- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-24
- Bylos Nr.
- N-444-45-08
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas, Vaida Urmonaitė, Virgilijus Valančius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Romano Klišausko, Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutarties M. M. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2006 m. balandžio 21 d. surašė UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui M. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl ATPK 163⁶ straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų teisės pažeidimų padarymo. Protokole nurodyta, kad atlikus patikrinimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje kirpykloje, adresu Viršuliškių g. 83, Vilniuje, nustatyta, kad už suteiktas kirpimo paslaugas sumokėjus 13 litų su elektroniniu kasos aparatu dirbančiai administratorei A. Z., ši gautų pinigų elektroniniu kasos aparatu neapskaitė, klientui kasos aparato kvito neišdavė. Operatyvaus patikrinimo metu paėmus paaiškinimus iš keturių buvusių bendrovės administratorių, dirbusių su elektroniniu kasos aparatu, nustatyta, kad M. M. davė joms nurodymą neapskaityti elektroniniu kasos aparatu pajamų, gautų iš klientų už suteiktas kirpimo, kosmetikos paslaugas bei parduodamą kosmetiką, t. y. elektroniniu kasos aparatu per dieną administratorėms buvo galima užfiksuoti tik iki 100 litų pajamų, gautų už suteiktas kirpimo, kosmetikos paslaugas bei parduotą kosmetiką. M. M. davė darbuotojams nurodymą elektroniniu kasos aparatu nefiksuoti visų gaunamų pajamų ir nesiėmė priemonių užtikrinti kasos kvito už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas išdavimą, taip pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį, Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 5 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2006 m. gegužės 11 d. nutarimu M. M. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 163⁶ straipsnio 3 dalyje ir 4 dalyje, padarymą skyrė administracinę nuobaudą - 2500 litų baudą.
II.
M. M. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Nurodė, kad nutarimas priimtas remiantis buvusių UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų, nepatenkintų darbo užmokesčio, paaiškinimais, o jis, kaip įmonės direktorius, jokių neteisėtų nurodymų nedavė, stengėsi užtikrinti kasos kvitų, už suteiktas paslaugas, išdavimą. Teigė, jog Institucija pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. birželio 29 d. nutartimi skundo netenkino konstatavęs, kad asmens veika apima ATPK 163⁶ straipsnio 3 dalyje ir 4 dalyje įtvirtintų administracinių nusižengimų sudėtis, Institucija surinko pakankamus kaltės įrodymus, tinkamai kvalifikavo asmens veiką. Pažymėjo, jog pagrindo netikėti T. G., V. R., J. S., K. K. rašytiniais paaiškinimais nėra, nes juose nuosekliai išdėstytos aplinkybes, patvirtinančios asmeniui inkriminuotų pažeidimų padarymo faktą, o kitų objektyvių įrodymų, paneigiančių byloje surinktus M. M. kaltę patvirtinančius įrodymus, nepateikta. Teismas taip pat nurodė, jog paskirtoji administracinė nuobauda atitinka individualios atsakomybės principą ir turi auklėjamąjį poveikį.
III.
Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 29 d. nutartimi, M. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apelianto teigimu, teismas nesvarstė jo kaltės buvimo ar nebuvimo, pažeidė įrodymų įvertinimo taisykles. Paaiškino, kad operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, kad klientui kirpimo paslaugas suteikė administratorė A. Z., kuri klientui laiku nepateikė kvito, tačiau ji paaiškinime rašė, kad kvito nedavė, nes tiesiog pamiršo. Teismas preziumavo jo kaltės buvimą remiantis tik UAB (duomenys neskelbtini) buvusių darbuotojų paaiškinimais, o jo prašymą apklausti liudytojais UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus A. Z., O. T., K. M., R. B. nepagrįstai atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. gruodžio 7 d. nutartimi M. M. skundą tenkino iš dalies, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį panaikino, o bylą grąžino naujam nagrinėjimui. Teismas nustatė, jog nutartis, kurioje remiamasi iš esmės vien tik Institucijoje surašytais liudytojų parodymais, laikytina nepagrįsta ir neteisėta, nes Europos žmogaus teisių ir pagrindinių teisių laisvių apsaugos konvencijos prasme bylos, kuriose taikomos griežtos sankcijos, laikytinos prilygstančiomis baudžiamosioms bylos, kas reiškia, jog pirmosios instancijos teisme būtina apklausti administracinėn atsakomybėm traukiamam asmeniui nenaudingus parodymus duodančius asmenis, sudaryti sąlygas asmeniui užduoti tokiems liudytojams klausimus. Šiuo atveju sprendimas priimtas iš viso neapklausus liudytojų. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog asmuo patrauktas atsakomybėn už dvi savarankiškas veikas, kurios skiriasi objektyviaisiais požymiais, t. y. ATPK 163⁶ straipsnio 4 dalyje numatytas pažeidimas padaromas neveikimu, į ką nagrinėdamas bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas turėtų atkreipti dėmesį.
Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 31 d. nutartimi M. M. skundą tenkino iš dalies, t. y. Institucijos nutarimą dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 163⁶ straipsnio 4 dalyje, panaikino ir bylą šioje dalyje nutraukė, likusią nutarimo dalį paliko nepakeistą. Teismas tokį sprendimą priėmė nustatęs, jog M. M. veikos, numatytos ATPK 163⁶ straipsnio 4 dalyje neįvykdė, nes tokia veika gali būti padaroma neveikimu, o veika pagal ATPK 163⁶ straipsnio 3 dalį kvalifikuota teisingai, nuobauda parinkta tinkama. Teismas pažymėjo, jog M. M. aiškinimas, kad jis jokios neteisėtos veikos nepadarė, liudytojų A. Z., O. T., K. M., R. B. parodymais nepatvirtintas, nes tai, kad atitinkami nurodymai nebuvo duoti vieniems asmenims nepaneigia to fakto, kad jie buvo duoti kitiems, be to, K. M. yra pareiškėjo motina, todėl suinteresuota padėti sūnui išvengti administracinės atsakomybės, R. B. – UAB (duomenys neskelbtini) vyr. finansininkė tik tikrinusi saloną. Nutartyje pabrėžta, jog minėtų liudytojų parodymus paneigia operatyvaus patikrinimo pažymos, T. G., V. R. bei J. S. paaiškinimai, kurie yra objektyvūs, nuoseklūs, o K. K. parodymais nesivadovauta, nes pastaroji dirbo kitame, nei buvo fiksuoti pažeidimai, salone.
IV.
Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartimi, M. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo nutartį panaikinti. Pažymi, jog, jo manymu, liudytojų parodymais jo kaltė neįrodyta, be to, tomis dienomis, kai dirbo visi nutartyje minėti darbuotojai, kuriems jis neva davęs nurodymą į kasą neįvesti daugiau kaip 100 litų, kasos sumos yra žymiai didesnės nei minėta suma.
Atsikirsdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti palaikydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutarties motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 136 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Administracinių teisės pažeidimų bylose tikrinamas skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas (ABTĮ 144 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju asmeniui administracinis kaltinimas buvo suformuluotas už dvi savarankiškas veikas, kurios įtvirtintos ATPK 163⁶ straipsnio 3 ir 4 dalyse, ir atitinkamai numato, jog: pirma, administracinę atsakomybę (inter alia) užtraukia pareigūno nurodymu kasos kvito už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas neišdavimas gyventojams (163⁶ str. 3 d.); antra, administracinę atsakomybę įmonių, įstaigų, organizacijų arba jų padalinių (filialų) vadovams užtraukia nesiėmimas priemonių užtikrinti kasos kvito už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas išdavimą gyventojams įmonėse, įstaigose bei organizacijose, kuriose gyventojai už prekes ar paslaugas atsiskaito grynais pinigais, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus objektus (163⁶ str. 4 d.).
Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šios dvi veikos skiriasi sudėties objektyviaisiais požymiais, t. y. pagrindinis jų atribojimo kriterijus yra tai, jog ATPK 163⁶ straipsnio 4 dalyje numatytas pažeidimas padaromas neveikimu (pvz. atitinkamas subjektas neįrengė įmonėje kasos aparato ir pan.). Šiuo atveju nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei Institucijos nutarime tokia veika visiškai neatskleista (jai pagrįsti jokie įrodymai nerinkti), protokolo turinys patvirtina, kad nustatytas tik aktyviais veiksmais padarytas pažeidimas – nurodymo neišduoti kasos kvito už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas davimas, kas kvalifikuotina pagal ATPK 163⁶ straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į tai, Institucijos nutarimo dalis dėl M. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 163⁶ straipsnio 4 dalį pagrįstai panaikinta, o administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje nutraukta nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
Dėl ATPK 163⁶ straipsnio 3 dalyje įtvirtinto pažeidimo pasakytina, jog siekiant pagal šią normą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn būtina nustatyti, jog: 1) duotas nurodymas (gali būti tiek žodinis, tiek rašytinis) neišduoti kasos kvito už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas gyventojams; 2) toks nurodymas duotas specialaus subjekto - pareigūno, t. y. asmens, kuris nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat kuris valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą (ATPK 14 str. 1 d.).
Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog M. M. kaltė, padarius ATPK 163⁶ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, nuobauda individualizuota tinkamai. Ginčo dėl to, jog apeliantas yra tinkamas subjektas administracinei atsakomybei pagal ATPK 163⁶ straipsnio 3 dalį kilti - nėra, o duoto nurodymo neišduoti kasos kvito už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas buvimo faktą patvirtino liudytojomis apklaustos apelianto vadovaujamos įmonės buvusios darbuotojos T. G. bei V. R., kurių parodymais vienareikšmiškai patvirtina, jog tik pradėjus dirbti M. M. nurodė joms nefiksuoti kasoje visų gaunamų pajamų nustatant galimo fiksavimo sumą - iki 100 litų. Analogiškas aplinkybes paaiškinime Institucijai nurodė ir buvusi darbuotoja J. S. Pažymėtina, jog minėtų liudytojų parodymai tiek tarpusavyje, tiek su kita bylos medžiaga sutampa, joks suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. T. G., V. R. bei J. S. įmonei (duomenys neskelbtini) priklausančiame salone dirbo skirtingu metu, jų paaiškinimai Institucijai duoti ne tą pačią dieną, pažeidimo fiksavimo metu jos ir gyveno, ir dirbo skirtingose vietose, todėl darytina išvada, jog jų duoti parodymai ir paaiškinimai patikimi, atskleidžiantys nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota skundžiamame Institucijos nutarime. Tuo tarpu apeliantas teigdamas, jog šių liudytojų parodymais jo kaltė neįrodyta (ir tai yra esminis apeliacinio skundo argumentas) – jų įrodomąja verte leidžiančių suabejoti aplinkybių nenurodo. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apeliantas ir jo atstovė pažymėjo, jog liudytojos kalbėjo netiesą, nes jos - buvusios darbuotojos, kurios buvo nepatenkintos darbu, dirbo aplaidžiai, tačiau tai patvirtinančių įrodymų (pvz. dokumentų dėl drausminių nuobaudų taikymo ir pan.) neteikė.
Liudytojų K. M., A. Z., O. T., R. B. ir K. K. parodymais pagrįstai nesivadovauta, teisėjų kolegija jų atmetimo motyvus, išdėstytus skundžiamoje nutartyje, palaiko, papildomai pažymėtina, jog vienos jų suinteresuotos bylos baigtimi (K. M. – apelianto motina, O. T. – susijusi su apeliantu darbiniais santykiais) arba aplinkybių, liečiančių bylos esmę, nurodyti negalėjo (tiek K. M., tiek R. B. darbo pobūdis nesusijęs su grynų pinigų priėmimu, K. K. nurodymą neišduoti kasos kvitus gavo ne iš apelianto), arba visoje bylos eigoje parodymai kito (A. Z. davė vienokius paaiškinimus Institucijai, kitokius - teismui).
Dėl apelianto teiginio, jog tai, kad jis nebuvo davęs nurodymo kasoje nefiksuoti daugiau kaip 100 litų sumos patvirtina tai, jog kasos sumos yra žymiai didesnės nei minėta suma, pasakytina, kad tokia aplinkybė šiuo atveju esminės reikšmės neturi, o tik patvirtina, kad darbuotojos neteisėto nurodymo pilnai nevykdė, be to, iš V. R. paaiškinimo Institucijai matyti, jog kvitai visgi buvo išduodami (taigi ir sumos elektroniniu kasos aparatu fiksuotos) tais atvejais, kai pats pirkėjas to paprašydavo.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
M. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.