Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo R. S. skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariate 2014 m. liepos 27 d., 2014 m. rugpjūčio 3 d. ir 2014 m. rugpjūčio 4 d. buvo gauti R. S. pareiškimai dėl 2014 m. liepos 24 d. nakties metu, bei nuo 2014 m. rugpjūčio 2 d. 22.20 valandos iki 2014 m rugpjūčio 3 d. 4 valandos sklindančio triukšmo (garsiai leidžiamos muzikos) iš (duomenys neskelbtini).

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) tyrėjo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu atsisakyta pradėti administracine teiseną, nustačius jog nėra administracinio teisės pažeidimo požymių numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 183 straipsnyje.

Nesutikdamas su Institucijos 2014 m rugpjūčio 12 d. nutarimu R. S. pateikė skundą Jurbarko rajono apylinkės teismui, kuris 2015 m. vasario 27 d. nutartimi šio skundo netenkino, konstatavęs, kad tyrimas administracinio teisės pažeidimo byloje atliktas pilnai, visapusiškai, objektyviai, kad administracinė teisena nepradėta, nes nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nustatė, kad dėl triukšmo buvo reaguota ir perspėti (duomenys neskelbtini) mokyklos teritorijoje buvę asmenys, bet, atmesdamas skundą, nenurodė jokių aplinkybių ar motyvų, kuriais remiantis skundas dėl viešosios rimties trikdymo netenkintinas. Vien tai, kad policijos pareigūnai nuvyko į triukšmo vietą ir perspėjo renginio organizatorius dėl keliamo triukšmo yra įrodymas, kad viešosios rimties trikdymas buvo įvykdytas. Priešingu atveju skundo autorius būtų patrauktas atsakomybėn dėl melagingo policijos pareigūnų iškvietimo, tačiau to nebuvo padaryta. Teismo išvada, kad pareigūnai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, yra laikytina subjektyvia teisėjos nuomone, nepagrįsta jokiais byloje esančiai daiktiniais įrodymais ar liudytojo parodymais. Nors teismas teigia, kad bylos aplinkybės buvo ištirtos pagal vidinį policijos pareigūnų įsitikinimą, tačiau teisminio nagrinėjimo metu ir iki jo policija nepateikė jokių šį tariamą įsitikinimą pagrindžiančių duomenų ar faktų.

Skunde nesutinkama ir su teismo išvada, kad tiriant ir nustatant viešosios rimties pažeidimus būtina atsižvelgti į bendruosius visų toje vietoje esančių asmenų ar jų daugumos poreikius, nes tokia visuomenės rimties įstatyminė traktuotė veda prie akivaizdžios teisinės nihilistinės bet kurio veiksmo sampratos, kai akivaizdžiai, skaičiumi gausesnės žmonių grupės atliekami neteisėti veiksmai, kurie kelia pavojų mažesnės grupės žmonių teisėtiems poreikiams, lūkesčiams ir interesams užtikrinti visuomenės rimtį bei išvengti neigiamo poveikio gyvenimo kokybei ar sveikatai, galimai pasireikšiančio ir po pakankamai ilgo gyvenimo periodo, paneigia ir teisinės valstybės principą, jos piliečiams gyventi saugioje aplinkoje. Vadovaujantis tokia klaidinga teismo samprata apie daugumos poreikį ir teisę trikdyti viešąją rimtį bei paneigiant mažumos žmonių teisę į saugią aplinką bei ramų poilsį, visuomenė gali patirti negrįžtamų nuostolių, pvz. naktį triukšmo veiktam žmogui sukėlus tragišką auto įvykį, pagaminus brokuotą produkciją, susirgus ir pan. LR triukšmo valdymo įstatymo (toliau - įstatymas) 2 str. 19 d. nurodyta, kad triukšmas - tai nepageidautini ar kenksmingi žmogui išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla. įstatymo 3 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatyti pagrindiniai triukšmo valdymo principai, t. y. joks asmuo neturi būti veikiamas tokio lygio triukšmo, dėl kurio kyla pavojus jo gyvybei ir sveikatai bei neužtikrinama žmogaus gyvenimo kokybė. Įstatymo 3 str. 2 d. 7 p. numato, kad viena pagrindinė triukšmo valdymo priemonių yra triukšmo kontrolė. Įstatymo 6 str. 1 d. 1 p. įpareigoja Vidaus reikalų ministerijai pavaldžioms viešojo administravimo institucijoms visą parą atlikti triukšmo kontrolę gyvenamuosiuose pastatuose, bendro naudojimo pastatuose, privačiose valdose ir t.t. Akivaizdu, kad įstatymas tiksliai reglamentuoja neigiamas keliamo triukšmo pasekmes ir jas individualizuoja kiekvienam asmeniui. Įstatymas aiškiai ir nedviprasmiškai įpareigoja pareigūnus atlikti triukšmo kontrolę visą parą, t. y. tuo metu kai keliamas triukšmas. ATPK 183 str. įvardinta, kad viešosios rimties trikdymas yra garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais, o vakaro ir nakties metu - įstaigose, organizacijose. Todėl akivaizdu, kad pareigūnai galėjo tiksliai nustatyti ar vestuvių metu buvo trikdoma viešoji rimtis. Triukšmo prevencijos Jurbarko rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2008-02-28 sprendimu Nr.T2-44, 4 p. viešosios rimties trikdymu taip pat yra įvardintas garsus dainavimas ir grojimas vakaro ir nakties metu įmonių, įstaigų ir organizacijų patalpose. Taisyklių 5 ir 13 p. nustatyta, kad triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis šių Taisyklių reikalavimų ir LR sveikatos apsaugos ministro patvirtintoje Lietuvos higienos normoje „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ nustatytų triukšmo ribinių dydžių. Taisyklių 17.1 p. numato, kad triukšmo šaltinių valdytojai privalo naudoti prietaisus, šiuo atveju muzikos instrumentus ir garso stiprinimo aparatūrą, taip, kad jie neviršytų triukšmo ribinių dydžių, o Taisyklių 20 p. numato, kad triukšmo kontrolę visą parą atlieka Jurbarko policijos komisariatas. Policijos pareigūnai atsisakydami pradėti administracinę teiseną neatliko teisės aktuose įtvirtintos pareigos visą parą vykdyti triukšmo kontrolę. Kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis ir sklido didelis triukšmas, telefoninio pokalbio metu Policijos budėtojas patvirtino skundo autoriaus tėvui.

Motyvuojamoji dalis

R. S. skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apygardos teismas daro išvadą, kad patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl teismo nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta.

ATPK 250 str. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Susipažinus su nagrinėjama byla, nustatyta, kad Institucija nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagrįstai. Institucija 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutarime nustatė, kad tikslinant įvykio aplinkybes buvo apklaustos K. Š. gyvenanti (duomenys neskelbtini) miestelyje, E. M. gyvenanti (duomenys neskelbtini) miestelyje, kurios paaiškino, kad prie (duomenys neskelbtini) gyvena senai, jokių nusiskundimų dėl (duomenys neskelbtini) vykstančių pobūvių, tame tarpe ir pareiškime nurodytomis dienomis, neturi. Papildomai pasikalbėta su kitais miestelio gyventojais, kurie žodžiu paaiškino, kad renginiai ir muzika netrikdo miestelio viešosios rimties. Todėl padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) vykstantys renginiai trukdo tik R. S., ką įvertino, kaip subjektyvią asmens nuomonę.

ATPK 183 str. 1 d. numatyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį. Pagal teismų praktiką šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas ar grojimas ir pan., nors ir atliekami viešose vietose, administracinę atsakomybę užtraukia tik tuomet, jeigu jie trikdo viešąją rimtį. Sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios rimties trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus ir įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios, be kitų įrodinėjimo priemonių, gali būti įrodomos ir garso matavimo lygio rodmenimis, ir nustačius, jog asmuo ATPK 183 str. nustatytais veiksmais trikdė viešąją rimtį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-109/2008, Nr. N822-3027/2009, Nr. N62-2559/2010, N438-3973/2011, N575-406/2012). Tačiau remiantis surinktais duomenimis byloje nenustatyta, kad pareiškimuose nurodytu metu dėl triukšmo buvo sutrikdyta viešoji rimtis ir padarytas ATPK 183 str. numatytas pažeidimas. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl Institucijos nutarimo panaikinimo pagrįstai nustatė, kad visuomenės rimtis sutrikdyta nebuvo.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamuose sprendimuose padarytomis išvadomis, jog byloje nustatyta aplinkybė daranti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą (ATPK 250 str. 1 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mokyklos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) nuomojamos įvairiems pobūviams ir renginiams, pagal (duomenys neskelbtini) mokyklos nuostatus patvirtintus Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2005 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. T2-97 bei negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini)) nuomos aprašu, patvirtintu (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus 2012 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. F-7. Nuomos santykiai susidarydavo nuomos sutarčių pagrindu. Tiriant pareiškimus buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini) mokyklą, S. R. pavaduojanti mokyklos direktorių nurodė, jog mokyklos patalpos nuomojamos senai, tačiau nusiskundimų ir miestelio gyventojų gauta nebuvo. Taip pat buvo apklaustos K. Š. ir E. M., gyvenančios šalia (duomenys neskelbtini) mokyklos, nurodė, kad renginių metu girdisi muzika, tačiau viešosios rimties netrikdo. Taigi be skundo autoriaus, kuris nuo (duomenys neskelbtini) gyvena toliau, t. y. (duomenys neskelbtini), miestelyje (nei aukščiau minėtos apklaustos liudytojos) niekas daugisu apie sutrikdytą viešąją rimtį nenurodė. Daroma išvada, kad Institucija 2014-08-12 nutarimu teisingai ir pagrįstai atsisakė pradėti administracinės teisenos pažeidimo bylą. Nustačius, jog (duomenys neskelbtini) vykstančiais renginiais skundžiasi vien tik R. S., tai įvertinta, kaip jo subjektyvi nuomonė.

Skundo argumentai, kad pažeidimo padarymą patvirtina, tai, kad policijos pareigūnai buvo nuvykę į triukšmo vietą ir perspėjo renginio organizatorius dėl keliamo triukšmo, priešingu atveju R. S. būtų patrauktas atsakomybėn dėl melagingo iškvietimo, be to tai telefonu G. S. patvirtino policijos budėtojas, nėra pakankami administracinio teisės pažeidimo sudėčiai nustatyti. Byloje nustatyta, kad renginiai (duomenys neskelbtini) vyko, tačiau kaip jau buvo minėta, ne bet koks triukšmas užtraukia administracinę atsakomybę, o tik sutrikdęs viešąją rimtį, tačiau būtent ši aplinkybė nustatyta nebuvo.

Skunde cituojamos Triukšmo prevencijos Jurbarko rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklių nuostatos nukreipiančios į Higienos normą HN 33:2007, nustatančią triukšmo ribinius dydžius, kuri yra negaliojanti. 2011 m. birželio 13 d. įsigaliojusios Lietuvos higienos normos HN33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomenės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ Nr. V-604 (toliau - Higienos normos) pirmoje dalyje numatyta, kad „ši higienos norma nustato stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomenės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje ir taikoma vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai“. Nagrinėjamu atveju nors ATPK 183 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo faktui nustatyti nėra privalomi specialaus pritaiso matuojančius triukšmo dydį duomenys, tačiau jie gali būti vertinami kaip įrodymas. Nagrinėjamu atveju triukšmo lygis nustatytas nebuvo, nes policijos pareigūnai neturėjo specialaus triukšmo nustatymo prietaiso, tačiau pažeidimo padarymo fakto kiti administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti duomenys taip pat nepatvirtina. Pažymėtina ir tai, kad minėtos Higienos normos antra dalis nustato, kad triukšmo ribiniai dydžiai taikomi ne didesniu kaip 40 metrų atstumu nuo stacionaraus triukšmo šaltinio pastatų sienų.

Kartu pastebėtina ir tai, kad vien tik grojančios muzikos fakto egzistavimas jokiu būdu neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad taip buvo trikdoma viešoji rimtis. Objektyvių duomenų, paneigiančių tokią išvadą, byloje vėlgi nėra. O duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

Atsižvelgęs į visą tai kas išdėstyta ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone bei teisingumo ir protingumo principais, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, priėmė teisingą procesinį sprendimą palikti galioti Institucijos nutarimą. Apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

palikti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartį nepakeistą ir R. S. skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.