- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-20
- Bylos Nr.
- 2A-1096-115/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Algirdas Auruškevičius (pran.), Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- V. S.
- Trečiasis asmuo
- M. V. J.
- Advokatai
- Gediminas Bulotas, Indrė Panavaitė
- Kategorijos
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-1096-115/2010
Teisėja Snieguolė Bielskienė Teisėja Rūta Petkuvienė Procesinio sprendimo kategorijos:
43.2;121.2;
2010 m. gruodžio 20d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Tatjanos Žukauskienės, Andžej Maciejevski,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovės) V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-851-803/2010 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei V. S. dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo, tretysis asmuo M. V. J.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas A. J. ieškiniu (b. l. 3-7) prašė iš atsakovės priteisti 80.000 Lt be pagrindo įgyto turto, 1150,68 Lt palūkanų iki ieškinio teismui padavimo dienos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Nurodė, kad 2003-03-05 ieškovas ir jo tėvai J. J. bei M. V. J. sudarė testamentą – susitarimą, kuriame nurodyta, kad ieškovo tėvai nusprendė nekilnojamąjį turtą padalinti savo vaikams – ieškovui ir atsakovei V. S., t.y. ieškovo tėvams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini)paskirti ieškovui, dalį namų ir žemės, esančių (duomenys neskelbtini)registruotų M. V. J. ir ieškovo vardu, taip pat paskirti ieškovui, o butą, esantį (duomenys neskelbtini), palikti atsakovei. Ieškovas už jam paskirtą turtą įsipareigojo išmokėti atsakovei per penkiolika kalendorinių metų 170.000 Lt dydžio piniginę kompensaciją, kiekvienais kalendoriniais metais mokant po 10.000 Lt, pradedant minėtas išmokas mokėti 2003 m. Susitarimą pasirašė ieškovas ir abu tėvai, apie jį buvo žinoma ir atsakovei. Ieškovas atsakovei per laikotarpį nuo 2003-04-15 iki 2006-08-15 iš viso sumokėjo 80.000 Lt dydžio piniginę kompensaciją, atsakovė minėtus pinigus pasirašytinai priėmė. 2007-01-04 mirus J. J., ieškovas pateikė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui prašymą patvirtinti mirusiojo asmeninio testamento dalį. 2007-05-18 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas nutartimi ieškovo prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo iš dalies atmetė, nes minėto dokumento dalis neatitinka nei asmeniniam testamentui, nei bendrajam sutuoktinių testamentui keliamų imperatyvių reikalavimų. Ieškovas taip pat kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą prašydamas 2003-03-05 susitarimą pripažinti galiojančia dovanojimo su sąlyga sutartimi, kuria J. J. ir M. V. J. neatlygintinai perdavė ieškovui nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini)o ieškovas įsipareigojo per penkiolika metų nuo dovanojimo sutarties sudarymo išmokėti atsakovei 170.000 Lt piniginę kompensaciją, kasmet išmokant po 10000 Lt, taip pat prašė pripažinti negaliojančiais 2007-07-19 nuosavybės teisės liudijimą, išduotą M. V. J. patvirtinant, jog ji yra pergyvenusi sutuoktinį ir jai nuosavybės teise priklauso dalis turto. Vilniaus apygardos teismas 2008-06-03 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. 2008-12-16 Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi ieškovo apeliacinis skundas taip pat buvo atmestas. Remiantis įsiteisėjusiais teismų sprendimais galima teigti, kad tiek visas 2003-03-05 susitarimas, tiek atskiros jo dalys negalioja, nes ieškovas neįgijo nuosavybėn buto, adresu (duomenys neskelbtini), ką patvirtina ir VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo išduotas pažymėjimas. Tokiu būdu atsakovei 80.000 Lt kompensacija yra išmokėta be jokio teisinio pagrindo. Vadovaujasi CK 6.237 str. 1 d. Įrašai apie atsakovei išmokėtus pinigus yra padaryti ne kitame dokumente, o susitarimo kitoje lapo pusėje ir patvirtinti ieškovės parašais, vadinasi, jie tiesiogiai siejami su susitarimu. Atsakovė neneigia pinigus gavusi, o paaiškinimai, kad pinigai jai buvo sumokėti ne pagal susitarimą, o kitais pagrindais, yra prieštaringi. Aplinkybę, kad atsakovė 80.000 Lt gavo susitarimo pagrindais, o ne kitokiu būdu, patvirtino ir atsakovės bei ieškovo motina Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1049-560/08, 2007-05-18 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi, 2008-06-03 Vilniaus apygardos teismo sprendimu, 2008-12-16 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi. Paaiškino, kad motina gyvena tik iš pensijos ir tam tikrais laikotarpiais gauna kompensaciją už žemę nedidelėmis sumomis, tai paneigia atsakovės argumentus, kad 80.000 Lt jai davė motina. Nurodo, kad dalį pinigų perdavė pats, dalį motina. Atsakovės parašai skiriasi, nes atsakovė buvo susituokusi, vėliau išsiskyrė ir vėl susituokė. Atsakovė pelno dalies taip pat gauti negalėjo, nes nėra įmonės akcininkė ir pretenduoti į tokį turtą negalėjo. Atsakovės dukros dirbo padavėjomis, atlyginimas buvo mokamas pagal darbo sutartį, be to, gaudavo ir arbatpinigių.
Atsiliepimas
Atsakovė V. S. atsiliepimu ieškinį prašė atmesti (b. l. 48-51). Nurodė, kad ieškovo teiginiai neatitinka tikrovės, nes ieškovas nuo 2003-04-15 iki 2006-08-15 nėra sumokėjęs jokios piniginės kompensacijos. 80.000 Lt dalimis davė motina M. V. J., prašydama apie jų gavimą pasirašyti 2003-03-05 testamento – susitarimo antroje lapo pusėje. Manė, kad motinos duodami pinigai yra kaip dovana ar kompensacija už atsakovės ir jos šeimos narių darbą Palangoje motinai priklausančioje IĮ, o vėliau – UAB „Jūros užeiga“. Ieškovo nurodyto 2003-03-05 testamento – susitarimo sąlygų niekada nepripažino. Paties 2003-03-05 testamento – susitarimo 4 p. nėra siejamas su butu, esančiu Ligoninės g. 6-10, Vilniuje, ar su nuosavybės teisėmis į tą butą. Ieškovas 80.000 Lt sumos ar jos dalies nėra mokėjęs. Pinigus mokėjo motina, atsakovė vertina tai kaip dovaną. Nurodė, kad pati pasirašė gavusi minėtas pinigų sumas. Ant kokio lapo pasirašė, nekreipė dėmesio, kadangi ją domino tik gaunama pinigų suma. Apie testamentą – susitarimą žinojo, jį skaitė, tačiau pasirašyti niekas neprašė. Dirbo M.V. J. PĮ nuo 1998 m. iki 2006 m. kiekvieną vasarą, ir laiko, kad pinigai sumokėti už jos ir šeimos darbą UAB „Jūros užeiga“. Motina mokėdama nurodė, kad moka už darbą, tačiau vėliau tai paneigė. Motina meluoja, kad gyvena tik iš pensijos, nes nuolat keliauja. Testamento – susitarimo punktas išmokėti 170.000 Lt nėra nei nuginčytas, nei paneigtas, jo atskirai teismai nevertino. Testamento – susitarimo nėra pripažinusi, su tuo sutiko ir tretysis asmuo.
Tretysis asmuo M. V. J. pateiktu atsiliepimu (b.l.42-44) su ieškiniu sutiko. Nurodo, kad ieškovas atsakovei laikotarpiu nuo 2003-04-15 iki 2006-08-15 iš tiesų yra sumokėjęs 80.000 Lt pagal sudarytą susitarimą. Nurodė, kad tiesiogiai dalyvavo tiek tariantis dėl susitarimo sąlygų, tiek surašant susitarimą, jį pati ir surašė, jame išreikšta jos ir sutuoktinio valia, ketino teisingai paskirstyti užgyventą turtą. Be to, dalyvavo atsakovei sumokant visus pinigus tokio dydžio sumomis ir terminais, kaip tai nurodyta susitarimo lapo kitoje pusėje. Neigia dovanojusi 80.000 Lt atsakovei, be to, ieškovas neturėjo pareigos sumokėti 80.000 Lt kitais pagrindais, išskyrus susitarimo sąlygų vykdymą. Teigė, kad susitarimą su sutuoktiniu surašė dviese, viską vaikams padalino po lygiai. Atsakovė nepasirašė, nes visada būdavo nepatenkinta. Testamentas sutuoktiniui esant gyvam patvirtintas nebuvo, toks klausimas iškilo tik jam mirus. Patvirtino, kad 80.000 Lt nėra dovana ar sumokėti atsakovei kitais pagrindais, o tai yra testamento – susitarimo sąlygų vykdymas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį tenkino; priteisė ieškovui iš atsakovės 80000 Lt be pagrindo įgyto turto, 1150,68 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą (81150,68 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2009-04-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 5528,52 Lt bylinėjimosi išlaidų, bei 19,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą (b.l.168-172).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad duomenų, jog testamentas būtų patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka ir galiotų, nėra. 2007-07-19 M.V. J. buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, pagal kurį ji paveldėjo 1/4 dalis J. J. priklausiusio turto. Nekilnojamojo turto registre pagal M.V. J. išduotą nuosavybės teisės liudijimą ir paveldėjimo teisės liudijimus, išduotus M.V. J., V. S., A. J., butas įregistruotas bendrosios dalinės nuosavybės teise ir 3/16 Buto dalys nuosavybės teise priklauso ieškovui, 5/8 – M.V. J., 3/16 – atsakovei V. S.. Nuosavybės teisės liudijimas ir paveldėjimo teisės nenuginčytos. Vilniaus apygardos teismas 2008-06-03 sprendimu konstatavo, kad 2003-03-05 testamentas-susitarimas negali būti pripažintas dovanojimo su sąlyga sutartimi; nustatė, kad testamentas – susitarimas negali būti pripažintas galiojančiu. Lietuvos apeliacinis teismas 2008-12-16 nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2008-06-03 sprendimą. Teismas sprendė, kad šioje byloje Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-05-18 nutartimi, Vilniaus apygardos teismo 2008-06-03 sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008-12-16 nutartimi nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią. Teismas pažymėjo, kad atsakovės dėstomos aplinkybės dėl pinigų gavimo yra nenuoseklios ir prieštaringos – vienu metu atsakovė teigė, kad pinigai duoti kaip dovana, kitu atveju, kad pinigai duoti kaip kompensacija už darbą kavinėje, vėliau nurodė, kad dalį pinigų gavo už butą, esantį Virginija Volskienė. Tretysis asmuo M.V. J. nurodė, kad ji pinigų atsakovei nedovanojo, o tik perdavė ieškovo duotas sumas, nes negauna tokių pajamų. Teismas įvertinęs šalių, trečiojo asmens paaiškinus, pateiktos į bylą trečiojo asmens sąskaitos išrašo debeto ir kredito apyvartą, atsižvelgęs į ieškovo gautas pajamas, turimą turtą atmetė atsakovės argumentus kaip neįrodytus, kad 80.000 Lt buvo padovanoti M.V. J.. Atsakovės argumentai, kad tretysis asmuo jai davė pinigus už darbą jos įsteigtoje individualioje įmonėje, paneigti bylos medžiaga. Byloje nustatyta, kad pinigai buvo pradėti mokėti 2003 m. balandžio 15 d., o M.V. J. įmonė pradėta likviduoti 2000-01-03, t.y. atsakovė pirmąją sumą gavo jau po įmonės likvidavimo. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos argumentus, kad pinigai buvo duodami už jos narių šeimos darbą UAB „Jūros užeiga“, nes oficialiai buvo mokamas nedidelis atlyginimas. Iš atsakovės paaiškinimų, VSDFV pažymos teismas nustatė, kad UAB „Jūros užeiga“ buvo dirbama vasaromis. Iš esančių ant 2003-03-05 testamento-susitarimo įrašų matyti, kad pinigų sumos mokėtos įvairiais metų laikotarpiais. Pinigai buvo mokami kartą į metus ir nustoti mokėti tais metais, kuomet mirė tėvas ir prasidėjo teisminiai ginčai dėl testamento-susitarimo patvirtinimo. Iš UAB „Jūros užeiga“ ir VSDFV pažymų teismas nustatė, kad E. S. UAB „Jūros užeiga“ dirbo nuo 2003-06-27 iki 2007-08-28, R. S. – nuo 2001-07-02 iki 2004-08-08, atsakovė – nuo 2003-05-29 iki 2005-08-25, todėl pinigų mokėjimo ir darbo UAB „Jūros užeiga“ laikotarpiai nesutampa, be to, pirmoji suma buvo perduota praėjus mėnesiui po Testamento-susitarimo surašymo, o atsakovė, gavusi pinigus, pasirašydavo 2003-03-05 testamento-susitarimo kitoje pusėje. Teismas darė išvadą, kad atsakovė žinojo ir suprato, kad ieškovas pagal 2003-03-05 testamentą – susitarimą sumokėjo atsakovei 80.000 Lt, ir šiuos pinigus priėmė. Teismas konstatavo, jog ieškovas suvokdamas, kad turi vykyti prievolę pagal 2003-03-05 testamentą – susitarimą, sumokėjo pinigus atsakovei be teisinio pagrindo, todėl jai atsiranda pareiga juos grąžinti. Teismas pažymėjo, kad atsakovės atstovas advokatas G. Bulotas, nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme civilinę bylą Nr. 2-1049-54/2008 teigęs, kad Testamentas-susitarimas yra pageidavimų raštas, neturintis teisinės galios, nagrinėjamoje byloje įrodinėjo, kad šis dokumentas yra galiojantis. Tokius advokato veiksmus teismas vertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.); atsakovės argumentus dėl CK 6.241 str. 1 d. 3 p. taikymo atmetė, nes įvykdyta prievolė nėra prigimtinė.
Atsiliepimas
Atsakovė V. S. pateikė apeliacinį skundą (b.l.174-181), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Prašo išreikalauti iš VMI ieškovo A. J. turto ir pajamų deklaracijas už 2003-2006 metus. Nurodo, jog nei vienu įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi nėra nustatyta, kad pats 2003 m. kovo 5 d. testamentas – susitarimas būtų pripažintas neteisėtu ar negaliojančiu. Pažymėjo, jog teismui pripažinus buvus teisinį pagrindą sumokėti pinigus atsakovei pagal prievolę, teismas negalėjo padaryti priešingos išvados, kad atsakovė privalo pinigu grąžinti, kaip sumokėtus be teisinio pagrindo. Apeliantė teigia, jog 2003-03-05 testamentą – susitarimą iki šiol nėra nuginčytas ir yra galiojantis dokumentas. Nėra nuginčyta ir šio dokumento 4 p., kuriame ieškovas įsipareigojo išmokėti atsakovei per penkiolika kalendorinių metų 170.000 Lt dydžio piniginę kompensaciją. Jo nepaneigus, negalima tenkinti ir reikalavimo dėl išmokėtų pinigų priteisimo. Apeliantės teigimu, ji nedalyvavo sudarant susitarimą, todėl negalėjo žinoti pinigų mokėjimo motyvų, be to pinigus jai duodavo tretysis asmuo – apeliantės motina, todėl ji suprato tai kaip dovaną už darbą įmonėje. Pažymi, jog ieškovas turėjo suvokti, kad prisiima įvykdyti įsipareigojimą – išmokėti 170.000 Lt, nebūdamas tikras, kad kiti testamentą pasirašę asmenys vykdys testamento-susitarimo 1 ir 2 punktus, t.y. jis prisiėmė riziką, kad šios nuostatos gali būti ir neįgyvendintos. Tai ieškovas turėjo įvertinti. Mano, jog atsakovė nėra atsakinga už tai, kad tėvų įsipareigojimas ieškovui nebuvo įvykdytas. Be to, turto atitekimo ieškovui terminai dar nėra suėję. Apeliantės teigimu, ieškovas neturėjo ir negalėjo turėti tiek pinigų, kiek jai buvo trečiojo asmens išmokėta. Teismas nepagrįstai neišreikalavo duomenų apie ieškovo pajamas iš VMI, taip buvo pažeistos atsakovės teisės rinkti ir gauti įrodymus. Neįrodžius, kad išmokėti pinigai buvo ieškovo nuosavybė, nėra pagrindo tenkinti ieškinio. Be to pažymi, kad 1.150,68 Lt palūkanų priteista nepagrįstai, nes nei Vilniaus apygardos teismo 2008-06-03 sprendime, nei Lietuvos apeliacinio teismo 2008-12-16 nutartyje nėra nurodyta, jog atsakovė nepagrįstai gavo pinigus ir /ar sužinojo arba turėjo sužinti apie nepagrįstą pinigų gavimą.
Ieškovas A. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 208-215) prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog prašymą patvirtinti 2003-03-05 testamentą – susitarimą 2007-05-18 Vilniaus m. 3 apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr.2-2485-78/2007, atmetė tuo pagrindu, jog dokumentas neatitiko nei asmeniniam testamentui, nei bendrajam sutuoktinių testamentui keliamų imperatyvių reikalavimų. Taigi, ieškovas atsakovei pinigus mokėjo be pagrindo, testamentui – susitarimui esant negaliojančiam. Teigia, jog nors apeliantė sutinka su tomis aplinkybėmis, kurios skundžiamu sprendimu yra pripažintos turinčiomis prejudicinio fakto galią, tačiau ji nepagrįstai mano, jog nenuginčijus 2003-03-05 testamento – susitarimo, ieškovas negali reikalauti, kad atsakovė grąžintų sumokėtus pinigus. Nesutinka ir su apeliantės teigimu, kad 2003-03-05 testamento – susitarimo 4 p. nurodytas ieškovo įsipareigojimas gali būti vertinamas atsietai nuo viso dokumento. Pažymi, jog apeliantė, teigdama, kad 2003-03-05 dokumentas turi būti pirmiausia nuginčytas, tačiau nėra nurodžiusi, kokio sandorio požymius, jos manymu, atitinka minėtas testamentas-susitarimas, netgi apeliaciniame skunde patvirtina, kad šis dokumentas turėtų būti vertinamas kaip testamentas. Be to, iš 2003-03-05 dokumento turinio matyti, kad tai vieningas dokumentas ir jo punktų vertinti atskirai, negalima. Negaliojant visam 2003-03-05 testamentui – susitarimui, negalioja ir jo punktai. Taip pat atkreipė dėmesį, kad negaliojant 2003-03-05 testamentui – susitarimui, ieškovas neįgijo nuosavybės teisės į butą, esantį Ligoninės g. 6-10, Vilniuje; šis turtas priklauso atitinkamomis dalimis ieškovui, atsakovei ir trečiajam asmeniui, pagal pavelėjimo pagal įstatymą liudijimą. Neturinčiam teisinės galios 2003-03-05 testamentui – susitarimui, nėra būtinybės ir jį papildomai pripažinti negaliojančiu. Daro išvadą, jog sumokėjęs pinigus pagal neturintį teisinės galios testamentą – susitarimą, ieškovas sumokėjo pinigus atsakovei be pagrindo, nes ši tų pinigų neturėjo gauti. Tai, kad ieškovas būdamas įsitikinęs, kad privalo vykdyti testamentą – susitarimą sumokėjo pinigus, bet paaiškėjus, kad jis neturėjo šių pinigų mokėti, testamentui – susitarimui neturint teisinės galios, neduoda pagrindo teigti, kad CK 6.241 str. 1 d. 3 p. pagrindu šių pinigų negalima išreikalauti iš atsakovės. Pažymi, jog tretysis asmuo patvirtino, kad atsakovei pinigų nėra dovanojusi.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Apeliantė (atsakovė) V. S. nesutinka su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimu dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo ieškovo A. J. naudai. Prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje CK 6.237 str. nuostatos aiškinamos taip, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau jis išnyko. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Č. v. Kauno miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „ Okseta“, byla Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. A. D., byla Nr. 3K-3-593/2008, 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. V. T. v. I. T., byla Nr. 3K-3-111/2009; ir kt.). Būtent minėtų sąlygų buvimas sudaro teisinį pagrindą bylą nagrinėjančiam teismui tarp šalių kilusius civilinius teisinius santykius kvalifikuoti kaip nepagrįstą praturtėjimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija apeliacinį skundą nagrinės šių juridinę reikšmę turinčių aplinkybių nustatymo kontekste.
Apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde teigia, jog 2003-03-05 testamentas –susitarimas iki šiol nėra nuginčytas ir yra galiojantis dokumentas, kadangi nei vienu įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi nėra nustatyta, kad pats 2003 m. kovo 5 d. testamentas – susitarimas būtų pripažintas neteisėtu ar negaliojančiu. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-05-18 nutartyje buvo pripažinta, jog testamentas – susitarimas neatitinka nei asmeninio testamento, nei bendrojo sutuoktinių testamento privalomų reikalavimų (b.l. 16-17), o Vilniaus apygardos teismas 2008-06-03 sprendimu nustatė, kad testamentas-susitarimas negali būti pripažintas galiojančia dovanojimo sutartimi kaip prieštaraujančia CK 1.93 str. 3 d. (b.l. 18-22). Lietuvos apeliacinis teismas 2008-12-16 nutartimi minėtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą (b.l. 23-32). Šiose teismų nutartyse ir sprendimuose nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino kaip turinčias prejudicinę galią. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog ji nesudarinėjo 2003-03-05 testamento – susitarimo, nedalyvavo jį pasirašant. Tačiau būtent teismų nustatytos aplinkybės, jog testamentas – susitarimas neatitinka nei testamentui, nei dovanojimo sutarčiai keliamų reikalavimų, bei apeliantės (atsakovės) argumentai, jog bylos šalys nebuvo sudariusios jokio galiojančio sandorio, iš kurio galėjo kilti jų abipusės prievolės, yra vienas iš būtinų juridinių faktų nepagrįstam praturtėjimui nustatyti.
Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybę, jog ieškovas pinigus apeliantei (atsakovei) perdavė teisėtai. Ieškovo veiksmų teisėtumas perduodant pinigus apeliantei (atsakovei) turėtų būti siejamas su kiekvieno asmens adekvačiu elgesiu nepažeidžiant galiojančios teisės reikalavimų. Šiuo atveju ieškovas A. J. nors ir neturėjo juridinės pareigos perduoti apeliantei (atsakovai) V. S. 80 000 Lt, tačiau klaidingai manydamas, jog 2003-03-05 testamentas – susitarimas galioja, vykdė iš jo kylančias savo pareigas sumokėti apeliantei (atsakovei) 170 000 Lt. Visus šiuos veiksmus ieškovas atliko savo interesais, neperžengdamas jokių teisėto elgesio ribų. Su šia aplinkybe sutinka ir apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde nurodžiusi, jog ieškovas turėjo suvokti, kad prisiima įvykdyti įsipareigojimą – išmokėti 170.000 Lt, nebūdamas tikras, kad kiti testamentą pasirašę asmenys vykdys testamento-susitarimo 1 ir 2 punktus, t.y. jis prisiėmė riziką, kad šios nuostatos gali būti ir neįgyvendintos.
Apeliantė (atsakovė) aplinkybės, jog ji gavo 80 000 Lt neneigia, tačiau nurodo, jog tuos pinigus ji vertino kaip dovaną už darbą ieškovo įmonėje, kadangi juos perduodavo ieškovo ir apeliantės (atsakovės) motina. Vis dėlto byloje nustatytos aplinkybės bei apeliantės (atsakovės) argumentai nepaneigia fakto, jog nebuvo jokio teisinio pagrindo jai gauti pastarąją sumą nei iš savo brolio, nei motinos. Be to, atsakovė už gautus pinigus pasirašydavo būtent ant testamento susitarimo, todėl aiškiai turėjo suprasti, kad jų išmokėjimas yra tiesiogiai susijęs su šio dokumento turiniu. T.y. ieškovas prisiėmė pareigą išmokėti atsakovei piniginę kompensaciją už jam turėjusį atitekti tėvų turtą natūra. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus bei nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad aplinkybė, jog bylos šalių nesiejo jokie prievoliniai santykiai ir ieškovo apeliantei (atsakovei) perduoti daiktai yra apibūdinami rūšiniais požymiais, rodo, jog vienintelis įmanomas ieškovo teisių gynimo būdas yra CK 6.237 str. numatyta skolininko pareiga grąžinti kreditoriui be pagrindo įgytą turtą.
Atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką bei byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp ieškovo A. J. ir apeliantės (atsakovės) V. S. susidariusius civilinius teisinius santykius kaip nepagrįstą praturtėjimą (CK 6.237 str. 1 ir 2d.) ir pagrįstai priteisė ieškovo A. J. naudai iš apeliantės (atsakovės) V. S. be pagrindo įgytą turtą bei nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisminės praktikos. Taikyti šiuo atveju CK.6.241str. numatytas nuostatas pagrindo nėra.
Kolegija atmeta apeliantės skundo argumentus ir dėl 1150,68Lt palūkanų priteisimo, kadangi jų mokėjimą numato įstatymas(CK 6.240str..1d.). Imdama pinigus, atsakovė privalėjo suprasti, kad juos gauna nepagrįstai, nes niekas jai nebuvo skolingas ir neturėjo kitų įsipareigojimų, išskyrus testamentą susitarimą, su kuriuo ji nesutiko, tačiau pinigų neatsisakė.
Apeliantė teigia, kad ieškovas neturėjo tiek pinigų, kuriuos ji gavo per kelis kartus iš motinos, tačiau šią aplinkybę paneigia tretysis asmuo(motina), kuri nurodė, jog 80000Lt buvo sumokėti sūnaus pinigais. Be to, ši aplinkybė reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, nes 80000Lt sumokėjimo atsakovei faktas yra įrodytas ir jį pripažįsta pati apeliantė. Kiti apeliantės (atsakovės) apeliacinio skundo argumentai taip pat nėra teisiškai reikšmingi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Vadovaujantis CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str., 98 str. iš apeliantės (atsakovės) priteistina atidėta žyminio mokesčio dalis(b.l.204), o taip pat procesinių dokumentų įteikimo ir advokato pagalbos išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-851-803/2010 palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės V. S. 2420,0 Lt ieškovui A. J. advokato, o taip pat valstybei 2035,0Lt žyminio mokesčio ir 11,30 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.