškai vykdė Planavimo sąlygų išdavimo metu. Tarp ginčijamų Planavimo sąlygų išdavimo ir kvalifikacijos atestato išdavimo yra mažas (3 mėnesių laikotarpis), per kurį negali būti įgyti atitinkami kvalifikaciniai reikalavimai, jei asmuo jų neturi (aukštasis architektūrinis išsilavinimas, ne mažesnį kaip 3 metų teritorijų planavimo arba projektavimo, arba teritorijų planavimo priežiūros srityse darbo stažas). Kvalifikacinio atestato minėtu laiku išdavimas E.Dedūrai leidžia daryti išvadą, kad Planavimo sąlygų išdavimo metu (2005 m. kovo 16 d.) savivaldybės vyriausiojo architekto pareigybės funkcijas vykdęs asmuo pagal kvalifikacinius reikalavimus buvo kompetentingas išduoti planavimo sąlygas savivaldybės tarnautojas. Minėtam savivaldybės tarnautojui iki nustatyto termino įvykdžius Reglamento STR 1.02.08:2004 reikalavimą dėl atestacijos, 2005 m. lapkričio 24 d. Miesto plėtros departamento direktoriaus įsakymu Nr.KAD-26 buvo patvirtintas naujos redakcijos Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojo - Detaliojo planavimo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymas, kurio 17 punktu pavesta funkcija organizuoti planavimo sąlygų išdavimą. Atsižvelgus į minėtą teisinį reglamentavimą ir faktines aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ginčijamas Planavimo sąlygas išdavė tokios teisės neturintis asmuo.

Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2006 m. sausio 30 d. raštas Nr.2-212 yra informacija į teismo užklausą, patvirtinanti, kad E.Dedūra 2005 m. kovo 16 d. neturėjo kvalifikacijos atestato, suteikiančio teisę vykdyti savivaldybės vyriausiojo architekto pareigybės funkcijas, tačiau, kaip minėta, pagal Reglamento STR 1.02.08:2004 nuostatas, šis reikalavimas turėjo būti įvykdytas iki 2005 m. liepos 1 d. ir jis buvo įvykdytas iki nustatyto termino. Planavimo sąlygų trūkumas, kad jas patvirtinęs savivaldybės tarnautojas nenurodė savo pareigų ir pavardės, nėra pagrindas pripažinti, kad dėl to Planavimo sąlygos pažeidžia pareiškėjos teises ar įstatymų saugomus interesus. Naikinti ginčijamas Planavimo sąlygas remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio nuostatomis taip pat nėra pagrindo.

Remiantis išdėstytais argumentais atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų S.V. ir V.Z. apeliaciniais skundai tenkinami. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas naikinamas priimant naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų S.V. , V.Z. apeliacinius skundus patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjos D.P. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Anatolijus BaranovasLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius